Civilinė byla Nr. e2-8971-512/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01257-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.; 2.6.1.3.6.; 2.1.3.3.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Danguolei Gedvilaitei, Linai Dabulskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. N.,
atsakovui G. P., jo atstovui advokatui A. B.,
trečiojo asmens atstovui E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 21 805,37 Eur skolą, 508 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 805,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad trečiajam asmeniui pardavė naftos produktų už 24 563,38 Eur. Trečiasis asmuo neatsiskaitė, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. buvo priimtas teismo įsakymas ir iš trečiojo asmens ieškovės naudai buvo priteista 24 563,38 Eur skola, 1 662,03 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 26 225,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, bei 148 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismui priėmus minėtą įsakymą, trečiojo asmens direktorius ir akcininkas – atsakovas (veikdamas kaip fizinis asmuo) kreipėsi į ieškovę ir prašė skolos apmokėjimo palaukti. Atsakovas ieškovę patikino, kad visa skola su palūkanomis iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus sumokėta. Trečiojo asmens prievolės ieškovei tinkamą įvykdymą asmeniškai užtikrino pats atsakovas. Ieškovė ir atsakovas paskaičiavo, kad 2021 m. gegužės 31 d. teismo įsakymu priteistos skolos dydis 2021 m. gruodžio 31 d. (įvertinant 6 proc. dydžio palūkanas už 214 d.) bus 27 295,97 Eur (26 225,41 Eur skola, 922,56 Eur palūkanos ir 148 Eur bylinėjimosi išlaidos). Dėl šios priežasties, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas ieškovei išdavė 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių bendra suma 27 295,97 Eur (9 vekseliai po 2 745,30 Eur, 1 vekselis – 2 588,27 Eur), pagal kuriuos besąlygiškai vekseliuose nurodytą sumą iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sumokėti ieškovei. Siekiant išvengti notarinės formos, buvo pasirašytas ne vienas vekselis visai skolos sumai, o 10 atskirų vekselių (27 295,97 Eur suma buvo padalyta į 3 000 Eur neviršijančias sumas). Atsakovas vekselių iki numatyto termino neapmokėjo. Ieškovė 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 3 d. nusiuntė atsakovui priminimus dėl vekselių apmokėjimų. Atsakovas pažadėjo apmokėti po du vekselius per mėnesį. 2022 m. sausio 12 d. atsakovas sumokėjo ieškovei pagal vieną vekselį 2 745,30 Eur (mokėjimo paskirtis – „Paprastojo vekselio apmokėjimas“), 2022 m. vasario 18 d. atsakovas ieškovei sumokėjo dar 2 745,30 Eur pagal kitą vekselį (mokėjimo paskirtis – „Paprastojo vekselio apmokėjimas (mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.)“). Daugiau mokėjimų atsakovas nėra atlikęs. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, tačiau paaiškėjo, kad terminas kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo yra praleistas. 8 vekseliai, kurių bendra suma 21 805,37 Eur yra neapmokėti. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju nėra ir negali būti ginčo, kad atsakovas vekselius pasirašė kaip trečiojo asmens skolos ieškovei užtikrinimą. Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant (neįvykdžius) savo prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę savo pasirinkimu reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš trečiojo asmens, tiek ir iš atsakovo (kaip vekselių davėjo, užtikrinusio tinkamą skolininko prievolės įvykdymą). Kadangi trečiasis asmuo savo prievolės tinkamai neįvykdė, ieškovė nusprendė reikalavimą nukreipti į atsakovą. Ieškovė mano, kad trečiojo asmens ir atsakovo atsakomybė už trečiojo asmens skolą ieškovei turėtų būti solidari. Vekseliai, kurių bendra suma 21 805,37 Eur turėjo būti apmokėti vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl palūkanos už neapmokėtą laikotarpį turi būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 20 d., kas už 170 dienų sudaro 508 Eur.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 10 vekselių buvo pasirašyti tik dėl to, kad būtų išvengta imperatyvaus notarinės formos reikalavimo, todėl jie turi būti vertinamas kaip vienas sandoris, kuriam privalomas notarinis tvirtinimas. Notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, todėl vekseliai nėra trečiojo asmens prievolės užtikrinimo priemonė. Ieškinys, kuriame reikalavimas yra grindžiamas negaliojančiais dėl notarinės formos nesilaikymo vekseliais, turi būti atmestas, nes vekseliai kaip negaliojantys sandoriai jokių teisinių padarinių sukelti negali. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad vekseliai bus apmokami tik, jeigu ieškovė nepradės išieškojimo iš trečiojo asmens, tačiau ieškovė šį susitarimą pažeidė. Kadangi solidarioji prievolė, priešingai nei nurodoma ieškinyje, negali būti grindžiama vidiniu įsitikinimu ir nėra preziumuojama, ieškovė neįrodė, kad atsakovas už trečiojo asmens prievoles turi atsakyti kartu su trečiuoju asmeniu. Ieškovės reikalavimas į atsakovą iš esmės yra grindžiamas vekseliais, kurie yra praradę besąlygiškumo ir abstraktumo savybes. Atitinkamai ieškovei kyla pareiga įrodyti, kokiomis sąlygomis ir ar iš viso atsakovas užtikrino trečiojo asmens prievoles. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra skolingas ieškovei nėra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra pradėjusi išieškojimo procesą iš trečiojo asmens. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis procesas yra užbaigtas ir pasibaigęs. Todėl ieškovė, nesant solidariosios prievolės, neturi teisinio pagrindo nukreipti reikalavimus ir į atsakovą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas vekselius pasirašė. Dalį skolos yra padengęs. Vekselis gali būti išduodamas ir kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tarp šalių susiklostė laidavimo santykiai. P. (atsakovas) , būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bendrasavininkas laidavo už įmonę. Laidavimas įformintas išduodant vekselius. 10 išduotų vekselių yra rašytiniai įrodymai, kurie įrodo tarp šalių susiklosčiusius laidavimo santykius. Atsakovas prievolę pripažino ir dalį jos įvykdė. Įmonės skolos buvo susidariusios dar 2019 m.. 2020 m. atsakovas buvo įmonės vardu surašęs skolų grąžinimo grafiką, tačiau to grafiko nesilaikė.2021 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Skola buvo priteista. Tada P. vėl inicijavo skolos mokėjimo atidėjimą. Išrašė vekselius, kad iki gruodžio 31 d. sumokės. Išieškojimo ne ginčo tvarka galimybe nebuvo naudotasi, nes turėjo vilties, kad atsakovas nors ir vėluodamas vykdys prisiimtus įsipareigojimus. Kai nustojo mokėti, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą. Vekselių kaip vertybinių popierių panaudojimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, netesėjo pažado iki nustatytos datos padengti įmonės skolą. Dėl sandorio nuginčijimo jokio priešieškinio nėra. Vekseliams tapus paprastiems rašteliams nebegali būti keliamas notarinės formos reikalavimas. Laidavimo teisiniams santykiams įforminti notarinės formos nereikia. Vekseliai, kurie tapo paprastais rašytiniais skolos rašteliais, įrodo tarp šalių susiklosčiusius laidavimo teisinius santykius.
Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžiu metu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas paaiškino, kad jokių pinigų iš ieškovės negavo. Vekselius paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats neinicijavo ir nesiūlė. Buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas pasirašyti vekselius su sąlyga, kad jie nesikeips dėl vykdymo. Kalba ėjo apie vekselį, o atvykus buvo paruošta 10 vekselių. Perskaičiavus sumą, ji neatitiko realybės. Vietoje darbuotojas perspausdino vekselius iš naujo. Du vekseliai buvo apmokėti. Kadangi ieškovė kreipėsi dėl išieškojimo, mokėjimus nutraukė, nes buvo pažeistas susitarimas. Laidavimo sutarties nebuvo. Vekselių sumą sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola su delspinigiais.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinės formos. Rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Rašytinės laidavimo sutarties nėra. Ieškovė vengdama notarinės formos, parengė 10 vekselių. Tikslas buvo kaip vieno vekselio išdavimas. Ieškovė pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsakovas buvo sutikęs mokėti su sąlyga, kad nesikreips dėl išieškojimo. Sąlyga įvyko ir pasibaigė jo pareiga, jis nebelaiko savęs atsakingu mokėti už trečiojo asmens skolą. Nėra teisėto galiojančio dokumento, susitarimo tarp šalių, iš kurio būtų kildinamas atsakovo įsipareigojimas ieškovei. Dėl susitarimo turinio nėra jokio dokumento. Ieškovė atsakovui nieko nedavė, nebuvo jokių pinigų perdavimo.
Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžiu metu prašė reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų, atsakovo, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 31 d. teismo įsakymu iš trečiojo asmens ieškovės naudai priteista 24 563,38 Eur skola, 1 662,03 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 26 225,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 148 Eur bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. eL2-6565-904/2021). 2021 m. rugpjūčio 23 d. surašyti 9 paprastieji neprotestuotini vekseliai, kuriais atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei po 2 745,30 Eur, ir 1 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 588,27 Eur iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso 27 295,97 Eur. Atsakovas ieškovei 2022 m. sausio 12 d. pervedė 2 745,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paprastojo vekselio apmokėjimas“, 2022 m. vasario 18 d. pervedė 2 745,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paprastojo vekselio apmokėjimas (mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.
Ieškovė neinicijavo atsakovo išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių realizavimo procedūros Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, tačiau, pasibaigus juose nustatytiems mokėjimo terminams, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl minėtų vekselių pagrindu atsiradusios skolos priteisimo.
Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš esmės analogiškos sąvokos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse.
ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota, joje nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).
Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).
Tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, jo ryšys su pagrindine prievole pasireiškia tuo, kad pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka nepateikė vekselio apmokėti. Be to, kaip pati ieškovė nurodo, siekiant išvengti notarinės formos, buvo pasirašytas ne vienas vekselis visai sumai, o 10 atskirų vekselių. Visų vekselių bendra suma sudaro 27 295,97 Eur. Tokiu atveju vekselis turėjo būti sudarytas notarine forma. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad vekselis, pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
Taigi, ginčo vekseliai yra netekę vertybinio popieriaus teisinio statuso. Byloje pateiktų vekselių ieškovė ĮPVĮ nustatyta tvarka nėra realizavusi.
Kasacinio teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020). Todėl, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad trečiajam asmeniui pardavė naftos produktų už 24 563,38 Eur. Trečiasis asmuo už produktus neatsiskaitė, todėl 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymu iš tračiojo asmens priteistas įsiskolinimas ieškovei. Atsakovas išdavė vekselius trečiojo asmens prievolės įvykdymui užtikrinti. Ieškovė mano, kad trečiojo asmens ir atsakovo atsakomybė už trečiojo asmens skolą ieškovei turėtų būti solidari. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių susiklostė laidavimo teisiniai santykiai, laidavimas buvo įformintas išduodant vekselius. Atsakovas pripažįsta, kad vekselius išrašė, tačiau teigia buvus tarp šalių susitarimą, jog jis mokės už įmonę tik tokiu atveju, jei ieškovė nesikreips į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Kadangi ieškovė susitarimą pažeidė ir teismo įsakymą pateikė vykdyti priverstinai, jis mokėjimus nutraukė.
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje išvardintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis. Remiantis minėtoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.
Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
Sutarčių aiškinimo taisyklės yra detaliai reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) Sutarties elementai yra šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarties, kaip sandorio, šalių valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia (CK 6.79 straipsnis). Nagrinėjamu atveju jokio rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Nesant rašytinės laidavimo sutarties, atsakovui atsakomybė pagal nesudarytą įstatyme nustatytos formos sutartį neatsiranda. Minėta, kad vekseliui netekus vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumų ir/ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, o vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu. Šiuo atveju ginčo vekseliai, kaip rašytiniai įrodymai, nepatvirtina, jog tarp šalių būtų susiklostę laidavimo teisiniai santykiai, juo labiau, kad vekselis pats savaime negali būti laikomas laidavimo sutartimi.
Teismas taip pat nesutinka su ieškovės atstovo teismo posėdžiu metu išsakytais argumentais, jog vekseliai tapo rašytiniais skolos rašteliais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas skolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė jokių pinigų atsakovui neperdavė ir šią aplinkybę abi šalys patvirtino, ginčo dėl to nebuvo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko 2 mokėjimus pagal 2 vekselius. Ieškovės atstovas teigia, kad atlikdamas mokėjimus atsakovas prievolę pripažino. Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę prievolę įvykdyti už skolininką (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens santykį, tai, kad atsakovas buvo trečiojo asmens vadovas ir ieškovės teigimu bendrasavininkas, dalies pinigų sumokėjimas už trečiąjį asmenį nevertintini kaip atsakovo prievolės pripažinimas.
Ieškovė kaip vekselio turėtoja, remdamasi vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, pareiškusi reikalavimą atsakovui kaip vekselio davėjui dėl skolos priteisimo, turėjo pareigą įrodyti, kad šalis sieja prievolinis teisinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis, ir kurio pagrindu atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą. Teismo vertinimu ieškovė šios pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, pats savaime nesukuria jokios prievolės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 21 805,37 Eur skolą laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinas.
Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkintinas reikalavimas ir dėl palūkanų priteisimo, nes šis reikalavimas yra išvestinis, susijęs su pagrindiniu reikalavimu priteisti skolą ir teismas plačiau dėl šio kaip išvestinio ieškinio reikalavimo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Byloje yra įrodymai, jog atsakovas patyrė 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurie ieškinį atmetus, priteistini iš ieškovės.
Iš ieškovės priteistinos 14,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. P..
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 14,91 Eur (keturiolika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Egidijus Mickevičius