Administracinio nusižengimo byla Nr. II-43-800/2023
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00016-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.27; 21.10.1;
21.10.3; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. U.,
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovui P. A.,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. U. skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. U., gimusi (duomenys neskelbtini), nubausta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 7 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 525 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda už tai, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukis nebuvo valomas prieš kūrenimo sezoną ir kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu, tuo ji pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 160 punkto reikalavimus.
A. U. (toliau – ir pareiškėja), pasinaudodama ANK 621 straipsnyje numatyta asmens teise apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2023 m. kovo 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. rugpjūčio 21 d., namas metus laiko buvo negyvenamas, o tik remontuojamas, jis buvo įsigytas kaip kaimo sodyba praleisti savaitgalius ir atostogas. Name ir po remonto nebuvo nuolat gyvenama. 2023 m. vasario 4 d. apie 22.00 val. jie pastebėjo namo sienoje besiveržiančius dūmus. Nedelsiant ėmėsi veiksmų, prie krosnies išardė apdailą, kuri buvo sudaryta iš apsauginių ir atsparių karščiui akmens vatos plokščių su folija, išmušė sienoje tinką, tokiu būdu atvėrė vidinius namo balkius ir rado gaisro židinį – kaip paaiškino atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, siena viduje užsidegė, kadangi dūmtraukio vidinėje dalyje, kuri liečiasi su siena, per ilgą laiką ištrupėjęs tinkas ir matomi nežymūs įtrūkimai, ko nebuvo galima pastebėti esant buvusiai sienos apdailai, kuri nebuvo griaunama įsigijus būstą. Patiems pavykus užgesinti gaisro židinį, niekur nesikreipė, kurį laiką stebėjo situaciją. Maždaug po poros valandų iš sienos vėl pradėjo veržtis dūmai, todėl, suprasdami, jog bejėgiai suvaldyti situaciją ir saugiai pasirūpinti savo sveikata bei turtu, kreipėsi į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. 2022 m. vasario 5 d. apie 0.30 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pokalbio metu informavo, jog gaisras užgesintas, tačiau vis tiek sklinda dūmai, situacijai suvaldyti ir saugumui užtikrinti kvietėsi pagalbą. Atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai apžiūrėjo namą ir gaisro vietą, termovizoriumi patikrino įkaitusias vidines namo sienas, įvertinę situacijos pavojingumą, paliko budėti pareigūnus situacijai stebėti. Viskas vyko iki maždaug 2.00 val. Apie 7.00 val. jai paskambino priešgaisrinės gelbėjo tarnybos pareigūnas D. N. ir informavo, jog atvyksta į įvykio vietą. Atvykęs į įvykio vieta pareigūnas apžiūrėjo gaisro židinį, pasidarė kelias nuotraukas bei paprašė jos raštu parašyti gaisro priežastį. Pareigūnui paaiškinus, jog ne jos kompetencija nustatyti gaisro priežastį ir atsisakius tai daryti raštu, pareigūnas paprašė pareiškėjos parašyti paaiškinimą, kada buvo valytas dūmtraukis. Atsižvelgiant į situaciją, 2023 m. vasario 5 d. pareigūno lankymosi namuose metu parašė, jog dūmtraukis buvo valomas prieš metus, nors turėjo omenyje, jog buvo valytas prieš kūrenimo sezoną (vasarą), dūmtraukio valymo darbus jie atlieka vasaros metu prieš kiekvieną šildymo sezoną. Pakartotinai pažymėtina, jog namas ne nuolat gyvenamas, daugiausia būnama šiltuoju metų sezonu, ką patvirtina prie skundo pridedami elektros suvartojimo duomenys. Lankymosi namuose metu priešgaisrinės tarnybos pareigūnas paaiškino, kad turi jai surašyti administracinį nurodymą ir skirti 5 Eur baudą, klausė, ar ji sutiks su tokiu nurodymo surašymu, pažymėjo, jog bauda yra nedidelė ir kitaip pasielgti jis negalintis. Ji buvo pasimetusi po tokio įvykio, miegojusi tik kelias valandas, ir sutiko su administracinio nurodymo surašymu. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas surašė nurodymą, kuriame buvo siūloma sumokėti 5 Eur baudą. Praėjus šiek tiek laiko, gavusi surašytą nurodymą administracinio nusižengimo byloje ir pamačiusi teisės akto straipsnį, kurį galimai pažeidė, įvertinus susidariusią situaciją, kreipėsi į nurodymą surašiusį pareigūną informuodama, jog pageidauja, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi nesutiko su protokole nurodytu pažeidimu. Dėl objektyvių priežasčių ji neturėjo galimybės dalyvauti paskirtame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau iki nustatyto bylos nagrinėjimo laiko pareigūnui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog name nėra nuolat gyvenama, šaltuoju metų sezonu praktiškai nesilankoma, iš ko darytina išvada, jog šildymo sistema (krosnis) nėra naudojama, kas vertintina, jog, nesinaudojant sistema, nėra pagrindo kas tris mėnesius valyti dūmtraukio. Pateikdama informaciją el. paštu pažymėjo, jog jos pateikiami rašytiniai dokumentai patvirtina faktą, kad name negyvenama, būnama tik trumpalaikio vasaros sezono metu, o šaltuoju metų sezonu faktiškai visai nebūnama, todėl dūmtraukio valymas praeitų metų vasarą buvo savalaikis ir neprieštaraujantis teisiniam reglamentavimui (ji niekur nerado informacijos apie dūmtraukio privalomą valymą nesinaudojant objektu, t. y. nekuriant krosnies). Ji prašė nutraukti administracinę teiseną, tačiau 2023 m. kovo 7 d. buvo priimtas jos atžvilgiu skundžiamas nutarimas, kuriuo ji nubausta 40 Eur bauda. Susipažinus su priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, nei protokole, nei nutarime nesant duomenų apie pažeidimo fiksavimą, nesant informacijos, kada nustatytas pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis, kas nustatė ir kuo remiantis nustatė pažeidimą, taip pat jos paaiškinimo bei pateiktų rašytinių dokumentų vertinimo, 2023 m. kovo 7 d. kreipėsi į nutarimą surašiusį pareigūną, prašydama leisti susipažinti su administracinio nusižengimo byla bei pateikti bylos dokumentų kopijas. Atsakymas, kurį gavo iš pareigūno nustebino, todėl, kad pareigūnas el. paštu atsakė, jog administracinio nusižengimo bylą sudaro tik nurodymas ir nutarimas. Pasiteiravus, kur dingo jos teikti papildomi dokumentai, kurie turėjo būti vertinti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, atsakė, jog po jos kreipimosi juos pridėjo prie medžiagos. Darytina išvada, jog pareigūnas, priėmė nutarimą, neatlikęs administracinio nusižengimo tyrimo. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, tiek protokolą surašęs pareigūnas, tiek po jo atlikęs administracinę teiseną pareigūnas, ne tik kad neatliko jokių veiksmų ir nevertino turimos informacijos, t. y. turimų rašytinių įrodymų, tačiau neturėjo duomenų apie nustatytą administracinį nusižengimą, duomenų apie pažeidimo fiksavimą, neturėjo informacijos, kada nustatytas pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis bei duomenų, kas ir kuo remiantis nustatė pažeidimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagristą nutarimą. Administracinę teiseną atlikęs pareigūnas tik formaliai surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, nutarimas naikintinas ir teisena nutrauktina, kadangi administracinio nusižengimo bylos medžiaga neinformatyvi, nėra duomenų apie nustatytą pažeidimą bei pažeidimą pagrindžiančių požymių fiksavimą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Šios procesinės teisės normos reikalavimu nesilaikymas yra esminis procesinis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagristu ir panaikintas. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padalytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė: administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nėra išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, todėl darytina išvada, jog tyrimas buvo atliktas skubotai ir paviršutiniškai, vertintina, jog nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai. Pažymėtina ir tai, jog kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog dūmtraukio valymas prieš kūrenimo sezoną (vasaros metu) faktiškai nesinaudojant šildymo sistema, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliekamas tyrimas, nebuvo pateikta nė vieno patikimo įrodymo, patvirtinančio, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nesinaudojimą arba labai retą naudojimąsi objektu (b. l. 2–5).
Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jos atžvilgiu priimtas 2023 m. kovo 7 d. nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nutarime nurodyta, kad gyvenamo namo dūmtraukis nebuvo valomas prieš kūrenimo sezoną ir vieną kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu. Ji yra pateikusi rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad namas yra negyvenamas, name būnama vieną kartą per mėnesį vasaros metu. Pažymėtina, kad blanketinė teisės norma šiai dienai yra pakeista ir pareigūnas, surašęs jai pažeidimo protokolą, tai turėjo žinoti. Ankščiau ši norma skambėjo taip, kad dūmtraukis valomas prieš kūrenimo sezoną ir kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu. Šiai dienai norma yra – dūmtraukį valyti prieš eksploatavimo pradžią ir eksploatavimo metu ne rečiau nei kas tris mėnesius. Ji su vyru tą pareigą atlieka, prieš eksploatavimo pradžią kiekvienais metais vasaros pabaigoje–rudens pradžioje vyras dūmtraukį išvalo. Tas namas yra vasarnamis, kur jie praleidžia atostogas, šiltuoju metų laiku jie ten kartais kelias savaites gyvena, tačiau namas nepritaikytas gyventi žiemos metu. 2023 m. vasario 5 d. jie buvo atvažiavę į sodybą ir užkūrė krosnį. Namo kaminas prieš tai buvo valytas rudenį ir rudenį dar kažkada buvo užkūrę krosnį. Mano, jog pareigos valyti dūmtraukį eksploatavimo metu kas tris mėnesius ji neturi, kadangi dūmtraukis realiai yra neeksploatuojamas. Taigi, su Institucijos nutarimu ji nesutinka ir prašo jos skundą tenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė A. U. skundą atmesti ir Institucijos 2023 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą. Jis, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi A. U. rašytiniu paaiškinimu, kuris patvirtino faktą, jog kaminas buvo valytas tik prieš šildymo sezoną. A. U. pateikti dokumentai už elektros apmokėjimą paliudija, kad buvo važiuojama į sodybą. 2022 m. orai pablogėjo rugsėjo mėnesį, todėl abejotina, kad pareiškėja atvažiavusi į sodybą nekurdavo pečiaus. Kilęs gaisras liudija, kad pečius buvo eksploatuojamas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą A. U. pagrįstai nubausta už tai, jog kartą kas tris mėnesius šildymo sezono metu nevalė suodžių. Pareiškėja pripažįsta, kad prieš šildymo sezoną ji dūmtraukį valė. Tačiau praėjus pusei metų dūmtraukis pakartotinai nebuvo valytas. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės neišskiria, kiek kartų į mėnesį turi būti užkurtas pečius ar eksploatuotas dūmtraukis, kad reikėtų valyti pečių. Taisyklės bendrine prasme nurodo, kad dūmtraukį reikia valyti prieš šildymo sezoną ir šildymo sezono metu vieną kartą į tris mėnesius. Priimant skundžiamą nutarimą, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra namas, kuriame nuolatinai gyvena žmonės, tačiau yra asmenų pareiga rūpintis savo turtu nepriklausomai nuo to, kiek jis turtu naudojasi.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjos A. U. skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius skunde nurodytus argumentus.
A. U. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukis nebuvo valomas prieš kūrenimo sezoną ir kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu, tuo pažeisti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223, 160 punkto reikalavimai. Už šį nusižengimą jai paskirta 40 Eur bauda.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 279, 288, 397, 404, 409, 413 straipsniuose ir šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, užtraukia baudą asmenims nuo dešimt iki septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešių šimtų eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (toliau – ir Taisyklės) 160 punkte numatyta pareiga iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjai A. U. ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–9), 2023 m. vasario 5 d. kilus gaisrui buvo iškviesti priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlikę patikrinimą nustatė galimą gaisro kilimo priežastį. Priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūno D. N. 2023 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo bei eksploatacijos taisyklių pažeidimo. A. U. pareigūnams nurodė, jog gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukis paskutinį kartą buvo valytas 2022 m. vasarą (b. l. 21–22). Remiantis A. U. paaiškinimais, jai 2023 m. vasario 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad gyvenamojo namo dūmtraukis nebuvo valomas prieš kūrenimo sezoną ir kartą kas trys mėnesiai šildymo sezono metu. 2023 m. kovo 7 d. jos atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas (b. l. 26–27, 28–29). Pareiškėja ginčija 2023 m. kovo 7 d. Institucijos nutarimą, teigdama, jog ji neturėjo Taisyklių 160 punkte įtvirtintos pareigos valyti gyvenamojo namo dūmtraukį šildymo sezonu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, kadangi tai nėra nuolatos eksploatuojamas gyvenamasis namas, o įsigytas kaip kaimo sodyba praleisti savaitgalius ir atostogas. Kaip įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę, pareiškėja pateikė mokėjimo už name sunaudotą elektros energiją PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis sunaudota iš viso 99 kWh elektros energijos, 2022 rugsėjo 30 d. duomenimis – 38 kWh, vėlesniais 2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 28 d. duomenimis elektros energijos buvo sunaudojama žymiai mažiau – iš viso nuo 5 iki 23 kWh elektros energijos (b. l. 10–16). Šiame kontekste pažymima, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, pateikti mokėjimo už elektros energiją dokumentai patvirtina, jog nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki įvykio dienos – 2023 m. vasario 5 d. elektros energija gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) buvo naudojama, nors ir nedideliais kiekiais. Kad pareiškėja atvykdavo į gyvenamąjį namą ne tik vasarą, praleisti savaitgalius ar atostogų metu, patvirtina ir jos pačios teisme nurodytos aplinkybės, jog po to, kai 2022 m. rudens pradžioje išvalė dūmtraukį, vėliau rudenį krosnį buvo dar kelis kartus užkūrusi, be to, 2023 m. vasario 5 d. kilęs gaisras taip pat patvirtina, jog gyvenamajame name esančiu dūmtraukiu buvo naudojamasi šildymo sezonu. Tai pripažino teisme ir pareiškėja, nurodydama, kad 2023 m. vasario 5 d. buvo sodyboje ir užkūrė krosnį. Kaip teisingai pažymėjo Institucijos atstovas teismo posėdyje, Taisyklių 160 punkte imperatyviai įtvirtinta pareiga valyti dūmtraukio suodžius prieš jo eksploatavimą bei eksploatavimo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, nedarant jokių išimčių ir neapibrėžiant, kaip dažnai turi būti eksploatuojamas dūmtraukis. Šiuo atveju, remiantis pareiškėjos paaiškinimais, kurie, be kita ko, nebuvo nuoseklūs, kadangi iš karto po įvykio 2023 m. vasario 5 d. ji nurodė, jog dūmtraukį paskutinį kartą valė 2022 m. vasarą, teismo posėdžio metu jau teigė, kad kaminas buvo valytas 2022 m. rudenio pradžioje, pripažintina, jog dūmtraukis galėjo būti išvalytas prieš jo eksploatavimo pradžią – prieš šildymo sezoną, tačiau vėliau, nuo 2022 m. vasaros ar rudenio pradžios iki įvykio 2023 m. vasario mėnesio dūmtraukis valytas nebuvo, todėl buvo pažeisti Taisyklių 160 punkto reikalavimai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Institucijos nutarime neteisingai nurodyta, kad dūmtraukis nebuvo valytas ne rečiau kaip kartą kas tris mėnesius šildymo sezonu, kadangi Taisyklių 160 punkte nurodyta pareiga valyti dūmtraukį siejama su eksploatavimu, esminės reikšmės pareiškėjos veiksmų kvalifikacijai neturi. Pažymima, jog Taisyklių 160 punktas yra Taisyklių trečiajame skirsnyje „Šildymas“, kuriame reglamentuota šildymo krosnių įrenginių eksploatavimas ir vienas iš eksploatacinių reikalavimų – kaminų valymas įtvirtintas minėtame Taisyklių 160 punkte.
Taip pat pažymima, jog pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas Institucijos nutarimas nemotyvuotas, nebuvo įvertinti jos pateikti Institucijai rašytiniai paaiškinimai, jog ji tame name nuolatos negyvena, pateikti įrodymai apie elektros energijos mokėjimą, tyrimas atliktas skubotai ir neišsamiai. Tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės suvokė, dėl ko yra patraukta administracinėn atsakomybėn, ir atitinkamai rinkosi savo gynybos taktiką, teigdama, kad ji nepadarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėja turėjo teisę susipažinti su visa administracinio nusižengimo byla teisme, dalyvavo nagrinėjant jos skundą teismo posėdyje, teikė savo paaiškinimus, todėl jos ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausyta bei kitos ANK 577 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina ir tai, kad formalūs procesiniai pažeidimai, kurie niekaip neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdo teismui priimti teisingo sprendimo išnagrinėjus bylą tinkamo teisinio proceso metu, negali būti pagrindu naikinti ar keisti teisingą ne teismo tvarka priimtą administracinio nusižengimo byloje procesinį sprendimą. Vienas iš ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų ne teismo tvarka priimto nutarimo turinio reikalavimų yra specialiojo įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, nurodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Šis reikalavimas Institucijos nutarime nurodytas teisingai, jos veiksmų kvalifikacija taip pat teisinga. Be kita ko, pareiškėja teismo posėdyje nenurodė jokių konkrečių jos procesinių teisių suvaržymų, kurie dėl savo pobūdžio nebuvo ir negalėjo būti ištaisyti apylinkės teisme nagrinėjant jos skundą, ji prašė teismą Institucijos nutarimą panaikinti ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, atsižvelgiant į protingumo principus, kadangi dūmtraukiu nesinaudojo ir neturėjo pareigos jo valyti kartą kas tris mėnesius. Tačiau, kaip jau pirmiau aptarta, byloje iš pačios pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ji atvykdavo į namą (duomenys neskelbtini), ir dūmtraukis nors ir ne nuolatos, bet buvo eksploatuojamas.
Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi nerūpestingai ir neatsakingai, nevalė jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukio eksploatavimo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, tuo pažeisdama Taisyklių 160 punkto reikalavimus. Tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, jai skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta nuobauda – 40 Eur bauda pagal įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, ji yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pareiškėjos asmenybei.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Institucijos 2023 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
Palikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023 m. kovo 7 d. nutarimą nepakeistą ir A. U. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Živilė Janavičienė