Baudžiamoji byla Nr. 1-664-791/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19752-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15;

1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13;

2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. – Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnėsiams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis D. M. 2019 m. gegužės 12 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. D., kuriai stovinčiai du kartus sudavė kumščiu į galvą, o jai parkritus ant žemės, sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu į galvą, dėl to nukentėjusiajai S. D. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruosto srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad S. D. yra jo sugyventinė, kartu jam priklausančiame name gyvena 8 metus, augina tris bendrus mažamečius vaikus. Sutaria gerai, tačiau, kaip ir visose šeimose, pasitaiko žodinių konfliktų. Tai ne pirmas kartas kai jis prieš S. D. naudoja fizinį smurtą, prieš daugiau nei metus jo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš S. D. panaudojimo. Bausmę atliko. 2019 m. gegužės 12 d. pas juos buvo atvykę kaimynai: E. B. ir V. K.. Visi kartu, išskyrus E. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo ir jų mažamečiai vaikai. Apie 19.20 val. su S. D. išėjo į koridorių parūkyti, berūkant tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko, nepamena, kadangi buvo neblaivus. Konflikto metu, jis pastūmė S. D., dėl to ji nukrito ant žemės. Gulinčiai sudavė kumščiu į galvą, kiek tiksliai smūgių buvo nepamena, bet galėjo būti apie tris ar daugiau, nepamena. Kuomet į koridorių atėjo sūnus, kuris prašė nemušti mamos, jis išėjo į lauką. Policijos pareigūnus S. D. buvo iškvietusi ankščiau, kuomet jiems būnant kambaryje įvyko konfliktas dėl telefono. Tai, kad suduodamas S. D. sukėlė fizinį skausmą, supranta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Mano, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo suvartotas alkoholis, kadangi jie abu buvo apsvaigę. Įvykio metu, E. B. ir V. K. buvo lauke, todėl konflikto negalėjo matyti (b.l. 39–40, 43–44).

Be paties kaltinamojo D. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, S. D. parodė, kad D. M. yra jos sugyventinis, kartu su juo jam priklausančiame name gyvena 7 metus, kartu augina tris vaikus. Sutaria gerai, tačiau kaip ir visose šeimose, pasitaiko žodinių konfliktų. Visi konfliktai kyla D. M. išgėrus. Pastaruoju metu jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Tai ne pirmas kartas kai D. M. prieš ją smurtauja. 2019 m. gegužės 12 d. apie 19.20 val., jie kartu su draugais V. K. ir E. B. bei vaikais buvo namuose. Kartu su draugais, išskyrus E. B., vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje tarp jos ir D. M. įvyko konfliktas, kadangi šis paėmė jos piniginę. Ji prašė, kad grąžintų, tačiau jis jai atsakė: „aš tau kaip duosiu|“. Ji išsigando dėl šių žodžių ir išbėgo iš kambario, tačiau D. M. ją pasivijo namo koridoriuje ir stovinčiai du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Po šių smūgių ji nukrito. Jai gulint, D. M. ant jos atsisėdo ir kumščiu sudavė ne mažiau dešimt kartų į galvą bei veidą. Po šių smūgių jai liko kraujosruva prie akies, ištino skruostas, galvoje atsirado guzai. Kuomet ją mušė D. M. į koridorių atbėgo sūnus, kuris prašė nemušti, apsikabino ją. Tuo metu        D. M. norėjo suduoti jai dar vieną smūgį ir vos nepataikė sūnui. D. M. liovėsi ją mušti tuo metu, kai atėjo vaikas. Po įvykio ji išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę D. M. išsivežė. Konflikto metu V. K. ir E. B. buvo kambaryje, todėl nematė kaip ją koridoriuje mušė D. M.. Kuomet D. M. ją mušė, ji prašė, kad jis nemuštų, prašė baigti, verkė. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereiškia (b.l. 20–21).

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. D. nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio D. M. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis dešinės rankos kumščiu jai sudavė apie dešimt smūgių į galvą. Įvykį matė jos mažamečiai vaikai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sugyventinio veiksmų (b.l. 1–3).

Iš 2019 m. gegužės 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno   R. D. tarnybinio parnešimo matyti, jog 2019 m. gegužės 12 d. gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sugyventinis pavogė jos mobilaus ryšio telefoną ir piniginę su 70 Eur.  Juos pasitiko E. B., kuris nurodė paskubėti, nes namuose vyksta muštynės. Nuėjus iki namo, koridoriuje pastebėjo akivaizdžiai sumuštą pranešėją S. D.. Šalia jos buvo sugyventinis D. M. ir trys vaikai, kurie buvo akivaizdžiai išsigandę, verkė, sakė, kad tėtis sumušė mamą. D. M. buvo sulaikytas 21.50 val. Bendraujant su pranešėja, ji paaiškino, kad sugyventinis konflikto metu jai sudavė apie dešimt smūgių į galvos sritį, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Abu sugyventiniai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu S. D. nustatytas 3,19 promilių neblaivumas, o D. M. 2,31 promilių neblaivumas (b.l. 8).

Iš specialisto išvados Nr. G 422/2019 (06) matyti, kad S. D. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame skruoste, galėjo būti padaryta dėl kieto buko daikto, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dėl dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 25).

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu niekas nepaimta (b.l. 1–6).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. M. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. D. ir tokiais savo veiksmais jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis D. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis    D. M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b.l. 72–77).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą D. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. M. teistas, bausmę atlikęs (b.l. 49–51), baustas administracine tvarka (b.l. 52–63). Kaltinamasis išsituokęs, dirbantis. Nagrinėjamu atveju D. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta D. M. paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b.l. 72–77).

Prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį tikslinga, tačiau terminas per kurį ją siūloma atlikti – 1 metai, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas negali būti ilgesnis nei kaltinamajam paskirtos bausmės trukmė.

Kadangi kaltinamojo D. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m gegužės 12 d. 19.50 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val. (viena diena) (b.l. 28–29). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į D. M. paskirtą bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant D. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 12 d. 19.50 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą jos įvykdymui.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam D. M..

Teisėja                                                                               Vilma Dapkevičienė