Civilinė byla Nr. e2YT-3199-939/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00443-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 18 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. N., L. S., I. V. ir D. B. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. ((duomenys neskelbtini) panaikinimo, suinteresuoti asmenys R. B., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Kauno apygardos prokuratūra.

Teismas–

n u s t a t ė : 

Pareiškėjos A. N., L. S., I. V. ir D. B. (toliau kartu – ir pareiškėjos) pateikė skundą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjų skundą (prašymą) tenkinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pareiškėjos A. N., L. S., I. V. ir D. B. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą su skundu (prašymu) dėl proceso atnaujinimo, netinkamo globėjo paskyrimo bei globėjo pakeitimo. Šiuo skundu pareiškėjos prašė: inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; nušalinti R. B. nuo N. V. ir G. V. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir spręsti šį klausimą iš esmės; išreikalauti išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų elektronines civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl N. V. pripažinimo neveiksniu bei globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. (toliau – ir prokurorė) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) nutarimas) nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesutikdamos su šiuo nutarimu, pareiškėjos pateikė dėl jo skundą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokuroras E. V. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) nutarimas arba Nutarimas) nutarė pareiškėjų skundą atmesti ir skundžiamą (duomenys neskelbtini) nutarimą palikti galioti.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos prašė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorės inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 7 punkto (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindais. Skunde (prašyme) taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su dabartinės neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjos netinkamu pareigų vykdymu ir pareiškėjų suinteresuotumu Nerijaus ir G. V. gerove, jų globos ir turto administravimo kokybe.

Prokurorė atsisakymą kreiptis į teismą dėl proceso civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, išvadą dėl globėjos tinkamumo ir pareiškėjų suinteresuotumo skundžiamu (duomenys neskelbtini) nutarimu grindė šiais motyvais: 1) pareiškėjos kreipėsi į prokuratūrą su prašymu inicijuoti proceso atnaujinimą globos bylose, prašymą iš esmės grįsdamos savo, kaip suinteresuotų asmenų, teisių pažeidimu, tačiau savo pažeistas teises ir interesus pareiškėjos teisme gali ginti tik pačios. Pareiškėjos nepateikia jokių argumentų, dėl kurių jos negalėjo ar negalėtų pasinaudoti joms suteikta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginti jų manymu pažeisti jų interesai; 2) priešingai, nei nurodo pareiškėjos, teismas savo iniciatyva rinko įrodymus apie kandidatės į globėjus sveikatos būklę ir gebėjimus globoti. Nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų teiginį, kad teismui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su R. B. sveikatos būkle ar pajamomis; 3) konstatuota, kad teismo paskirta globėja yra tinkama globoti, atlieka jai paskirtas funkcijas ir vykdė ir vykdo jas tinkamai.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad: 1) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą; (duomenys neskelbtini) nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi; 2) tyrimui surinkti visi reikšmingi duomenys, tad argumentai, kad prokurorė tyrimą atliko paviršutiniškai, neatitinka tikrovės; 3) jokių globojamų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktų, sudarančių prielaidas prokurorui konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą, tyrimo metu nenustatytas. Pareiškėjos su Nutarimo motyvais ir išvadomis, kaip minėta, nesutinka.

Pareiškėjų skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) pareiškėjos kelia klausimą dėl proceso atnaujinimo neveiksniais turtinių ir neturtinių santykių srityse pripažintų asmenų N. V. ir G. V. globos nustatymo byloje, taip pat dėl R. B. nušalinimo iš jų globėjos ir turto administratorės pareigų; 2) neveiksniais pripažintų asmenų globos bei turto administravimo klausimai patenka į viešojo intereso gynimo sritį; 3) pareiškėjos tiek pradiniame prašyme Kauno apygardos prokuratūrai, tiek skunde dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo nurodė aplinkybes, susijusias su pažeistomis pareiškėjų ir (duomenys neskelbtini) bei N. V. teisėmis bei jų interesų (būtinųjų poreikių) pažeidimu ir neužtikrinimu, taip pat viešuoju interesu minėtose civilinėje bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. į motyvus, susijusius su tuo, kad pareiškėjos nebuvo įtrauktos į procesą dėl globos ir turto administratoriaus paskyrimo, nebuvo tinkamai įvertinta R. B. sveikatos būklė ir jos tinkamumas būti globėja ir turto administratore ir kt. (R. B. dėl savo sveikatos, finansinio pajėgumo stokos (nebuvo pateikti visi būtini ir privalomus kriterijus tenkinantys skiriant asmenį globėju ar/ir turto administratoriumi įrodymai/pažymos) apskritai negalėjo būti paskirta globėja ir turto administratore; globėjos R. B. sveikata (potrauminiai sužalojimai ir ženklus darbingumo netekimas) šiandieną apskritai neleidžia ne tik deramai, bet fiziškai pasirūpinti globotinių interesais, teisėmis ir priežiūra, tenkinti jų būtinuosius poreikius); 4) pareiškėjos procesiniuose dokumentuose aiškiai įvardino ir nurodė konkrečias aplinkybes ir faktus, kurie verčia pagrįstai abejoti (ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą tikslu peržiūrėti) R. B. tinkamu savo, kaip globėjos, pareigų vykdymu - įskaitant, bet neapsiribojant, susijusias su tuo, kad N. ir G. V. nėra tinkamai globėjos prižiūrimi, jų turtas yra netinkamai administruojamas, o iš turto gaunama nauda nėra panaudojama išimtinai globotinų interesams patenkinti, globotiniais nesirūpinama ir nėra užtikrinamas net būtinųjų jų poreikių (teisė į būstą, saugią aplinką, higienos reikalavimų tenkinimas, pasirūpinimas maistu ir pan.) patenkinimas, vaikšto su neskalbtais, purvinais rūbais, stokoja maisto pavalgyti, o globėjos nupirktas maistas yra netinkamas vartojimui (pasibaigusio galiojimo, supelijęs ir pan.), neracionaliai ir neekonomiškai yra vykdomas ir brolių V. turto administravimas bei priežiūra, galimai savanaudiškais tikslais, o ne globotinių poreikių patenkinimui yra naudojamos valstybės broliams V. mokamos išmokos, o taip pat nekilnojamas turtas, esantis B. yra perduotas tretiesiems asmenims be jokio užmokesčio ir grįžtamosios naudos; 5) pareigūnai, priimdami skundžiamus nutarimus, netyrė bei visiškai nevertino nurodytų aplinkybių, kad globėjos R. B. rūpestis ir aktyvumas globotiniais V. pasireiškia išimtinai tada, kai pastarajai prieš atvykstant patikrinti yra pranešama, jog bus tikrinama globotinių gyvenamoji aplinka, patys globotiniai ir tai, kaip globėja vykdo savo pareigas, be to, kyla pagrįstų abejonių, kad patikrinimą ir/ar tyrimą atliekantys asmenys, kurių išvadomis remiamasi priimant skundžiamus nutarimus, galimai yra šališki. Todėl itin svarbu yra patikrinti ir ištirti įrodymus, kuriais yra grindžiami pareiškėjų skundai, bei juose nurodytos aplinkybės - apklausti pačius globotinius, apklausti liudytojus, kurių rašytiniai paaiškinimai yra pateikti, išreikalauti, prisijungti ir ištirti išnagrinėtų bylų medžiagą bei juose esančius duomenis, įvertinant , kiek jie yra tendencingi ir/ar atitinka/neatitinka objektyvią tikrovę ir kurių pagrindu buvo priimti teismo procesiniai sprendimai, įvertinti naujus įrodymus ir spręsti klausimą dėl to, ar buvo/nebuvo padaryti proceso bei materialinės teisės pažeidimai dėl globėjos ir turto administratorės globotiniams paskyrimo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios gali lemti visiškai kitas, nei šiuo metu yra priimti procesiniai sprendimai išvadas, globotinių interesų apsaugos kontekste, ginant viešą interesą 6) nei (duomenys neskelbtini) nutarime, nei (duomenys neskelbtini) nutarime nebuvo tirta apie pareiškėjų ne kartą akcentuotą aplinkybę, susijusią su pačiu (duomenys neskelbtini) bei N. V. pripažinimo neveiksniais turtinių ir neturtinių santykių srityse bylų inicijavimu: civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ir vėliau šias bylas vedė advokatė O. B., kuri pradinėje tyrimo inicijavimo stadijoje buvo kaip informacijos nešėja (prašymo prokuratūrai rašytoja, pareiškėja), prisistačiusi ir save pozicionavusi, kaip artima mirusiųjų V. J. V. ir G. E. V. (globotinių brolių V. tėvų) pažįstama, jų civilinių reikalų tvarkytoja ir galimai melagingai informavusi teismą (suklaidinusi), kad jai yra žinomos visos reikšmingos faktinės aplinkybė, įskaitant ir tai, jog N. V. ir G. V. neturi artimų giminių, kurie galėtų jais įstatymo nustatyta tvarka pasirūpinti, o vėliau įstojusi į jau prasidėjusi civilinį procesą dėl globėjos ir turto administratorės skyrimo kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas, jau vedė bylas, kaip atstovas, dalis teismui pateiktos informacijos (neva tai N. V. ir G. V. neturi artimų giminių) neatitiko tikrovės ir teismas, spręsdamas itin jautrius klausimus galėjo būti tyčia klaidinamas, tam tikriems asmenims siekiant asmeninių tikslų; 7) skundžiamame Nutarime pareiškėjų skunde dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo nurodyti argumentai bei motyvai savarankiškai nebuvo iš viso tiriami ir/ar nagrinėjami, t. y., Generalinės prokuratūros prokuroras tik nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutarimą surašiusi prokurorė tinkamai įvertino aplinkybes bei padarė teisingas išvadas, taip pat atkartojo dalį (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su atliktu duomenų tyrimu, tačiau nepadarė jokio atskiro aplinkybių tyrimo ir nepateikė savo išvados dėl skunde nurodytų argumentų; 8) nors skundžiamame Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nutarimą priėmusi prokurorė surinko visus reikšmingus duomenis, tačiau buvo tirtos tik rašytinės išvados ir / ar pažymos, kurios dažnai būna surašomos pakankamai formaliai ir neatskleidžia tikrosios situacijos. Pareiškėjų manymu, geriausiai aplinkybes būtų buvę galima nustatyti jas tiriant betarpiškai, t. y., kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus (pvz., pakviesti globėją, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) ir N. V. kaimynus, kurie buvo pateikę rašytinius pareiškėjų prokuratūrai pateiktus paaiškinimus dėl tikrosios brolių globos kokybės, t. y., kad jie vaikšto purvini, nepavalgę, neprižiūrimi), taip pat gaunant/išreikalaujant iš teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr, (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau net minėtos bylos aplinkybių tyrimui nebuvo išreikalautos, o bylos medžiaga ir pateikti pareiškėjų įrodymai nebuvo iš viso tiriami, pareiškėjų argumentai ir prašymai nebuvo vertinami. Manytina, kad neatlikus šių veiksmų, tiek Kauno apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros prokurorai ir priėjo netinkamas išvadas skųstame (duomenys neskelbtini) nutarime bei skundžiamame (duomenys neskelbtini)  nutarime; 9) prokurorė ėmėsi (ir Generalinės prokuratūros prokuroras pritarė) teismo kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. vienašališkai ir kone iš esmės išnagrinėjo (pareiškėjų manymu, neteisingai) pačią civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, nors tokia teisė yra suteikta teismui, todėl prokurorų išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos, neteisėtos ir priimtos prokurorams peržengiant jiems įstatymo suteiktų teisių ir kompetencijos ribas; 10) jos kreipiasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir procesų minėtose civilinėse bylose atnaujinimo, kadangi pačios to inicijuoti negali (CPK 494 straipsnio 1 ir 2 dalys, 463 straipsnis, 505 straipsnio 1 dalis), todėl brolių V. teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tik prokuratūros pagalba; 11) pagrindas atnaujinti procesus civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu, kadangi jos apskritai nebuvo informuotos apie civilinės bylos iniciavimą bei civiliniame procese visiškai nedalyvavo, pareiškėjoms nebuvo įteiktas nei vienas procesinis dokumentas, susijęs su civilinės bylos dėl administratoriaus paskyrimo inicijavimu ar/ir bylų nagrinėjimu, pareiškėjos neturėjo jokios galimybės pasisakyti nagrinėjamu klausimu bei pasiūlyti kurią nors vieną iš jų būti neveiksniais pripažintų asmenų globėja. Pareiškėjoms nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir teikti paaiškinimus dėl šiuo metu globėja paskirtos R. B. kandidatūros, jos tinkamumo būti paskirta globėja ir/ar eiti/vykdyti administratoriaus pareigas.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Šios civilinės bylos pareiškėjų skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ir reikalavimas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. nutarimą Nr. V. neturi būti nagrinėjami (nėra apskundimo dalykas). Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo, buvo išreikalauta pirminio skundo nagrinėjimo medžiaga. Nustatyta ir skundžiamame aukštesniojo prokuroro nutarime konstatuota, kad nagrinėdama pirminį pareiškėjų skundą Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė kompleksiškai, išsamiai, pakankama apimtimi ištyrė ir savarankiškai, teisiškai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, t. y. atliko realų faktinių aplinkybių tyrimą, atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas. Tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, tačiau įtarimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nepasitvirtino. Atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti - atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Jokių skunduose nurodytų globojamų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktų, sudarančių prielaidas prokurorui konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą, tyrimo metu nenustatyta. Prokuratūra neturi jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl skundžiamame nutarime aptartų ir įvertintų globos klausimų. Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas atmesti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas aukštesniajam prokurorui susipažinus su visa skundo nagrinėjimo medžiaga bei patikrinus apskųsto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinus atlikto tyrimo išsamumą ir pakankamumą, pasisakius dėl šių aplinkybių bei nepadarius jokių proceso normų pažeidimų. Skundžiamas nutarimas pripažinimas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjų skundas teismui atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Prokurorų nutarimų, priimtų vykdant viešojo intereso gynimo funkcijas, skundimo tvarką reglamentuoja LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis, pagal teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl laikytina, kad šioje civilinėje byloje pareiškėjų skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ir reikalavimas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. V. negali būti nagrinėjami. Dėl reikalavimo tenkinti pareiškėjų skundą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodė, kad, sprendžiant skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar prokuroras argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso gynimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Taigi, šiuo atveju teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atmesti skundą, turėtų tikrinti, ar aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro sprendimo, nepažeidė proceso normų, nustatančių tyrimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo procedūras, t. y. ar aukštesnysis prokuroras savo nutarime atmesti skundą aptarė prokuroro, priėmusio nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, sprendimo motyvus, argumentus, surinktų faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, apimtis, pobūdį, pakankamumą, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas.

 Tiek aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiek nuosekliai toliau formuojamoje teismų praktikoje yra akcentuojama, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti konkrečiu atveju. Atitinkamai, teismas negali vertinti, ar prokuroras priimdamas skundžiamus nutarimus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir vertinti su tuo susijusių pareiškėjų argumentų. Šiuo atveju, teismas negali nagrinėti ir skundo reikalavimo dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kadangi tokiu atveju pažeistų prokurorui įstatymu nustatytą diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.

Teismas

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą su skundu (prašymu) dėl proceso atnaujinimo, netinkamo globėjo paskyrimo bei globėjo pakeitimo. Šiuo skundu pareiškėjos prašė: inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalyse dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 7 punkto (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindais; nušalinti R. B. nuo N. V. ir G. V. globėjos ir turto administratorės pareigų ir spręsti šį klausimą iš esmės; išreikalauti išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų elektronines civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl N. V. pripažinimo neveiksniu bei globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Nesutikdamos su šiuo nutarimu, pareiškėjos pateikė dėl jo skundą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, prašydamos panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad: 1) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą; (duomenys neskelbtini) nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi; 2) tyrimui surinkti visi reikšmingi duomenys, tad argumentai, kad prokurorė tyrimą atliko paviršutiniškai, neatitinka tikrovės; 3) jokių globojamų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktų, sudarančių prielaidas prokurorui konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą, tyrimo metu nenustatyta.. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratūros padaryta išvada, kad pagal pareiškėjų prašymą nagrinėjamų aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo ginti viešąjį interesą.

Nesutikdamos su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu, pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjų skundą (prašymą) tenkinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundo dalis dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paliktina nenagrinėta.

Sprendžiant kitų pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, kuri yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos nesutiko su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu, kurį Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskundė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik prokuroro veiksmų teisėtumo patikrinimu proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau teismui neprivalu nagrinėti pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.

Taigi, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos prokurorių nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjos siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Nurodytų teisės normų ir teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai. Kauno apygardos prokuratūra pateikė teismui pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad prokuratūra atliko eilę tyrimo veiksmų pareiškėjų skundui nagrinėti, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjų skundui išnagrinėti: išreikalavo Prienų rajono savivaldybės administracijos V. raštą, kuriame užfiksuoti neveiksniais tam tikrose srityse pripažintų N. V. ir G. V. globėjos R. B. vykdomos minėtų asmenų globos ir jų turto administravimo patikrinimų duomenys ir išvada, jog R. B. nustatytas trisdešimties procentų darbingumo lygis, tačiau ji gali tinkamai atlikti ir tinkamai atlieka globėjos funkcijas; prie šio rašto pateikta: Neveiksnių tam tikroje srityje pilnamečių asmenų N. V. ir G. V. globėjos ir turto administratorės R. B. veikos priežiūros ir kontrolės pažymos, Prienų rajono socialinių paslaugų centro raštas, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. G. V. teikiamos socialinės globos paslaugos, jis visada tvarkingas; VšĮ „Mano vaikas“ pažyma, kad socialinių dirbtuvių dalyviai N. V. ir G. V. dalyvauja užimtumo veiklose, atvyksta tvarkingi, prižiūrėti; N. V. ir G. V. giminaičių V. K. ir J. K., kaimynų K. Ž., B. ir A. M., L. Ž., S. D., A. K., A. B. paaiškinimai, kad globėja R. B. tinkamai rūpinasi globotiniais; N. V. ir G. V. medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, jog R. B. rūpinasi globotinių N. V. ir G. V. sveikata; VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro išduotas R. B. medicininis pažymėjimas, kad R. B. dėl savo sveikatos būklės gali globoti; VĮ Regitra duomenys, kad R. B. vardu registruotos trys transporto priemonės; NDNT informacinės sistemos duomenys, kad R. B. trisdešimt procentų darbingumo lygis nustatytas nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki 2037 m. gegužės 17 d. Be to, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją dėl papildomos informacijos, gautas atsakymas, jog L. S. ir R. S. žinojo apie globos N. V. ir G. V. reikalingumą, tačiau globoti šiuos atsisakė, pateikta kita informacija, susijusi su globėjos R. B. globėjos veiklos tinkamumo; gautas R. B. rašytinis paaiškinimas dėl pareiškėjų skunde nurodomų aplinkybių; gautas O. B. rašytinis paaiškinimas dėl pareiškėjų skunde nurodomų aplinkybių; prie tyrimo medžiagos pridėtos Alytaus apylinkės teismo V. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo srityse, kuriose N. V. pripažintas neveiksniu, bei Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo srityse, kuriose G. V. pripažintas neveiksniu; taip pat Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria N. V. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta R. B.; iš VĮ Registrų centro gauti duomenys apie N. V. ir G. V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Iš pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjų nurodytos aplinkybes bei argumentai bei pateiktos motyvuotos išvados dėl iš esmės visų pareiškėjų argumentų. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Sutiktina su skundžiamo nutarimo argumentais, kad tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos. Atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos turi kitokią nuomonę dėl jų kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jų skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros nutarimą nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą ir pareiškėjų skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290, 291 ir 442 straipsniais,

nutaria:

palikti nenagrinėtą pareiškėjų A. N., L. S., I. V. ir D. B. skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. ((duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Atmesti pareiškėjų A. N., L. S., I. V. ir D. B. skundą likusioje dalyje. 

Grąžinti, po teismo nutarties įsiteisėjimo, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui skundo nagrinėjimo medžiagą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė