Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-803-134-2014].docx
Bylos nr.: 1S-803-134/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Suėmimas

                                                                1S-803-134/2014

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2

(S)

 

 

             

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. S., a.k. 36812060476, gynėjo advokato Artūro Balčiūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria įtariamajam skirta kardomoji priemonė- suėmimas,

 

nustatė:

 

V. S. įtariamas tuo, kad jis  2014-09-09, apie 20 val. 48 min., Panevėžyje..., būdamas neblaivus – 1,42 promilių girtumo, vairuodamas automobilį ,,R. E.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14 ir 37 p. reikalavimus : artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų, dėl to partrenkė jam iš dešinės pėsčiųjų perėja ėjusius Z. S., kuri mirė eismo įvykio vietoje, V. S., kuris mirė tą pačią dieną, apie 23 val. 45 min., VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“, ir M.S. R., kurio sveikata sutrikdyta nesunkiai, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 6 d., padarymu.

Skundžiama nutartimi teismas įtariamajam skyrė suėmimą dvidešimčiai dienų BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu - manydamas, kad nesuimtas įtariamasis trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytojus.

Skundu įtariamojo V. S. gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį.

Gynėjas skunde nurodo, kad įtariamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, jo duoti parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Įtariamasis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, jis turi šeimą, rūpinasi trimis mažamečiais vaikais. Įtariamojo  žmona nedirba, nes slaugo sergantį tėvą, todėl įtariamasis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, turintis įsipareigojimų kredito įstaigoms. Byloje nėra duomenų apie įtariamojo trukdymą procesui, todėl suėmimo skyrimas prieštarauja šios kardomosios priemonės taikymą reglamentuojančioms BPPK nuostatoms ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Įtariamojo gynėjo skundas tenkintinas.

Privaloma suėmimo, kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės, skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti paties įtariamojo V. S. parodymuose, liudytojo A. R. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

Skundžiama nutartimi teismas įtariamajam suėmimą skyrė vieninteliu pagrindu, numatytu BPK 122 str. 1 d. 2 p. – manydamas, kad nesuimtas įtariamasis trukdys procesui. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pradiniame ikiteisminio tyrimo etape, kuomet neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, įtariamasis V. S. gali daryti poveikį bylos liudytojams : su juo kartu automobiliu važiavusiam A. P. dėl šio parodymų apie įvykio aplinkybes ir liudytojui R. J., kuriam priklausė įtariamojo įvykio metu vairuotas automobilis – dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimų išsprendimo. Aukštesnysis teismas tokią teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

BPK 122 str. 3 d., detalizuojančioje įtariamajam V. S. šiuo metu taikomo suėmimo pagrindo buvimą, nurodyta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokias įtariamojo V. S. veikas patvirtinančių duomenų nėra.

Pirmiausia, įtariamasis negalėjo ir šiuo metu negali daryti jokio poveikio bylos liudytojams ar nukentėjusiesiems dėl fizinių kliūčių – jis iš karto po įvykio buvo laikinai sulaikytas, o vėliau – suimtas. Byloje esantys duomenys nesuteikia jokio pagrindo prognozuoti, kad, net ir išnykus tokioms kliūtims, įtariamasis ims trukdyti bylos tyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis buvo apklaustas 2014-09-10, t.y. kitą dieną po įvykio, apklausos metu pripažino savo kaltę ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes. Nors skundžiamoje nutartyje teismas vienu asmenų, kuriam įtariamasis esą galėtų daryti poveikį, nurodė įtariamojo bendrakeleivį A. P., po eismo įvykio pasitraukusį iš įvykio vietos, tačiau iš įtariamojo apklausos matyti, kad būtent įtariamasis ir įvardijo šį asmenį. Ta aplinkybė, kad bylos tyrėjai nei po įtariamojo apklausos, nei per vienuolika įtariamojo suėmimo dienų neapklausė šio liudytojo, apie kurio vengimą duoti parodymus byloje nėra jokių duomenų, įtariamojo teisinės padėties negali sunkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio dieną tyrėjai apklausė ir liudytoją A. R., tiesiogiai mačiusį eismo įvykio eigą ir davusį išsamius parodymus. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas 2014-09-11 vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo įtariamajam skyrimo klausimas, jau turėjo galimybę susipažinti su įtariamojo ir liudytojo A. R. apklausų rezultatais, tačiau skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl įtariamojo galimybės įtakoti proceso eigą, šių parodymų niekaip nevertino.

Teismas suėmimo skyrimą įtariamajam grindė ir tuo, kad jis, proceso metu sprendžiant žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, gali daryti poveikį liudytojui R. J., kuriam, pasak teismo, eismo įvykio metu teisiškai priklausė įtariamojo vairuotas automobilis ,,R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau, remiantis įtariamojo parodymais, jis šį automobilį nusipirko iš R. J., tik neįregistravo VĮ ,,Regitra“ duomenų apie jam perėjusias automobilio nuosavybės teises, todėl skundžiamoje nutartyje esanti išvada, jog įtariamojo vairuotas automobilis teisiškai priklausė R. J., yra nepagrįsta bylos duomenimis. Iš skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog teismas civilinės atsakomybės klausimų sprendimą argumentuoja remdamasis CK nuostatomis dėl nuosavybės teisės perėjimo išviešinimo teisinės reikšmės, tačiau, remiantis BPK 113 str. nuostatomis, baudžiamajame procese civiliniai ieškiniai yra sprendžiami pirmiausia vadovaujantis BPK nuostatomis, o CPK – tik tuomet, kai kilusių klausimų nereglamentuoja BPK ir CPK nuostatos neprieštarauja BPK normoms. Teismas, neatsižvelgęs į įrodinėjimo taisyklių skirtumus baudžiamajame ir civiliniame procese, padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie įtariamojo galimybes trukdyti procesui, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Be to, dėl liudytojo R. J. apklausos procesinė situacija analogiška jau aptartai : šis liudytojas iki šiol pareigūnų neapklaustas.

Šiame bylos tyrimo etape jau užfiksuota dalis bylai reikšmingų duomenų ir esama procesinė situacija nesuteikia pagrindo spręsti apie sudėtingą bylos tyrimo eigą, o vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nesuteikia pagrindo prognozuoti, kad įtariamasis trukdys procesui, paveikdamas liudytojus ar kitus proceso dalyvius.

Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad įtariamasis V. S., būdamas laisvėje, trukdys procesui ir todėl jam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str., 442 str. 1 d. 2 p.,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: prokuroro pareiškimo skirti įtariamajam V. S. kardomąją priemonę netenkinti ir jį iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                           Bronė Vidzėnienė             


Paminėta tekste:
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • BPK
  • CK
  • BPK 113 str. Civilinio ieškinio nagrinėjimas
  • CPK
  • BPK 130 str. Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą