Civilinė byla Nr. e2A-25-614/2026

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00784-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 2.6.10.2.4.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K-Cars Inh. E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės „K-Cars Inh. E. K.“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belgita“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K-Cars Inh. E. K. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Belgita“ (toliau – ir atsakovė) 750,72 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų skaičiuojamų nuo 750,72 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. (nuo ieškovo raštu pateikto reikalavimo vežėjui) bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 20 d. iš Axacuss Technology OÜ (toliau – siuntėjas) įsigijo transporto priemonę Porsche Macan, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis, transporto priemonė arba krovinys). 2022 m. liepos 22 d. atsakovė priėmė krovinį iš siuntėjo pervežimui iš Talino į Vokietijos miestą Wietmarschen. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. liepos 22 d. Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) (toliau – važtaraštis). 2022 m. liepos 26 d. atsakovė, transporto priemone Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), kurią vairavo vairuotojas N. M., pristatė automobilį ieškovui. Iškrovimo metu buvo pastebėta, kad sugadinta automobilio išmetimo sistema (duslintuvas) ir gofra. Krovinį pristatęs vairuotojas automobilio apgadinimus pažymėjo CMR važtaraštyje. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurią 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė atmetė. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo pateiktas pastabas pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ir papildomus įrodymus, tačiau, negavęs atsakymo iš atsakovės, 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į vežėjo atstovą su paklausimu dėl atsakymo į 2022 m. rugsėjo 12 d. pakartotinę pretenziją. Vežimo sutarties sudarymą patvirtina 2022 m. liepos 22 d. – 2022 m. liepos 26 d. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) ir jame nurodyti duomenys. Atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Talino, Estijos Respublika į Wietmarschen, Vokietijos Federacinę Respubliką. Atsakovė 2022 m. liepos 22 d. laisva valia priėmė krovinį iš siuntėjo nenurodydama važtaraštyje jokių pastabų, o 2022 m. liepos 26 d. pristatė krovinį ieškovui į paskirties vietą, nurodytą važtaraštyje. Taigi laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 26 d. krovinys buvo atsakovės dispozicijoje. Atsakovei 2022 m. liepos 26 d. pristačius krovinį ieškovui, užvedus automobilį ir jam savo eiga pradėjus važiuoti nuo atsakovės transporto priemonės priekabos (duomenys neskelbtini) platformos pasigirdo pašaliniai garsai, o apžiūrėjus automobilio apačią pastebėta, kad sugadinta automobilio išmetimo sistema (sulenktas centrinis vamzdis, išplėšta gofra, duslintuvas ir centrinis vamzdis atsikabinę nuo automobilio dugno). Tokie išmetimo sistemos pažeidimai galėjo atsirasti tik mechaniškai pažeidus automobilio dugną, neįvertinus automobilio prošvaisos. Galimai perkraunant automobilį ir esant mažam pravažumui, t. y., kai tarp kelio dangos ir žemiausiai esančios automobilio dalies buvo per mažas tarpas, ko pasėkoje ir buvo sugadinta automobilio išmetimo sistema. Krovinio pažeidimai užfiksuoti važtaraštyje. Atsakovės vairuotojas N. M. savarankiškai padarė įrašą važtaraštyje apie automobilio išmetimo sistemos sugadinimus t. y. pripažino krovinio apgadinimo faktą. Krovinys sugadintas vežimo metu t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo ieškovui momento, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovės kaltei preziumuoti ir jos atsakomybei taikyti. Dėl sugadintos automobilio išmetimo sistemos remonto ieškovas patyrė 759,92 Eur dydžio nuostolius. Nepriklausomas kilnojamojo turto vertintojas 2022 m. rugsėjo 5 d. įvertino automobilio atkūrimo kaštus 630,72 Eur dydžio suma. Kadangi pervežant krovinį atsakovė neužtikrino tinkamo krovinio saugumo ir pristatė ieškovui apgadintą krovinį, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui jo patirtus nuotolius – 630,72 Eur ir papildomas išlaidas 120 Eur, viso 750,72 Eur.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog krovinį gabeno pagal 2022 m. liepos 22 d. CMR važtaraštį. Priešingai nei teigia ieškovas, automobilis buvo gabenamas maršrutu Vilnius (Lietuva) – Wietmarchen (Vokietija), t. y. pasikrautas adresu (duomenys neskelbtini), o ne Taline. Atsakovės darbuotojams atvykus į pakrovimo vietą Vilniuje, krovinio gavėjo atstovas (asmuo, kuris užsakė pervežimą) pareikalavo CMR važtaraštyje nurodyti pasikrovimo adresą Taline, o CMR važtaraščio 17 grafoje nenurodyti sekančių vežėjų. Šis asmuo taip pat dalyvavo ir stebėjo krovinio pakrovimą į atsakovės transporto priemonę. Reaguodama į ieškovo 2022 m. rugpjūčio 4 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė nurodė nesutinkanti, kad žala automobiliui buvo padaryta transportavimo metu (už ką turėtų būti laikoma atsakinga atsakovė). Pirmiausia, niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog išmetimo sistemos pažeidimai galėjo atsirasti mechaniškai pažeidus automobilio dugną, neįvertinus automobilio prošvaisos; galimai perkraunant automobilį ir esant mažam pravažumui, t. y., kai tarp kelio dangos ir žemiausiai esančios automobilio dalies buvo per mažas tarpas. Ieškovas pateikia eksperto vertinimą dėl automobilio remonto kaštų (kur krovinio apgadinimai užfiksuoti ir vertinti pagal ieškovo pateiktas fotonuotraukas, ekspertui neapžiūrėjus pačios transporto priemonės), tačiau ne dėl žalos atsiradimo priežasčių. Ieškovas įsigijo automobilį iš Jungtinių Amerikos Valstijų stipriai apgadintą, nes automobiliui net neišduota registracija, o tik išgelbėjimo pažyma. Todėl nėra aišku, ar ieškovo minimi automobilio išmetimo sistemos defektai nebuvo atsiradę iki atsakovei priėmus krovinį vežti. Iš susirašinėjimo tarp ieškovo ir krovinio siuntėjo matyt, kad krovinio siuntėjas buvo linkęs nuslėpti tikrąją krovinio būklę, sąmoningai nepaminėdamas, kad automobilio stabdžių sistema yra neveikianti. Tikėtina, kad krovinio siuntėjas, tiek nuo atsakovės, tiek ir nuo pačio ieškovo galėjo nuslėpti ir daugiau automobilio trūkumų, tame tarpe ir nepaminėti defektų, susijusių su automobilio išmetimo sistema. Nėra įprasta ir tai, kad ieškovui priėmus atsakovės pristatytą krovinį 2022 m. liepos 22 d. CMR važtaraštyje reklamacinio pobūdžio atžyma: „išmetimo sistemos apgadinimas, gofros apgadinimas“, buvo padaryta būtent atsakovės vairuotojo N. M., tačiau nėra jokios ieškovo atžymos ar reakcijos. Krovinio iškrovimo metu pastebėjus krovinio apgadinimus, ieškovas nepareiškė reklamacijų, pvz., nepadarė atžymos apie krovinio apgadinimus CMR važtaraštyje, nesudarė defektų bei patikros akto, kuriuo žalos pobūdis būtų papildomai lokalizuotas ir detalizuotas, tuo laiku ir toje vietoje kai krovinys buvo iškrautas. Atsakovė krovinį atgabeno į remonto dirbtuvių teritoriją, taigi būtent ieškovo reakcija į neva sugadintą krovinį turėjo būti profesionali. Paaiškėjus aplinkybei, kad automobilio išmetimo sistema yra apgadinta, vairuotojui N. M. ieškovo darbuotojas ar kitas asmuo grasino reikalaudamas pasirašyti CMR važtaraštyje apie padarytus automobilio apgadinimus, kitu atveju atsakovei priklausantis autovežis negalės išvažiuoti iš ieškovo teritorijos. Be to, krovinio gavėjo darbuotojai, nesaugodami atsikabinusios automobilio išmetimo sistemos (duslintuvo), priėmę krovinį iš vežėjo, nusivarė jį į šalia esančias dirbtuves tikrinti, neva, dingusio katalizatoriaus. Labai tikėtina, kad tokie krovinio gavėjo darbuotojų veiksmai, galėjo dar labiau pažeisti automobilio išmetimo sistemą, t. y. kaip ieškinyje teigia ieškovas, pažeidimai iš tikrųjų galėjo atsirasti esant mažam pravažumui, kai tarp kelio dangos ir žemiausiai esančios automobilio.

4.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų N. M. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Patvirtino, kad jis yra MB „Nerdora“ vairuotojas. Ginčo automobilio užkrovime dalyvavo UAB „Belgita“ vadovas A. Tai buvo Marijampolėje, saugomoje aikštelėje. Atvažiavo UAB „Belgita“ vadovas ir paruošė. Su automobiliu ant autovežio užvažiavo UAB „Belgita“ vadovas. Automobilis buvo po autoįvykio, tai buvo akivaizdžiai matyti, variklio gaubtas nesilaikė visiškai, todėl jį reikėjo prisirišti, automobilio būklė buvo kritinė. Nuo jo tiesiog krito detalės. Automobilis buvo pritvirtintas keturiais diržais, kaip ir priklauso. Kai pasikrovė, nuvažiavo į saugomą aikštelę ir sekančią dieną jau išvyko į Vokietiją. Mašina buvo kraunama krautuvais. Šią mašiną krovė paskutinę. Bendrai buvo keturios mašinos. Ją paėmė šeštadienį, sekmadienį išvyko iš Lietuvos ir pirmadienį buvo Vokietijoje. Variklio gaubtas buvo pririštas. Į miestą, kur nusikrauti jam nurodė „Belgita“ vadovas, atvyko tiksliai laiku. Nuvykus manė, kad Vokietijoje mašiną nukraus pakrovėjas, nes netgi pavojinga su juo nusikrauti gatvėje. Tokias mašinas Vokietijoje krauna pakrovėjais, nes mašina važiavo dalimis. Jis manė kas nukraus su pakrovėju. Važtaraštis buvo išrašytas. Miesto Vokietijoje nepamena, atvežė nurodytu adresu. O nuvykus sustojo, prie jo atbėgo trys žmonės, pradėjo kalbėt rusiškai, bet kai pasakė kad jis nemoka rusų kalbos, tada lietuviškai. Atrišant mašiną, jis pamatė kad kabo duslintuvas išsimovęs. Tas lietuvis žviegė, kad pavogiau katalizatorių. Tačiau buvo tas katalizatorius. Pradėjo rėkti kad vamzdis kabo. Kitas lietuvis jaunas rėkė, itin agresyviai, kad jei išvažiuosi, išdaužysiu langus, tada jie prilaikė vamzdį kad nebrūžinti ir jis lėtai nuvarė nuo autovežio mašiną. Tada tas lietuvis, byloje liudytojas nuvažiavo su mašina iki garažo. Tada jį pasikvietė į garažą. Pasakė kad katalizatorius yra, bet vilkosi neįmautas vamzdis, kuris nuo vibracijos išsimovė. O sulankstyta nuo šakių. Jis nesiginčijo, tai ne jo kaltė. Tuomet atėjo galimai savininkas E. K.. Ginčas nebuvo jam įdomus. Tai liepė parašyti, kad automobilis apgadintas. Jei neparašys, tai sakė kad neišleis išvažiuoti. Tas jaunas buvo labai agresyvus. Į CMR įrašė kad apgadintas duslintuvas, tačiau jis nebuvo gerai sumautas ir todėl sulankstyta gofra. Kai riedėjo iš lėto tai kažkiek suveikė. Taip sulankstyti neįmanoma. Kaip automobilis jis buvo bevertis, tai daugiau kaip detalės. Jis negalėjo reikalauti krautuvo, nes mašina truputį riedėjo tai užvažiavo, be to iškiltų kaina dėl šakinio pakrovėjo. Nuvažiavo su autovežiu 1 400 km, todėl galimai duslintuvas ir išsinėrė. Neišmano kaip būtų galima taip sulankstyti ant autovežio. Su ja turėjo būti važiuojama dideliu greičiu ir trenktis į akmenį kad taip. Pakraunant kelio danga buvo lygi. Nors veža brangiausius automobilius, niekada nieko panašaus nebuvo įvykę.

5.       Ekspertas A. V. savo duotas išvadas palaikė. Nurodė, kad jo duotos išvados nepatiko ieškovui ir netgi jam buvo grasinama licencijos atėmimu. Jis dirba ekspertu jau 30 metų ir turi ilgalaikę patirtį šioje srityje. Yra nuotrauka, kuri pateikta į bylą po ekspertizės nepalankių išvadų, ta nuotrauka iš po automobilio apačios, tai nežino ar čia to eksportuoto automobilio nuotrauka. Dėl kitų byloje esančių nuotraukų jam nekilo abejonių. Ginčo automobilis buvo daug kilnotas. Jis paties automobilio nematęs, tik iš nuotraukų. Jo nuomone, pažeidimai buvo padaryti (gofros sugadinimas ir išmetimo vamzdžio linkis) galimai kai buvo atsimušta į bordiūrą ar aštrų daiktą šalia kelio, tai galėjo būti padaryta eismo įvykio metu, to paties įvykio metu kur lėmė automobilio sugadinimą. Automobilio gelbėjimo data vasario keturiolikta diena ir automobilis buvo pats pervežtas, tai buvo sudaužytas ratlankis, buvo iššovę oro pagalvės ir kt., todėl jis jau eisme po avarijos negalėjo dalyvauti dėl esamų pažeidimų. Iš nuotraukų aiškia matyti, kad automobilis buvo keliamas dviem šakėmis. Iš abiejų pusių šakės buvo. Galimai buvo kraunama ne po vieną kartą ir ne taip gražiai, kas matosi ant išmetimo vamzdžio. Vertintojui E. L. pateiktos tik keturios nuotraukos, tik pusė išmetimo vamzdžio, t. y. ne visa medžiaga. Jis absoliučiai įsitikinęs, kad automobiliui žala jį pervežant autovežiu negalėjo būti padaryta.

6.       Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis užsiima automobilių remontu dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) individualiai, prieš tai dirbo servise. Automobilį pristatė S. Z. su tralu. Jis su ieškovu E. K. yra geri pažįstami. Automobilis jam pristatytas buvo remontui. Jis keitė priekinę pakabą, sutvarkė duslintuvą, iššokusį iš gumos. Mano, kad gerai sutvirtino, jei pakaba nenukrito atvežus. Stabdžiai nebuvo pažeisti, jis neremontavo. Jis dirba. Ar keitė variklį neprisimena. Jį atvežė S. Z.. Detales automobilio remontui jam jie davė, 500 Eur buvo tik už darbą ir montavimą. Gofra nebuvo įlenkta, jis darė nuotraukas. Gofros remontui jam turėjo gofrą pristatyti. Buvo išmetimo sistemos apgadinimai – iššokęs galinis bakelis iš gumos todėl jis pritvirtino. Sulankstytas sugadintas nebuvo. Jo buvo prašoma apžiūrėti automobilį. Patvirtino, kad pats dalyvavo Vokietijoje pas E. K. jį iškraunant. Atvažiavo tralas ir nukraunant nukrito duslintuvas ant žemės. Jis negirdėjo grasinimų. Vairuotojas pats savo noru atėjo pas E. K. į biurą pasirašyti CMR važtaraščio. Atvežus automobilį, duslintuvas kabinosi. Katalizatorius nebuvo pašalintas. Gofra tvirtinasi prie katalizatoriaus. Stabdžiai veikė gerai. Jis nebuvo pilnai sutvarkytas ir negalėjo eisme dalyvauti, tačiau galėjo važiuoti. Tik gatvėje negalėjo. Stabdžiai veikė, jis važinėjo iš garažo į stovėjimo aikštelę, po to nuo tralo ir Vokietijoje ant tralo. Koks tikslas buvo dalinio remonto, jis nesigilino. Liko daug darbų nepadarytų. Kėbulo darbai, dažymas ir pan. Duris reikėjo atsukti ir prisukti kitas. Atliktų darbų sąrašo neturi, turi tik kvitą. E. K. kalba tik rusiškai, lietuviškai nekalba. Jis dalyvavo nukraunant ir pamatė, kad nukritęs duslintuvas. Jis nešaukė ant vairuotojo. Ir niekas nešaukė. Prilaikė kažkas su kastuvu duslintuvą nuvažiuojant. Priekinis ratas kai atvyko buvo išmuštas. Tralas įvažiavo ir jis su keltuvo garaže nusikėlė ginčo automobilį. Dėl pažeidimo tai mano, kad kažkur buvo atsitrenkta juo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atliktos apgadinto automobilio dvi teismo techninės ekspertizės. Pirmą ekspertizę atliko ekspertas A. V., antrą ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas V. L..

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertų išvados neprieštarauja kitiems bylos duomenims, taip pat iš esmės sutampa ir toje dalyje, kad duslintuvo vamzdžio deformacija buvo padaryta tarp duslintuvo vamzdžio ir automobilio dugno patekusia šakinio krautuvo šake ar kitu panašias savybes turinčio objektu, kurią leidžiant žemyn, duslintuvo vamzdis per jo viršutinę dalį buvo spaudžiamas žemyn link žemės paviršiaus ir deformavosi. Tik skiriasi išvada, jog V. L. nuomone nėra pagrindo teigti jog nuotraukose užfiksuoti automobilio „Porsche Macan“ duslintuvo vamzdžio ir lanksčios movos sugadinimai buvo padaryti to paties eismo įvykio metu, kada buvo sugadintas šio automobilio dešinys šonas priekinėje ir užpakalinėje dalyje. A. V. teigė, kad kai kurie pažeidimai galėjo būti padaryti to paties eismo įvykio JAV metu atsitrenkiat į bordiūrą ar kt. daiktą. Tačiau abu ekspertai davė išvadas, kad iš esmės pažeidimai galėjo būti įtakoti ir susiję su nevienkartiniu naudoto ir po autoįvykio gana stipriai aplamdyto automobilio įkrovimu ir pakrovimu į konteinerius su šakiniu krautuvu.

10.       Pirmosios instancijos teismas neatmetė galimybės, jog automobilio (nors ir pritvirtinto diržais ir kt.) transportavimas autovežiu galėjo nuo vibracijos išjudinti ir prisidėti prie duslintuvo išsimovimo ir nukritimo. Juolab, kad kliento pasirinkimu, jis buvo pervežamas autovežiu, o pakraunamas/ nukraunamas sava eiga važiuojant. Tačiau gavėjo atstovai dar nuvažiavo per kiemą automobiliu, kas taip pat galėjo įtakoti iškritusio duslintuvo nubrozdinimus ar net aplamdymus.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo automobilio pažeidimai padaryti galimai iš dalies ir buvusio autoįvykio metu ir jį transportuojant laivais iš Jungtinių Amerikos valstijų į Estiją. Byloje nekilo ginčo kad automobilis buvo gabenamas į Europą laivais, jis kraunamas į konteinerius, keltuvų pagalba, kas galėjo įtakoti, kaip patvirtino ir ekspertai. Automobilis pargabentas iš JAV Pensilvanijos valstijos ir pagal automobilio išgelbėjimo pažymą buvo neregistruotinas, jo dalyvavimas eisme draudžiamas. Iš to galima spręsti, kad tokios būklės automobiliu važinėti ar dalyvauti eisme pervežimo metu niekas negalėjo.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors 2022 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitu Serija VS Nr. 0001, liudytojas V. S. už savo darbus ieškovui išrašė 500 Eur kvitą, tačiau duomenų, kad jis apmokėtas ar pan. į bylą niekas nepateikė. Be to, ieškovas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kokius ginčo krovinio remonto darbus atliko V. S., ant kvito nėra mokėtojo (remonto darbų gavėjo) S. Z. parašo. Taip pat neaišku kas ir kokias detales ginčo automobilio remontui pirko, kiek jos kainavo ir ar tikrai buvo įdėtos į ginčo automobilį. Nurodė, kad liudytojo parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas negalėjo patvirtinti išmetimo sistemos ir gofros tinkamo suremontavimo, aplinkybes vertintino kaip siekimą pagelbėti ieškovui.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad automobilis savo eiga važiavo, todėl buvo užvestas ant autovežio sava eiga (ne šakiniu krautuvu ir pan.). Vežėjas neturėjo specialių priemonių ir jokių galimybių atlikti automobilio techninę apžiūrą ir įvertinimą. Tai yra realu, nes tokiu atveju tektų pervežamus automobilius vežti į servisą ir iškiltų jų pervežimų kaina, dėl ko šalys ir nesitarė. Teismo vertinimu, vežėjas ar vairuotojas neturėjo pareigos atlikti klientų pasikraunamų automobilių defektų diagnostikos, nustatinėti krovinio defektus ar trūkumus. Teismo vertinimu, vežėjas ar vairuotojas nepažeidė jokių reikalavimų, saugiai pervežė krovinį, o ieškovas neįrodė, kad dėl jam padarytos turtinės žalos yra kaltas vežėjas UAB „Belgita“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepažeidė jokių reikalavimų, saugiai pervežė krovinį ir neturėjo pareigos atlikti klientų pasikraunamų automobilių defektų diagnostikos, nustatinėti krovinio defektus ar trūkumus prieštarauja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 8 straipsnio 1 dalies b punktui ir 2 daliai, 9 straipsnio 1 ir 2 dalims bei teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš atsakovės nereikalaujama imtis ypatingų priemonių krovinio būklei patikrinti – pakanka paprastos apžiūros. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas pats, savarankiškai krovė automobilį, su juo užvažiavo ant autovežio, tačiau jokių pastabų dėl išmetimo sistemos nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasikraunant automobilį tapo aišku, jog netvarkingi stabdžiai ir variklyje nebuvo antifrizo, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas siuntėjui dėl automobilio išmetimo sistemos apgadinimų. Atsakovė 2022 m. liepos 22 d. priimdama krovinį pervežimui į CMR važtaraštį jokių pastabų dėl automobilio išmetimo sistemos sugadinimo neįrašė ir siuntėjui pretenzijų dėl automobilio išmetimo sistemos nereiškė, todėl vadovaujantis CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad siuntėjas perdavė automobilį atsakovei su nesugadinta automobilio išmetimo sistema ir gofra.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, padaryta, netinkamai taikant CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatas, pagal kurias atsakovei turėjo būti taikoma atsakomybės prezumpcija. Ieškovas žalos faktui pagrįsti pateikė CMR važtaraštį, kuriame tiesiogiai užfiksuotas žalos faktas – automobilio išmetimo sistemos ir gofros apgadinimai, ir kuris laikytinas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu žalos faktą. Taip pat ieškovo pateiktų nuotraukų, automobilio įsigijimo dokumento bei nepriklausomo kilnojamojo turto vertintojo išvados dėl remonto kaštų pakanka žalos faktui ir nuostolių dydžiui nustatyti. Be to, teismas nenurodė, kuriuo pagrindu atsakovės atsakomybė buvo pašalinta.

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, kadangi sprendime nėra jokių motyvų dėl atsakovės atsakomybę šalinančių pagrindų ir aplinkybių, dėl CMR konvencijos 17 straipsnio taikymo, nėra ir motyvų, dėl kurių teismas atmetė žalos faktą pagrindžiančius įrodymus: CMR važtaraštį, ieškovo 2023 m. birželio 20 d. lydraštį, foto nuotraukas, automobilio įsigijimo dokumentus ir kt. Taip pat teismas nemotyvavo savo išvados, jog atsakovė saugiai pervežė krovinį, be to, nenurodė, kurie būtent įrodymai patvirtina ekspertizių nustatytas aplinkybes.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tirdamas ir vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais.

14.5.                      Teismas nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, nustatydamas, kad ginčo pervežimo metu automobilis krautuvu ir šakėmis kraunamas nebuvo. Teismas nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo paėmė automobilį pervežimui ne iš Vilniaus, bet iš Marijampolės saugomos aikštelės, automobilis buvo perkraustomas, t. y. nuo krovinio perdavimo atsakovei momento iki pristatymo ieškovui dienos automobilis buvo perkraustomas ir ne vieną kartą. Kiek tokių perkrovimų buvo neaišku, kaip ir neaišku kokiu būdu buvo perkraustomas automobilis, neaišku kokioj aikštelėj buvo, ar buvo saugomas, ar ne.

14.6.                      Liudytojo V. S. parodymai buvo klaidingai interpretuoti, kadangi jis niekada netvirtino, kad remontavo automobilio išmetimo sistemą. V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš išvežant automobilį į Vokietiją, jis atliko dalinį automobilio remontą, patvirtino, kad automobilio išmetimo sistema nebuvo sugadinta, buvo atsikabinęs išmetimo sistemos galas ir jis jį tik pritvirtino.

14.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2022 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas Serija VS Nr. 0001 nėra apmokėtas, kadangi jis griežtos atsakomybės dokumentas, kuris patvirtina, kad V. S. už automobilio dalinius remonto darbus (be medžiagų) buvo sumokėta.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ekspertų išvadas dėl automobilio išmetimo sistemos sugadinimo pobūdžio, tačiau V. L. ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kad automobilio išmetimo sistema sugadinta pakrovimo/iškrovimo į konteinerius metu. Taip pat teismo daroma prielaida, kad automobilio išmetimo sistema galimai buvo sugadinta pakraunant/iškraunant automobilį į konteinerius yra nepagrįsta. Vien aplinkybė, kad automobilis pargabentas laivu iš JAV, galimai iš laivo iškrautas keltuvo pagalba dar nesudaro pagrindo vertinti, kad automobilio išmetimo sistema buvo sugadinta prieš priimant krovinį atsakovei. Tuo labiau, kad tokį apgadinimą atsakovė pasikraudama automobilį ant autovežio būtų neabejotinai pajautusi (sulenktas duslintuvas, vilkosi žeme).

14.9.                      Sprendimas grindžiamas ekspertizės aktu, kurį parengė tinkamos kvalifikacijos neturintis ekspertas ir kurio išvados turėjo būti vertinamos kritiškai, kadangi A. V. neturi teisės atlikti eismo įvykių ekspertizės, transporto priemonių ekspertizės ir transporto priemonių trasologinės ekspertizės, nes jis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo 12 skirsnį ,,Eismo įvykių ekspertizė, transporto priemonių ekspertizė, transporto trasologinė ekspertizė“ ir jam nepriskirta šios rūšies ekspertizė.

14.10.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas yra krovinio siuntėjas ir kartu gavėjas. Tačiau tokios aplinkybės prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, o būtent CMR važtaraščiui, kuriame aiškiai nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra firma Axacuss Technology OÜ, o krovinio gavėjas yra ieškovas. Teismas nustatė, kad atlygis už pervežimą buvo sutartas 800 Eur. Tačiau byloje nėra nei vieno šias aplinkybes patvirtinančio įrodymo. Teismas faktines aplinkybes nustatė remiantis išskirtinai atsakovės vadovo pateiktu paaiškinimu. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakove, sutartį sudarė su siuntėju. Tuo labiau, sprendimas grindžiamas netinkamais ir neleistinais įrodymais, vadovo paaiškinimas negali būti tinkamas ir leistinas įrodymas faktinėms aplinkybėms dėl apmokėjo už paslaugas pagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo reikalavimo teisę į užmokestį, atsakovė nepateikė sąskaitų faktūrų, o ieškovo prašymą dėl šių dokumentų išreikalavimo teismas atmetė.

15.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo skundą prašo atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovės, kaip vežėjos, kaltės prezumpciją pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį (vežti perduotas ginčo krovinys buvo su defektais). Teismas nustatė, kad krovinio siuntėjas buvo linkęs nuslėpti tikrąją krovinio būklę, sąmoningai nepaminėdamas, kad automobilio stabdžių sistema yra neveikianti. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi dviejų reikalingą kvalifikaciją ir patirtį turinčių ekspertų išvadomis, kurios esminiu bylai reikšmingu klausimu sutapo – ginčo automobilio išmetimo sistemos pažeidimus lėmė nevienkartiniai ginčo automobilio tvarkymai (pakrovimai ir iškrovimai) šakiniu krautuvu.

15.2.                      Teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, o ne vien tik trečiojo asmens atžymas ant CMR važtaraščio apie išmetimo sistemos apgadinimą, kaip skunde siūlo ieškovas. Remiantis abiejų ekspertų išvadomis byloje, kroviniui žala padaryta ne jo transportavimo metu, o tuomet, kai ginčo krovinys tikėtina dar net nebuvo krovinio siuntėjo nuosavybė, ką jau kalbėti apie laiką, kai kroviniu disponavo atsakovė. Žala automobilio išmetimo sistemai padaryta krautuvo šakėmis. Tuo tarpu atsakovė automobilį gabenti pakrovė, o ieškovas jį nukrovė važiuojant sava eiga, nesinaudojant krovos įranga.

15.3.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčo krovinys ir atsakovei perduotas (pakrautas) nesinaudojant jokiomis papildomomis krovos priemonėmis. Pirma, atsakovės atstovas A. J. automobilį Vilniuje pakrovė pats ant autovežio užvažiuodamas sava eiga. Antra, iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad perkrautas ant trečiajam asmeniui priklausančio autovežio automobilis taip pat sava eiga, be krautuvų pagalbos. Priešingu atveju atsakovė nebūtų pastebėjusi, jog neveikia automobilio stabdžiai. Automobilis ant autovežio buvo pakrautas paskutinis, tam kad galėtų būti iškrautas pats pirmas. Trečia, liudytojas V. S. patvirtino, kad dalyvavo automobilio perdavimo krovinio gavėjui metu Vokietijoje, čia automobilis nuo autovežio taip pat buvo nuvarytas sava eiga. Iš nuotraukų matyti, kad Marijampolės automobilių parkavimo aikštelė yra tik automobilių parkavimo aikštelė: joje nėra auto pakrovėjų ar panašios krovimo įrangos. Penkių dienų laikotarpį, kurį skunde nurodo ieškovas, automobilis stovėjo pakrautas ant autovežio atsakovei priklausančioje saugomoje aikštelėje.

15.4.                      Ginčo automobilio išmetimo sistema buvo sugadinta dėl pasirinkto ginčo krovinio tvarkymo būdo – pakrovimo/iškrovimo šakiniu krautuvu. Krovinys tokiu būdu buvo tvarkomas iki krovinį perduodant atsakovės dispozicijon. V. S. negalėjo prisiminti, jog šakiniu krautuvu deformuotą duslintuvą būtų keitęs, taip pat negalėjo prisiminti ir duslintuvo būklės, tik prisiminė, jog duslintuvas buvo „iššokęs iš gumos“. V. S. neprisiminė ir ar keitė automobilio variklį, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad variklis buvo pakeistas. Ieškovas jokiais rašytiniais įrodymais negalėjo pagrįsti liudytojo V. S. nurodytų aplinkybių, kad V. S. iš tikrųjų atliko ginčo automobilio remonto darbus ir kokius remonto darbus atliko bei to ar jam už šiuos darbus buvo sumokėta.

15.5.                      Ieškovas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnio 1 dalyje išdėstytų pagrindų teisėjui nušalinti. Aplinkybės, kad teismas sprendime rėmėsi atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, o liudytojo V. S. paaiškinimus vertino kritiškai, nesudaro įstatyminio pagrindo laikyti teismą šališku. Ypač kai pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekada neabejojo teismo šališkumu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacinės instancijos teismo teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad transporto priemonė Porsche Macan, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vėliau negalėjo dalyvauti eisme. Daužta transporto priemonė atgabenta į Europą. Remiantis 2022 m. liepos 20 d. sąskaita faktūra Nr. AX 00069 ieškovė iš Axacuss Technology OÜ įsigijo ginčo automobilį.

20.       Į civilinę bylą patektame Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta: krovinio siuntėjas – Axacuss Technology OÜ, krovinio gavėjas – ieškovas, vežėjas – atsakovė, krovinio pakrovimo vieta – Wietmarschen, Vokietija, krovinio pakrovimo vieta – Talinas, Estija, krovininis – ginčo transporto priemonė, važtaraštis surašytas 2025 m. liepos 22 d., krovinys pristatytas – 2025 m. liepos 26 d. Tarp šalių nėra ginčo, kad priešingai negu nurodyta važtaraštyje, iš tikrųjų ginčo automobilis buvo pervežamas iš (duomenys neskelbtini), į Wietmarschen, Vokietiją. Tai pat nustatyta, kad transporto priemonė buvo perkrauta į kitą autovežį Marijampolėje. Autovežį vairavo ir krovinį gavėjui pristatė vairuotas N. M.. Priimant krovinį pervežimui, CMR važtaraštyje nebuvo padaryta pastabų apie krovinio (automobilio) defektus. 2025 m. liepos 22 d. tarp šalių vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė buvo perspėta, kad į ginčo transporto priemonę įdėtas naujas variklis, kad automobilyje nėra aušinimo skysčio, todėl negalima užkaitinti variklio, taip pat atsakovė pažymėjo, kad galėjo būti perspėta, kad automobilyje nėra stabdžių. Atsakovė automobilį priėmė 2022 m. liepos 22 d. ir pristatė ieškovei 2022 m. liepos 26 d. Pristatęs krovinį N. M. CMR važtaraštyje įrašė – išmetimo sistemos apgadinimas, gofros apgadinimas, ir pasirašė, t. y. pristačius krovinį padaryta pastaba apie krovinio (automobilio) defektus.

21.       Ieškovas teigė, kad būtent pervežant transporto priemonę iš Lietuvos į Vokietiją, buvo apgadinta transporto priemonės išmetimo sistema.

22.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

23.       Taigi vežėjas yra visiškai atsakingas dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, nebent jis įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, įtvirtintų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir (ar) 4 dalyse. CMR konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti.

24.       CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė priėmusi transportuoti transporto priemonę, važtaraštyje nepažymėjo jokių duomenų apie transporto priemonės būklę. Transporto priemonę pakrovė atsakovė. Pakrovimas vyko užvažiuojant ant autovežio. Nėra duomenų, kad kraunant automobilį būtų pastebėta kažkokių išmetimo sistemos veikimo neatitikimų. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasikrovimo metu negirdėjo kažkokių nebūdingų garsų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė priėmė transportuoti ne tvarkingą, eisme galinčią dalyvauti transporto priemonę, o techniškai netvarkingą – autoįvykyje dalyvavusią transporto priemonę, kuri prieš perduodant atsakovei iš dalies buvo remontuojama.

26.       Nustatyta, kad krovinio pristatymo vietoje (Vokietijoje) iškraunant transporto priemonę iš autovežio pastebėta, kad ginčo automobilio išmetimo sistema atsikabinusi, todėl prireikė papildomų priemonių nukraunant automobilį, t. y. automobiliui nuvažiuojant nuo autovežio reikėjo prilaikyti automobilio išmetimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, CMR važtaraštyje buvo įrašyta – išmetimo sistemos apgadinimas, gofros apgadinimas.

27.       Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ginčo automobilio išmetimo sistemos sugadinimo priežastį, civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atliktos dvi ekspertizės.

28.       Lietuvos Respublikos teismo ekspertas A. V., 2024 m. vasario 29 d. Kilnojamojo turto ekspertizės akte nurodė, kad išmetimo sistemos pirma dalis – vamzdis su tampriuoju elementu – yra apgadintas ne vienu metu, galimai dviem arba daugiau kartų: 1) tampraus elemento ištempimas ir vamzdžio koncentruotas sulenkimas iš automobilio priekio t. y. automobiliui galimai judant į priekį ir atsitrenkiant į kietą, pakankamai aštrią kliūtį (pvz. kelio bordiūras) tuo pat metu sugadinant dešinės pusės ratą (pakabą), galine dalimi atsitrenkiant į kliūtį, apgadinant dešinės pusės galinę išmetimo sistemos dalį ir sugadinant išmetimo sistemos tvirtinimo elementus; 2) nevažiuojantį automobilį keliant/pervežant/kraunant su šakiniu krautuvu, šakinio krautuvo šake (šakėmis) apgadinant išmetimo sistemos vamzdį. Tai paaiškintų viršutinėje dalyje esančius lygiagrečius, koncentruotus linkimus. Įprastai – linkstant vamzdžiams būna vienas koncentruotas linkimas.

29.       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte, ekspertas V. L. nurodė, kad tikėtina, kad automobilis įvairiu laiko po eismo įvykio buvo ne vieną kartą pakeliamas šakiniu krautuvu, transportuojamas iš vienos vietos į kitą ir nuleidžiamas. Automobilis buvo pakeltas ir nuleistas ne vieną kartą. V formos automobilio duslintuvo vamzdžio deformacija buvo padaryta tarp duslintuvo vamzdžio ir automobilio dugno patekusia šakinio krautuvo šake ar kitu panašias savybes turinčio objektu, kurią leidžiant žemyn, duslintuvo vamzdis per jo viršutinę dalį buvo spaudžiamas žemyn link žemės paviršiaus ir deformavosi. Atsižvelgiant į visumą nuotraukose užfiksuotų pėdsakų ant dugno apsaugos, duslintuvo sugadinimo pobūdį, pėdsakus ant jo, tikėtina, kad dugno apsaugos įtrūkimas, tvirtinimo kilpos plyšimas, duslintuvo vamzdžio deformacija ties lanksčia mova, buvo padaryti krautuvo šake, bandant pakelti automobilį „Porsche Macan“, kai šakė atsidūrė minėtą ertmės zonoje, keliant automobilį, ji atsirėmė į duslintuvą, jį deformuodama, o dugno apsauga sulūžo dėl apkrovos, nutrūko jos tvirtinimo kilpa. Atsakant į klausimą, kokiu būdu galėjo būti padarytas išmetimo sistemos metalo linkimas (V forma) nustatytas Turto vertintojo E. L. 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtoje Transporto priemonės remonto kaštų ataskaitoje Nr.L220905, ekspertas V. L. nurodė, kad tikėtina, jog V formos automobilio duslintuvo vamzdžio deformacija buvo padaryta tarp duslintuvo vamzdžio ir automobilio dugno patekusia šakinio krautuvo šake ar kitu panašias savybes turinčio objektu, kurią leidžiant žemyn, duslintuvo vamzdis per jo viršutinę dalį buvo spaudžiamas žemyn link žemės paviršiaus ir deformavosi.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu ekspertai turi reikalingą kvalifikaciją ir ilgametę patirtį atlikti tokios srities ekspertizes. Abu ekspertai padarė tikėtiną išvadą, jog išmetimo sistemos pirmos dalies (vamzdžio su tampriuoju elementu) pažeidimai buvo padaryti su šakiniu krautuvu, krautuvo šake, bandant pakelti automobilį. Ekspertas V. L. ekspertizės akte nurodė, kad automobilis įvairiu laiku po eismo įvykio buvo ne vieną kartą pakeliamas šakiniu krautuvu, transportuojamas iš vienos vietos į kitą ir nuleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti byloje esantys duomenys iš esmės nepaneigė ekspertizių metų nustatytų tikėtino išmetimo sistemos sugadinimų aplinkybių. Ekspertas A. V. priėjo papildomos išvados, kad ginčo pažeidimai galėjo įvykti ir atsitrenkiant į kliūtį.

31.       Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad automobilis buvo atvežtas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, automobilis atvežtas apgadintas. Iš į civilinę bylą pateiktų nuotraukų, tikėtinai darytų Jungtinėse Amerikos Valstijose, matosi, kad automobilis buvo pakeltas šakiniu krautuvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ekspertų išvadas, labiau tikėtina, kad ginčo automobilio išmetimo sistemos sugadinimai buvo padaryti automobilį transportuojant iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą.

32.       Apeliantas teigė, kad trečiasis asmuo paėmė automobilį pervežimui ne iš Vilniaus, bet iš Marijampolės saugomos aikštelės, kad automobilis buvo perkraustomas, t. y. nuo krovinio perdavimo atsakovei momento iki pristatymo ieškovui dienos automobilis buvo perkrautas ir ne vieną kartą, todėl tikėtinai ginčo automobilio išmetimo sistemos pažeidimai galėjo būti padaryti automobiliui esant atsakovės dispozicijoje.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilį transportuojant iš Lietuvos į Vokietiją, automobilis savo eiga užvažiavo į autovežį Vilniuje, vėliau savo eiga nuvažiavo nuo autovežio Vokietijoje. Taigi automobiliui savo eiga galint užvažiuoti ant autovežio ir iš jo išvažiuoti, mažai tikėtina, kad automobilį perkraunant Marijampolės aikštelėje buvo naudojamas šakinis krautuvas. Įprastai važiuojantis automobiliai pakraunami savo eiga. Priešingai nei nurodo ieškovas, duomenų, kad automobilis transportuojant iš Lietuvos į Vokietiją ne vieną kartą buvo perkrautas, nėra, to nepagrindžia jokie į civilinę bylą pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daro labiau tikėtina išvada, kad automobilis buvo perkraunamas Marijampolėje savo eiga tiek užvažiuojant į autovežį, tiek vėliau nuvažiuojant nuo autovežio (duomenų, kad naudotas šakinis krautuvas į bylą nėra pateikta).

34.       Ieškovas teigė, kad liudytojas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš išvežant automobilį į Vokietiją, jis atliko dalinį automobilio remontą, patvirtino, kad automobilio išmetimo sistema nebuvo sugadinta, buvo atsikabinęs išmetimo sistemos galas, kurį jis tik pritvirtino.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad V. S. atliko dalinį automobilio remontą ir pritvirtino automobilio gale esantį išmetimo sistemos vamzdį. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu V. S. teigė, jog automobilio sistema nebuvo sugadinta (tik reikėjo pritvirtinti automobilio gale esantį išmetimo sistemos vamzdį). Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. S. parodymais negalima remtis kaip patikimais. Nors V. S. teigė, kad remontavo automobilį, tačiau iš esmės V. S. nežinojo, ar buvo keičiamas automobilio variklis, nors iš šalių 2025 m. liepos 22 d. susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad variklis automobilyje buvo įdėtas naujas. V. S. taip pat teigė, kad automobilio stabdžių sistema veikia tinkamai, jis pats automobiliu vairavo į garažą ir iš garažo. Tačiau tarp šalių 2025 m. liepos 22 d. vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad automobilio stabdžių sistema veikė netinkamai, stabdžiai veikė tik iš 2-3 karto. Aplinkybė, kad V. S. galimai pritvirtino automobilio gale esantį išmetimo sistemos vamzdį savaime nepatvirtina to, kad ir kita išmetimo sistemos dalis, nueinanti nuo automobilio priekio, buvo tvarkinga ir nepažeista.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad aplinkybė, jog išmetimo sistemos vamzdys nukrito ginčo automobiliu nuvažiuojant nuo autovežio Vokietijoje, nedaro pagrindo vertinti, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent transportavimo metu iš Lietuvos į Vokietiją. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad automobilis buvo gabenamas į Europą laivais, automobilis keltuvų pagalba buvo kraunamas į konteinerius, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu galėjo įtakoti automobilio išmetimo sistemos pažeidimus, ką patvirtino ir teismo ekspertai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovė priėmė transportuoti ginčo transporto priemonę su išmetimo sistemos pažeidimais, kurie pasimatė tik automobiliu nuvažiuojant nuo autovežio Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo automobilio išmetimo sistemos pažeidimai tikėtinai buvo padaryti iki atsakovei priimant automobilį transportuoti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė iš esmės saugiai pervežė krovinį ir nėra atsakinga už išmetimo sistemos pažeidimus (pažeidimai buvo iki krovinį priėmus transportuoti).

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

39.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

40.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41.       Apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad A. V. 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės aktas yra niekinis ir neturi juridinės galios iš ieškovo priteista 1 936 Eur suma už šią ekspertizę neatitinka pagrįstumo reikalavimų.

42.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, jog A. V. 2024 m. vasario 29 d. ekspertizės aktas yra niekinis ir neturi juridinės galios. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės abu ekspertai priėjo vienodos išvados, kad ginčo automobilio išmetimo sistemos pirmos dalies (vamzdžio su tampriuoju elementu) pažeidimai buvo padaryti su šakiniu krautuvu, krautuvo šake, bandant pakelti automobilį. Ekspertas A. V. priėjo papildomos išvados, kad ginčo pažeidimai galėjo įvykti ir atsitrenkiant į kliūtį.

43.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė atsakovei, kuri sumokėjo už ekspertizę, ekspertizės atlikimo išlaidas.

44.       Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė grąžinti ieškovui likusį nepanaudotą 18,50 Eur avansą, tačiau ieškovas už pakartotinę ekspertizę 2024 m. spalio 8 d. sumokėjo 1 800 Eur avansą, o ekspertas V. L. pateikė 2025 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 985,81 Eur sumai, todėl ieškovui turėjo būti grąžinta 814,19 Eur suma.

45.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Pakartotinė teismo ekspertizė buvo atlikta ieškovo lėšomis, ieškovas 2024 m. spalio 8 d. mokėjimo pavedimu į pirmosios instancijos teismo specialiąją sąskaitą sumokėjo1 800 Eur avansą už ekspertizę. Atlikus teismo ekspertizę, ekspertas pateikė apmokėjimui 2025 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 985,81 Eur sumai. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovui grąžintas likęs nepanaudotas 814,19 Eur avansas už pakartotinę ekspertizę. Taigi ieškovui iš esmės buvo grąžintas visas nepanaudotas už ekspertizę sumokėtas avansas (1 800 Eur - 985,81 Eur = 814,19 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 528,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belgita“, juridinio asmens kodas 300080316, iš ieškovo K-Cars Inh. E. K., juridinio asmens kodas 335399540, 1 528,64 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                        Eglė Surgailienė