Civilinė byla Nr. 2A-2622-601/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03002-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.7.; 75.8.; 78.2.1.; 121.18.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š.-D. ieškinį atsakovui R. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. Š., B. Š., S. K., UAB „4finance“ bei išvadą dėl ginčo byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių  padalijimo, ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei K. Š.-D., trečiajam asmeniui UAB „4finance“ bei išvadą dėl ginčo byloje teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, santuoką, sudarytą tarp šalių, nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. D. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Š. pavardę, atsakovui – D.; nepilnamečių vaikų E. D. ir K. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2013-11-01 iki vaikų pilnametystės jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius nuo 2013-04-01 iki 2013-11-01 po 400 Lt kas mėnesį – 5600 Lt; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teises paskirti ieškovę, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – ieškovei priteisti 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Ruklos mst., Jonavos rajone, o atsakovui – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Ruklos mst., Jonavos rajone; pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole 3 500 Lt prievolę kreditoriui S. K., pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis: 2 625 Lt prievolę kreditoriams S. Š. ir B. Š., prievolę UAB „4finance“.

Priešieškiniu atsakovas prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, ieškovei palikti pavardę Š., atsakovui – D., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomos po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teises paskirti ieškovę, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą: ieškovei 55/100 dalis buto, atsakovui - 45/100 dalis buto, paskirti ieškovei naudotis buto izoliuotu kambariu, plane pažymėtu 27-2, 17,46 kv. m. ploto, atsakovui – izoliuotu kambariu, plane pažymėtu 27-3, 12,47 kv. m. ploto; paskirti ieškovei ir atsakovui bendrai naudotis šiomis patalpomis: prieškambariu, plane pažymėtu indeksu 27-1, 5,20 kv. m., virtuve, plane pažymėta indeksu 27-4, 7,30 kv. m. ploto, vonia-tualetu, plane pažymėtais indeksais 27-5, 2,10 kv.m. ploto bei 27-6, 0,96 kv.m. ploto; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iš dalies – dėl išlaikymo priteisimo. Kitus ieškinio reikalavimus prašo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies (t. 2, b. l. 53-61).

1. Nutraukė ieškovės K. Š.-D. ir atsakovo R. D. santuoką, įregistruotą 2010-03-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 27, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – ieškovei „Š.“, atsakovui – „D.“.
3. Nustatė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. Š.-D..
4. Priteisė iš atsakovo R. D., nepilnamečių vaikų E. D. ir K. D., materialiniam išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt (bet ne mažiau nei po 1 MGL, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo 2013-12-11 iki vaikų pilnametystės.
5. Priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų E. D. ir K. D. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-04-14 iki 2013-12-11 po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, viso 5 657,19 Lt.
6. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną K. Š.-D., išaiškinant, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas ji turi naudoti tik vaikų interesams.
7. Šalių nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių, 45,49 m2 bendro ploto, 9 530 Lt vidutinės rinkos vertės butą, esantį Jonavos raj., Ruklos mst., (duomenys neskelbtini), padalino ieškovei K. Š.-D. ir atsakovui R. D., lygiomis dalimis po ½ dalį.
8. Nustatė ieškovės K. Š.-D. ir atsakovo R. D. naudojimosi turtu – butu, esančiu Jonavos raj., Ruklos sen., Ruklos mst., (duomenys neskelbtini), tvarką:

• ieškovei K. Š.–D. paskyrė naudotis buto izoliuotu kambariu, plane pažymėtu 27-2, 17,46 m2 ploto,
• atsakovui R. D. paskyrė naudotis izoliuotu kambariu, plane pažymėtu 27-3, 12,47 m2 ploto;
• ieškovei ir atsakovui paskyrė bendrai naudotis šiomis patalpomis: prieškambariu, plane pažymėtu indeksu 27-1, 5,20 m2 ploto, virtuve, plane pažymėta indeksu 27-4, 7,30 m2 ploto, vonia-tualetu, plane pažymėtais indeksais 27-5, 2,10 m2 ploto bei 27-6, 0,96 m2 ploto.

9. Pripažino solidaria ieškovės K. Š.-D. ir atsakovo R. D. prievole iki visiško jos įvykdymo 3 500 Lt prievolę kreditoriui S. K..
10. Pripažino atsakovo R. D. asmeniniais kreditoriais UAB „4finance“ (dėl 2 617,17 Lt skolos), S. Š. ir B. Š. (dėl 1 875 Lt skolos) ir prievoles jiems iki visiško įvykdymo pripažinti asmeninėmis atsakovo R. D. prievolėmis. 
11. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
12. Priteisė valstybei iš atsakovo R. D. 300 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 288 Lt žyminio mokesčio ir 31,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
13. Priteisė iš ieškovės K. Š.-D., atsakovui R. D. 1 245,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas dėl sutuoktinių kaltės laikė, kad ieškovė objektyviais ir neginčijamais įrodymais prieš ją atsakovo naudojamo fizinio smurto neįrodė. Darė išvadą, kad abi šalys stokoja atsakomybės, lengvabūdiškai žiūri į vaikus ir šeimą. Remiantis liudytojo V. K. parodymais teismo posėdyje, negalima daryti išvados, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui. Atsakovo paaiškinimus apie kitą vyrą, matytą ieškovės lovoje 2014 m. sausio mėn., vertino kritiškai dėl atsakovo priešiško nusiteikimo ieškovės atžvilgiu. Sutuoktiniai vienas kito nerėmė moraliai, nebuvo vienas kitam lojalūs, nesprendė kartu svarbių šeimyninio gyvenimo klausimų, kartu nesugebėjo auginti ir auklėti vaikų, nesistengė santuokos išsaugoti, vienas kitą tik kaltino, atsakovas nesugebėjo gauti pastovių pajamų, kad išlaikyti šeimą, nes ieškovė augino du mažamečius vaikus, nedirbo, dėl to, kad vaikų susilaukė 18 metų, nebaigė vidurinės mokyklos, nespėjo įgyti specialybės. Nuo 2013-04-14 šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, susitaikyti nenori, todėl teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo ir todėl nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems teismas vertino šalių turtinę padėtį: jų prievoles, gaunamas pajamas ir kt. Laikė, jog tai, kad atsakovas šiuo metu registruotas darbo biržoje, neduoda pagrindo mažinti išlaikymo vaikams dydžio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis intensyviai ieško darbo, atitinkančio jo išsilavinimą ir mūrininko specialybę, todėl iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą vaikams E. ir K. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, bet ne mažiau nei po 1 MGL, nuo ieškinio pareiškimo dienos 2013-12-11 iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę, įpareigojant ją vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaikų interesais. Teismas, tikslindamas laikotarpį už kurį priteistinas įsiskolinimas, 5 657,19 Lt įsiskolinimą priteisė nuo 2013-04-14. Dėl turto padalijimo. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis teismas nustatė, kad vienintelis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas – 2012-04-16 įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos m., Jonavos raj., kurio vertė yra 9 530 Lt. Teismas neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti didesnę turto dalį ieškovei, todėl nurodytą turtą padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimi, t. y. po 1/2 dalį, kas nepažeis šalių ir nepilnamečių jų vaikų interesų. Teismas vertino, kad buto priteisimas vienai ieškovei, o piniginės kompensacijos priteisimas iš ieškovės atsakovui, taip pat neatitiktų šalių interesų, o sprendimas dėl sunkios ieškovės turtinės padėties negalėtų būti realiai įvykdytas. Pažymėjo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovei priteisti 55/100 buto, o atsakovui - 45/100 buto prieštarautų CK 3.117 str. 1 ir 2 d. nuostatoms. Teismas nustatė naudojimosi turtu tvarką. Dėl prievolių padalijimo. Teismas dėl ieškovės prašomos 2 625 Lt skolos pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-05-31susidarė skola už buto komunalines paslaugas ir nurodytu laikotarpiu buvo sumokėta: 3 269,29 Lt už šildymą ir karštą vandenį ir 1235,82 Lt už komunalines paslaugas, viso – 4 505,11 Lt. Teismas laikė, kad 3 750 Lt skolą už buto komunalines paslaugas sumokėjo ieškovės seneliai. Atsakovui pripažinus, kad mokesčių už buto komunalines paslaugas, skolos už paslaugas nemokėjo, ir nustačius, kad kreditoriai ½ skolos dalį ieškovei dovanojo, laikė, kad 3 750 Lt skolos ½ dalis – 1 875 Lt pripažintina asmenine atsakovo R. D. prievole kreditoriams S. Š. ir B. Š.. Byloje neįrodyta, kad ieškovės seneliai 2013 m. rugpjūčio mėn. davė ieškovei 1 500 Lt už buto, šiuo metu priklausančio šalims, galutinę įmoką pardavėjui M. A., o ne kitiems tikslams, todėl atsakovo asmenine prievole nepripažino 750 Lt skolos kreditoriams Š.. Pažymėjo, kad atsakovas sutinka su asmenine prievole UAB ,,4finance“. Šalys sutiko dėl 3500 Lt solidarios prievolės S. K..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą civilinės bylos Nr. 2-165-722/2014 dalyje dėl įsiskolinimo vaikų išlaikymui priteisimo bei dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo (t. 2, b. l. 100-105).

Motyvuose nurodė:

1. Tik apeliantas šeimai skyrė materialinį išlaikymą, t. y. tik vienas jis dirbo ir rūpinosi materialine padėtimi. Teismas nesiaiškino, iš kokių lėšų ieškovė maitino vaikus, jei traktuoja, jog atsakovas visą tą laiko tarpą nepadėjo išlaikyti vaikų, o pati ieškovė niekur nedirbo. Atsižvelgiant į tai, jog tėvas visus vaiko poreikius tenkino, jog vienintelis šeimoje dirbo, jog ieškovė apskritai jokių pajamų neturėjo ir nieko realiai negalėjo suteikti vaikams, jog atsakovas nuolatos siųsdavo pinigus, iš jo lėšų buvo įgytas butas ir visas gerbūvis, teismas neteisingai įvertino šiuos ieškovės reikalavimus, nesivadovavo faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusia teismų praktika, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.
2. Teismas visiškai nevertindamas pateiktų įrodymų, imperatyvių teisės nuostatų, neteisėtai padalino ir paskirstė kreditorinius reikalavimus. Apie jokią skolą ar priimtus įsipareigojimus prieš S. Š. ir B. Š. atsakovui nėra ir nebuvo žinoma. Jokių skolos raštelių nepateikta, jokių įrodymų, kaip tie pinigai atkeliavo ar iškeliavo taip pat nepateikta, jokių dovanojimo raštų taip pat nėra. Šiuo atveju nebuvo įrodyta buvus paskolos santykius, neaišku, kaip teismas neteisinius faktus galėjo paversti teisiniais.
3. Kreditorinis įsipareigojimas UAB ,,4finance“ kilo santuokoje. Paskola buvo paimta būsto komunalinėms paslaugoms apmokėti, jos ir buvo apmokėtos. Ieškovė pripažino, kad apie apelianto paimtą paskolą žinojo, buvo pateikti paaiškinimai, jog jiems trūko pinigų komunalinėms paslaugoms apmokėti, kas reiškia, kad paskola imta šeimos namų ūkiui išlaikyti ir jos negalima laikyti asmenine atsakovo prievole. Paskola turėjo būti dalinama solidariai.

Ieškovė atsiliepimu nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 120-122).

Motyvuose nurodė:

1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis visą laiką išlaikė vaikus, todėl nepagrįstai iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 5 657,19 Lt. R. D. neneigia, kad kartu su šeima negyvena nuo 2013 m. balandžio mėnesio, tačiau aiškina, kad vaikams išlaikymą teikė gera valia, nors teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per laikotarpį nuo 2013-04-14 iki 2013-12-11 teikė vaikams išlaikymą. Per šį laikotarpį atsakovas buvo atvykęs aplankyti vaikų tris kartus, išskyrus saldainius, kelis žaislus, jokios materialinės pagalbos vaikams neteikė. Vaikus išlaikyti padėjo seneliai ir tėvai. Šiuo metu atsakovas išvykęs į užsienį, ten dirba, vaikais nesirūpina, jiems neskambina, išlaikymo neteikia, mokesčių už jam tekusią buto dalį nemoka, vaikai gauna išlaikymą iš Valstybės fondo.
2. Teismas pagrįstai pripažino atsakovą Rytį D. S. Š. ir B. Š. skolininku 1 875 Lt. sumai. Šie asmenys teisme patvirtino, kad šalims paskolino 3 750 Lt, kuriuos šalys buvo skolingos UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklams“, AB „Lesto“, AB „Dujų ūkis“ už suteiktas paslaugas šalių bute Rukla, (duomenys neskelbtini). S. Š. ir B. Š. pusę skolos 1 875 Lt ieškovei dovanojo, likusią skolos dalį 1 875 Lt privalo padengti atsakovas R. D..
3. Atsakovo kreditorinis įsiskolinimas UAB ,,4finance“ 2 625 Lt buvo paimtas be ieškovės žinios, pinigus jis išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teigdamas, kad šie pinigai buvo panaudoti buto komunaliniams mokesčiams sumokėti, atsakovas nepateikia šį teiginį patvirtinančių įrodymų, jų ir negali pateikti, nes komunalinių mokesčių už butą jis niekada nėra mokėjęs.
4. Nepagrįstas R. D. reikalavimas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovei teikiama Valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPk 329 straipsnio 2, 3 dalys). 

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką.

         Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

         Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikams neturėjo būti priteistas, nes apeliantas šeimai visą laiką skyrė išlaikymą, o ieškovė niekur nedirbo, neturėjo pajamų. Pažymėtina, kad apeliantas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra jokių duomenų (išskyrus du kvitus bendrai 200,81 Lt sumai, kurie buvo įskaičiuoti į priteistą išlaikymo įsiskolinimą) apie apelianto teiktą išlaikymą nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d., už kurį buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad nuo 2013 m. balandžio 14 d. šalys kartu negyveno, todėl apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kad nuo šio laiko skyrė išlaikymą savo vaikams. Ieškovė nurodė, kad apeliantas neteikė išlaikymo savo vaikams, jais nesirūpino, nemokėjo mokesčių už bendrą turtą – butą, ieškovei vaikus išlaikyti padėjo jos tėvai, seneliai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą vaikams.

         Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti 1 875 Lt skolą S. Š. ir B. Š. asmenine apelianto prievole. Nustatyta, kad S. Š., laikotarpyje nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2014 m. vasario 17 d., kai šalys jau kartu negyveno ir apeliantas neprisidėjo prie šalių bendro turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl., Jonavos r., išlaikymo, davė ieškovei 3 750 Lt komunaliniams mokesčiams už butą sumokėti. Apeliantas teismo posėdžio metu (2014 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas) pripažino, kad nemokėjo mokesčių už šalims priklausantį butą. Pažymėtina, kad pareiga mokėti mokesčius už butą tenka abiems sutuoktiniams (CK 4.86 str. 1 d.), todėl, nustačius, kad apeliantas nemokėjo komunalinių mokesčių už jam tenkančią ½ dalį buto, pagrįstai 3 750 Lt skola paskirstyta abiems šalims po ½ dalį, t. y. 1 875 Lt. Taip pat tikslinga pastebėti, kad netgi pripažinus, jog S. Š. nedavė pinigų ieškovei buto komunaliniams mokesčiams sumokėti, vis tiek išlieka apelianto pareiga sumokėti komunalinius mokesčius už jam tenkančią buto dalį, tik šie pinigai turėtų būti sumokėti (priteisti) ieškovei, kuri viena mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. mokėjo ir už apeliantą.

         Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti 2 617,17 Lt prievolę UAB „4finance“ asmenine apelianto prievole. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo - „šis įsipareigojimas kilo santuokoje, puikiai yra įrodyta, kaip pinigai atkeliavo ir kur jie iškeliavo, t. y. paskola buvo paimta būsto komunalinės paslaugoms apmokėti, jos ir buvo apmokėtos“. Pažymėtina, kad apeliantas savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (nors teigia, kad įrodyta), nors būtent jam tenka pareiga įrodyti paimtos paskolos paskirtį ir panaudojimą. Ieškovė teigia nieko nežinojusi apie šią paskolą, nurodė, kad apeliantas šią paskkolą paėmė be jos žinios, išleido ją savo asmeniniams poreikiams, o ne buto komunaliniams mokesčiams sumokėti, kurių jis niekada nėra mokėjęs. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė įtraukė UAB „4finance“ trečiuoju asmeniu, tačiau dėl kitos paskolos, kurią buvo paėmusi ieškovė (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 2, 13) ir kurią bylos eigoje pati grąžino, nereikalaudama šios prievolės pripažinti bendra šalių prievole. Tuo tarpu apeliantas paėmęs paskolą iš UAB „4finance“ savo priešieškinyje apie tai nenurodė (nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi; t. 1, b. l. 35), o paaiškėjus apie turimą kreditą (t. 2, b. l. 5) ėmė tvirtinti, jog ieškovei apie tai žinoma ir kad tai yra jų bendra prievolė, nes paimta šeimos reikmėms (komunaliniams mokesčiams sumokėti) tenkinti, nors, kaip jau minėta, įrodymų tam patvirtinti nepateikė. Taigi, apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                 Evaldas Burzdikas

                                                                                                                              Virginija Gudynienė

                                                                                                                           Izolda Nėnienė