Administracinė byla Nr. eI-4188-790/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02101-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 15.6

 (S)

dalyvaujant pareiškėjo atstovams K. J., adv. Vydūnui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, tretieji suinteresuoti asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas UAB ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – Direkcija) 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-(3.1)-173 ,,Dėl projekto reikalavimų“ ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) su tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą pareiškėjo UAB ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ esamiems pastatams – administraciniams pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), elingui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pastatai) eksploatuoti. Nurodo, kad pareiškėjo teritorija patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir parkas) ribas. Pareiškėjui iki skundo padavimo teismui dienos nėra suformuotas žemės sklypas pastatams tinkamai eksploatuoti ir naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Pareiškėjas tvarko ir prižiūri pastatus bei po jais esantį žemės sklypą jau daugelį metų, jame yra pastatyta prieplauka, kuri yra avarinės būklės. Pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę bei tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę, mokėti nuomos mokestį valstybei, tačiau, nesant suformuoto žemės sklypo, negali tinkamai tvarkyti teritorijos bei valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pareiškėjas per projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo informacinę sistemą 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – pradėti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. suformuoti 1,2914 ha valstybinės žemės sklypą nuomai. Kadangi teritorija patenka į Trakų miestą, prašymas pateiktas trečiajam suinteresuotam asmeniui – Trakų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir savivaldybės administracija), kuri 2017 m. gegužės 5 d. priėmė įsakymą Nr. P2-419 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, (duomenys neskelbtini), rengimo“ ir leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2017 m. gegužės 17 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), Direkciją ir Kultūros paveldo departamentą (toliau – Departamentas) dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. NŽT bei Departamentas dėl prašymo pastabų nepateikė, tačiau atsakovas skundžiamu 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-(3.1)-173 ,,Dėl projekto reikalavimų“ neišdavė projekto rengimo reikalavimų, nes formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas – irklavimo bazė, patenka į „likviduotinų“ poilsio įstaigų sąrašą, todėl numatomi sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams. Gavusi atsakovo sprendimą, savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. AP3-2289 ,,Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukė projekto rengimo procedūrą. Remiantis Žemės įstatymu pareiškėjas turi teisę nuomoti žemės sklypą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypai, reikalingi esamų pastatų eksploatacijai, projektuojami ir formuojami pagal žemės valdos projektus – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamame sprendime paminėtas Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnis nenumato konkretaus reikalavimo ar draudimo pareiškėjui, o teikia nuorodą į kitus teisės aktus. Veiklą parko teritorijoje reglamentuoja 1993 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 912 patvirtinta Parko planavimo schema ir kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtintas Parko individualus apsaugos reglamentas. Parko planavimo schema yra prieštaringa, jos žemėlapyje numatyta galimybė vystyti pareiškėjo teritoriją, tuo tarpu teritorija schemos 3 lentelėje priskirta „likviduotinai“ poilsio įstaigai. Ši dviprasmybė Direkcijai leidžia subjektyviai interpretuoti schemą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad schema nedraudžia formuoti žemės sklypo nuomai tam, kad pareiškėjo pastatai galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Pareiškėjo pastatai teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d., iki įsteigiant parko teritoriją. Pareiškėjo nuomone, pagal analogiją remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.8 punktu, tuo atveju, jeigu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumente teritorijai, į kurią patenka statiniais užstatytas žemės plotas, numatyti teritorijos naudojimo reglamentai, neatitinkantys esamo statinio paskirties, turi būti užtikrinamas esamo nekilnojamojo turto (statinio) – nuosavybės objekto naudojimas, o valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašoma sąlyga, leidžianti keisti žemės sklype vykdomą veiklą į pagal bendrojo plano sprendinius nustatytą leidžiamą veiklą. Pareiškėjo nuomone, esami planavimo dokumentai leidžia formuoti žemės sklypą bei, atitinkamai, sudaromoje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyti sąlygą keisti žemės sklype vykdomą veiklą. Parko planavimo schemos 3 lentelėje nurodomi subjektai jau seniai yra pertvarkyti ir nėra susiję su pareiškėjo vykdoma veikla, todėl pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo aptariamam draudimui. Teisės aktai nenumato sąvokos „likviduotinas“ pastatas ar pastatai ar poilsio įstaiga, nuosavybė yra neliečiama, gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Parko planavimo schemos įrašas „likviduotina poilsio įstaiga“ yra teisiškai neįgyvendinamas ir neteisėtas iš esmės. Pareiškėjo pastatai turi aiškiai apibrėžtą naudojimo paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį, o šių pastatų eksploatacijai siekiama turėti žemės sklypo nuomos galimybę, kuri garantuojama Konstitucijos ir aukščiau aptartų įstatymų, todėl atsakovo sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

Atsakovas Direkcija atsiliepimu į skundą (b. l. 82–88) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vienas iš pagrindinių dokumentų, į kurį tiesiogiai nukreipia Saugomų teritorijų įstatymas ir kuriuo remiantis reguliuojama veikla parko teritorijoje – parko planavimo schema, kuri yra valstybinės reikšmės specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Remiantis šio dokumento sprendiniais, rengiami kiti teritorijų planavimo dokumentai ir statybos projektai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 2 punktas numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, kurio sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Vienas iš projekto rengimo atvejų yra, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4. punktas). Pagal parko planavimo schemos grafinės dalies (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis plano) sprendinius, pareiškėjui UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie naikinamų rekreacinių įstaigų ir įrengimų. Parko planavimo schemos aiškinamojo rašto (tekstinės dalies) 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie likviduotinų. Parko planavimo schema yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, galiojanti, jos sprendiniai yra privalomi, ja turi būti remiamasi priimant sprendimus dėl atitinkamos veiklos parko teritorijoje. Kvestionuoti šio dokumento galiojimo ir privalomumo nėra jokio pagrindo, atsakovas remiasi ir Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu. Kol nėra nustatyta tvarka parengtas, patvirtintas ir įsigaliojęs naujas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, 1993 m. patvirtinta parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) yra vienintelis planavimo dokumentas, kuriuo remiantis Direkcija savo kompetencijos ribose priima sprendimus. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams numatant statinių komplekso naikinimą/likvidavimą, nebelieka pagrindo žemės sklypo formavimui remiantis Taisyklių 2.4 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 76–78) prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad neprieštaravo pareiškėjo pateiktam prašymui dėl žemės sklypo formavimo nuomai ir nemato objektyvių priežasčių neleisti pareiškėjui formuoti žemės sklypo nuomai po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 92–95) su skundu sutinka ir jį palaiko. Nurodo, kad parko planavimo schemos 3 priedo „Likviduojamos poilsio įstaigos“ nuostata nesudaro kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir tvarkyti parko teritorijoje esantį Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą, išskyrus atvejus, kai dėl tokio turto vyksta teisminiai ginčai. Žemės ūkio ministerija 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2D-2153(12.151) pateikė išaiškinimą, kad tais atvejais, kai pastatų paskirtis neatitinka specialiojo planavimo sprendinių, galiojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus draudimo formuoti žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti, priešingu atveju būtų apribojama statinių valdytojams įstatymo suteikta teisė pirkti ar nuomoti statinio eksploatacijai reikalingą žemės sklypą, o valstybė, atsisakydama išnuomoti ar parduoti tokį žemės sklypą, prarastų galimybę gauti pajamas pagal minėtus sandorius, nors faktiškai žemė vis tiek būtų užimta joje esančių statinių ir naudojama jiems eksploatuoti. Pažymi, kad visos valstybinės institucijos nurodė, kad yra visos sąlygos formuoti žemės sklypą pareiškėjui nuomai, o parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT 2017 m. raštu Nr. 46PD-46-(14.46.9.) informavo, kad palaiko Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2D-2153(12.151) išdėstytą nuomonę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo reikalavimus.

Teismas

konstatuoja:

pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1, 3 dalis, žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos projektai, o viena iš žemės valdos projektų rūšių yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.

Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 15 d.) nuostatos detalizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarką. Taisyklių 13.2 papunktis numato, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Pagal Taisyklių 12.2 papunktį projektų rengimą organizuoja miestų teritorijose savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 24 punktas numato, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, parengia projekto rengimo reikalavimus, taip pat kreipiasi dėl reikalavimų pateikimo į NŽT teritorinį padalinį ir kitus valstybinės žemės patikėtinius. Taisyklių 25 punktas numato, kad reikalavimai turi būti pateikiami per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Pareiškėjas UAB „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ yra 1995 m. sausio 9 d. įsteigtas juridinis asmuo (b. l. 15). Jam nuosavybės teise nuo pat įsteigimo priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): administraciniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), elingas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniai (lauko tualetas, kiemo aikštelė, tilteliai, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16-19). Pastatų kadastro duomenys nustatyti 1983 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant 1,2914 ha valstybinės žemės sklypą nuomai. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P2-419, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu, Taisyklių nuostatomis, Trakų miesto bendruoju planu, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), siekiant suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti (b. l. 59). Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius parengė preliminarų žemės sklypo planą ortofotografiniame žemėlapyje (b. l. 61) ir kreipėsi į NŽT, Direkciją ir Kultūros paveldo departamentą, prašydamas parengti projekto rengimo reikalavimus. Tačiau atsakovas Direkcija skundžiamu 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-(3.1)-173 „Dėl projekto reikalavimų“ nurodė, kad formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas ir nustatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdas esamam pastatui – irklavimo bazei (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Trakų istorinio nacionalinio planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, todėl numatomi sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems dokumentams, todėl Direkcija neišduoda projekto rengimo reikalavimų (b. l. 65). Trakų rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. AP3-2289 informavo pareiškėją, kad Direkcija neišdavė reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl pradėtą procedūrą nutraukė (b. l. 66).

Visų pirma, teismas pastebi, kad skundžiamas Direkcijos sprendimas grindžiamas tuo, kad formuojamas naujas kitos paskirties žemės sklypas ir nustatomas visuomeninės paskirties naudojimo būdas esamam pastatui – irklavimo bazei (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Trakų istorinio nacionalinio planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą. Tačiau pareiškėjui nuosavybės teise pastatas – irklavimo bazė (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepriklauso. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundžiamame sprendime aplinkybė dėl formuojamo žemės sklypo irklavimo bazei eksploatuoti yra nurodyta atsakovui padarius rašymo apsirikimą, nekeičiantį skundžiamo sprendimo esmės. Kaip bus nurodyta žemiau, būtent pareiškėjui priklausantys pastatai pagal Trakų istorinio nacionalinio planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, o tai ir buvo esminė aplinkybė, lėmusi skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimą. Kad tikrasis motyvas atsisakyti išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus buvo tai, kad pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius pareiškėjui priklausantis pastatų kompleksas priskiriamas prie likviduotinų, nurodoma ir atsakovo atsiliepime į skundą. Todėl toliau teismas nagrinės, ar skundžiamas atsakovo sprendimas, grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjui priklausantys pastatai pagal Trakų istorinio nacionalinio planavimo schemos sprendinius patenka į likviduojamų poilsio įstaigų sąrašą, yra pagrįstas ir teisėtas.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams <...>, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai. Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja atitinkami įstatymai, saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“. Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų 1 punkte nustatyta, kad jis skirtas Lietuvos valstybingumo istoriniam centrui Trakuose – pilių kompleksams, Trakų miesto ir jo apylinkių kultūros ir gamtos vertybėms, kitiems objektams ar jų kompleksams, istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui, etnokultūriniam paveldui saugoti, tvarkyti ir naudoti. Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose numatyti parko tikslai, uždaviniai, apsaugos priemonės, Direkcijai priskiriamos funkcijos. Nuostatų 21 punkte numatyta, kad parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia istorinio nacionalinio parko tikslams ir uždaviniams. Nuostatų 3 punkte numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintą ir statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ paskelbtą planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 38 dalies prasme laikytina saugomos teritorijos (parko) planavimo dokumentu – specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamajame rašte (3 punktas) nurodoma, kad parko teritorija skirstoma į konservacinę, apsauginę, rekreacinę bei ūkinę ir gyvenamąją. Pastarąją sudaro agroūkinės teritorijos, komunalinės ir gamybinės teritorijos, nauji gyvenamieji rajonai bei gyvenvietės. Iš ištraukos iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinio brėžinio (b. l. 63) matyti, kad pareiškėjo valdomų pastatų užimama teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai. Pagal planavimo schemos aiškinamąjį raštą (3 punkto IV dalis) tokios teritorijos tikslas – ūkininkauti, išsaugant bei atkuriant būdingą parko agrarinį kraštovaizdį, joje numatytas ribotas ūkinis naudojimas, gyvenamoji funkcija, pažintinė rekreacija ir kitos veiklos formos, neprieštaraujančios parko uždaviniams. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamajame rašte 4 punkte „Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė“ nurodyta, kad parko teritorijoje iki jo įsteigimo susiklostę gamtinių rekreacinių išteklių vartojimo būdai bei rekreacijos įstaigos neatitinka svarbiausių parko uždavinių. Nurodyta, kad viena iš pagrindinių rekreacinės sistemos krypčių yra riboti vandens sportą Trakų ežeryne. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ nurodyta, kad Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai, yra likviduotina poilsio įstaiga, ją galima privatizuoti nukėlimui. Atitinkamai, iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinio brėžinio (b. l. 63, priede prie skundo pateiktas grafinis brėžinys) matyti, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas valdo pastatus, pažymėtas grafinis ženklas, reiškiantis naikinamas rekreacines įstaigas ir įrengimus.

Aptarti parko planavimo schemos sprendiniai, vertinant jų visumą, yra aiškūs ir neprieštaringi, jie numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla. Pagal juos pareiškėjui nuosavybės teise užimamų pastatų teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai, nurodyta, kad jachtklubas yra likviduotina, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti tolesnei jachtklubo veiklai. Be to, pagal pareiškėjo valdomų pastatų pobūdį jie pritaikyti būtent jachtklubo veiklai (pvz., elingas, inžineriniai statiniai). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę ir tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę. Tai reiškia, kad žemės sklypui jo formavimo procedūros metu pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nors tai prieštarauja aptartiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams.

Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad jam parko planavimo schemos sprendiniai neprivalomi, nes jis yra netinkamas subjektas (jis nėra Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio“ tarybai). Teismas pažymi, kad parko planavimo schemos sprendiniai nėra adresuoti konkrečiai būtent Vilniaus centriniam jachtklubui. Kaip jau minėta, jie siejami su veiklos pobūdžio ginčo teritorijoje nustatymu, t. y. tuo, kad šioje vietoje nebūtų užsiimama jachtklubo veikla, o teritorija būtų naudojama pagal agroparkinio ūkio teritorijos bei sodybinių pastatų teritorijos režimą.

Iš išdėstytų argumentų seka, kad skundžiamas Direkcijos sprendimas neišduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra pagrįstas Taisyklių 2 punktu, nustatančiu, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Ginčo teritorijoje formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas galėtų būti nustatyti tik tokie, kurie neprieštarautų galiojančiam specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Pastebėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl ginčo teritorijos naudojimo galimybių negalima remtis tik Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, kurie numato, jog dalis šios teritorijos priskirtina rekreacinei teritorijai (b. l. 62), bet būtina vadovautis ir minėta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutarime (konstatuojamosios dalies I skyrius, 9 punktas) pažymėjo, jog jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad aptarti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai dėl ginčo teritorijos naudojimo negali būti ignoruojami.

Pareiškėjas skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad, jo manymu, atsakovas pažeidžia Žemės įstatyme įtvirtintą teisę išsinuomoti valstybinę žemę, esančią po nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais <...> statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo teisė reikalauti išnuomoti valstybinę žemę, esančią po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nėra absoliuti. Ji gali būti realizuojama teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, kurio numatyti tvarkymo sprendiniai (ribos, naudojimo paskirtis, būdas ir kt.) atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos naudojimą apibūdinančius specialiojo planavimo dokumentus. Nors pareiškėjas akcentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.8 papunktyje įtvirtintą taisyklę, ši taisyklė yra dėl kitokios, nei nagrinėjama, situacijos, kai išnuomojamame žemės sklype pagal savivaldybės bendrąjį planą numatoma plėtoti veikla neatitinka statinių tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre (tokiu atveju žemės sklypas išnuomojamas pagal esamą žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ir nuomos sutartyje numatoma galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane). Šioje byloje nagrinėjamu atveju konkurencijos tarp savivaldybės bendrojo plano ir pareiškėjo pastatų tiesioginės paskirties klausimas nekyla. Kita vertus, net jei remtis pareiškėjo nurodyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostata, ji savivaldybės bendrojo plano  ir statinių tiesioginės paskirties konkurencijos atveju prioritetą teikia būtent bendrajam planui (t. y. teritorijų planavimo dokumentui), kadangi išnuomojant žemės sklypą numatoma galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal bendrojo plano sprendinius.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, teismo vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas turimą nuosavybės teisę į pastatus gali įgyvendinti tik laikydamasis viešojoje teisėje nustatytų sąlygų, siejamų su Trakų istorinio nacionalinio parko ypatingu teisiniu režimu. Pabrėžtina, kad pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise jo valdomus pastatus, jau galiojo Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kurioje ir buvo įtvirtinti minėti sprendiniai dėl jachtklubo veiklos. 

Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas taiko skirtingus standartus analogiškoms situacijoms nepagrindžia skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumo. Pareiškėjas, nurodydamas tokius argumentus, remiasi aplinkybėmis, kad Direkcija 2016 m. rugpjūčio 1 d. išdavė reikalavimus formuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti, t. y. „Nemuno“ irklavimo bazei, esančiai (duomenys neskelbtini), kuri Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje taip pat įtraukta į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Direkcija leido formuoti žemės sklypą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, kuris pagal Trakų senamiesčio Apsaugos ir naudojimo reglamento Tvarkymo ir naudojimo brėžinį priskirtas B zonos 2 kvartalinei bei pažymėtas kaip griautinas statinys. Dėl šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių teismas pažymi, kad kiti Direkcijos sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tokių Direkcijos sprendimų teisėtumo galima būtų spręsti tik išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Antra vertus, negalima spręsti, kad minėti Direkcijos sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms situacijoms. Antai, dėl „Nemuno“ irklavimo bazės pasakytina, kad pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje numatytus sprendinius, nors ši bazė įtraukta į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą, tačiau kartu numatytas sprendinys, kad esamas šios bazės pastatas galėtų būti pertvarkytas į paslaugų poilsiautojams centrą. Dėl pastato (duomenys neskelbtini) pasakytina, kad dėl jo Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nėra galiojančių analogiškų sprendinių. Dėl šio pastato pareiškėjas nurodo kitą, su kultūros vertybių apsauga susijusį, dokumentą, t. y. Trakų senamiesčio Apsaugos ir naudojimo reglamento Tvarkymo ir naudojimo brėžinį. Taigi, jau vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad pareiškėjo minimi Direkcijos sprendimai buvo priimti esant analogiškoms faktinėms ir teisinėms situacijoms.

Teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas Direkcijos sprendimas neišduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo jo naikinti ir įpareigoti Direkciją išduoti reikalavimus rengti projektui, nėra. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo UAB ,,Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                        Marius Bajoras

Violeta Petkevičienė                        

Ernestas Spruogis