Administracinė byla Nr. I-322-621/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.; 74.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 17 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Lauritai Pocienei,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Almai Jankauskienei,

nedalyvaujant atsakovui A. R.,

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. R. dėl 581,36 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėja, VĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. R. 581,36 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme (b.l. 61-63) nurodė bei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Šiaulių mieste iki 2006-12-31 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-01-01 Šiaulių mieste pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11 -30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).

Remdamasi tuo, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006-12-21 sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211, kuri buvo pakeista 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293) (toliau tekste – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt. ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia šioje byloje, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 p. ir 10 p. rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 10 p. nustato, kad pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 d., 18 d., 19 d., 20 d., 4 str. 6 d., 5 str. 1 p., 4 p. pareiškėjos veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis, esanti šioje byloje).

Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1.1. p.; 5.1.2. p. ir 9.1. p. nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 26 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsakovas A. R. gyvena savivaldybei priklausančiame nuomojamame bute, jis yra buto nuomininkas. Rinkliavos nemoka nuo 2007 m. sausio 1 d.

Atsakovas A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l. 67). Pateiktame atsiliepime (b.l. 35) nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka, kadangi pareiškėjos paslaugomis nesinaudoja, šiukšlių į konteinerius visame Šiaulių mieste nemeta, bet veža jas į kaimą, kuriame gyvena jo posūnis. Be to, jis jokios sutarties su pareiškėja nėra sudaręs ir nėra jokio teisinio pagrindo jai reikalauti, kad jis mokėtų pinigus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad atsakovas mokėti rinkliavos nesutinka dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad jis šiomis paslaugomis nesinaudoja, šiukšlių į konteinerius visame Šiaulių mieste nemeta, bet veža jas į kaimą, kuriame gyvena jo posūnis. Jis šiukšlių nemeta ne tik prie savo namo, bet ir į jokį kitą konteinerį. Atsakovo posūnis moka rinkliavos mokestį kaip priklauso. Jis jokios sutarties su pareiškėja nėra sudaręs ir mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo jai reikalauti, kad jis mokėtų pinigus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai yra paslauga, kaip elektros tiekimas ir panašiai. Už šią paslaugą norint mokėti būtinai turi būti sudaroma sutartis. Atliekų surinkimas yra komunalinė paslauga, o atsakovas su pareiškėja jokios sutarties nesudarė, tai jis mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo priversti jį sumokėti. Ieškovas nepateikė teismui sutarties, o savo ieškinyje teismui net nenurodė, kad tokia sutartis būtų sudaryta. Duomenų ir objektyvios informacijos, kad A. R. veža šiukšles į kaimą, pateikti negali. Rinkliavos atsakovas nemoka nei Šiaulių miesto, nei kitoje savivaldybėje, dokumentų, kad jis vežioja šiukšles kitur, nėra. Atsakovo posūnis gyvena kolektyviniame sode Šiaulių regione. Posūnis A. R. šiukšles leidžia mesti į savo konteinerį ir už jas moka, jis taip nori padėti patėviui, nes jam sunkiau pragyventi, jis yra neįgalus. Posūnis moka tik už savo konteinerį, mokestis priklauso ne nuo kiekio, tačiau, kaip išaiškino LVAT, žmonės turėtų mokėti už realiai sukauptų atliekų kiekį. Atsakovo atstovas nesutinka ir dėl 5 procentų palūkanų priteisimo, nes administracinėje teisenoje negali būti taikomos Civilinio kodekso normos.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 Šiaulių miesto savivaldybės taryba nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-211, kuri buvo pakeista 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293).

Atsakovas A. R. gyvena Šiaulių m. savivaldybės nuomojamose patalpose ir pagal nuostatų 5.1.2. p. yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos (b.l. 64) matyti, kad atsakovas nuo 2007 m. sausio 1 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iki 2010 m. kovo 31 d. susidarė įsiskolinimas 581 Lt 36 ct. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovo argumentai, kad jis nesinaudoja pareiškėjos teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, neturi reikšmės, nes pagal Nuostatų 4.1.1. punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai <...> asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti: daugiabučio namo buto, savivaldybės gyvenamosios patalpos, individualios namų valdos ar kitos gyvenamosios patalpos, esančios Šiaulių mieste, gyventojai.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (LR CK 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (LR CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, o procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisme byla iškelta 2010 m. sausio 20 d. dėl 544 Lt skolos priteisimo (b.l. 1), o 2010 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu gavus patikslintą prašymą iškelta byla dėl 581 Lt 36 ct (b.l. 61-63), iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 544 Lt sumos nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. gegužės 17 d., o nuo 2010 m. gegužės 18 d. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 581 Lt 36 ct iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl mokesčių administratorių bei jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų, pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo, o pagal 2 d. ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Tokiu būdu pareiškėja nepagrįstai 2010 m. sausio 19 d. (b.l. 2) ir 2010 m. vasario 18 d. (b.l.30) kreipdamasi į Šiaulių miesto apylinkės teismą sumokėjo 64 litus žyminio mokesčio, kuris yra grąžintinas (LR ABTĮ 42 str.1 d.1 p.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. R. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 581,36 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą trisdešimt šešis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.

Iš atsakovo A. R. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 544 Lt (penkių šimtų keturiasdešimt keturių litų) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. gegužės 17 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 581 Lt 36 ct (penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito trisdešimt šešių centų) nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, teismo sprendimui įsiteisėjus, sugrąžinti viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 2010 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 80 sumokėtą 13 litų žyminį mokestį ir 2010 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 187 sumokėtą 51 lito žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                 Žanas Kubeckas

                                                                                                              Gražvydas Poškus

 Virginijus Stankevičius

 

nuorašas tikras