Administracinė byla Nr. N575-7916/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 41.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko
(pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant
Gitanai Aleliūnaitei,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo M. K. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau
– ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė M. K. administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 21.42
val., Kaune, prekybos centre „RIMI“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė
butelį alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“ (0,7 l), kurio vertė – 76,99 Lt, tokiu
būdu įvykdė smulkiąją vagystę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs
administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 20 d. nutarimu pripažino
M. K. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą veiką bei
skyrė nuobaudą – 30 parų administracinį areštą. Teismas konstatavo, kad M. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo
protokolu, M. K. paaiškinimu, pareiškimu, tarnybiniais
pranešimais, pažyma apie asmens baustumą. Skirdamas nuobaudą, teismas
atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į M. K. asmenybę,
į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. M. K. per
metus ne kartą baustas administracine tvarka, išvadų nedaro, jam paskirtos
piniginės baudos įtakos nedaro, jis toliau pažeidinėja įstatymus, paskirtų
baudų nesumoka, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M.
K. negali atlikti arešto bausmės.
II.
Apeliaciniu
skundu M. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
spalio 20 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nurodydamas, kad
jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas jam nedalyvaujant, tokiu būdu
pažeidžiant jo teisę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, naudotis advokato
pagalba. Apelianto teigimu, jis žinojo apie pirmosios instancijos teismo
posėdžio datą ir laiką, tačiau jame negalėjo dalyvauti, nes 2010 m. spalio 20
d., 10 val., buvo iškviestas pasiaiškinti į Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Areštinės ir konvojaus skyrių dėl to, kad 2010 m. rugsėjo
30 d. nedalyvavo Kauno miesto apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Po
šio susitikimo jis nuvyko į Kauno miesto apylinkės teismą, tačiau teismo
posėdis jau buvo pasibaigęs. Pasak apelianto, jam neatvykus į teismo posėdį,
vadovaudamasis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas,
bylos nagrinėjimą turėjo atidėti ir policijos pareigūnus įpareigoti jį
atvesdinti į kitą teismo posėdį, ir tik to nepavykus padaryti, išnagrinėti bylą
jam nedalyvaujant. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis kaltę dėl
padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką jis nurodė ir
administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems pareigūnams, o tai
turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto teigimu,
administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant griežčiausios
administracinės nuobaudos – administracinio arešto.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu M. K. buvo
paskirta administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už ATPK 50
straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. M.
K. savo kaltę pripažino, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija,
patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.
Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo
klausimas.
ATPK 50 straipsnis inter alia numato, kad
smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių
aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba
administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už
apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba
administracinis areštas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato
konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti
skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už
administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau
pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia
nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų
administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos
skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30
straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė
nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą
padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi
įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės
pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30
straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto
teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų
kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi
nuobauda – areštas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių
teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad
jis laikotarpyje nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2010 m. spalio mėn. administracine
tvarka baustas net 30 kartų (b. l. 6-18), paskirtų baudų nemoka, išvadų nedaro
ir toliau sistemingai daro pažeidimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ši nuobaudos rūšis tinkamiausia,
siekiant, ATKP 20 straipsnyje įtvirtintų, administracinėms nuobaudoms keliamų
tikslų.
Taip pat pažymėtina, jog įstatymas aukščiau
iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo
nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, o ne asmens,
įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių,
nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta ir įvertinta M.
K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1
punkte, t. y. jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (b.
l. 2, 27). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė apelianto
atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tos pačios rūšies administracinių teisės
pažeidimų per metus nepadaryta. Tačiau pažymėtina, jog asmenybė – linkusi
pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, todėl vien tik minėtos pažeidėjo
atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas ir jo atsakomybę sunkinančios
aplinkybės nebuvimas, šiuo atveju nesudaro pagrindo neskirti M.
K. administracinio arešto.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą M. K. nedalyvaujant,
pažeidė jo teisę į teisminę gynybą. Vadovaujantis ATPK 272 straipsniu,
nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje,
bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas. Nors
iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. pirmosios instancijos
teismo posėdyje nedalyvavo (b. l. 21), tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog
apeliantas apie pirmosios instancijos teismo posėdį buvo informuotas tinkamai
(apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra pažymėta administracinio teisės
pažeidimo protokole, b. l. 1), bet į teismo posėdį neatvyko ir jokių neatvykimo
priežasčių teismui nenurodė. Tai rodo, kad M. K. su teismu
nebendradarbiavo, savo procesinėmis teisėmis rūpestingai nesinaudojo. Nors apeliaciniame
skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nes 2010
m. spalio 20 d., 10 val., jis turėjo nuvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Areštinės ir konvojaus skyrių, tačiau jokių šias aplinkybes
pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Įvertinus tai, jog šioje byloje nėra abejonių
dėl pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidėjas savo kaltę pripažįsta, be to,
apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas
tinkamai, o apeliacinės instancijos teismas, M. K. administracinio
teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka ir apie jos
nagrinėjimą pareiškėją informavęs įstatyme numatyta tvarka (b. l. 33), apeliantui
suteikė galimybę dalyvauti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje,
konstatuotina, jog ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytos M.
K. teisės – dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus,
teikti įrodymus, naudotis advokato pagalba, kaip ir kitos administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, nebuvo pažeistos.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų
kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra
teisėtas ir pagrįstas, o M. K. paskirta administracinė nuobauda
individualizuota tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20
d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius
|