Civilinė byla Nr. e2S-40-881/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36066-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. J. ir B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. J. ir B. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 yra tinkamai įvykdyta 2016 m. gruodžio 23 d., bei priteisti iš atsakovo J. J. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas konstatavo, kad ieškovai pareikštu reikalavimu ketina nustatyti faktinę aplinkybę – kitoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo faktą. Tačiau, anot teismo, naujoje byloje, pradėtoje ginčo teisenos tvarka, nėra konstatuojami juridinę reikmę turintys faktai – teismo sprendimų įvykdymo faktai, todėl ieškovų ieškinys pareikštas ginčo teisenos tvarka dėl pripažinimo, jog įvykdytas kitoje byloje priimtas teismo sprendimas, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovai savo teises gali ginti vykdymo procese skųsdami antstolio veiksmus bei įrodinėdami sprendimo įvykdymą vykdymo procese.
4. Taigi teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai V. J. ir B. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią teisinę situaciją bei visas bylai reikšmingas ieškinyje nurodytas aplinkybes, neįvertino su ieškiniu pateiktų dokumentų, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir pažeidė ieškovų teisę į teisminę gynybą.
5.2. Vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės skolininkui kelti materialaus pobūdžio reikalavimų, todėl toks ginčas iš principo negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka. Be to, ginčą sprendžiant ypatingosios teisenos tvarka, yra ribojama skolininko teisė teikti įrodymus, apklausti liudytojus ir pan. Todėl šiuo atveju pažeistos teisės pripažinimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, bet gali būti ginamas pateikiant ir nagrinėjant ieškinį.
5.3. Teismų praktikoje egzistuoja ne viena byla, kurioje panašaus pobūdžio (nors ir nevisiškai tapatūs) ieškiniai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta buvo priimti ir ginčas nagrinėtas civilinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
8. Apeliantai pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 yra tinkamai įvykdyta 2016 m. gruodžio 23 d., taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, faktiškai prašė konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo faktą.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad teismo sprendimo vykdymo klausimai, įskaitant ir vertinimą, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, yra sprendžiami vykdymo procese, antstoliui dėl to priimant atitinkamus procesinius sprendimus, o vykdymo šalims su jais nesutinkant, juos skundžiant teismui CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
10. Nors atskirajame skunde apeliantai pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės skolininkui kelti materialaus pobūdžio reikalavimų vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareikštu ieškiniu apeliantų keliamas reikalavimas – pripažinti, kad teismo sprendimas įvykdytas – nėra materialaus teisinio pobūdžio, todėl šie apeliantų argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
11. Kadangi apeliantai savo galimai pažeistas teises gali ginti vykdymo procese ypatingosios teisenos tvarka, apeliantų argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė jų teisę į teisminę gynybą, atmetami kaip nepagrįsti.
12. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė