Administracinė byla Nr. I3-1245-362/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02503-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 5 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant pareiškėjui Z. S., jo atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Z. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių TI buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-3215 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto Z. S. elgesio“ (toliau – Išvada). Joje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas: netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387 (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas), 9 straipsnio 1 punkte, 5 punkte; pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 64.3 papunktį; netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (toliau - RS nuostatai), 6.8. punkte nurodytas funkcijas; netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01-26 „Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pareigybės aprašymas), IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas; netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Remiantis Išvada, 2020 m. spalio 23 d. buvo priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 2-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“ (toliau – Skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu yra atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nusistovėjusios teismų praktikos. Pirmiausia, tarnybinio patikrinimo metu padaryta esminių procedūrinių pažeidimų – įtarimai buvo pareikšti dėl vienokio elgesio, o kaltinimai Išvadoje yra suformuluoti ir tarnybinė nuobauda paskirta dėl kitokio elgesio. Kitas momentas, jog tarnybinio patikrinimo metu nėra surinkta objektyvios, pareiškėjo kaltę patvirtinančios informacijos, Išvadoje yra rašoma, kad pareiškėjas neatliko konkrečių veiksmų, tačiau niekur nėra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaudamasis, t. y. kokia tvarka jis tuos veiksmus turėjo atlikti. Tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – yra įvardintas, tačiau jo turinys neatskleistas ir neįrodytas.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2020 m. liepos 27 d. Šiaulių TI gautuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. liepos 26 d. rašte Nr. IBPS-S-395002-20 bei 2020 m. liepos 23 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-05-00205-20. Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nuteistojo iš Šiaulių TI gautą pareiškimą buvo atsisakyta, nes nebuvo nustatyta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumentų klastojimas), požymių, tačiau buvo nurodyta, jog yra galimi tarnybinio nusižengimo požymiai. Minėtame rašte nurodyta, kad pagal surinktus duomenis konstatuota, jog pareiškėjas nepravedė Ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems paskaitų temomis, kurios tikėtina, kad buvo numatytos kiekvieno pasirašiusio nuteistojo individualios socialinės reabilitacijos plane, todėl pareiškėjas galimai nevykdė pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų bei veiksmingai neįgyvendino nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų, t. y. galimai jo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo požymiai. 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-2749 (toliau – Pranešimas), kuriame buvo pateikta turima informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei nurodyti teisės aktų nuostatai, kuriuos pareiškėjas galimai pažeidė, buvo formuluojamas įtarimas padarius tarnybinį nusižengimą, t. y. nepravedus Ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems paskaitų temomis, kurios tikėtina, kad buvo numatytos kiekvieno pasirašiusio nuteistojo individualios socialinės reabilitacijos plane, todėl galimai nevykdžius pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų bei veiksmingai neįgyvendinus nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį patikrinimą atlikusiai komisijai pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos karantino metu organizuoti kolektyvinius ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų susibūrimus paskaitų išklausymui galimybės nebuvo, nes bet kokie susibūrimai buvo ribojami. Todėl Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane numatytų prevencinių priemonių vykdymui pasirinko kitą formą. Paskaitų temomis su nuteistaisiais vyko individualūs pokalbiai-diskusijos. Laikas buvo derinamas su kiekvienu nuteistuoju individualiai. Taip pat nurodė, kad individualūs pokalbiai-diskusijos buvo pradėti vykdyti ankstesniu laikotarpiu ir pilnai su visais nuteistaisiais atlikti iki š. m. birželio vidurio. Kadangi priemonių vykdymas buvo numatytas 2020 m. sausio 31d. patvirtintu planu ir pagal jį buvo suplanuotos paskaitos, baigiantis pusmečiui, tam, kad patvirtinti priemonių įgyvendinimą, jis parengė dokumentus, t. y. nuteistųjų sąrašus, kad būtų patvirtinimas, jog priemonės buvo įgyvendintos, bet juose priemonės įvykdymo formą nurodė nepakeistą – paskaitas. Pripažįsta, kad priemonės įgyvendinimo forma praktikoje ir nurodyta dokumentuose skiriasi, tačiau taip yra tik todėl, kad priemonės buvo suplanuotos vykdyti paskaitų forma, patvirtinimą turėjo teikti dėl numatyto plano įvykdymo, o praktikoje, esant pandemijos situacijai, privalėjo reaguoti ir priemonių įgyvendinimą organizuoti kitaip. Pabrėžė, kad priemonės vykdymo forma nekeičia priemonės turinio ir tikslo, o pastarieji su kiekvienu pasirašiusiu nuteistuoju buvo realizuoti. Nurodė, kad Pareigybės aprašymo 5.32 papunktyje numatytą funkciją - vykdyti RS darbo planuose numatytas priemones - tomis aplinkybėmis, kokios buvo susiklostę nuo š. m. kovo vidurio iki birželio vidurio, įvedus šalyje karantiną, yra įvykdęs tinkamai. Ūkio aptarnavimo būryje bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai buvo įgyvendinami vykdant Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane numatytas priemones: 1 priemonės 1.3. papunktyje bei 2 priemonės 2.1. papunktyje. Tačiau dėl objektyvių priežasčių priemonės buvo realizuotos kita forma, nei buvo planuota, t. y. vietoje paskaitų buvo pravesti individualūs pokalbiai-diskusijos. Tuo metu priemonių realizavimo patvirtinimui, kad nebūtų neatitikimu su kalendorinių metų pradžioje patvirtintu planu, informacija buvo pateikta formos pakeitimų nenurodžius. Pabrėžė, kad RS nuostatų 6.8. punkte nurodyta funkcija - organizuoti teisinį, dorovinį, socialinį suimtųjų ir nuteistųjų švietimą - buvo realizuota, jo nuomone, pagal galimybes tinkamai. Tuo metu individualaus pokalbio-diskusijos forma buvo pasirinkta tinkamiausia, t. y., pagal situaciją, ją reikėjo keisti. Taigi švietimas vyko. Todėl mano, kad nėra pažeidęs Vidaus tvarkos taisyklių 64.3 papunkčio ir Pataisos pareigūnų įstatymo 9 straipsnio 2 bei 5 punktuose numatytų pareigų. Išvadoje, detalizuojant neteisėto elgesio kvalifikavimą ir atskleidžiant tarnybinio nusižengimo sudėtį, aiškiai yra nurodyta, kad nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo sudėties pusė „pasireiškė RS specialisto Z. S. elgesiu, kai jis netinkamai atliko numatytas ir suderintas priemones, t. y. nepakeitė priemonių formos – paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino.“ Tokia formuluotė rodo, kad neteisėtas elgesys (objektyvusis požymis), dėl kurio buvo pareikšti įtarimai Pranešime, ir dėl kurio yra suformuluoti kaltinimai Išvadoje, iš esmės yra skirtingas. Paaiškinimas yra teiktas tik dėl įtarimų Ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems nustatytu laiku nepravedus paskaitų atitinkamomis temomis, todėl galimai nevykdžius pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų bei veiksmingai neįgyvendinus nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų. Dėl neteisėto elgesio, kuris, vadovaujantis Išvada, neva ir sudaro objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę, t. y. nepakeitus priemonių formos - paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderinus, pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų niekada nėra teikęs. Tai rodo, jog tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta dėl vienos veikos, o tarnybinė nuobauda yra paskirta už elgesį, apie kurio neteisėtumo vertinimą bei kvalifikavimą pareiškėjas sužinojo tik po Skundžiamo įsakymo priėmimo, susipažinęs su Išvada. Mano, jam buvo apribota teisė į gynybą, kuri privalo būti užtikrinta bet kokios rūšies teisės pažeidimo tyrimo metu. Tai reiškia, jo atžvilgiu vykdyto tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui. Pareiškėjas nurodo, jog objektyviosios tarnybinio nusižengimo sudėties pusės, esą jis netinkamai atliko savo pareigas, aprašymas Išvadoje yra detalizuojamas nurodant, jog netinkamai atliko numatytas ir suderintas priemones, t. y. įvardinamas konkretus jo neva neteisėtas elgesys – nepakeitė priemonių formos - paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas ir jos laiku nesuderino. Tokiu būdu objektyviosios tarnybinio nusižengimo sudėties pusės konkretizavimas rodo, kad jo elgesyje konstatuojama neteisėta veika pasireiškė neveikimo forma. Išvadoje niekur nėra nurodomos ir aptariamos teisės normos, kurios aiškiai bei imperatyviai apibrėžtų ir nustatytų tvarką, kaip gali būti keičiamos Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus darbo plane nustatytos priemonės, kada ir su kuo tokie pakeitimai turi būti suderinami. Pareiškėjo žiniomis, tokių imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurios būtų įpareigoję jį esant poreikiui oficialiai pakeisti Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus darbo plane numatytas priemones, veikti atitinkamu būdu, nėra. Tai reiškia, jog jo elgesyje negali būti konstatuojamas neveikimu padaryto tarnybinio nusižengimo faktas, kaip yra daroma Išvadoje. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo atveju kaltės subjektyvusis požymis nustatinėtas nebuvo. Be jokių įrodymų yra konstatuota tyčia. Tačiau joks asmuo negali būti traukiamas bet kokios rūšies teisinėn atsakomybėn tiksliai nenustačius ne tik kaltės formos, bet ir rūšies. Pastarosios, žinoma, neįmanoma nustatyti, jeigu nėra analizuotas kaltės turinys. Jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu kaltės subjektyvusis požymis neanalizuotas, neįrodytas, o tiesiog konstatuotas nesilaikant teisės teorijoje bei praktikoje keliamų reikalavimų. Nesant teisinio pagrindo konstatuoti būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties požymio buvimą, negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, o Skundžiamas įsakymas turėtų būti naikinamas.
Pareiškėjo atstovė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektu laikytinas specialistas Z. S., esantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnas, o objektu – privalomos pareigūnui elgesio taisyklės ir pareigos: Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387), numatytos 9 straipsnio 1 bei 5 punktuose; Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktyje; Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodyto funkcijos; netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašyme, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01- 26 ,,Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas; netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), pasireiškė RS specialisto Z. S. elgesiu, kai jis netinkamai atliko numatytas ir suderintas priemones, t. y. nepakeitė priemonių formos – paskaitų kalintiesiems į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Šioje situacijoje Z. S. veiksmai (neveikimas) pasireiškė tyčia. Atsižvelgiant į Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. I pusmečio darbo planą Nr. 20-492 1.3.1 papunkčiu numatyta RS specialistui atsakingam už ūkio aptarnavimo būrį organizuoti užsiėmimų ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvendinimo svarbą ir dalyvavusių asmenų skaičius. Taip pat plano 2.1.2 papunktyje numatyta pravesti švietėjiškų užsiėmimų (paskaitų) ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie narkotikų žalą asmeniui ir išklausiusių paskaitas procentas nuo ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų skaičiaus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Z. S. netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387, 9 str. 1 punkte, kuriame numatoma, jog privalo padėti pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ir probacijos tarnybų prižiūrimiems asmenims įgyvendinti resocializacijos tikslus bei 5 punkte, kuriame nurodoma, kad privalo elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą ir pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktį, kuris nustato pareigą nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas. Z. S. netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas - organizuoti teisinį, dorovinį, socialinį suimtųjų ir nuteistųjų švietimą. Taip pat netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01-26 ,,Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas - vykdyti RS darbo planuose numatytas priemones. Nurodė, kad pareiškėjas savarankiškai, nesuderinęs su tiesioginiu vadovu, priėmė sprendimą pakeisti 2020 m. I pusmečio darbo plane numatytas priemones, nesilaikė pusmečio plano įgyvendinimui numatytų reikalavimų, elgėsi aplaidžiai, nukrypo nuo pareigybės aprašymo 5.32 papunktyje numatytų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo turinys leidžia spręsti, jog pareiškėjas tyčia, sąmoningai vykdė veiksmus, kurie pasireiškė nukrypimu nuo 2020 m. I pusmečio darbo plano. Nuo 2020-02-28 Šiaulių TI įsakymu Nr. 1-69 ,,Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ 1.2 punktu buvo apriboti masiniai renginiai, o karantino reikalavimai dėl masinių renginių buvo atšaukti nuo 2020-06-18, atsižvelgiant į tai pareiškėjas galėjo savo darbą organizuoti taip, kad būtų įgyvendinti 2020 m. I pusmečio plane numatyti reikalavimai. Pareiškėjas turėjo galimybę surengti paskaitas tiek prieš karantino paskelbimą, tiek po jo. Net ir pateikus paskaitos – diskusijos dalyvių sąrašus, pareiškėjas, atsižvelgdamas į karantino reikalavimų atšaukimą, galėjo surengti paskaitas, arba, atsižvelgdamas į karantino laikotarpį, privalėjo tinkamai suderinti resocializacijos priemonių įgyvendinimą. Tačiau pareiškėjas nesiėmė nei vieno iš išvardintų būdų, kad būtų tinkamai įgyvendintos plane numatytos ir pareiškėjui priskirtos funkcijos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovo nuomone, tarnybinis nusižengimas – pastaba pareiškėjui skirtas pagrįstai, laikantis visų tarnybiniam nusižengimui tirti procedūros reikalavimų, atliekant jį išsamiai, vertinant visas veikai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į objektą, subjektą, objektyviąją ir subjektyviąją pusę.
Pareiškėjo Z. S. skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Taigi valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 6, 10 dalimis, taip pat atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-3215.
Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau- ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai) (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnis, Tvarkos aprašo 24 punktas).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-2749 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjui Z. S. buvo pranešta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo tarnybinio nusižengimo. Pranešime nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą – nepravedė Ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems paskaitų temomis, kurios tikėtina, buvo numatytos kiekvieno pasirašiusio nuteistojo individualios socialinės reabilitacijos plane.
2020 m. rugpjūčio 24 d. Z. S. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad pagal Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo planą, patvirtintą 2020 m. sausio 31 d. Nr. 20-492, įgyvendindamas jame numatytą 1 priemonės „Padidinti socialinės reabilitacijos veiksmingumą“ 1.3. papunktį – vykdyti kriminalinės subkultūros išgyvendinimo tarp nuteistųjų prevenciją, organizuojant užsiėmimus ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvendinimo svarbą, bei 2 priemonės „Plėtoti bendrąją, atrankinę ir tikslinę narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose, užtikrinti kompetentingų valstybės institucijų, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę, materialinį ir techninį aprūpinimą“ 2.1. papunktį – suimtiesiems ir nuteistiesiems teikti švietėjišką veiklą narkomanijos žalos ir kitais priklausomybių klausimais, pravedant švietėjiškus užsiėmimus (paskaitas) ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie narkotikų žalą asmeniui, per 2020 m. I pusmetį ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems turėjo suorganizuoti paskaitas temomis „Kriminalinės subkultūros įtaka bei jos išgyvendinimo svarba“ ir „Apie narkotikų ir alkoholio žalą žmogaus organizmui“. Dėl susiklosčiusios situacijos karantino metu organizuoti kolektyvinius ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų susibūrimus paskaitų išklausymui galimybės nebuvo, nes bet kokie susibūrimai buvo ribojami. Todėl Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane numatytų prevencinių priemonių vykdymui pasirinko kitą formą, paskaitų temomis su nuteistaisiais vyko individualūs pokalbiai – diskusijos, laikas buvo derinamas su kiekvienu nuteistuoju individualiai. Kadangi priemonių vykdymas buvo numatytas 2020 m. sausio 31 d. patvirtintu planu ir, pagal jį, buvo suplanuotos paskaitos, baigiantis pusmečiui, tam, kad patvirtinti priemonių įgyvendinimą, jis parengė dokumentus, t. y. nuteistųjų sąrašus, kad būtų patvirtinimas, jog priemonės buvo įgyvendintos, bet juose priemonės įvykdymo formą nurodė nepakeistą – paskaitas. Todėl pripažįsta, kad priemonės įgyvendinimo forma praktikoje ir nurodyta dokumentuose skiriasi, tačiau taip yra tik todėl, kad priemonės buvo suplanuotos vykdyti paskaitų forma, ir patvirtinimą jis turėjo teikti dėl numatyto plano įvykdymo, o praktikoje, esant pandemijos situacijai, privalėjo reaguoti ir priemonių įgyvendinimą organizuoti kitaip. Tačiau pabrėžė, kad priemonės vykdymo forma nekeičia priemonės turinio ir tikslo, o pastarieji - su kiekvienu pasirašiusiu nuteistuoju buvo realizuoti.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisija tarnybinio patikrinimo atlikimui 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto Z. S. elgesio“ Nr. 20-3215 (toliau – ir Išvada), kuria konstatavo, kad Z. S. netinkamai atliko savo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko siūlo skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. spalio 23 d. įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“ Nr. 2-191 pripažino, kad Z. S. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387, 9 straipsnio 1 bei 5 punktuose; pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktį; netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas bei netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01- 26 ,,Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas; netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones, už ką skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Iš Pranešimo spręstina, kad pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, jog jis: 1. Galimai netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387, 9 straipsnio 2 punkte, kuriame numatoma, jog privalo padėti pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ir probacijos tarnybų prižiūrimiems asmenims įgyvendinti resocializacijos tikslus bei 5 punkte, kuriame nurodoma, kad privalo elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytųjų ir kitų asmenų pagarbą; 2. Galimai pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktį, kuris nustato, nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas; 3. Galimai netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas – organizuoti teisinį, dorovinį, socialinį suimtųjų ir nuteistųjų švietimą; 4. Galimai netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašyme, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01-26 „Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas - vykdyti RS darbo planuose numatytas priemones. 5. Galimai netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020 m. sausio 31 d. Nr. 20-492, numatytas priemones: 1 priemonės „Padidinti socialinės reabilitacijos veiksmingumą“ 1.3. papunktyje numatyta vykdyti kriminalinės subkultūros išgyvendinimo tarp nuteistųjų prevenciją, organizuojant užsiėmimus ūkio aptarnavimo būrių nuteistiesiems apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvendinimo svarbą bei 2 priemonės „Plėtoti bendrąją, atrankinę ir tikslinę narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose, užtikrinti kompetentingų valstybės institucijų, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę, materialinį ir techninį aprūpinimą“ 2.1. papunktyje numatyta suimtiesiems ir nuteistiesiems teikti švietėjišką veiklą narkomanijos žalos ir kitais priklausomybių klausimais, pravedant švietėjiškus užsiėmimus (paskaitas) ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie narkotikų, žalą asmeniui.
LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.).
Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).
Nagrinėjamu atveju Išvadą sudaro dvi dalys: 1. Tarnybinį patikrinimą sąlygojusios aplinkybės ir Įvykio aplinkybės bei pareigūno paaiškinimas; 2. Resocializacijos skyriaus specialisto Z. S. veiksmų kvalifikavimas.
Pirmoje Išvados dalyje nurodyta, kas dėstoma gautame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2020 m. liepos 26 d. rašte Nr. IBPS-S-395002-20 bei 2020 m. liepos 23 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat perrašyta dalis pareiškėjo Paaiškinimo bei nurodyta, kad buvo apklausti 7 asmenys (paimti paaiškinimai), atliekantys bausmę ūkio aptarnavimo būryje, kurie buvo pasirašę kaip išklausę Z. S. paskaitas. Nurodyta, kad trims iš apklaustų asmenų paskaitos jokia forma nebuvo pravestos. Antrojoje Išvados dalyje įvardinta, kas tai yra tarnybinis nusižengimas bei nurodyta, kad šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektu laikytinas specialistas Z. S., o „objektu – privalomos pareigūnui elgesio taisyklės ir pareigos (Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387), numatytos 9 straipsnio 1 bei 5 punktuose; Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktyje; Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas; netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašyme, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01- 26 „Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas; netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones.“
Objektyviąja tarnybinio nusižengimo puse įvardinta: ji pasireiškė Z. S. elgesiu, kai jis netinkamai atliko numatytas ir suderintas priemones, t. y. nepakeitė priemonių formos – paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino.
Taip pat šioje Išvados dalyje nurodyta, kad atsižvelgus į turimą informaciją ir nustačius tarnybinio nusižengimo požymių, yra pagrindo teigti, kad Z. S.: „1) netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387, 9 str. 1 punkte, kuriame numatoma, jog privalo padėti pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ir probacijos tarnybų prižiūrimiems asmenims įgyvendinti resocializacijos tikslus bei 5 punkte, kuriame nurodoma, kad privalo elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytųjų ir kitų asmenų pagarbą. 2) pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktį, kuris nustato nepriekaištingą savo tiesioginių pareigų atlikimą. 3) netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas - organizuoti teisinį, dorovinį, socialinį suimtųjų ir nuteistųjų švietimą. 4) netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01-26 „Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas - vykdyti RS darbo planuose numatytas priemones. 5) netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones: 1 priemonės „Padidinti socialinės reabilitacijos veiksmingumą“ 1.3. papunktyje numatyta vykdyti kriminalinės subkultūros išgyvendinimo tarp nuteistųjų prevenciją, organizuojant užsiėmimus ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvendinimo svarbą bei 2 priemonės „Plėtoti bendrąją, atrankinę ir tikslinę narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose, užtikrinti kompetentingų valstybės institucijų, atliekančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos kontrolę, materialinį ir techninį aprūpinimą“ 2.1. papunktyje numatyta suimtiesiems ir nuteistiesiems teikti švietėjišką veiklą narkomanijos žalos ir kitais priklausomybių klausimais, pravedant švietėjiškus užsiėmimus (paskaitas) ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie narkotikų žalą asmeniui.“ Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, vadovaujantis Statuto 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Teismas pažymi, jog atlikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, atskleisti tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nurodyti nusižengimo įvykdymo aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti kaltės formą – ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kilo atsakovui. Pažymėtina, kad šiuo atveju nepakanka vien tik konstatuoti, kad pareiškėjas atliko ar neatliko kažkokius veiksmus, bet juos buvo būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.
Įvertinus Išvadą konstatuotina, kad joje tik perkelti duomenys iš tam tikrų raštų (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2020 m. liepos 26 d. rašto Nr. IBPS-S-395002-20, 2020 m. liepos 23 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Paaiškinimo), nurodyti teisės aktai, pareigybės aprašymo punktai, kuriuos anot Komisijos pažeidė pareiškėjas, tačiau Pranešime pateiktos informacijos tyrimas ar vertinimas ar tokios informacijos sulyginimas su pareiškėjo atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis, pareiškėjo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jo paaiškinimais nėra atliktas. Išvadoje tik išvardinta, ką anot komisijos pareiškėjas pažeidė (ar netinkamai vykdė), tačiau visiškai nėra nagrinėta, kokių konkrečiai veiksmų, užduočių pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Išvadoje objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė įvardinta tai, jog pareiškėjas nepakeitė priemonių formos – paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino. Pažymėtina, kad nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei konstatuojamoje Išvados dalyje, kurioje nurodyta, kokius teisės aktus anot komisijos pareiškėjas pažeidė, apie tai, jog jis turėjo pakeisti priemonių formas iš paskaitų į individualias konsultacijas bei tai suderinti, nėra užsiminta, t. y. pareiškėjas, teikdamas Paaiškinimą, negalėjo pasiaiškinti dėl tokios nusižengimo formuluotės, kuri Išvadoje, kaip tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, buvo konstatuota. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos buvo išplėstos, o pareiškėjas negalėjo pasiaiškinti dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad jei tyrimo metu paaiškėja, jog tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. I pusmečio plano 1.3 papunktyje nurodyta, jog pareiškėjas turi vykdyti kriminalinės subkultūros išgyvendinimo tarp nuteistųjų prevenciją, šios priemonės vertinimo kriterijus, mato vienetas nurodyta organizuotų užsiėmimų ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvendinimo svarbą ir dalyvavusių asmenų skaičius (vnt.) bei organizuotų nuteistiesiems iki gyvos galvos užsiėmimų apie kriminalinės subkultūros žalą asmenybei, įtaką bei išgyvenimo svarbą skaičius (vnt.). Teismas konstatuoja, kad šios priemonės atlikimo / įvykdymo forma nėra nustatyta, t. y. plane nėra įvardinta, ar ji turi būti įgyvendinta paskaitos, ar individualaus pokalbio forma. To paties plano 2.1 papunktyje nustatyta priemonė suimtiesiems ir nuteistiesiems teikti švietėjišką veiklą narkomanijos žalos ir kitais priklausomybių ligų klausimais, šios priemonės vertinimo kriterijus, mato vienetas nurodyta pravesta paskaitų – diskusijų „Sveika gyvensena – žalingi įpročiai (tabakas, alkoholis, narkotikai ir psichotropinės medžiagos)“ nuteistiesiems ir suimtiesiems, ir išklausiusių paskaitas asmenų skaičius; pravestų švietėjiškų užsiėmimų (paskaitų) ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems apie narkotikų žalą asmeniui ir išklausiusių paskaitas procentas nuo ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų skaičius; pravestų edukacinių užsiėmimų narkotikų vartojimo prevencijos tema ir juose dalyvavusių suimtųjų (nuteistųjų) procentas nuo asmenų, įtrauktų į linkusių vartoti, platinti narkotikus, priežiūros prevencinę programą. Šioje plano dalyje kaip priemonės įgyvendinimo forma nurodyta užsiėmimai (paskaitos). Vertintina, kad nurodytas priemones pareiškėjas galėjo įvykdyti tiek užsiėmimų, tiek paskaitos forma. Lietuvių kalbos žodyne žodis „paskaita“ išaiškintas, kaip „žodinis mokomojo dalyko ar kokios temos išdėstymas, lekcija“. Pažymėtina, kad akcentuojama tik informacijos pateikimo forma – žodinė. Dalyvių skaičius, ar paskaita yra dėstoma grupei asmenų, ar ji yra individuali, nėra reikšmingas.
Pagal tarnybinio nusižengimo sąvoką matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Kaip spręstina iš Išvadoje nurodytos formuluotės – „nepakeitė priemonių formos – paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino“, pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą neveikimu. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).
Teismo vertinimu Išvadoje nurodyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – kad pareiškėjas Z. S. nepakeitė priemonių formos – paskaitų atlikimo į individualias konsultacijas bei jų laiku nesuderino, negali sudaryti tarnybinio pažeidimo sudėties, kadangi tokiais pareiškėjo veiksmais nėra pažeidžiamos jokios teisės normos (Išvadoje jos nenurodytos), pareiškėjo veiksmai (neveikimas) neprieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kurios būtų įpareigojusios veikti pareiškėją atitinkamu būdu, tokie pareiškėjo veiksmai negali sukelti neigiamų pasekmių.
Kaip tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė Išvadoje nurodyta, kad šioje situacijoje Z. S. veiksmai (neveikimas) pasireiškė tyčia.
Pareigūno kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Iš byloje esančio pareiškėjo Paaiškinimo matyti, kad jis išsamiai, pagrįsdamas faktinėmis aplinkybėmis, nurodė priežastis dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais.
Teismas vertina, kad visos šios aplinkybės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu netirtos, nevertintos ir nepaneigtos, į Išvadą yra tik perkeltas pareiškėjo Paaiškinimas. Konstatuotina, kad atsakovo įgaliotas asmuo (komisija) netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, tik parašė, kad veiksmai pasireiškė tyčia. Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė.
Išvadoje: siūloma pripažinti, kad RS specialistas Z. S. netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, priimto 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1387, 9 straipsnio 1 punkte, 5 punkte (privalo padėti pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ir probacijos tarnybų prižiūrimiems asmenims įgyvendinti resocializacijos tikslus; privalo elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytųjų ir kitų asmenų pagarbą), tačiau niekaip nėra konkretizuojama, kokiais veiksmais (ar neveikimu) pareiškėjas šias nuostatas pažeidė;
Siūloma pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 64.3 papunktį, kuris nustato nepriekaištingą savo tiesioginių pareigų atlikimą, tačiau taip pat nėra nurodyta, kokiu būdu pareiškėjas šią normą pažeidė. Tuo pačiu pažymėtina, kad normos, kuria pasiremta kvalifikuojant pareiškėjo veiklą ir kuri yra bendro pobūdžio, nurodymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti;
Siūloma pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Šiaulių TI RS nuostatų, patvirtintų
2019 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-17 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.8. punkte nurodytas funkcijas – organizuoti teisinį, dorovinį, socialinį suimtųjų ir nuteistųjų švietimą. Pažymėtina, kad Išvadoje nėra įrodyta, pagrįsta, jog pareiškėjas kokiu nors būdu pažeidė šią normą. Nors Išvados dalyje, kurioje nurodytos įvykio aplinkybės, yra nurodyta, kad trims iš septynių nuteistųjų, pagal jų parodymus, plane numatytos paskaitos nebuvo pravestos, tačiau šis pareiškėjo pareigų neatlikimas nėra plačiau nei tirtas, nei aptartas konstatuojamoje dalyje, tuo labiau, įvardinant objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę, nėra nurodytas;
Siūloma pripažinti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė RS specialisto (resocializacijai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-197 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 1/01-26 „Dėl Resocializacijos skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 5.32 papunktyje numatytas funkcijas – vykdyti RS darbo planuose numatytas priemones, bei netinkamai atliko Šiaulių TI RS 2020 m. I pusmečio darbo plane, patvirtintame 2020-01-31 Nr. 20-492, numatytas priemones. Kaip jau buvo aptarta šiame sprendime, šis pažeidimas taip pat neįrodytas, nes plane numatytos priemonės buvo vykdomos.
Teismas konstatuoja, kad Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) galėtų būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę, taip pat Išvadoje nėra tirta pareiškėjo kaltė, Išvadoje nurodyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė neatitinka Pranešime nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas teikė Paaiškinimą.
Atsakovas nagrinėjamu atveju atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nevykdė jam nustatytų pareigų pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamo pareiškėjo nusižengimo faktą, pareigūno kaltę, nepatikrino surinktų dokumentų, pareiškėjo paaiškinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka priimti objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, jos netyrė, neanalizavo, ko pasekoje Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas neatliko tam tikrų darbų, kurie, įvertinus surinktus dokumentus, pareiškėjui ir nebuvo nurodyti atlikti (pakeisti priemonių formą – paskaitų atlikimą į individualias konsultacijas bei laiku tai suderinti).
Teismo vertinimu, aptartų procedūrinio pobūdžio pažeidimų visuma lėmė, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas įsakymas. Byloje konstatuoti pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai suponuoja, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, dėl to yra pagrindas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Z. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2-191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Resocializacijos skyriaus specialistui Z. S.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Arvydas Martinavičius