Civilinė byla Nr. e2A-452-357/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03098-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1;
3.4.3.7.2; 2.1.2.6; 2.6.7; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Impeka“ ieškinį atsakovams M. B., M. N., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Genio medis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Impeka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. N., M. B., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Genio medis“ prašydama: pripažinti 2019-12-01 ir 2020-01-10 atsakovui M. N. atliktus mokėjimus bendrai 3 496,65 Eur sumai negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį; taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Genio medis“ naudai iš atsakovo M. N. 3 496,65 Eur sumą; pripažinti 2020-04-30 atsakovui M. B. atliktą mokėjimą 1 616,06 Eur sumai negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį; taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Genio medis“ naudai iš atsakovo M. B. 1 616,06 Eur sumą; priteisti BUAB „Genio medis“ naudai iš atsakovo M. N. 2 879,71 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2 879,71 Eur nuostolių sumos.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020 iškėlė UAB „Genio medis“ bankroto bylą ir jos nemokumo administratore paskyrė MB „Dilasis“. Ieškovė yra bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kurios 4857,19 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas UAB „Genio medis“ bankroto byloje. Nemokumo administratorė 2021-03-01 pateikė BUAB „Genio medis“ kreditoriams ataskaitą apie bendrovės sandorių patikrinimą, iš kurios matyti, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, mokumo problemomis 2019 m. rudenį ir jau tų pačių metų pabaigoje bendrovei turėjo būti keliama bankroto arba restruktūrizavimo byla. Tačiau bankroto byla bendrovei iškelta tik 2020 m. liepos mėnesį. Bendrovei tapus nemokia ji atliko šiuos sandorius: 2019-12-01 ir 2020-01-10 grąžino paskolas atitinkamai 1 496,65 Eur ir 2 000 Eur sumomis atsakovui M. N.; 2020-04-30 grąžino 1 616,06 Eur paskolą atsakovui M. B.. Šiais mokėjimais buvo pažeisti nemokios bendrovės kreditorių interesai, todėl aptariami mokėjimai, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis, pripažintini negaliojančiais, taip pat taikytina restitucija. UAB „Genio medis“, kurios direktoriumi nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio buvo atsakovas M. N., 2020 m. sausio – kovo mėnesiais sumokėjo 2 879,71 Eur sumą UAB „Autoera“ už automobilio detales ir remonto paslaugas, nors UAB „Genio medis“ minimu laikotarpiu nevaldė jokios transporto priemonės. Taigi, atlikti mokėjimai bendrai 2 879,71 Eur sumai yra nepagrįsti, neteisėti, neatitinkantys bendrovės kreditorių interesų, ši 2 879,71 Eur suma priteistina bankrutuojančiai bendrovei iš atsakovo M. N.. Reikalavimas priteisti 2879,71 Eur sumą reiškiamas netiesioginio ieškinio pagrindu, kadangi BUAB „Genio medis“ nemokumo administratorė šios teisės dėl žalos bendrovei atlyginimo neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti.
3. Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ginčijamų sandorių, pagal kuriuos atsakovams buvo išmokėtos sumos pagal paskolos sutartis, vertė sudaro vos 2,85 proc. visų bankrutuojančios bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos, kuri siekia 179 104,96 Eur, ginčijami sandoriai yra menkaverčiai visų kreditorinių reikalavimų kontekste, jie nepablogino bendrovės turtinės padėties, nepakeitė bendro bendrovės mokumo. Bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera jau prieš atsakovui M. N. tampant jos vadovu, tačiau bendrovė, tiek vadovaujant ankstesniam vadovui, tiek vadovaujant M. N., sėkmingai vykdė veiklą, todėl sunku nustatyti ribą, kada jai iškilo nemokumo rizika. Sudarius bendrovės balansą 2020-04-03, atsakovas M. N. suprato, kad bendrovė faktiškai yra nemoki, todėl tikslinga inicijuoti bendrovės bankrotą. Apie tai, kad bendrovė buvo nemoki dar 2019 m. pabaigoje, atsakovui nebuvo žinoma. Buvo siekiama efektyvinti, optimizuoti įmonės veiklą, sumažinti baldų gamybos kaštus, todėl nuo 2019 m. rudens bendrovė pardavė apie 90 proc. savo turto, kurio pagalba buvo vykdoma veikla, o atitinkamas paslaugas ėmė teikti UAB „Trukmė“. Pats atsakovas M. N. įsigijo iš bendrovės stakles, drožlių siurblį už bendrą 3120 Eur sumą, nors turto vertė buvo nustatyta 0,29 Eur, tačiau minimi daiktai liko bendrovės patalpose, kas rodo, kad atsakovas stengėsi finansiškai padėti bendrovei už tai negaudamas jokios naudos. Atsakovas, nesudarydamas rašytinės sutarties, 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskolino bendrovei 3 496,65 Eur sumą apyvartinėms lėšoms, 2 000 Eur sumą pervesdamas pavedimu, o 1 496,65 Eur sumą įnešdamas grynais pinigais į bendrovės kasą. Paskola buvo beprocentinė, atsakovas iš sandorio negavo jokios naudos. Paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, tad paskola buvo grąžinta pagal pareikalavimą. Ieškovė praleido vienerių metų terminą reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, kadangi paskolos grąžinimai vyko 2019-12-01 ir 2020-01-10, o ieškinys teismui pateiktas tik 2021-06-10. Ieškovės teiginiai, kad bendrovė, sumokėjusi 2 879,71 Eur sumą UAB „Autoera“ už automobilio detales ir remonto paslaugas, nevaldė jokios transporto priemonės, neatitinka tikrovės, kadangi bendrovė sutartiniais pagrindais valdė ir savo veiklai vykdyti naudojosi kitam asmeniui priklausančiu automobiliu.
4. Atsakovė BUAB „Genio medis“ prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad teisė kreditoriui reikšti ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu atsiranda tik tuo atveju, kai nemokumo administratorius tokios teisės neįgyvendina. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė kreipėsi su pretenzijomis į buvusius bendrovės vadovus M. N. ir M. B. dėl žalos atlyginimo. Derybų metu sutarė, kad abu buvę vadovai sumokės bendrovei po 1000 Eur žalos atlyginimo, buvo paruošti taikos sutarčių projektai ir pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui, kuris leido sudaryti sutartis su buvusiais bankrutuojančios bendrovės vadovais. Spręstina, kad nemokumo administratorė savo veiksmais siekė įgyvendinti turimą turtinę teisę. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovės finansinis interesas nebūtų patenkintas, kadangi bankroto procese gautomis lėšomis pirmiausiai būtų dengiamos patirtos administravimo išlaidos, kurios sudaro patvirtintą 15 672,35 Eur sumą, po to būtų tenkinami pirmos eilės kreditorių interesai, vėliau – antros eilės kreditorių interesai. Ieškovė yra antros eilės kreditorė. Bendrovė neturėjo jokio vertingo turto, pinigų. Už parduotą turtą bankroto byloje buvo gauta 600 Eur suma, kuri panaudota daliniam administravimo išlaidų dengimui. Kadangi M. B. yra pirmos eilės kreditorius, padengus administravimo išlaidas lėšos būtų mokamos būtent šiam kreditoriui. Antros eilės kreditorių reikalavimai bankroto byloje nebus dengiami net ir ieškinio visiško tenkinimo atveju. Bankroto byloje visos procedūros yra užbaigtos, pasirašius taikos sutartis būtų šaukiamas paskutinis kreditorių susirinkimas dėl įmonės pabaigos, tad ieškovės pradėtas procesas civilinio proceso tvarka praktiškai stabdo visas bankroto procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2020-01-10 M. N. atliktą mokėjimą 2 000 Eur sumai negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją ir priteisė BUAB „Genio medis“ naudai iš M. N. 2 000 Eur sumą. Pripažino 2020-04-30 M. B. atliktą mokėjimą 1 616,06 Eur sumai negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją ir priteisė BUAB „Genio medis“ naudai iš M. B. 1 616,06 Eur sumą. Priteisė UAB „Impeka“ iš M. N. 388,52 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Priteisė UAB „Impeka“ iš M. B. 313,99 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Priteisė UAB „Finų medis“ iš M. N. 80,73 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Priteisė UAB „Finų medis“ iš M. B. 65,25 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Priteisė M. N. iš UAB „Impeka“ 1715,75 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš M. N. 45 Eur žyminį mokestį. Priteisė valstybei iš M. B. 36 Eur žyminį mokestį. Priteisti valstybei iš M. N. 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovai neginčijo aplinkybės, jog ieškovė, bankrutavusios bendrovės kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. Teismas darė išvadą, kad 2019-12-01 ir 2020-01-10 įvykdyti mokėjimai atsakovui M. N. bendrai 3 496,65 Eur sumai, 2020-04-30 įvykdytas mokėjimas atsakovui M. B. 1 616,06 Eur sumai buvo atlikti UAB „Genio medis“ susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovei esant nemokiai ir neturint realios perspektyvos pagerinti savo finansinės būklės, turint ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, ieškovės ginčijamais sandoriais buvo sumažintos galimybės kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininkės turto, nes, sudarius ginčijamus sandorius, likusio skolininkės turto nepakako atsiskaityti su kreditoriais, kurie prarado galimybes bent iš dalies įvykdyti prievoles jiems, todėl ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises. Teismas darė išvadą, kad skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė ginčijamo 2019-12-01 mokėjimo šalių – UAB „Genio medis“ ir atsakovo M. N. – nesąžiningumo. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nenustatė, jog 2019-12-01 mokėjimu buvo siekiama nesąžiningai pabloginti bendrovės padėtį, išvengti atsiskaitymo su jos kreditoriais ir patenkinti tik vieno kreditoriaus, t. y. atsakovo M. N., interesus. Aptariamo mokėjimo atlikimas, teismo vertinimu, nepažeidė bendrovės kreditorių interesų pusiausvyros, faktiškai nepablogino bendrovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, kadangi bendrovė ir po 2019-12-01 paskolos atsakovui grąžinimo atsiskaitinėjo su kreditoriais, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį.
7. Teismas sprendė, kad UAB „Genio medis“, vadovaujama direktoriaus atsakovo M. N., žinojo apie pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, suvokė ar turėjo suvokti, kad bendrovė susidūrė su rimtomis mokumo problemomis, tačiau 2020-01-10 atliko atsakovo M. N. naudai 2 000 Eur ginčijamą mokėjimą, pilnai susigrąžinant atsakovui paskolintus bendrovei pinigus, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, suteikiant atsakovui M. N. prioritetą prieš kitus kreditorius. Pažymėjo, kad UAB „Genio medis“ pažado ieškovei neįvykdė ir iki 2020-02-15 su ja neatsiskaitė. Teismas konstatavo, kad 2020 m. sausio 10 d. atsakovui atlikto mokėjimo šalių veiksmai neatitiko rūpestingo, atsakingo verslo subjekto elgesio standartų. Darė išvadą, kad ieškovė įrodė ginčijamo 2020-01-10 mokėjimo šalių – UAB „Genio medis“ ir atsakovo M. N. – nesąžiningumą. Teismas sprendė, kad UAB „Genio medis“, kurios direktoriaus pareigas ėjo atsakovas M. B., esant bendrovei nemokiai, sumažėjus veiklos pajamoms, sutrikus bendrovės veiklai, didėjant skolai kreditoriams ir nesant galimybei bendrovei ateityje atsiskaityti su kreditoriais, grąžino atsakovui M. B. 1 616,06 Eur paskolą, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, suteikiant atsakovui M. B. prioritetą prie kitus kreditorius. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. atsakovui atlikto mokėjimo šalių veiksmai neatitiko rūpestingo, atsakingo verslo subjekto elgesio standartų, todėl ieškovė įrodė ginčijamo 2020-04-30 mokėjimo šalių – UAB „Genio medis“ ir atsakovo M. B. – nesąžiningumą. Teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.
8. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos CK 6.68 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, bei neįrodė, kad dėl UAB „Genio medis“ 2020 m. sausio – kovo mėnesiais atliktų mokėjimų UAB „Autoera“ 2879,71 Eur sumai atsakovo M. N. veiksmais bankrutuojančiai bendrovei buvo padaryta turtinė žala (nuostoliai), todėl ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dalyje dėl 2 879,71 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo BUAB „Genio medis“ naudai priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą dėl juridinio asmens UAB „Genio medis“ pabaigos ir išregistravimo; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą iš dalies ir atmesti ieškovės UAB „Impeka“ patikslintą ieškinį atsakovui M. N. dalyje dėl 2020-01-10 mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 2 000,00 Eur sumos atsakovei UAB „Genio medis“ priteisimo; priteisti iš ieškovės UAB „Impeka“ atsakovo M. N. naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nesutinka, kad atsakovas M. N. neginčijo ieškovės neabejotinos reikalavimo teisės į BUAB „Genio medis“. Nurodo, kad ieškovė nepagristai BUAB „Genio medis“ atliekamus mokėjimus įskaitydavo į naujesnes sąskaitas, nors pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmiausiai privalėjo užskaityti mokėjimus seniausiai išrašytoms sąskaitoms faktūroms. Tuo labiau, kad UAB „Genio medis“ atlikti mokėjimai nesutapdavo su naujai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, todėl negalima laikyti, kad šalys buvo susitarusios, jog UAB „Genio medis“ apmokės tik naujai išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė sąmoningai neteisėtai užskaitė bendrovės atliekamus mokėjimus naujesnėms sąskaitoms faktūroms dengti, kad vėliau galėtų teigti, jog atsakovui M. N. susigrąžinant paskolintas sumas, ieškovės reikalavimai jau buvo pradelsti. Tuo tarpu trečiajam asmeniui UAB „Finų medis“ visos iki 2020-02-10 išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo padengtos, todėl apskritai nesuprantamas UAB „Finų medis“ reikalavimas šioje civilinėje byloje, kadangi visos skolos kildinamos jau po 2020-02-10 datos, kai jau buvo atlikti ginčijami 2019-12-02 ir 2020-01-10 mokėjimai.
9.2. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ginčijamų sandorių vertė yra menkavertė lyginant su bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.
9.3. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BUAB „Genio medis“ atlikdama 2019-12-02 ir 2020-01-10 mokėjimus atsakovui M. N. jau buvo nemoki. Įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais bei toliau vykdė veiklą, o įmonei pradėjus vadovauti atsakovui M. N., buvo mėginama optimizuoti jos veiklą. Todėl nors įmonė formaliai atitiko tuomet galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) įtvirtintą nemokumo sąvoką, tačiau faktiškai buvo moki ir su kreditoriais atsiskaitinėjo. Iš bankroto administratorės pateikto įmonės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-11-27 iki 2020-08-19 matyti, kad įmonė ir toliau vykdė veiklą, t. y. priėmė atsiskaitymus ir pati atsiskaitinėjo su kreditoriais. Kaip matyti iš pavedimų gausos, bendrovė aktyviai vykdė veiklą, o bankinių operacijų skaičius ėmė mažėti tik maždaug 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais ir visiškai nutrūko 2020-04-30. Todėl laikytina, kad iki pat 2020-04-30 bendrovė vykdė veiklą ir stengėsi vykdyti savo įsipareigojimus. Kad UAB „Genio medis“ vykdė veiklą iki pat 2020 metų balandžio mėnesio ir sandorių sudarymo metu buvo moki patvirtina ir VSDFV išrašas apie bendrovės darbuotojus. Paskolų grąžinimo metu bendrovėje dirbo net 12 darbuotojų, kas patvirtina, kad bendrovė pilnai vykdė veiklą. Iš jų 9 darbuotojai dirbo bent iki 2020 metų kovo mėnesio pabaigos, kas rodo, jog bendrovė ėmė stabdyti savo veiklą maždaug 2020 metų balandžio mėnesį. Iš bankroto administratoriaus pateikto vykdomųjų bylų sąrašo matyti, kad visos vykdomosios bylos buvo pradėtos tik 2020 metais ir jau įmonei nustojus faktiškai vykdyti veiklą, kas rodo, jog paskolų grąžinimo metu įmonė net neturėjo vykdomųjų bylų ir dėl to įmonės veiklai grėsmės nebuvo. Taigi, įmonės veikla pradėjo stoti maždaug 2020 m. kovo-balandžio mėnesi, tuo metu ėmė trūkinėti ir bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais, todėl laikytina, kad bendrovė tapo nemokia tik 2020 m. kovo mėnesį.
9.4. Net jeigu ir įmonė nemokia tapo 2019 m. pabaigoje, atsakovas M. N. negalėjo apie tai sužinoti tą pačią akimirką. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas M. N. apie įmonės nemokumą galėjo sužinoti tik susipažinęs su finansinės atskaitomybės dokumentais apie 2019 metų veiklos rezultatus.
9.5. Teismas sprendė, kad BUAB „Genio medis“ neprivalėjo sudaryti sandorių su atsakovu M. N., t. y. neprivalėjo grąžinti paskolos ir atlikti 2019-12-02 ir 2020-01-10 pavedimų. Tačiau atsakovas M. N. byloje pateikė įrodymų, kad paskolas grąžino dėl to, kad jo paties turtinė padėtis buvo sunki.
9.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas M. N. buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ir/arba turėjo žinoti, kad įmonė yra nemoki, tačiau nepaisant to, atliko pavedimą sau pačiam ir susigrąžino 2000 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovas M. N. neva jau suvokė įmonės sunkią turtinę padėtį, kuomet 2020-01-14 kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti atsiskaityti iki 2020-02-15. Į ši raštą pati ieškovė nieko neatsakė, o toks raštas pats savaime negali būti laikomas susitarimu. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, po 2020-01-14 rašto išsiuntimo įmonė atsiskaitinėjo su ieškove ir atliko ne vieną pavedimą.
9.7. Jeigu atsakovas M. N. būtų grąžinęs sau paskolą 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais, tuomet būtų galima laikyti, kad jis elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas M. N. atliko pavedimą sau 2020-01-10, kai įmonė dar vykdė veiklą ir įsipareigojimus kreditoriams, o pačiam M. N. įmonės turtinė padėtis atrodė tokia pati, kaip ir 2017-2019 metų laikotarpiu.
9.8. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2022-05-26 sprendimui civilinėje byloje Nr. eB2-98-856/2022, UAB „Genio medis“ bus išregistruota ir atsakovui M. N. neliks kam sumokėti priteistos 2000 Eur sumos, t. y. nebeliks proceso šalies.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Impeka“ ir trečiasis asmuo UAB „Finų medis“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir iš apelianto UAB „Impeka“ ir UAB „Finų medis“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki 2020-01-10 buvusi skola pagal išvardintas sąskaitas turėjo būti dengiama iš laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-03-02 gautomis sumos, t. y. 1 938,17 Eur. Tačiau laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-03-02 iš bendrovės buvo gauti mokėjimai 1 938,07 Eur sumai ir šie mokėjimai buvo skirti naujai išrašytoms sąskaitoms dengti. Toks buvo pačios bendrovės, atstovaujamos direktoriaus M. N., prašymas. 2020-01-29 (jau po 2020-01-10 Mokėjimo ir 2020-01-14 prašymo dėl avansinių mokėjimų / prekių pardavimo) šalys pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame užfiksavo tą pačią tą pačią skolos sumą, kurią patvirtino teismai. Todėl akivaizdu, kad bendrovė 2020-01-29 pati laikė buvusi skoloje ieškovei pagal 2019 metais išrašytas sąskaitas ir nelaikė, kad nuo 2020-01-14 atliktais mokėjimais turėtų būti dengiamos senos skolos. Taigi, 2020-01-10 mokėjimo dienai bendrovė buvo skolinga ieškovei UAB „Impeka“ būtent pagal 2019 metais išrašytas sąskaitas.
10.2. Palaiko teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo 2020-01-10 mokėjimo atlikimo metu. Šios teismo išvados yra grindžiamos rašytiniais įrodymais, kurių deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nepaneigė. Nors bendrovė dar 2020 metais vykdė mokėjimus, tačiau nepaisant vykdytinų mokėjimų bendrovės pradelsti įsipareigojimai tik augo. Todėl vien atliktų mokėjimų skaičius negali būti svertinis rodiklis sprendžiant apie bendrovės gyvybingumą. Pagrindinės sumos, iš kurių buvo atliekami mokėjimai - tik pinigai gauti už turto pardavimą. Atsakovas M. N. nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė 2019 metų pabaigoje 2020 metų pabaigoje turėjo daug naujų užsakymų, vykdytinų sutarčių. Tokių nenustatė ir nemokumo administratorius ataskaitoje. O tie užsakymai, kurie buvo priimti vykdyti, liko neįgyvendinti ir klientams teko tik pasitvirtinti kreditorinius reikalavimus byloje, negavus užsakytos prekės, bet sumokėjus avansą. 2020-01-10 Mokėjimo atlikimo metu bendrovė atitiko tiek formalius, tiek teismų praktikoje išplėtotus nemokumo kriterijus, dėl ko teismo išvada, kad atliekant ginčo mokėjimą bendrovė turėjo finansinių sunkumų, buvo nemokumo būsenoje yra teisinga.
10.3. Atsakovo M. N. įvardintos priežastys nėra lemiamos, dėl ko 2020-01-10 mokėjimas privalėjo būti atliktas ir nepaneigia sprendimo 25 punkte teismo padarytos išvados.
10.4. Labai svarbus kriterijus, vertinant šalių nesąžiningumą, yra tai, kad 2020-01-10 mokėjimas atliktas ne šiaip bet kuriam bendrovės kreditoriui, bet bendrovės vadovui (atsakovui M. N.). Atsakovas M. N. 2020-01-14 raštu kreipėsi į UAB „Impeka“ su prašymu leisti susidariusį įsiskolinimą padengti iki 2020-02-15 ir pirkti produkciją įmokas atliekant avansiniu mokėjimu. Taigi, atsakovas M. N. pirmiausia atlieka sau paskolos grąžinimą, o po trijų dienų rašto kreditoriui ir prašo, kad jis nesikreiptų į teismą dėl skolos išieškojimo, pripažįsta sunkia finansinę padėtį ir žada skolą gražinti atidėtu terminu. Bendrovė, vadovaujama M. N., pažado ieškovei neįvykdė ir su ja taip ir neatsiskaitė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė, vadovaujama direktoriaus atsakovo M. N., žinojo apie pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, suvokė ar turėjo suvokti, kad bendrovė susidūrė su rimtomis mokumo problemomis, tačiau 2020-01-10 atliko atsakovo M. N. naudai 2000 Eur ginčijamą mokėjimą, pilnai susigrąžinant atsakovui paskolintus bendrovei pinigus, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, suteikiant atsakovui M. N. prioritetą prieš kitus kreditorius.
10.5. 2022-05-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-98-856/2022 dar nėra įsiteisėjęs, nėra pateiktas joks prašymas Juridinių asmenų registrui dėl Bendrovės išregistravimo, todėl Bendrovė yra dar egzistuojantis civilinių teisių subjektas ir bylai nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo. Net ir tuo atveju, jei, kol bus nagrinėjamas atsakovo M. N. apeliacinis skundas, bendrovė būtų išregistruota, jos teisių perėmėjais būtų bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai liko nepadengti, ir nemokumo administratorius, kurio administravimo išlaidų sąmata liko nepadengta. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo M. N. prašymą dėl šios civilinės bylos nutraukimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2020-01-10 M. N. atliktą mokėjimą 2 000 Eur sumai negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją ir priteisė BUAB „Genio medis“ naudai iš M. N. 2 000 Eur sumą. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Atsakovas M. N., nesudarydamas rašytinės sutarties, 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskolino bendrovei 3 496,65 Eur sumą apyvartinėms lėšoms. Remiantis 2021-03-01 nemokumo administratorės MB „Dilasis“ informacija apie bankrutavusios UAB „Genio medis“ sandorių patikrinimą (toliau – Ataskaita), avanso apyskaitomis, kasos knygomis, 2019-12-01 dienai UAB „Genio medis“ buvo skolinga M. N. 1 496,65 Eur sumą. Per 2019 m. gruodžio mėnesį bendrovė išmokėjo M. N. 6 513,95 Eur sumą, iš kurios 5 017,30 Eur M. N. išleido bendrovės reikmėms, o 1 496,65 Eur suma buvo dengiama bendrovės skola M. N. pagal paskolos sutartį; 2020-01-10 buvo išmokėta 2 000 Eur skolos suma pagal paskolos sutartį; per 2020 m. balandžio mėnesį bendrovė išmokėjo M. B. 3 593,52 Eur sumą, iš kurios 1 616,06 Eur sumos likučio buvo padengta bendrovės skola M. B. pagal paskolos sutartį. Pati ieškovė nurodė ieškinyje, kad M. N. 2019-12-01 išmokėta 1 496,65 Eur suma, 2020-01-10 išmokėta 2 000 Eur suma, mokėjimų paskirtis – paskolos grąžinimas, M. B. 2020-04-30 išmokėta 1 616,06 Eur suma, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas.
14. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Genio medis“, nemokumo administratore paskyrė MB „Dilasis“. Teismas konstatavo, kad pagal bendrovės finansinius dokumentus už 2020 m. pirmąjį pusmetį, iš bendrovės 2020-06-30 balanso nustatyta, jog įmonė turėjo 8 517 Eur vertės turto, kuri sudarė 248 Eur ilgalaikis turtas ir 8 269 Eur trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 156 852 Eur sumą, iš kurios ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 48 720 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 108 132 Eur sumą; iš 2020-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė minėto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje patyrė 21 627 Eur nuostolius. Teismo vertinimu, UAB „Genio medis“ įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, bendrovė tapo nemoki, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.
15. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020 pripažino UAB „Genio medis“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, nurodydama, kad likviduojamos bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 179 104,96 Eur sumą, iš šios sumos antros eilės kreditorių UAB „Impeka“ ir UAB „Finų medis“ reikalavimai sudaro atitinkamai 4 857,19 Eur ir 4 796,16 Eur.
16. Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad M. N. ėjo UAB „Genio medis“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2019-06-03 iki 2020-03-30, M. B. ėjo UAB „Genio medis“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2020-03-30 iki 2020-08-04.
Dėl bylos nutraukimo
17. Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą dėl juridinio asmens UAB „Genio medis“ pabaigos ir išregistravimo. Nurodo, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. eB2-98-856/2022, UAB „Genio medis“ bus išregistruota ir atsakovui M. N. neliks kam sumokėti priteistos 2000 Eur sumos, t. y. nebeliks proceso šalies.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-98-856/2022 yra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutraukti civilinės bylos. Nėra duomenų, kad UAB „Genio medis“ jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad UAB „Genio medis“ nėra vienintelė atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje ieškovės reikalavimai buvo pareikšti dėl atsakovų M. N. ir M. B. sau išsimokėtų paskolų grąžinimo panaikinimo. Mokėjimai byloje ginčijami actio Pauliana pagrindu, todėl reikalavimas susideda ne tik iš piniginio reikalavimo grąžinti pinigus, bet ir iš reikalavimo šiuos mokėjimus pripažinti negaliojančiais. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-67/2008 pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtu būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusi teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti taip pat buvęs tokios įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu UAB „Genio medis“ būtų išregistruota, jos teisių perėmėjais būtų bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai liko nepadengti, ir nemokumo administratorius, kurio administravimo išlaidų sąmata liko nepadengta. Esant tokioms aplinkybėms apelianto M. N. prašymas dėl šios civilinės bylos nutraukimo atmetamas.
Dėl actio Pauliana tenkinimo sąlygų
20. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė actio Pauliana, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).
23. Remiantis paminėta CK 6.66 straipsnio nuostata, reglamentuojančia kreditoriaus teisę ginčyti savo skolininko sudarytus sandorius, bei kasacinio teismo praktika, actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui (kreditoriams) nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, t. y. sudarytų sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti ir kuriais yra mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
24. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias visų actio Pauliana sąlygų buvimą, todėl pripažino 2020-01-10 M. N. atliktą mokėjimą 2000 Eur sumai negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikė restituciją ir priteisė BUAB „Genio medis“ naudai iš M. N. 2000 Eur sumą.
25. Apeliantas M. N. apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo nustatytas actio Pauliana tenkinimo sąlygas, todėl teisėjų kolegiją dėl jų visų pasisako.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
27. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 28 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.
28. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktos 2018-10-02 prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 18/10/02-3, laikotarpiu nuo 2019-10-14 iki 2019-11-27 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, 2020-08-20 kreditorinio reikalavimo, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020 nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Genio medis“ turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ieškovei UAB „Impeka“, taip pat kitiems kreditoriams, likviduojamos UAB „Genio medis“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 179 104,96 Eur sumą, iš šios sumos antros eilės kreditorės UAB „Impeka“ reikalavimas sudaro 4 857,19 Eur sumą. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis įrodo, kad ir po ginčijamų mokėjimų atlikimo bankrutavusi UAB „Genio medis“ ieškovė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais.
29. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepagristai BUAB „Genio medis“ atliekamus mokėjimus įskaitydavo į naujesnes sąskaitas, nors pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmiausiai privalėjo užskaityti mokėjimus seniausiai išrašytoms sąskaitoms faktūroms. Nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Finų medis“ visos iki 2020-02-10 išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo padengtos, todėl apskritai nesuprantamas UAB „Finų medis“ reikalavimas šioje civilinėje byloje, kadangi visos skolos kildinamos jau po 2020-02-10 datos, kai jau buvo atlikti ginčijami 2019-12-02 ir 2020-01-10 mokėjimai.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės UAB „Impeka“ reikalavimas, patvirtintas BUAB „Genio medis“ bankroto byloje, atsirado pagal ieškovės bendrovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras IMP Nr. 018441 (2019-10-14), IMP Nr. 0181546 (2019-1017), IMP Nr.0182161 (2019-10-22), IMP Nr. 0182182 (2019-10-23), Nr. 0182204 (2019-10-24), IMP Nr. 0182291 (2019-10-29), IMP Nr.0182346 (2019-10-31), IMP Nr. 0182359 (2019-10-31), Nr. 0182416 (2019-11-06), IMP Nr.0182468 (2019-11-07), IMP Nr.0183337 (2019-11-12), IMP Nr. 0183468 (201911-18), Nr. 0183903 (2019-11-19), IMP Nr.0183938 (2019-11-20), IMP Nr.0184461 (2019-11-27). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos neapmokėtos sąskaitos buvo išrašytos ir reikalavimo teisė pagal jas atsirado dar iki 2020-01-10 mokėjimo atlikimo ir galiojo 2020-01-10 mokėjimo atlikimo metu. Pažymėtina, kad galiojančią reikalavimo teisę pagal paminėtas sąskaitas patvirtina jau įsiteisėję ir prejudicinę galią turintys teismų dokumentai: 1) Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. civilinėje byloje Nr. eL2-2144-344/2020 išduotas teismo įsakymas, kuriuo ieškovei UAB „Impeka“ iš bendrovės priteista 4 857,19 Eur skola; 2) Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020, kuria buvo pripažintas 4 857,19 Eur ieškovės kreditorinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad UAB „Impeka“ teikiant kreditorinį reikalavimą nemokumo administratoriui buvo pateikti duomenys, pagal kokias sąskaitas nėra atsikaityta (t. y. nurodomos tos pačios sąskaitos, išrašytos iki 2020-01-10 Mokėjimo).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad iki 2020-01-10 buvusi skola pagal išvardintas sąskaitas turėjo būti dengiama iš laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-03-02 gautomis sumos, t. y. 1 938,17 Eur. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-03-02 iš bendrovės buvo gauti mokėjimai 1 938,07 Eur sumai ir šie mokėjimai buvo skirti naujai išrašytoms sąskaitoms dengti. Kaip teisingai savo atsiliepime nurodo ieškovė ir trečiasis asmuo, mokėjimais buvo dengiamos naujai išrašytos sąskaitos dėl pačios BUAB „Genio medis“, atstovaujamos direktoriaus M. N., prašymo. Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, 2020 m. pradžioje pradėjus skolininką UAB „Genio medis“ raginti dėl įsiskolinimų dengimo, nes kitu atveju bus kreipiamasi į teismą, UAB „Genio medis“ vadovas M. N. žodžiu kreipėsi į UAB „Impeka“ su prašymu nepradėti teisminių procesų, nurodė, kad skola tikrai bus padengta, o 2020-01-14 kreipėsi į UAB „Impeka“ raštu su prašymu leisti susidariusį įsiskolinimą padengti iki 2020-02-15 ir pirkti produkciją įmokas atliekant avansiniu mokėjimu. UAB „Impeka“ sutiko su tokia mokėjimų tvarka ir naujai gautas sumas skyrė naujai išrašytoms sąskaitoms dengti. 2020-01-29 (jau po 2020-01-10 mokėjimo ir 2020-01-14 prašymo dėl avansinių mokėjimų / prekių pardavimo) šalys pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame užfiksavo tą pačią skolos sumą, kurią patvirtino teismai. Taigi, BUAB „Genio medis“ veiksmai patvirtina, kad 2020-01-29 ji pati laikė buvusi skoloje ieškovei pagal 2019 metais išrašytas sąskaitas ir nelaikė, kad nuo 2020-01-14 atliktais mokėjimais turėtų būti dengiamos senos skolos. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2020-01-10 mokėjimo dienai bendrovė buvo skolinga ieškovei UAB „Impeka“ būtent pagal 2019 metais išrašytas sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įrodė savo neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę.
Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorės (ieškovės) teisių
32. Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
33. Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės, o įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
34. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta skolininko nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Be to, kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas ir tuo atveju, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuojamas nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016).
35. Taigi, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju, galiojusio ĮBĮ kontekste, suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija į jos balansą įrašyto turto vertę.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 išaiškinta, kad įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (nutarties 36 punktas). Plėtodamas šią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorius negali remtis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, nes įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 32 punktas).
37. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).
38. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 2019-12-01 ir 2020-01-10 įvykdyti mokėjimai atsakovui M. N. bendrai 3 496,65 Eur sumai, 2020-04-30 įvykdytas mokėjimas atsakovui M. B. 1 616,06 Eur sumai buvo atlikti UAB „Genio medis“ susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovei esant nemokiai ir neturint realios perspektyvos pagerinti savo finansinės būklės, turint ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
39. Byloje pirmosios instancijos teismas analizavo UAB „Genio medis“ balansus bei pelne (nuostolių) ataskaitas, iš kurių nustatė, kad: ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 turtas sudarė 35 433 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 105 376 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 72 353 Eur), įmonė 2017 metais turėjo 26 353 Eur nuostolį; ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 turtas sudarė 56 070 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 118 997 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 79 410 Eur), įmonė 2018 metais turėjo 7 884 Eur nuostolį; ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 turtas sudarė 53 452 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 180 160 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 129 020 Eur), įmonė 2019 metais turėjo 71 934 Eur nuostolį; ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-08-04 turtas sudarė 8 517 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 158 171 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 158 171 Eur). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Genio medis“ įsipareigojimai, kuriuos sudarė iš esmės trumpalaikiai įsipareigojimai, viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę 2017-2020 metais, todėl aptariamais laikotarpiais įmonė formaliai buvo pasiekusi nemokumo būseną.
40. Byloje teismas pagrįstai nurodė, kad į bylą pateiktos ieškovės, trečiojo asmens sudarytos sutartys su UAB „Genio medis“, banko sąskaitos išrašai, apyvartos, įvairių juridinių asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, išmokų operacijos, kiti finansiniai dokumentai patvirtina, kad sutartys buvo sudarytos, veikla vykdoma, mokėjimai atlikti tuomet, kai įmonė formaliai buvo pasiekusi nemokumo būseną. Taip pat nustatyta, kad pradelsti įsipareigojimai vis augo, kadangi iš Klientų įsipareigojimų nevykdymo pagal dokumentus, Pradelstų įsiskolinimų suvestinės matyti, kad UAB „Genio medis“ laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2019-08-30 užfiksuotas 20 144,01 Eur pradelstas įsiskolinimas, laikotarpiu nuo 2019-09-02 iki 2019-10-01 užfiksuotas 15 556,21 Eur pradelstas įsiskolinimas, laikotarpiu nuo 2019-10-02 iki 2019-10-31 užfiksuotas 24 332,74 Eur pradelstas įsiskolinimas, laikotarpiu nuo 2019-11-04 iki 2019-11-30 užfiksuotas 32 852,88 Eur pradelstas įsiskolinimas, bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 111 994,20 Eur.
41. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020, likviduojamos UAB „Genio medis“ kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro bendrą 179 104,96 Eur sumą, iš šios sumos antros eilės kreditorių UAB „Impeka“ ir UAB „Finų medis“ reikalavimai sudaro atitinkamai 4 857,19 Eur ir 4 796,16 Eur.
42. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nemokumo administratorės MB „Dilasis“ ataskaitą, iš kurios matyti, kad UAB „Genio medis“ finansiniai rodikliai buvo prasti dar 2017 metais. Bendrovė visais metais nuo pat jos įsteigimo dirbo nuostolingai. Pasikeitus bendrovės valdymo organams bei akcininkams, bendrovės finansiniai srautai tapo nevaldomi ir mažiau nei po vienerių metų bendrovė sustabdė vykdyti veiklą. Bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2019 metų pabaigoje ir būtent jau tuo metu bendrovei turėjo būti keliama arba bankroto, arba restruktūrizacijos byla.
43. Apeliantas teigia, kad UAB „Genio medis“ faktiškai nemoki tapo žymiai vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Šį teiginį apeliantas grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) iš bankroto administratorės pateikto įmonės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-11-27 iki 2020-08-19 matyti, kad įmonė ir toliau vykdė veiklą, t. y. priėmė atsiskaitymus ir pati atsiskaitinėjo su kreditoriais; 2) bendrovė aktyviai vykdė veiklą, o bankinių operacijų skaičius ėmė mažėti tik maždaug 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais ir visiškai nutrūko 2020-04-30; 3) įmonė turėjo darbuotojus (VSDFV išrašas apie bendrovės darbuotojus), paskolų grąžinimo metu bendrovėje dirbo net 12 darbuotojų, kas patvirtina, kad bendrovė pilnai vykdė veiklą; iš jų 9 darbuotojai dirbo bent iki 2020 metų kovo mėnesio pabaigos, kas rodo, jog bendrovė ėmė stabdyti savo veiklą maždaug 2020 metų balandžio mėnesį; 4) iš bankroto administratoriaus pateikto vykdomųjų bylų sąrašo matyti, kad visos vykdomosios bylos buvo pradėtos tik 2020 metais ir jau įmonei nustojus faktiškai vykdyti veiklą, kas rodo, jog paskolų grąžinimo metu įmonė net neturėjo vykdomųjų bylų ir dėl to įmonės veiklai grėsmės nebuvo. Apelianto vertinimu, įmonės veikla pradėjo stoti maždaug 2020 m. kovo-balandžio mėnesi, tuo metu ėmė trūkinėti ir bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais, todėl laikytina, kad bendrovė tapo nemokia tik 2020 m. kovo mėnesį.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog BUAB „Genio medis“ 2020 metais vykdė mokėjimus, pati savaime neįrodo įmonės mokumo ar veiklos tęstinumo. Nagrinėjamu atveju pagrindinės sumos, iš kurių buvo atliekami mokėjimai, buvo pinigai, gauti už turto pardavimą. Kaip teisingai nurodo atsiliepimą pateikusios šalys, atsakovas M. N. nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė 2019 metų pabaigoje 2020 metų pabaigoje turėjo daug naujų užsakymų, vykdytinų sutarčių, tokių nenustatė ir nemokumo administratorius ataskaitoje. Nustatyta, kad užsakymai, kurie buvo priimti vykdyti, liko neįgyvendinti ir klientams teko tik pasitvirtinti kreditorinius reikalavimus byloje, negavus užsakytos prekės, bet sumokėjus avansą. Veiklos vykdymas 2019 ir 2020 metais UAB „Genio medis“ didino nuostolius, pradelsti įsipareigojimai vis didėjo, įmonėje nebuvo pakankamai turto skoloms padengti. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas ne formaliai įvertino bendrovės finansinę padėtį, o atsižvelgė į finansinių rodiklių tendencingą blogėjimą ir realias bendrovės galimybės vykdyti sėkmingą ūkinę - komercinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2020-01-10 Mokėjimo atlikimo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, buvo nemokumo būsenoje.
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintos galimybės tiek ieškovei tiek kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininkės turto, nes, sudarius ginčijamus sandorius, likusio skolininkės turto nepakako atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, kurie prarado galimybes bent iš dalies įvykdyti prievoles jiems, todėl ieškovė įrodė, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės ir kitų bendrovės kreditorių teises.
Dėl sandorio neprivalomumo
46. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).
47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.).
48. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje nenustatytas nei vienas teisės aktas, teismo procesinis sprendimas, rašytinis skolininkės įsipareigojimas ar susiklosčiusios faktinės aplinkybės, įpareigojusios UAB „Genio medis“ atlikti ieškovės ginčijamą mokėjimą atsakovui M. N., nenustatyta, jog bendrovei buvo iškilusi objektyvi būtinybė atlikti mokėjimą atsakovui, o jo neatlikus bendrovei kiltų sankcijų grėsmė, būtų daroma neigiama įtaka bendrovės reputacijai, jos finansinei padėčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog atsakovas M. N. byloje pateikė įrodymų, kad paskolą grąžino dėl to, kad jo paties turtinė padėtis buvo sunki, nelaikytina lemiančia sandorio privalomumą, ji yra susijusios su apeliantu, o ne su UAB „Genio medis“.
49. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė ieškovės įrodytos aplinkybės, jog ginčijamo sandorio ieškovė neprivalėjo sudaryti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl šalių, sudariusių ginčijamą sandorį, nesąžiningumo
50. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
51. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Genio medis“, vadovaujama direktoriaus atsakovo M. N., žinojo apie pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, suvokė ar turėjo suvokti, kad bendrovė susidūrė su rimtomis mokumo problemomis, tačiau 2020-01-10 atliko atsakovo M. N. naudai 2000 Eur ginčijamą mokėjimą, pilnai susigrąžinant atsakovui paskolintus bendrovei pinigus, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, suteikiant atsakovui M. N. prioritetą prie kitus kreditorius.
53. Byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Genio medis“ nesąžiningumą, pagrįstai akcentavo šias aplinkybes: 1) iš UAB „Genio medis“ sąskaitos išrašų, kasos knygos duomenų matyti, kad tiek iki 2020-01-10 paskolos grąžinimo, tiek ir po šios datos UAB „Genio medis“ vykdė atsiskaitymus valstybės institucijoms, kitoms bendrovėms, įskaitant ieškovę ir trečiąjį asmenį, bei mokėjo darbo užmokestį įmonės darbuotojams, atlikdama bankinius pavedimus (teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo aprašytų mokėjimų pakartotinai nebenurodo); 2) iš į bylą pateiktų įrodymų (Klientų įsipareigojimų nevykdymo pagal dokumentus, Pradelstų įsiskolinimų suvestinės, likviduojamos UAB „Genio medis“ kreditorių neįvykdytų finansinių reikalavimų, sudarančių bendrą 179 104,96 Eur sumą) matyti, kad nepaisant dalinių atsiskaitymų kreditoriams bendrovės finansinė padėtis blogėjo, bendrovė dėl nemokumo būklės nesugebėjo įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams; 3) blogą finansinę bendrovės padėtį patvirtina 2020-01-14 UAB „Genio medis“ prašymas, pasirašytas direktoriaus M. N., bei 2020-01-29 aktas dėl skolų suderinimo; iš 2020-01-14 prašymo, adresuoto UAB „Impeka“,matyti, kad UAB „Genio medis“ planuoja visą susidariusią skolą UAB „Impeka“ sumokėti iki 2020-02-15, o 2020-01-29 akte dėl skolų suderinimo UAB „Genio medis“ pripažįsta, kad jos skolos ieškovei UAB „Impeka“ likutis 2019-12-31 dienai yra 4 296,37 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog anksčiau įvardytos aplinkybės patvirtina, kad žinodama apie bendrovės pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, UAB „Genio medis“, vadovaujama direktoriaus M. N., 2020-01-10 grąžino M. N. likusią 2019 m. rugpjūčio mėnesį gautos paskolos dalį – 2000 Eur, vėliau, praėjus kelioms dienoms, siekia suderinti su ieškove skolos jai mokėjimo tvarką. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-535-856/2020 konstatuota, jog nepatenkinti likviduojamos UAB „Genio medis“ antros eilės kreditorių UAB „Impeka“ ir UAB „Finų medis“ reikalavimai sudaro atitinkamai 4 857,19 Eur ir 4 796,16 Eur.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę vertinant šalių nesąžiningumą turi aplinkybė, jog 2020-01-10 mokėjimas atliktas bendrovės vadovui, atsakovui M. N.. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas M. N., bendrovės vardu nuspręsdamas atlikti ginčijamą mokėjimą, puikiai žinodamas bendrovės sudėtingą finansinę būklę, nusprendė atsiskaityti ne su kitu ar kitais kreditoriais, bet prioritetą suteikė sau. Aplinkybė, jog atsakovas M. N. dar nebuvo susipažinęs su įmonės balansu, nereiškia, kad jam nebuvo žinoma sunki įmonės finansinė padėtis. Pažymėtina, kad iš 2020-01-14 UAB „Genio medis“ prašymo, pasirašyto direktoriaus M. N., bei 2020-01-29 akto dėl skolų suderinimo, atsakovui buvo aišku, kad UAB „Genio medis“ negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas M. N. UAB „Genio medis“ vardu 2020-01-10 atliko sau ginčijamą mokėjimą, o 2020-01-14 raštu kreipėsi į UAB „Impeka“ su prašymu leisti susidariusį įsiskolinimą padengti iki 2020-02-15 ir pirkti produkciją įmokas atliekant avansiniu mokėjimu. Nustatyta, kad UAB „Genio medis“, vadovaujama M. N., pažado ieškovei neįvykdė ir su ja taip ir neatsiskaitė. Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Genio medis“, vadovaujama direktoriaus atsakovo M. N., žinojo apie pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Sunkią įmonės padėtį nurodė ir 2020-01-14 raštu kreipdamasis į kreditorę UAB „Impeka“, suvokė ar turėjo suvokti, kad bendrovė susidūrė su rimtomis mokumo problemomis, tačiau 2020-01-10 atliko atsakovo M. N. naudai 2 000 Eur ginčijamą mokėjimą, visa apimtimi susigrąžinant atsakovo bendrovei paskolintus pinigus, tokiu būdu, tiek UAB „Genio medis“, tiek M. N. elgėsi nesąžiningai kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, suteikiant atsakovui M. N. prioritetą prieš kitus kreditorius.
55. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo darytą išvadą, jog ieškovė įrodė actio Pauliana taikymo sąlygą – ginčijamo 2020-01-10 mokėjimo šalių – UAB „Genio medis“ ir atsakovo M. N. – nesąžiningumą.
Dėl kitų actio Pauliana sąlygų
56. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana pagrindu, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu detaliau nepasisako, sutikdama su pirmosios instancijos teismu.
57. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2020-01-10 M. N. atliktą mokėjimą 2 000 Eur sumai negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją priteisė BUAB „Genio medis“ naudai iš M. N., 2 000 Eur sumą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
59. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos. Ieškovė UAB „Impeka“ ir trečiasis asmuo UAB „Finų medis“ kartu pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, už atsiliepimą ieškovė UAB „Impeka“ ir trečiasis asmuo UAB „Finų medis“ savo advokatei sumokėjo po 574,75 Eur, todėl šios sumos priteistinos jų naudai iš apelianto.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Impeka“, juridinio asmens kodas 167325952, iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 574,75 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Finų medis“, juridinio asmens kodas 126365772, iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 574,75 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Birutė Simonaitienė
Irena Stasiūnienė