Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-458/2019

                               Proceso Nr. 1-01-1-27865-2018-2

                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.1.7.2.4; 1.1.10.3; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.7

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2019 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio, 

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui, 

nuteistajam A. R. ir jo gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, pritaikius BK 68 straipsnio 1 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, nubaustas 40 parų arešto bausme, konfiskuojant automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė  A. R. paskirta 30 parų arešto, konfiskuojant automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 1 straipsniu, A. R. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleistas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. R. priteista 22 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. R. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. birželio 12 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., A. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,31 promilės etilo alkoholio.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 taikymo panaikinti, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. 2 dalyje numatyti atleidimo nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pagrindai (sąlygos). Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuria 1 straipsnio dalimi vadovavosi, tačiau apeliaciniame skunde daroma išvada, kad vertintina 1 dalis.

Taigi Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenų, atliekančių arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, atleidimą nuo neatliktos bausmės dalies. Tai reiškia, kad Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tik asmenims, kuriems BK 49 straipsnio 5 dalies tvarka nuosprendžiu nustatyta arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu to padaryta nebuvo, apeliaciniame skunde daroma išvada, jog Įstatymas dėl amnestijos akto pritaikytas netinkamai ir A. R. nuo visos paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalies atleistas nepagrįstai.

Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnis numato, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau. Apeliaciniame skunde svarstoma, ar A. R. neturėtų būti taikoma ši norma ir paskirtoji galutinė 30 parų arešto bausmė neturėtų būti mažinama pusiau, t. y. iki 15 parų arešto. Vis dėlto apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, apibūdinanti asmenų grupę, kuriems šis įstatymas taikomas – nuteistieji, atliekantys arešto bausmę.

Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymą taiko amnestijos komisijos ir teismai. Straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Šio straipsnio formuluotės leistų daryti išvadą, kad Įstatymą dėl amnestijos akto visa apimtimi taiko pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, jei veika padaryta iki 2018 m. spalio 1 d. Tačiau iš atskirų įstatymo normų matyti, kad kai kuriuos įstatymo straipsnius gali taikyti išimtinai amnestijos komisijos, nes įstatymo taikymas sietinas su nuteistojo elgesiu ar padėtimi bausmės atlikimo įstaigoje. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnis yra bendroji norma, o 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis – specialiosios normos, nukreiptos į tikslines asmenų grupes, t. y. bausmes jau atliekančius nuteistuosius.

Apibendrinat visa tai, kas aptarta, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad A. R., nuteistam 30 parų arešto bausme, bet jos neatliekančiam, teismo nuosprendžiu taikyti Amnestijos įstatymo nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nekeisti BK 641 straipsnio taikymo. Nuteistasis nurodo, jog 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 taikymo yra priimtas neseniai, teismų praktikos šiuo klausimu mažai, todėl jis nežino, ar įvyko nesusipratimas dėl amnestijos taikymo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistas A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde yra neginčijama nuteistojo A. R. veiksmų kvalifikacija ir nekeliamas jo kaltės klausimas, o pagrindinis apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi, vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 1 straipsniu, nepagrįstai atleido nuteistąjį A. R. nuo neatliktos arešto bausmės dalies. Būtent dėl šio klausimo ir pasisako apeliacinės instancijos teismas, neanalizuodamas nei nuteistojo kaltės, nei jo padaryto nusikaltimo kvalifikavimo.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nuteistasis A. R. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleidžiamas, vadovaujantis Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsniu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog nuosprendyje nedetalizuota, kuria 1 straipsnio dalimi vadovautasi. Kadangi aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kai asmenys atleidžiami nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės, o ne nuo arešto bausmės, galima preziumuoti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, jog asmenims, kuriems Įstatymo dėl amnestijos akto įsigaliojimo dieną nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendis nuteistajam A. R. dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apskundė aukštesniosios instancijos teismui, o nusikalstamą veiką A. R. padarė 2018 m. birželio 12 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl amnestijos taikymo, kadangi Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtintas reguliavimas, jog teismai įstatymą taiko aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai byla nagrinėjama kasacine tvarka.

Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl galimybės A. R. taikyti Įstatymą dėl amnestijos akto, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo išvada, kad Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnis yra bendroji norma, o 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis – specialiosios normos, nukreiptos į tikslines asmenų grupes. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujasi Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsniu, tačiau šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. R. nebuvo paskirta atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, taigi apeliaciniame skunde yra padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad A. R. negali būti taikomos Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes neatitinka visų normoje įtvirtintų sąlygų. Negalima preziumuoti, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, dėl kurios liko nenurodyta, kad arešto bausmė skiriama atlikti poilsio dienomis, nes tai nenumatyta pirmosios instancijos teismui aptariant bausmės skyrimo motyvus, be to, nuosprendyje teismas visiškai neargumentavo, kodėl taiko Įstatymo dėl amnestijos akto nuostatas. Papildomai pažymėtina, kad apygardos teismas savo iniciatyva nenustatė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistasis A. R. turėtų arešto bausmę atlikti ne įprasta tvarka, tokio prašymo nepareiškė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas. BPK 362 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal BPK 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi bausmės vykdymo metu yra galimybė kreiptis dėl arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo (BK 49 straipsnio 5 dalis). Pakeitus arešto atlikimo tvarką ir nustačius, jog A. R. gali arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, jam išliktų galimybė kreiptis į amnestijos komisiją dėl Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (Įstatymo dėl amnestijos akto 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Apeliaciniame skunde pats prokuroras svarsto klausimą, jog galbūt nagrinėjamu atveju nuteistajam A. R. galėjo būti taikomos Įstatymo dėl amnestijos akto 2 straipsnio nuostatos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su paties prokuroro pagrįstomis išvadomis, jog minėtasis straipsnis įtvirtina galimybę sumažinti neatliktosios arešto bausmės dalį būtent tiems asmenims, kurie jau atlieka arešto bausmę t. y. asmenims, kuriems apkaltinamieji nuosprendžiai jau yra įsiteisėję ir pradėti vykdyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, daro išvadą, jog A. R., nuteistam 30 parų arešto bausme, bet jos neatliekančiam, teismo nuosprendžiu taikyti Įstatymą dėl amnestijos akto nėra teisinio pagrindo.

Papildomai pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis A. R. dėl amnestijos taikymo nepasisako, tik nurodo, jog prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo netaikyti BK 641 straipsnio. Kadangi po kaltinamojo akto perskaitymo nuteistasis A. R. prisipažino esąs kaltas, išreiškė pageidavimą, jog kiti įrodymai toliau tiriami nebūtų, nekylant abejonių dėl nusikaltimo padarymo, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Taigi apygardos teismas visiškai pritaria išvadai, jog BK 641 straipsnis nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas pagrįstai. Kita vertus, skirtingai nei nurodoma atsiliepime, prokuroras apeliaciniame skunde neprašė naikinti ar keisti nuosprendžio dalies, kuria buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.

Įvertindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, kadangi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsniu. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir naikintinas nuteistojo A. R. atleidimas nuo neatliktos arešto bausmės dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 1 straipsniu, A. R. nuo neatliktos arešto bausmės dalies atleistas, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                            Arvydas Daugėla

                                                                                                                          Linas Pauliukėnas

                                                      Remigijus Preikšaitis