Baudžiamoji byla Nr.	1A-204/2011
Proceso numeris: Procesinio sprendimo kategorijos:	1-01-2-00039-2010-9 1.1.4.2; 1.2.14.3.2.5; 1.2.4.2.10

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Lino Šiukštos, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta - M. N. ,

gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta - M. N. - gynėjo advokato Egidijaus Bičkausko ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Zdzislavo Tuliševskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria M. N. , kaltintam pagal  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, baudžiamoji byla nutraukta, suėjus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. G. , D. G. ,  civilinio ieškovo viešosios įstaigos „Kauno medicinos universiteto klinikų“ civiliniai ieškiniai bei civiliniai ieškiniai dėl proceso išlaidų priteisimo už M. N. pervežimą iš Anglijos į Lietuvą, L. G. atvykimą į Lietuvą proceso veiksmams atlikti ikiteisminio tyrimo metu ir jos atvykimą į teismą – palikti nenagrinėti.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

M. N. buvo kaltinamas tuo, kad 1997 m. sausio 25 d., apie 19 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, įsibrovė į L. G. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas fizinį smurtą - bendrininkams sudavus rankomis ir kojomis ne mažiau 6 smūgius L. G. į veidą ir kūną, pagriovus ją ant grindų, užrišus akis ir surišus rankas, ją smaugiant, jis (M. N. ) grasino peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – įrėmęs peilį nukentėjusiajai į šoną bei pažadėjęs papjauti jos mažametį sūnų, taip atimdamas L. G. galimybę priešintis, sukrovė į tam paruoštus krepšius L. G. priklausantį 36 350 litų vertės turtą: 800 JAV dolerių (3200 litų), žiedą su rubinu ir deimantais platinoje 1500 litų vertės, auksinį žiedą su deimantais 4000 litų vertės, žiedą su deimantu 2000 litų vertės, gėlytės formos žiedą su deimantu 2200 litų vertės, senovinį žiedą su deimantu 2000 litų vertės, žiedą su platinine juostele ir trimis deimantais 2000 litų vertės, gėlytės formos auksinius auskarus su deimantais 2500 litų vertės, gėlytės formos pakabuką su deimantais 1500 litų vertės, auksines grandinėles 500 litų vertės, vyrišką grandinėlę 2000 litų vertės, auksinį kryžių 500 litų vertės, kryželio formos auskarus su kryželiu ant kaklo 300 litų vertės, du 60 ir 100 litų vertės kryželius, auksinį pakabuką su tamsiai mėlynu akmeniu 50 litų vertės, auksinius auskarus su perlais 250 litų vertės, 2 poras auskarų su perlais 400 litų vertės, žiedą su pailga rubino akimi 800 litų vertės, žiedą su stambia rubino akimi 300 litų vertės, auksinį žiedą su platinos juostele ir rubino akmenukais 500 litų vertės, auksinį žiedą 300 litų vertės, auksinę apyrankę su deimantais 2000 litų vertės, sidabrinius auskarus 200 litų vertės, sidabrinę grandinėlę 100 litų vertės, vestuvinį žiedą 200 litų vertės, kailinius 1800 litų vertės, muzikinį centrą 1000 litų vertės, žaidimų kompiuterį su valdymu 500 litų vertės, telefono aparatą 200 litų vertės, telefono aparatą 150 litų vertės, vaizdo grotuvą 2000 litų vertės, vaizdo grotuvą „Akai“ 800 litų vertės, dujinį pistoletą 350 litų vertės, šovinius iš viso 70 litų vertės, stiklinę žvakidę 10 litų vertės, dekoratyvinę žvakidę 10 litų vertės. Šiais veiksmais M. N. pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes L. G. kaimynai išgirdo triukšmą ir sutrukdė pagrobti visus išnešimui paruoštus daiktus, privertę M. N. ir kitus bendrininkus palikti dalį turto ir pasišalinti iš buto su pagrobtu 29 460 litų vertės turtu. Šiais veiksmais M. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

Be to, M. N. buvo kaltinamas tuo, kad po to, kai 1997 m. sausio 25 d., apie 19 val. 30 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtą ir bandė pasišalinti iš nusikaltimo vietos, bėgdamas laiptais link išėjimo iš namo Nr. 9 laiptinės, jam (M. N. ) ir kitiems su juo buvusiems asmenims kelią užstojo ir bandė juos sulaikyti pilietinę pareigą vykdęs R. G. , stvėręs prieš M. N. bėgantį bendrininką. Tuomet M. N. , siekdamas netrukdomas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, sudavė R. G. vieną smūgį peiliu į pilvą, padarydamas pavojingą gyvybei durtinį pilvo sužalojimą su kepenų, skrandžio ir kasos pažeidimu, taip sunkiai sužalodamas piliečio pareigą vykdžiusį nukentėjusįjį. Šiais veiksmais M. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, vadovaujantis 1961 m. baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 4 punktu, M. N. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų, o senaties eiga per šį laikotarpį nebuvo sustojusi, nes M. N. veiksmais, susiję su išvykimu į Londoną 1997 m. vasario 15 d. nelaikytini jo pasislėpimu nuo tardymo ar teismo.

Asmens, kuriam byla nutraukta - M. N. - gynėjas advokatas Egidijus Bičkauskas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti ir priimti dėl M. N. išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo paneigta, jog M. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs. Tačiau advokato nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo ginamasis apskritai padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinamas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad M. N. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes yra suėję senaties terminai, tuo pačiu konstatavo, kad jo kaltės klausimas nesprendžiamas, ir šis sprendimas neužkerta kelio vėlesniems sprendimams dėl civilinio ieškinio ar proceso išlaidų priteisimo civilinio proceso tvarka. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 2 dalis bei neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutarties bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimo nuostatas, savo sprendime neatsakė į pagrindinį klausimą – ar M. N. yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinamas. Apelianto nuomone, dėl šios priežasties skundžiama nutartis tik iš dalies yra teisinga.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. N. jau 13 metų tiesiogiai ar netiesiogiai yra persekiojamas dėl nusikalstamų veikų, kurių nepadarė. Per šį laikotarpį dėl teisėsaugos institucijų padarytų klaidų, jis 4 mėnesius buvo suimtas, daugiau kaip 1,5 metų dėl paskirtos kardomosios priemonės sąlygų buvo priverstas gyventi atskirai nuo šeimos. 

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sudaro prielaidas manyti, kad neišaiškinta nusikalstama veika yra išaiškinta, todėl tolimesnis tyrimas nėra reikalingas. Advokato nuomone, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 1 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tuliševskis apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme M. N. parodė žinojęs apie tai, kad 1997 m. sausio 25 d. – 1997 m. vasario 15 d. laikotarpiu, prieš jam išvažiuojant į Angliją, jo namuose kelis kartus lankėsi Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, norėdami su juo atlikti proceso veiksmą – atpažinimą. Po šio apsilankymo, bijodamas policijos pareigūnų bei to, kad negalės išvykti į Angliją, M. N. apie savaitę laiko gyveno pas tetą M. Č. . Prokuroras teigia, kad M. N. taip pat parodė, kad dieną prieš išvykimą, laikraštyje „Kauno diena“ jis pamatė straipsnį, jog yra ieškomas. Jau būdamas Londone, 1997 m., jis sužinojo, kad yra ieškomas policijos dėl L. G. turto pagrobimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. N. , pirmosios instancijos teisme atsakydamas į prokuroro jam užduotą klausimą parodė, kad žinodamas, jog yra ieškomas, vengė vykti į Lietuvą, nes nepasitikėjo teisėsaugos institucijomis. Prokuroro nuomone, šias aplinkybes patvirtina liudytojų M. Č. ir R. G. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: policijos pareigūnų apsilankymas M. N. namuose, laikraštyje „Kauno diena“ išspausdintas straipsnis apie pastarojo paiešką, nutarimas paskelbti M. N. paiešką bei jam išduotas Europos arešto orderis. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2005 m. apklausta M. N. motina R. V. parodė, kad sūnaus nematė apie 8 metus, jis išėjo iš namų ir dingo. Be to, ši liudytoja teigė, kad jos sūnus neplanavo išvykti į užsienį, nes net neturėjo tam lėšų. Prokuroras taip pat nurodo, kad 2005 m. balandžio 25 d. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas advokato R. J. Bagdono raštas, kuriame nurodyta, jog jis turi susitarimą ginti užsienyje esantį kaltinamąjį M. N. , kuriam paskelbta paieška. Šis advokatas 2005 m. rugsėjo 12 d. pateikė savo orderį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. N. 2006 m. telefonu apie bylą kalbėjo su L. G. ir R. G. .

Apelianto nuomone, išvardintos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad M. N. 1997 m. - 2007 m. laikotarpiu sąmoningai, tyčia, žinodamas apie vykdomą jo paiešką bei jam pateiktus įtarimus, vengė atvykti į Lietuvą ir slapstėsi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties eiga nebuvo sustojusi ir M. N. nesislapstė, yra nepagrįsta.

Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. N. palankesnis yra nusikaltimo padarymo metu galiojęs 1961 m. baudžiamasis įstatymas, numatęs trumpesnį senaties terminą. Tačiau apeliantas nurodo, kad tuo atveju, kai senaties taikymo klausimas nėra sprendžiamas, M. N. palankesnės šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso normos, nes jose numatytos sankcijos yra švelnesnės, todėl nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo kaltinamas, pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį bei 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Nukentėjusioji L. G. atsikirtime į apeliacinius skundus prašo M. N. gynėjo advokato Egidijaus Bičkausko apeliacinį skundą atmesti, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Zdzislavo Tuliševskio apeliacinį skundą patenkinti.

Nukentėjusioji nesutinka su M. N. gynėjo advokato apeliacinio skundo teiginiais, kad jo ginamasis nesislėpė nuo tardymo ir teismo ir nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. L. G. teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina M. N. kaltę dėl nusikaltimų, kuriais jis buvo kaltinamas bei tai, kad pastarasis žinodamas ir suprasdamas, kad padarė šiuos nusikaltimus, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė, dėl to yra ieškomas, tyčia, vengdamas gresiančios bausmės, sąmoningai pasislėpė nuo tardymo ir teismo ir slapstėsi iki tol, kol buvo sulaikytas pagal išduotą Europos arešto orderį.

L. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma pasislėpimu nuo tardymo ar teismo. Nukentėjusiosios teigimu, dauguma nusikaltimų atskleidžiami ir juos padarę asmenys nustatomi tik praėjus kažkuriam laikui. Todėl pasislėpimu turėtų būti laikomi ir tokie veiksmai, kai esant pagrįstam pareigūnų įtarimui, nusikalstamą veiką padaręs asmuo bet kokiomis priemonėmis sąmoningai ir tyčia vengia pareigūnų bei būti apklaustas ar kad su juo būti atlikti kiti proceso veiksmai, ir yra priimtas nutarimas pripažinti šį asmenį įtariamuoju ar kaltinamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė ir yra paskelbta šio asmens paieška. Atsikirtime į apeliacinius skundus teigiama, kad M. N. , žinodamas, kad padarė nusikalstamas veikas, suprasdamas, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vengdamas procesinių veiksmų su juo atlikimo, tyčia iki 1997 m. vasario 15 d. slapstėsi pas tetą M. Č. ir kitose vietose, iš dienraščio „Kauno diena“ sužinojęs, kad yra ieškomas, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, 1997 m. vasario 15 d. pasislėpė nuo tardymo ir teismo, išvykdamas į Jungtinę Karalystę ir ten slapstėsi iki tol, kol 2007 m. birželio 6 d. buvo sulaikytas. Be to, pareigūnams nustačius, kad M. N. pasislėpė, 1997 m. birželio 9 d. nutarimu jis buvo patrauktas kaltinamuoju, 1997 m. birželio 10 d. paskelbta jo paieška, 1997 m. birželio 12 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimus M. N. pripažintas įtariamuoju, 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2006 m. lapkričio 29 d. dėl jo išduotas Europos arešto orderis.

L. G. mano, kad slėpimusi nuo tardymo ir teismo negali būti laikomi vien tik tokie veiksmai kaip pabėgimas nuo sulaikyti bandančių pareigūnų arba iš sulaikymo ar suėmimo vietos, priešinimasis sulaikymui, aktyvus slapstymasis, gyvenimas konspiraciniuose butuose ar patalpose, vengimas pasirodyti viešumoje, gyvenimas su padirbtais ar svetimais dokumentais ar panašūs veiksmai. Nukentėjusiosios teigimu, slėpimusi laikomi ir tokie veiksmai, kai, asmuo, žinodamas ir suprasdamas, kad padarė nusikalstamą veiką, nepagrįstai, neplanuotai, skubiai išvyksta iš gyvenamosios vietos, staigiai ir nepaaiškinamai nutraukia ryšius su artimais žmonėmis, ilgai negrįžta gyventi į savo gyvenamąją vietą, palieka be priežiūros visą ar didelę dalį savo turto, vengia atvykti pas pareigūnus ir panašiai. Jeigu tokie veiksmai atliekami nuosekliai, tai rodo akivaizdų, tyčinį ir aktyvų asmens bandymą išvengti gresiančios atsakomybės ir tuo atveju, kai jis nėra įtariamasis ar kaltinamasis, jam nepaskirta kardomoji priemonė. 

Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas tik išsprendęs klausimą dėl M. N. kaltės, turėjo teisę nutraukti baudžiamąjį procesą, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. L. G. taip pat teigia, kad neišsprendus minėto klausimo dėl M. N. kaltės, buvo pažeistos jos, kaip nukentėjusiosios, teisės. Priėmus skundžiamą nutartį, lieka neaišku, kas privalo atlyginti jai padarytą žalą.

Atsikirtime į apeliacinius skundus sutinkama su visais prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, patvirtinančiais, jog M. N. slapstėsi nuo tardymo ir teismo bei pritariama prokuroro prašymui grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau nukentėjusioji nurodo, kad gynėjo advokato E. Bičkausko apeliacinio skundo prašymas priimti dėl jo ginamojo išteisinamąjį nuosprendį yra visiškai nepagrįstas. L. G. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tokio nuosprendžio priimti neturi teisinio pagrindo, nes dėl M. N. nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o M. N. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. M. N. gynėjas  ir M. N. prašė M. N. gynėjo  apeliacinį skundą patenkinti, bet baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui,  o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl senaties netaikymo atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinamas, o M. N. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Baudžiamoji byla M. N. nutraukta, suėjus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nusikaltimams, kurių padarymu kaltinamas M. N. , senaties terminas yra 10 metų (tokį terminą numato 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas M. N. , padaryti 1997-01-25, o 1997-02-15 M. N. iš Vilniaus lėktuvu išskrido į Londoną, kur savo vardu gyveno iki sulaikymo dienos, t. y. iki 2007-06-06. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad šiuo laikotarpiu senaties eiga sustojo, nurodydamas, kad nuo 1997-01-25 iki tol, kol M. N. išskrido į Londoną, jam nebuvo pareikšti kaltinimai, nebuvo paskirta kardomoji priemonė, nėra rašytinių įrodymų, kad M. N. būtų šaukiamas į tardymo institucijas, jis nebuvo sulaikytas ir pabėgęs, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad M. N. išvykdamas į Londoną pasislėpė nuo tardymo ar teismo. Motyvuodamas tokią poziciją pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad pasislėpti nuo tardymo ar teismo „gali tik toks asmuo, kuriam yra pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo, arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo nuo suėmimo“.

Su tokiu įstatymo traktavimu sutikti nėra pagrindo. Cituotoje 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje  kalbant apie asmenį, kuriam senaties eiga sustoja dėl to, kad jis pasislėpė nuo tardymo ar teismo, nepavartotos sąvokos „įtariamasis“, „kaltinamasis“, ar „sulaikytasis“. Vietoj to įstatyme pavartota sąvoka „padariusis nusikaltimą asmuo“. Taigi, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje apibūdinamam subjektui nebūtini tokie požymiai, kaip paskelbimas, kurio nusikaltimo padarymu jis įtariamas 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 138 straipsnio tvarka, kaltinimo pareiškimas ar sulaikymas, įtariant kad asmuo padarė nusikaltimą  ir vėlesnis pabėgimas iš sulaikymo. Todėl pasislėpimas, kaip teisinė sąvoka, gali būti taikomas bet kuriam nusikaltimą padariusiam ir nuo tardymo, ikiteisminio tyrimo ar teismo pasislėpusiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar tyrimo organai šį asmenį jau nustatė, apklausė, pareiškė įtarimus ar kaltinimus.

Šiuo atveju iš bylos matyti ir tai, kad M. N. buvo pakankamai informuotas apie tai, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimą, kad su juo bylą tiriantys pareigūnai nori atlikti tyrimo veiksmus. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodomi tai patvirtinantys duomenys. Iš tikro pirmosios instancijos teisme M. N. parodė žinojęs apie tai, kad 1997 m. sausio 25 d. – 1997 m. vasario 15 d. laikotarpiu, prieš jam išvykstant į Jungtinę Karalystę, jo namuose kelis kartus lankėsi Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, norėdami su juo atlikti proceso veiksmą – atpažinimą. Po šio apsilankymo, bijodamas policijos pareigūnų bei to, kad negalės išvykti į Jungtinę Karalystę, M. N. apie savaitę laiko gyveno pas tetą M. Č. . M. N. taip pat parodė, kad dieną prieš išvykimą iš Lietuvos, laikraštyje „Kauno diena“ jis pamatė straipsnį, jog yra ieškomas policijos, tačiau į policiją nenuvyko, o išskrido į Londoną. Jau būdamas Londone, 1997 m., jis sužinojo, kad yra ieškomas dėl L. G. turto pagrobimo. M. N. , pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinodamas, jog yra ieškomas, vengė vykti į Lietuvą, nes nepasitikėjo teisėsaugos institucijomis (b. l. 135-136, t. 4). 2005-04-22 kaip liudytoja apklausta M. N. motina R. V. parodė, kad sūnaus nematė apie 8 metus, jis išėjo iš namų ir dingo. Be to, ši liudytoja teigė, kad jos sūnus neplanavo išvykti į užsienį, nes net neturėjo tam lėšų. 2005 m. balandžio 25 d. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariate buvo gautas advokato R. J. Bagdono raštas, kuriame nurodyta, jog jis turi susitarimą ginti užsienyje esantį kaltinamąjį M. N. , kuriam paskelbta paieška. Šis advokatas 2005 m. rugsėjo 12 d. pateikė savo orderį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 21-24, t. 3). M. N. paieška paskelbta 1997-06-10, taigi, apie tai jo gynėjas negalėjo nežinoti. M. N. pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad  2006 m. telefonu apie bylą kalbėjo su L. G. ir R. G. (b. l. 135, t. 4).

Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad M. N. , žinodamas, kad tiriama byla, kurioje jis taip pat yra įtariamas, išvykdamas į užsienį ir vengdamas grįžti į Lietuvą, pasislėpė nuo tardymo ir teismo. Todėl laikotarpis nuo išvykimo iš Lietuvos 1997-02-15 iki jo sulaikymo 2007-06-06 sustabdė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties eigą ir šiuo metu senatis dar nėra suėjusi. Taigi, objektyviai tokios kliūties baudžiamojo proceso tęsimui, kokią nurodė pirmosios instancijos               teismas, nėra. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normų) pritaikymo ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 369 straipsnio 2 dalis).

Tuo prokuroro apeliacinis skundas patenkinamas, o iš dalies patenkinamas ir M. N. gynėjo apeliacinis skundas, nes ir jis prašė panaikinti skundžiamą nutartį. Patenkinti pastarąjį skundą visa apimtimi ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinės galimybės, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalyje tarp sprendimų, kuriuos gali priimti apeliacinės instancijos teismas dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, nėra numatyta galimybė, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus dėl kaltinimų M. N. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

 

 

Kolegijos pirmininkas   Teisėjai

Aloyzas Kruopys   Linas Šiukšta   Linas Žukauskas