Civilinė byla Nr. e2A-1083-1187/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03115-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Atžalynas-2“ ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija (toliau – SB) „Atžalynas-2“ (toliau – ieškovė, Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų I. D. (toliau – atsakovės, apeliantės) ir S. D. (toliau – atsakovo) 804 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie yra Bendrijos teritorijoje, o atsakovai – Bendrijos nariai. Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Bendrijos įstatais ir Bendrijos 2018 m. gegužės 19 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu (4 pozicija), atsakovai privalo mokėti kasmetinį nario mokestį, kuris skirtas Bendrijoje esančių bendro naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir naudojimo išlaidų padengimui, o taip pat kitoms išlaidos, susijusioms su Bendrijoje esančio turto ir įrangos įsigijimu, priežiūra ir eksploatavimu. Atsakovai savo prievolės sumokėti nario mokestį nevykdo nuo 2019 m. balandžio 27 d., todėl yra susidariusi 84 Eur skola už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat, Bendrijos 2018 m. gegužės 19 d. visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas įrengti asfalto dangą (duomenys neskelbtini) bei nutarta, kad kiekvienas Bendrijos gyventojas sumoka Bendrijai po 150 eurų iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. balandžio 27 d. vykusiame Bendrijos visuotiniame narių susirinkime nutarta, kad iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos nariai turi sumokėti už (duomenys neskelbtini) asfaltavimą po 60 eurų už kiekvieną nario turimą arą. Iš viso atsakovai Bendrijai šiuo metu yra skolingi 804 Eur, kurį sudaro nesumokėtas nario mokestis – 84 Eur, ir įmokos už kelio asfaltavimą – 720 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.
4. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti 2022 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad jų sklypų buvimas sodininkų bendrijos teritorijoje neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų sklypai yra Bendrijos teritorijoje. Bendrijos nario mokestis gali būti priteistas tik iš bendrijos nario, kuriuo gali būti tik vienas sklypo bendraturčių, todėl ieškovė nepagrįstai šį mokestį reikalauja priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Atsakovė pažymėjo, kad tik ji yra bendrijos narė. Atsakovų nuomone, ieškovė nepagrįstai siekia prisiteisti įmokas už Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio turto pagerinimus, nes gatvės asfaltavimo užsakovas ir mokėtojas, atsakovų žiniomis, yra savivaldybė, o ne Bendrija. Taigi, ši įmokų dalis nesusijusi su bendrijos narių ir žemės sklypų savininkų pareigomis, įtvirtintomis Sodininkų bendrijų įstatyme. Bendrijos visuotinio narių 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo Protokolo 6 punktas, įpareigojantis bendrijos narius mokėti įmokas 60 Eur/a už Bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausančios Didžiosios g., Kalvelių k. asfalto dangos įrengimą, yra priimtas bendrijos visuotiniam susirinkimui veikiant ultra vires, t. y. viršijant įgaliojimus, įtvirtintus Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Be to, atsakovai neturi automobilio ir prie savo sklypų patenka neasfaltuota kita gatve. Atsakovų nuomone, ieškovė, apskaičiuodama mokėtino nario mokesčio dydį, nepagrįstai netaiko nuolaidų, kurios atsakovams taikytinos jiems negalint dėl sveikatos būklės dalyvauti rengiamose talkose.
5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus papildomai nurodė, kad atsakovai dalį savo prievolių yra įvykdę, t. y. atsakovai už savo sklypą privalėjo mokėti bendrą 156 Eur metinį mokestį, tačiau atsakovė sumokėjo tik 72 Eur, todėl atsakovai liko skolingi 84 Eur nario mokesčio. Nuolaida nėra aktuali, kadangi atsakovai nei karto nesikreipė dėl nuolaidų taikymo, mokesčio išdėstymo, nors ne kartą buvo raginami susimokėti, taip pat buvo paaiškinta ką jiems daryti, jei neturi galimybės atlikti mokėjimų. Atsakovai nepagrįstai nurodė, kad už gatvės asfaltavimą turi mokėti savivaldybė, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 21 d. rašte „Dėl susisiekimo komunikacijų“ nurodyta, jog savivaldybė finansuoja 50 proc. Didžiosios gatvės (apie 1 100 m ruožo dalies asfalto dangos) įrengimo darbų vertės. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad parengus kapitalinio remonto darbų projektą bei jam gavus teigiamą ekspertizės aktą, pareiškėjas pasirašo paramos sutartį ir privalo pervesti 50 proc. paramos lėšų nuo apskaičiuotų darbų sąmatoje į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos šiam tikslui skirtą paramos sąskaitą pagal paramos sutartį. Be to, Susisiekimo komunikacijų projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto darbų atlikimo tvarką Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijoje nustato Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T3-476 (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės mokamų darbų vertė negali viršyti 50 proc. visos statybų darbų vertės.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kelias eil. Nr. 149, kelio Nr. VL 9597 - (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą buvo įtrauktas 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-54. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims komisijos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu buvo nutarta finansuoti 50 procentų (duomenys neskelbtini) (VL9597) ruožo dalies asfalto dangos įrengimo darbų vertės pagal Aprašą. 2021 m. gegužės mėn. buvo atlikti minėto kelio asfaltavimo darbai.
7. Ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovui ir prašė tenkinti tik atsakovei pareikštus ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. galutiniu sprendimu nusprendė: 1) priimti ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimų atsakovui S. D. ir šią bylos dalį nutraukti; 2) 2022 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei iš atsakovės I. D. 804 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 804 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės 405,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovams I. D. ir S. D. iš ieškovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš ieškovės ir atsakovės I. D. 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 8,96 Eur iš kiekvieno. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abiejų sklypų naudojimo būdas: mėgėjų sodo žemės sklypai. Sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0603 ha, įgytas 2003 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, registro įrašas galioja nuo 2003 m. birželio 18 d., o sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0600 ha, įgytas 2004 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įrašas galioja nuo 2004 m. spalio 15 d.
8.2. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias sodininkų bendrijos ir žemės sklypų savininkų, nesančių bendrijos nariais, tarpusavio santykius, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 15 punktas).
8.3. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata ir minėtos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė tiek kaip bendrijos narė, tiek kaip bendrosios nuosavybės bendraturtė, turi pareigą mokėti įmokas, reikalingas bendrosios nuosavybės objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.
8.4. Nors, viena vertus, ieškovo ir trečiojo asmens argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T3-54, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir SB „Atžalynas-2“ 2021 m. gegužės 11 d. paramos sutartis) iš dalies patvirtina atsakovų atsikirtimus, kad Bendrijos teritorijoje esanti (duomenys neskelbtini) gatvė šiuo metu priklauso (perduota) Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau, kita vertus, tai nepaneigia ieškovo argumentų, kad ši gatvė vis dėlto naudojama bendrosioms bendrijos reikmėms (ja naudojasi vien tik bendrija, jos nariai). Be to, ši gatvė Vilniaus rajono savivaldybei perduota tik 2021 metais, o dalis ginčo mokesčių už kelio asfaltavimo darbus atsakovei priskaičiuota už 2018-2019 metus, t. y. už laikotarpį, kai gatvė dar nebuvo įtraukta į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Taigi, mokesčiai asfalto įrengimo darbams nustatyti ir pareiga juos sumokėti atsirado tuo metu, kai aptariamas kelias (gatvė) dar nebuvo perduotas savivaldybei ir priklausė sodininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė (ar abu atsakovai) faktiškai naudojosi ar nesinaudojo šia gatve (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės pareigą mokėti iš viso 720 Eur įmokų už asfalto įrengimą.
8.5. Iš sodininkų bendrijos pakartotinio eilinio ataskaitinio susirinkimo 2020 m. liepos 18 d. protokolo 6 punkto matyti, kad pagal patvirtintą „nuolaidų sistemą“ bendrijos narys dėl jo atleidimo dalyvauti talkose turi kreiptis į konkretų asmenį – bendrijos valdybą, kuriai ir suteikta kompetencija spręsti dėl nario atleidimo nuo dalyvavimo talkose. Be to, šiame punkte nurodyta, kad nuolaidos nėra taikomos nariams, turintiems skolų bendrijai. Į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė dėl nuolaidų jai taikymo (dėl jos atleidimo nuo dalyvavimo talkose) kreipėsi būtent į bendrijos valdybą. Antra, iš ieškovės pateiktų ginčo skolos apskaičiavimų matyti, kad atsakovės pareiga mokėti ginčijamą 84 Eur nario mokestį atsirado 2020 m. liepos 18 d., t. y. tuo metu, kai jau egzistavo atsakovės 720 Eur skola bendrijai iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėti asfalto įrengimo mokesčius. Kadangi tokia bendrijoje nustatyta tvarka įtvirtina realias-veiksmingas galimybes aptariamas nuolaidas taikyti ir atsakovei, tai teismas šios „nuolaidų sistemos“ nevertina kaip diskriminacinės ir atmeta atsakovų prašymą šią tvarką pripažinti niekine (kaip pažeidžiančią bendrijos narių lygiateisiškumą). Taigi konstatuotina atsakovės pareiga sumokėti visą 84 Eur nario mokestį.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) I. D. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. galutinį sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atsakovui S. D. ir ši bylos dalis nutraukta, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė teismo ex officio konstatuoti niekinį bendrijos narių susirinkimo sprendimo pobūdį, motyvuodama, kad nustatyta nario mokesčio nuolaidų sistema pažeidžia bendrijos narių lygiateisiškumą. Bendrijos nario mokesčio nuolaidų sistema, t. y. nario mokesčio sumažinimas, taikomas išskirtinai pagal tris kriterijus: nariams kurie su bendrija atsiskaito mokėjimo pavedimais, kurie dalyvauja talkose, atsiskaito iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. ir tik neturintiems skolų. Bendrijos nariai, kurie dėl tam tikrų priežasčių su bendrija atsiskaito grynaisiais pinigais, nedalyvauja talkose arba yra skolingi bendrijai, nario mokesčio dydžio aspektu, vertinami kitaip negu minėtus kriterijus atitinkantys nariai. Tokia nuolaidų sistema yra iš esmės neteisinga, suponuoja nelygiateisišką Bendrijos narių padėtį, iškreipia tikslus, kurių siekiama steigiant sodininkų bendrijas ir sodininkų bendrijos veiklos principus. Taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
9.2. Mokėdami Bendrijos nario mokestį, sodo sklypų savininkai vykdo savo kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pareigą prisidėti prie šių objektų išlaikymo. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai bendrame turte, t. y. proporcingai, privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nei Sodininkų bendrijos įstatyme, nei CK nėra įtvirtinta galimybė atleisti bendraturtį nuo pareigos proporcingai prisidėti prie bendro turto išlaikymo.
9.3. Bendrija, taikydama nario mokesčio nuolaidų sistemą pagal nustatytus kriterijus, akivaizdžiai nepateisinamais pagrindais diskriminuoja vienus bendrijos narius (kuriems netaikomos nuolaidos) ir teikia privilegijas kitiems bendrijos nariams, nes sodo sklypų savininkams (bendrijos nariams) neproporcingai paskirsto išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti.
9.4. Atsakovė Bendrijai yra sumokėjusi tiek už 2019 m., tiek už 2020 m., tiek už 2021 m. nario mokesčio sumas, kurias jai nurodė sumokėti Bendrijos buhalterė, ji negavo pranešimo apie turimą įsiskolinimą, todėl įsiskolinimas jai buvo skaičiuojamas nepagrįstai.
9.5. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendime nėra numatyta, kad bendrijos narys dėl nuolaidų taikymo turi kreiptis į valdybą (numatyta, kad turi kreiptis tik dėl atleidimo nuo dalyvavimo talkose), todėl teismo galutiniame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nario mokesčio skola priskaičiuota pagrįstai, nes atsakovė dėl nuolaidų jai taikymo nesikreipė į bendrijos valdybą.
9.6. Atsakovė, skirtingai negu nurodyta teismo galutiniame sprendime, nors ir po šios bylos iškėlimo, tačiau kreipėsi į bendrijos valdybą tiek su prašymu atleisti juos nuo dalyvavimo talkose, tiek su prašymu taikyti nario mokesčio nuolaidas, t. y. neskaičiuoti papildomo 84 Eur nario mokesčio, tačiau Bendrijos valdyba šio prašymo nepagrįstai netekino net iš dalies, t. y. neatleido atsakovės nuo dalyvavimo talkose.
9.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė turi pareigą mokėti susirinkimo nustatytas įmokas už (duomenys neskelbtini) asfaltavimą, nes neįvertino arba netinkamai įvertino, kad priimant 2019 m. balandžio 27 d. pakartotinio eilinio ataskaitinio susirinkimo nutarimą, įpareigojantį bendrijos narius iki 2019 m. rugsėjo mėn. 30 d. sumokėti už (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimą po 60 Eur/a, jau buvo priimtas sprendimas (2019 m. balandžio 27 d. pakartotinio eilinio ataskaitinio susirinkimo protokolo 5 p.) perduoti gatvę Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Taigi, priimant šį sprendimą, jau buvo žinoma, kad surinktos lėšos bus naudojamos ne bendrijai priklausančios gatvės asfaltavimui, o Vilniaus rajono savivaldybei priklausančios gatvės asfaltavimui.
9.8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo apeliantės pareigą mokėti už gatvės asfaltavimą remdamasis ir tuo, kad ši gatvė naudojama bendrosioms Bendrijos reikmėms (ja naudojasi vien tik Bendrija, jos nariai). Aptariamos gatvės statusas pagal vietinės reikšmės gatvių suskirstymą yra vietinės reikšmės viešoji gatvė ((duomenys neskelbtini) gatvė įrašyta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų gatvių ir kelių sąrašą). Jeigu tai būtų tik bendrijos bendrosioms reikmėms naudojama gatvė, ji atitiktų ir būtų laikoma vietinės reikšmės vidaus gatve. Be to, teismas netinkamai įvertino šioje byloje nepaneigtą aplinkybę, kad nei apeliantė, nei jos sutuoktinis neturi automobilio, todėl naudojasi visuomeniniu transportu ir prie visuomeninio transporto stovėjimo vietos patenka kitomis gatvėmis, pvz. neasfaltuota (duomenys neskelbtini).
9.9. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad Bendrijos narių lėšos renkamos ir už bendrijos ribų esančios (duomenys neskelbtini) g. atkarpos remontui, tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų paneigiančių šią aplinkybę. Į bylą pateiktame gatvės atkarpos plane Bendrijos teritorijos riba nėra nurodyta, todėl neaišku, ar visa (duomenys neskelbtini) g. atkarpa, kuriai buvo atlikti asfalto dangos įrengimo darbai, eina per Bendrijos teritoriją ar dalis šios gatvės yra už Bendrijos ribų. Tačiau teismas sprendimą priteisti iš atsakovės skolą už gatvės asfaltavimą priėmė neišsiaiškinęs šios aplinkybės.
9.10. Bendrijos visuotinio narių 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo Protokolo 6 punktas prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo imperatyvioms normoms, įtvirtinančioms teikiamos paramos savanoriškumo ir neatlygintinumo principus (Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Teisės normos dėl paramos teikimo savanoriškumo yra imperatyvios, nes prievolė teikti paramą negali kilti, kadangi parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas. Todėl susirinkimo sprendimas, kadangi juo nustatytas privalomas mokėti mokestis, kuris buvo panaudotas kaip parama savivaldybei – sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Bendrijos 2021 m. gegužės 2 d. paramos sutartis, prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normai. Nors atsakovai kėlė klausimą dėl Bendrijos 2019 m. balandžio 27 d visuotinio narių susirinkimo Protokolo 6 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio teismo ex officio, tačiau šiuo klausimu teismas skundžiamame galutiniame sprendime nepasisakė ir šioje dalyje priėmė nemotyvuotą sprendimą.
10. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nei viename procesiniame dokumente atsakovė neginčijo ,,Sodininkų bendrijos pakartotinio eilinio ataskaitinio susirinkimo 2020 m. liepos 18 d. protokolo, 6 punkto“. Šiuo atveju apeliaciniu skundu keliamas papildomas reikalavimas, kuris nebuvo aiškiai formuluojamas teisme, o teismas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės išeiti iš ieškinio ribų.
10.2. Nario mokesčio nuolaidų sistema nėra diskriminuojanti. Kiekviena taikoma lengvata turi aiškų ir logišką pagrindimą, kadangi nario mokesčio mokėjimas grynais pinigais neproporcingai didina veiklos kaštus ir kuo daugiau narių nario mokestį moka grynais pinigais – tuo labiau didinamos sąnaudos, kas tiesiogiai didina vėliau ir patį nario mokestį. Dalyvavimas talkose – neabejotina nauda, kadangi vieni nariai prie bendro turto išlaikymo prisideda darbais ir tokiu būdu reikalingas tiesiog mažesnis nario mokestis, t. y. nepatiriamos sąnaudos. Trečia – savalaikis nario mokesčio mokėjimas, jei jis sumokamas atitinkamu laiku ir jo surinkimą galint prognozuoti – atitinkamai planuojamos ir išlaidos ir jas galima minimalizuoti ir optimizuoti.
10.3. Atsakovei ne kartą buvo išaiškinta, kad jei ji neturi galimybių sumokėti viso nario mokesčio arba nori ir gali pasinaudoti atitinkamomis lengvatomis, ji gali kreiptis į bendrijos valdybą ir to paprašyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė to nė karto nepadarė, dar daugiau – ji nesutiko su paties nario mokesčio mokėjimu.
10.4. Didžioji gatvė visada pateko į Bendrijos ribas ir tai yra ašinė, t. y. esminė ir centrinė Bendrijos gatvė. Viena iš būtinųjų sąlygų, kad savivaldybė prisidėtų prie šios gatvės asfaltavimo 50 procentų – gatvė turi būti perduota į savivaldybės žiną. Tokiu būdu gatvė taip pat yra prižiūrima ir tvarkoma už savivaldybės lėšas, taigi, šios gatvės perdavimas savivaldybei ir prisidėjimas prie jos asfaltavimo ne tik, kad nepažeidė sodininkų interesų, bet iš esmės jiems vieninteliams ir buvo naudingas.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies, kuria ieškovei iš apeliantės priteista skola, susidedanti iš Bendrijos nario mokesčio ir kelio asfaltavimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abiejų sklypų naudojimo būdas: mėgėjų sodo žemės sklypai. Sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0603 ha, įgytas 2003 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, registro įrašas galioja nuo 2003 m. birželio 18 d., o sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0600 ha, įgytas 2004 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, įrašas galioja nuo 2004 m. spalio 15 d. (el. b. t. I, l. 41 – 42, 53 – 54). Byloje nustatyta ir apeliaciniu skundu neginčijama, kad apeliantė yra Bendrijos narė.
15. 2018 m. gegužės 19 d. vykusiame Bendrijos susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo darbų finansavimo bei nutarta, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. kiekvienas Bendrijos narys perveda po 150 Eur įmoką nuo sklypo. Taip pat buvo paaiškinta, kad Bendrijos nariai, kurie negali sumokėti visos įmokos iš karto, gali kreiptis į Bendrijos valdybą motyvuotu prašymu dėl įmokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo (el. b. t. I, l. 20 – 30).
16. 2019 m. balandžio 27 d. vykusiame Bendrijos susirinkime buvo nutarta, kad iki 2019 m. rugsėjo 30 d. kiekvienas Bendrijos narys už (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo darbus perveda po 60 Eur/a. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybė finansuotų pusę asfaltavimo darbų sumos, tačiau kitą pusę sumos reikėtų pervesti per penkias darbo dienas po sudaryto susitarimo (el. b. t. I, l. 31 – 40).
17. 2020 m. liepos 18 d. vykusiame Bendrijos susirinkime buvo nutarta įgalioti Bendrijos valdybą vesti derybas bei sudaryti sutartį su Vilniaus rajono savivaldybe dėl (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimo (el. b. t. I, l. 92 – 103). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl susiekimo komunikacijų“ informavo Bendriją, kad komisija priėmė sprendimą finansuoti 50 procentų (duomenys neskelbtini) (VL9597, ilgis apie 1100 m) ruožo dalies asfalto dangos įrengimo darbų vertės pagal Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, tvarkos aprašą, patvirtintą 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-476. Parengus kapitalinio remonto darbų projektą bei jam gavus teigiamą ekspertizės aktą, pareiškėjas pasirašo Paramos sutartį. Pareiškėjas privalo pervesti 50 procentų paramos lėšų nuo apskaičiuotų darbų sąmatoje į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos šiam tikslui skirtą paramos sąskaitą pagal Paramos sutartį (el. b. t. I, l. 107 – 108). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T3-54, kelias eil. Nr. 149, kelio Nr. VL 9597 - (duomenys neskelbtini), ilgis – 1106 m., Ds – 12 m., buvo įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (el. b. t. I, l. 107 – 108).
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 84 Eur nesumokėto nario mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 720 Eur nesumokėtų įmokų už asfalto įrengimą (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 300 Eur, ir už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. – 420 Eur) (el. b. t. I, l. 5).
Dėl skolos už nesumokėtą nario mokestį
19. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Pagal SBĮ 2 straipsnio 1 dalį bendrijos nario mokestis – sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, bendrijos nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti. Juridinių asmenų organų sprendimai, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams, gali būti pripažinti negaliojančiais teismo tvarka. Ieškinį, be kitų įstatymuose numatytų asmenų, gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis. Tokiems ieškiniams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).
20. Sodininkų bendrijos „Atžalynas-2” įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2005 m. sausio 27 d., (toliau – Bendrijos įstatai) 1 punkte nustatyta, kad Bendrija yra sodininkų bendrai įsteigtas, ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Pagal įstatų 9 punktą, Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Pagal įstatų 10 punktą, Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, SBĮ, kitais įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (el. b. t. I, l. 9 – 19). SBĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos Bendrijos nario pareigos: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį; bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose.
21. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė teismo ex officio konstatuoti niekinį bendrijos narių susirinkimo sprendimo pobūdį, motyvuodama, kad nustatyta nario mokesčio nuolaidų sistema pažeidžia bendrijos narių lygiateisiškumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendrijoje nustatyta nario mokesčio nuolaidų tvarka įtvirtina realias-veiksmingas galimybes aptariamas nuolaidas taikyti ir atsakovei, todėl šios „nuolaidų sistemos“ nevertino kaip diskriminacinės ir atmetė atsakovų prašymą šią tvarką pripažinti niekine (kaip pažeidžiančią bendrijos narių lygiateisiškumą). Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, mano, kad nario mokesčio nuolaidų sistema pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, kadangi Bendrijos nariai, kurie dėl tam tikrų priežasčių su bendrija atsiskaito grynaisiais pinigais, nedalyvauja talkose arba yra skolingi bendrijai nario mokesčio dydžio aspektu vertinami kitaip, negu vertinami nuolaidų sistemos kriterijus atitinkantys nariai.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
23. Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
24. Iš 2018 m. gegužės 19 d. vykusio Bendrijos susirinkimo protokolo matyti, kad taikyti nuolaidą nario mokesčiui Bendrijos nariams, kurie moka bankiniu pavedimu, buvo nutarta balsavus daugumai susirinkime dalyvavusių asmenų, „už“ balsavo 51 narys, o „prieš“ 1. 2020 m. liepos 18 d. vykusio Bendrijos susirinkimo protokolo duomenimis dauguma Bendrijos narių balsavo už tai, kad būtų taikoma Bendrijos nario mokesčio nuolaida nariams, kurie bent kartą per metus dalyvauja talkoje arba kitaip prisideda prie Bendrijos bendro naudojimo teritorijos priežiūros, taip pat, kad nuolaidos nebūtų taikomos nariams, kurie turi įsiskolinimų, „už“ balsavo 49 narys, „prieš“ 13, „susilaikė“ 6. Šiame protokole taip pat pažymima, kad nariai, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali dalyvauti talkose, gali deleguoti trečiuosius asmenis jose dalyvauti, taip pat gali atlikti kitus naudingus darbus (suderinus su pirmininku arba valdyba), kitais atvejais, Bendrijos narys turi kreiptis į Bendrijos valdybą ir nurodyti priežastis, dėl kurių negali dalyvauti talkose, o valdyba turi teisę atleisti tokį narį nuo dalyvavimo talkose.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad nustatyti nario mokesčio nuolaidų sistemos kriterijai nėra diskriminuojantys. Kiekviena taikoma lengvata turi logišką pagrindimą, kadangi nario mokesčio mokėjimas grynaisiais pinigais neproporcingai didina veiklos kaštus ir kuo daugiau narių nario mokestį moka grynaisiais pinigais – tuo labiau didinamos sąnaudos, kas tiesiogiai didina vėliau ir patį nario mokestį. Dalyvavimas talkose – neabejotina nauda, kadangi vieni nariai prie bendro turto išlaikymo prisideda darbais ir tokiu būdu reikalingas tiesiog mažesnis nario mokestis, t. y. nepatiriamos sąnaudos. Trečia – savalaikis nario mokesčio mokėjimas, jei jis sumokamas atitinkamu laiku ir jo surinkimą galint prognozuoti – sudaro galimybę atitinkamai planuoti išlaidas ir jas galima minimalizuoti ir optimizuoti.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiai nuolaidų sistemai pritarė didžioji dauguma Bendrijos narių. Apeliantė, manydama, kad nustatyta nuolaidų sistema pažeidžia jos teisėtus interesus, susirikimo Protokolą (jo dalį) galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
27. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovė turėjo galimybę gauti nuolaidą, jeigu būtų kreipusis į Bendrijos valdybą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad buvo kreipusis į Bendrijos valdybą su tokiu prašymu ir jos prašymo netenkino, tačiau iš bylos duomenų ir 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad su tokiu prašymu kreipėsi tik bylos nagrinėjimo metu (2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min 20 s. iki 31 min. ir nuo 1 val. 10 min. 40 s. iki 1 val. 11 min. 50 s.). Taigi, atsakovė laiku šia savo teise nepasinaudojo, t. y. dėl jos pačios neveikimo atsakovei nebuvo pritaikyta nuolaida.
28. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas nuolaidų taikymas yra diferencijuotas pagal objektyvų ir Bendrijos kaštus mažinančius kriterijus, todėl atsakovės argumentas dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestinas.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad ji niekada nėra gavusi informacijos apie ieškovės prašomą priteisti skolą, visada apmokėdavo Bendrijos pateiktas sąskaitas, jokio įsiskolinimo nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Bendrijos sudarytas 2021 m. spalio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimo pažymas, adresuotas atsakovei, kuriose nurodyta ieškiniu prašoma priteisti skola, taip pat 2021 m. spalio 20 d. siuntimo kvitą, kuris patvirtina, kad 2021 m. spalio 12 d. pažyma buvo išsiųsta atsakovei (el. b. t. I, l. 5, 43, 44). Tuo tarpu atsakovė pateikė tik mokėjimus, minėtų Bendrijos sąskaitų nepateikė, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių šių sąskaitų negalėtų pateikti (el. b. t. I, l. 81 – 83).
30. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo žinoti apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau savo prievolės mokėti atitinkamo dydžio nario mokestį nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 84 Eur nesumokėto nario mokesčio.
Dėl skolos už kelio asfaltavimą
31. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
32. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).
33. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Taigi, kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Kaip jau minėta, asmuo, manantis, kad toks sprendimas prieštarauja jo teisiniams interesams, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.
34. Apeliantės tvirtinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė turi pareigą mokėti susirinkimo nustatytas įmokas už (duomenys neskelbtini) g. asfaltavimą, nes neįvertino/netinkamai įvertino, kad priimant 2019 m. balandžio 27 d. pakartotinio eilinio ataskaitinio susirinkimo nutarimą, įpareigojantį bendrijos narius iki 2019 m. rugsėjo mėn. 30 d. sumokėti už (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltavimą po 60 Eur/a, jau buvo priimtas sprendimas perduoti gatvę Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.
35. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kelio asfaltavimo darbų finansavimo buvo sprendžiamas 2018 m. gegužės 19 d. vykusiame Bendrijos susirinkime, kurio metu buvo nuspręsta asfaltuoti kelią bendrijos narių lėšomis, o 2019 m. patikslinus projekto sąmatą, surinkti likusias lėšas. Taigi, apeliantės minimame 2019 m. balandžio 27 d. Bendrijos susirinkime buvo sprendžiama tik dėl trūkstamos sumos surinkimo, kuomet kelią jau buvo nutarta asfaltuoti Bendrijos narių lėšomis. Aplinkybė, kad šio susirinkimo protokolo duomenimis, jau buvo žinoma, kad gatvė bus perduota Vilniaus rajono savivaldybei, tik patvirtina, kad Bendrijos nariai žinodami šią aplinkybę pritarė, kad dalis darbų sumos būtų dengiama Bendrijos narių lėšomis. Pažymėtina, kad kelias Nr. VL 9597 - (duomenys neskelbtini), ilgis – 1106 m., Ds – 12 m., buvo įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą 2021 m. vasario 26 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad mokesčiai asfalto įrengimo darbams nustatyti ir pareiga juos sumokėti atsirado tuo metu, kai aptariamas kelias (gatvė) dar nebuvo perduotas savivaldybei ir priklausė sodininkų bendrijai.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kelias naudojamas bendrosiomis bendrijos reikmėms, kaip nepagrįstą. Apeliantė remiasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Kaip jau minėta, apeliantei pareiga mokėti už kelio asfaltavimą atsirado dar prieš tai, kai gatvė nebuvo perduota savivaldybei ir priklausė Bendrijai. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė neįrodė ir aplinkybės, kad nesinaudoja (duomenys neskelbtini) gatve. Apeliantė tvirtina, kad tiek prie savo sklypų, tiek prie visuomeninio transporto stovėjimo vietos patenka kitomis gatvėmis, pvz. neasfaltuota (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gatvių žemėlapio matyti, kad tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje yra atsakovės sklypai, tiek (duomenys neskelbtini) g. nesiriboja tarpusavyje ir kiekviena iš jų ribojasi tik su (duomenys neskelbtini) gatve (el. b. t. I, l. 106). Taigi, šiuo atveju nėra aišku kaip atsakovė patenka iš savo gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taip pat nėra aišku kur yra visuomeninio transporto stotelė, t. y. ar norint ją pasiekti atsakovei nereikia naudotis (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovė maršruto, kuris galėtų patvirtinti jos teiginius, nepateikė.
37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
38. Apeliantė apeliaciniame skunde tai pat tvirtina, kad pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, buvo nurodžiusi, kad Bendrijos narių lėšos renkamos ir už bendrijos ribų esančios (duomenys neskelbtini) g. atkarpos remontui, tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę.
39. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 2021/01 nustatyta, kad Bendrija 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) (VL9597, ilgis 1 100 m) ruožo dalies asfalto dangos įrengimo darbų finansavimo (el. b. t. I, l. 167). UAB „Kerista“ sąmata, įvykdytų statybos ir remontų darbų aktas Nr. 136 patvirtina, kad būtent šis kelio ruožas ir bus asfaltuojamas (el. b. t. I, l. 157, 161). Tuo tarpu atsakovė, jokių duomenų, patvirtinančių jos teigimus, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad už surinktas Bendrijos lėšas asfaltuojamas ne tik Bendrijai priklausęs kelias.
40. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad bendrijos visuotinio narių 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo Protokolo 6 punktas prieštarauja Labdaros ir paramos įstatymo imperatyvioms normoms, įtvirtinančioms teikiamos paramos savanoriškumo ir neatlygintinumo principus (Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) ir nors apeliantė kėlė klausimą dėl minėto punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio teismo ex officio, tačiau šiuo klausimu teismas skundžiamame galutiniame sprendime nepasisakė ir šioje dalyje priėmė nemotyvuotą sprendimą.
41. Apeliacinės instancijos teismas tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš teismo posėdžio garso įrašų nenustatė, kad atsakovė (jos atstovė) būtų prašiusi teismo pripažinti minėto Protokolo 6 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Paminėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nedetalizavo kada buvo išreiškusi tokį prašymą. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat patvirtino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nereiškė tokio prašymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo Protokolo 6 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).
42. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Bendrijos narių 2019 m. balandžio 27 d. susirinkimo protokolas, ar jo dalis, teismo tvarka būtų pripažintas negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo pareigą šį Bendrijos narių susirinkimo sprendimą vykdyti (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas, Bendrijos įstatų 22.1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 720 Eur sumą, nesumokėtą už kelio asfaltavimo darbus.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs materialinę teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei 98 straipsnyje taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
46. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
47. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
49. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą sumokėjo 600 Eur. Nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, tačiau, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pati civilinė byla nėra sudėtinga ar nauja teismų praktikoje, nereikalauja gilios teisinės analizės, o tuo labiau, specialiųjų žinių, atsiliepimas į apeliacinį skundą nedidelės apimties – 6 lapų, jame nebuvo analizuojama teismų praktika dėl ginčo dalyko, taip pat ginčo suma nedidelė – 804 Eur, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidas tikslinga sumažinti iki 400 Eur, jas priteisiant ieškovei iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
atmesti apeliantės (atsakovės) I. D. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Atžalynas-2, juridinio asmens kodas 191468351, iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė