Civilinė byla Nr. 2-2711-979/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00793-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.17.3; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.8.5.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui K. V., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Teisme gautas ieškovės A. D. prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti šalių sudarytą 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovo taikos sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).

Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Sudarius taikos sutartį ieškovei grąžintina 75 procentai – 75,00 Eur (100,00 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 10,08 Eur, šios išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis po 5,04 Eur valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš ieškovei grąžintino žyminio mokesčio – 75,00 Eur išskaičiuotina 5,04 Eur suma, mokėtina už procesinių dokumentų siuntimą, ir ieškovei grąžintinas 69,96 Eur (75,00 Eur – 5,04 Eur) žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

n u t a r i a :

Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. D. ir atsakovo K. V. civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui K. V., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo tokiomis sąlygomis:

1.       Sūnaus T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina A. D. pagal jos gyvenamąją vietą.

2.       Nustatoma K. V. ir sūnaus Tado tokia bendravimo tvarka:

2.1.                      Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pusę jų mokyklinių arbo darželio (pavasario, vasaros, rudens ir žiemos) atostogų laiko, pagal motinos gyvenamąją vietą. Vaiko motina ryšio priemonėmis (žinute, el. paštu, kt.) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko informuoja vaiko tėvą apie numatomas vaikų mokyklines arbo darželio atostogas. Vaikų tėvas iš anksto informuoja motiną apie numatomą vaikų apsilankymo laiką.

2.2.                      Vaiko motina įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiku bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis (telefonu, „Skype“, „Messenger“, kt. programomis).

2.3.                      Vaiko motina įsipareigoja nedelsdama raštu informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, mokyklos, darželio, telefono numerio ir/ar elektroninio pašto pasikeitimą.

2.4.                      Tėvas turi teisę gauti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ir kitą su vaiku susijusią informaciją.

2.5.                      Vaikui pareiškus nenorą važiuoti pas tėvą, vaikas neverčiamas važiuoti. Taip pat vaikas pas tėvą nevyksta dėl ligos, apie tai vaiko tėvas informuojamas.

2.6.                      Konkrečius iškilusius klausimus vaiko atžvilgiu tėvai sprendžia kartu.

3.       Turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas kiekviena šalis pasilieka sau.

4.        Atsakovas K. V. ir ieškovė A. D. patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims yra aiškus, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Civilinę bylą Nr. 2-2711-979/2019 nutraukti.

Priteisti iš atsakovo K. V. 5,04 Eur išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Grąžinti ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 21 d. AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                  Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė