Civilinė byla Nr. 2S-616-221/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21082-2014-0

Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

128.11; 121.21; 122.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25628-717/2014 pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/13/01255, suinteresuotas asmuo byloje ERGO Life Insurance SE, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą antstolio V. Z. kontorai dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/13/01255. Skunde nurodė, kad antstolis V. Z., vykdydamas Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2616-800/2013 paskyrė areštuoto turto –  žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto kainai nustatyti. Pareiškėja nesutinka su ekspertų nustatyta turto kaina, todėl kreipėsi į antstolį, prašydama paskirti areštuoto turto pakartotinę ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Z. 2014 m. lapkričio 6 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad jis vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2616-800/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojo ERGO Life Insurance SE naudai. 2014 m. spalio 31 d. antstolis gavo skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkė prašė leisti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą vertinant rinkos kainomis arba leisti pačiai pasirinkti turto vertinimo ekspertą. 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nekilnojamojo turto vertės ekspertizę pavedant atlikti turto vertintojui UAB „Ober-haus“. Antstolio paskirto turto vertintojo UAB „Ober-haus“ kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtina įmonės įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių verstis asmenų sąrašą (pažymėjimas Nr. 000112). 2014 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkei priklausantis turtas, t. y. žemės sklypas su neįregistruotais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas atsižvelgiant į UAB „Ober-haus“ turto vertinimo ekspertizės akte nurodytą kainą – 210 000 Lt. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama 2014 m. spalio 6 d. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, tiek 2014 m. spalio 31 d. skundą dėl antstolio veiksmų, nesutikdama su įkeisto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB „Ober-haus“ parengta turto vertės nustatymo pažyma.

Suinteresuotas asmuo ERGO Life Insurance SE pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad nesutinka su pateiktu skundu, nes skolininkė, nesutikdama su įkeisto turto įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti  UAB „Ober-haus“ parengta  turto vertės nustatymo pažyma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų atmetė.

Teismas sprendė, kad skolininkės argumentai prašant panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė skirti turto pakartotinę ekspertizę, yra nepagrįsti. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį išieškojimą vykdantis antstolis savo patvarkymu turto vertei nustatyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi teisę tik tokiu atveju, jeigu skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiek skolininkės prašymas, tiek 2014 m. spalio 31 d. skundas dėl antstolio veiksmų, įkainoto turto vertės yra visiškai nemotyvuoti. Juose nebuvo nurodyti jokie argumentai dėl UAB „Ober-haus“ atlikto nekilnojamojo turto ekspertizės akto nepagrįstumo, o tik buvo išreikštas skolininkės nesutikimas su turto įkainojimu. Kadangi skolininkės prašymas nebuvo motyvuotas, antstolis V. Z. vykdomojoje byloje skirti pakartotinę ekspertizę pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį neturėjo teisės, todėl teismas sprendė, kad 2014 m. spalio 9 d. antstolis patvarkymu pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus, išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviai turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę ir pagrįstai priėmė 2014 m. spalio 9 d. patvarkymą Nr. 201402301 vykdomojoje byloje Nr. 0137/13/01255.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir leisti atlikti jos turimo nekilnojamojo turto pakartotinį turto vertinimą, pasirinkus kitą turto vertinimą ekspertą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantės nuomone, vykdomojoje byloje atliktas turto įvertinimas neatspindi realios turto vertės, ji yra per maža. Apeliantė, pirkdama žemės sklypą ir statydama namą, sumokėjo žymiai daugiau nei įvertino turto ekspertas. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo padėti šalims ginti jų teises, o nagrinėjamu atveju yra pažeista apeliantės teisė prašyti perkainoti netinkamai įkainotą jos turtą. Apeliantė prašė antstolio leisti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą kreipiantis į kitą ekspertą, pateikdama analogiško nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, įrodančius, kad panašaus turto kainos yra didesnės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0137/13/01255 duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo 2013 m. gegužės 28 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2616-800/2013 dėl 41 290,92 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. P. išieškotojo ERGO Life Insurance SE naudai. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuotam žemės sklypui, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-haus“. UAB „Ober-haus“ pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad areštuoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu rinkos vertė 2014 m. rugsėjo 9 d. – 210 000 Lt. 2014 m. rugsėjo 23 d. antstolis V. Z., atsižvelgdamas į turto vertinimo ekspertizės akte nurodytą kainą, įkainojo skolininkei priklausantį turtą 210 000 Lt. Antstolis 2014 m. spalio 3 d. paskelbė skolininkei priklausančio turto pirmąsias varžytynes, nustatydamas parduodamo turto kainą – 168 000 Lt (80 procentų turto kainos, CPK 718 straipsnis). Skolininkė R. P., nesutikdama su tokiu jos turto įkainojimu, skundžia antstolio veiksmus, prašydama atlikti pakartotinį turto įkainojimą arba leisti jai pasirinkti turto vertinimo ekspertą. Antstolis, nesutikdamas su skolininkės skundu, skundą ir vykdomąją bylą persiuntė Kauno apylinkės teismui.

              Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

              Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

              Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).              Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje nustatyta, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Šiuo atveju aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). <...> Ar antstolis teisėtai pasielgė atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju antstolis V. Z. pats skolininkės turto nevertino, 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė atlikti UAB „Ober-haus“. Gavęs skolininkės prieštaravimus dėl areštuoto turto kainos, antstolis 2014 m. spalio 9 d. patvarkymu atsisakė skirti skolininkės R. P. prašomą pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pakartotinei ekspertizei skirti pakanka pagrįstų skolininko abejonių dėl nustatytos turto vertės. Be to, pareiškėja pateikė panašaus nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad jų kaina yra žymiai didesnė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų prieštaravimų, išskyrus populiariausių Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbiamą informaciją, patvirtinančių, jog turto ekspertizės metu nustatyta kaina neatitiktų padėties rinkoje dėl ekspertizės išvadoje nurodytos turto vertės. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui svarių argumentų, kodėl nustatyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, ir įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė. Apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėja taip pat nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių didesnę, negu nustatė ekspertas, turto vertę, todėl abejoti eksperto nustatyta žemės sklypo verte nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, grįsdama atskirojo skundo argumentus, nepateikė teismui konkrečių rinkos tyrimų ar naujos turto vertintojų išvados dėl didesnės turto vertės pagrindimo, o savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindžia jos pačios nuomone ir subjektyviais samprotavimais bei panašaus nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimais. Pažymėtina, kad internetiniuose skelbimuose nurodyta turto kaina negarantuoja objektyvaus turto vertės įkainojimo, skelbimų kaina dar neįrodo, kad būtent už tokią sumą turtas bus parduotas. Be to, parduodamo turto pradinė kaina ir parduodamo turto rinkos kaina nustatytu įstatyminiu reguliavimu skiriasi. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto ekspertizės išvada dėl turto vertės būtų atlikta šališkai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko ekspertizę būtų galima laikyti netinkamai atlikta. Kaip jau minėta, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, kuriuos antstolis turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo proceso šaliai nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o antstoliui V. Z. neabejojant dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja paskirtam ekspertui nušalinimų nereiškė. Taigi, darytina išvada, jog skolininkė sutiko su eksperto, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kandidatūra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ekspertas nesurinko visos reikalingos informacijos turto vertei nustatyti, eksperto kompetencija nagrinėjamu atveju abejoti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad faktą, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, pagrindžia ir tai, jog su ekspertizės akte nustatyta turto verte sutinka pats išieškotojas ERGO Life Insurance SE.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkė iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už didesnę nei ekspertizės metu nustatytą kainą, taip pat patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Virginija Lozoraitytė