Civilinė byla Nr. e2S-1068-775/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03086-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismas
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei atsakovo J. B. patikslintą priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl turto asmeninės nuosavybės pripažinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos įrašą dėl atsakovo J. B. (toliau – atsakovas) kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur neturtinę žalą; nepilnamečių vaikų D. B. ir I. B. (toliau – nepilnamečiai vaikai/vaikai) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo D. B. periodinį 539 Eur, I. B. – periodinį 495 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. B. 3 737 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos; priteisti iš atsakovo I. B. išlaikymo įsiskolinimą 3 385 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos; pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe žemės sklypą su gyvenamojo namo pamatais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), pripažįstant šalims teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto; padalinti šalių bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; turtines teises pagal 2019 m. liepos 3 d. panaudos sutartį, sudarytą su V. K. dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų periodinį 320 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovą; nustatyti sąlygą, kuomet ieškovė turi teisę nepervesti mėnesinės vaikų išlaikymo sumos į atsakovo banko sąskaitą, t. y. tik tuomet, jei motina su vaikais bendrauja visą laiką, numatytą nepilnamečių vaikų bendravimo su motina tvarkoje; pripažinti nekilnojamąjį turtą atsakovo asmenine nuosavybe; tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies: iš kilnojamojo dalintino turto išskirti vaikų poreikių tenkinimui skirtus daiktus (vaikų kambario sieninės spintos 2 vnt. ir žaidimų aikštelė lauke), o likusį kilnojamąjį turtą natūra padalinti tarp šalių ieškovės pasiūlytu būdu; likusią ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi byloje taikė ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dėl šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo ir ieškovės paskyrimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat dėl draudimo atsakovui perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
4. Teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo atskirąjį skundą, panaikino 2023 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo ir ieškovės paskyrimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Minėta nutartimi ieškovės 2023 m. balandžio 13 d. prašymą bei iki ieškinio padavimo jos prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Likusią atskirojo skundo dalį dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris 2023 m. birželio 27 d. nutartimi 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
5. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, paimdamas juos iš vaikų ugdymo įstaigų, pasibaigus ugdymo laikui penktadienį ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. 00 min. – 19 val. 00 min.
6. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: motina bendrauja su vaikais metų lyginę savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio.
7. Ieškovė atsakovo prašymo prašė netenkinti, nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais tvarkos. Vaikai yra labiau prisirišę prie ieškovės, kuri nuo gimimo jais rūpinosi, užtikrino visus jų poreikius, todėl turi geresnius įgūdžius jais rūpintis. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovė su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, didesnė vaikų priežiūros dalis tenka būtent jai. Atsakovas neteikia tinkamo materialinio išlaikymo vaikams. Per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs bendrai 350 Eur sumą ir moka už vaikų ugdymą apie 50 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką. Ieškovė rūpinasi visais vaikų poreikiais – drabužiais, maistu, laisvalaikiu, higiena, vaistais ir kt., tačiau iš jos vienos gaunamų pajamų visus vaikų poreikius užtikrinti yra sudėtinga. Atsakovas turi galimybę teikti vaikams prašomą priteisti laikiną išlaikymą. Šiuo metu tiksli jo darbovietė ir pajamos ieškovei nežinomos, tačiau šalims gyvenant kartu, atsakovas vertėsi automobilių pardavimais bei gaudavo pakankamas pajamas vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra prieš ją smurtavęs, piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymėjo, kad atsakovas iniciavo nepagrįstus skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Kadangi atsakovas neužtikrina stabilios aplinkos bei tinkamo dienos režimo, vaikai po bendravimo su juo yra išsiblaškę ir tai kenkia vaikų ugdymo procesui ir psichologinei būsenai. Vaikai grįžta susierzinę, pavargę, neišsimiegoję, į ugdymo įstaigas dažnai neatsineša reikiamų priemonių, vaikų bendravimas su atsakovu darbo dienomis apsunkina vaikų susikaupimą, jie nepadaro namų darbų. Ieškovės teigimu, atsakovas neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros darbo dienomis. D. B. elgesys mokykloje pablogėjo, dėl nepastovaus bendravimo su atsakovu grafiko vaikas pradėjo manipuliuoti, naudotis situacija. Ieškovei specialistai žodžiu rekomendavo užtikrinti vaikams tinkamą dienotvarkę ir režimą bei sureguliuoti vaikų bendravimo su atsakovu laiką. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, atsakovas dažnai vaikų priežiūrą patiki savo motinai, bendravimo metu dalyvauja svetimas asmuo (kita moteris). Ieškovė mano, kad atsakovas neturi reikiamų įgūdžių pilnai pasirūpinti vaikais. Vaikai labiau prisirišę prie jos ir be jos neišbūtų visą savaitę, toks laiko tarpas sutraumuotų dukrą.
8. Atsakovas prašė taikyti jo nurodomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog vaikai esą labiau prisirišę prie jos, o ji vaikais rūpinasi nuo pat gimimo, nes gimus sūnui, vaiko priežiūros atostogų vieneriems metams išėjo būtent atsakovas. Ieškovės argumentus, kad vaikus prižiūri močiutė, paneigia tai, kad atsakovo mama dirba (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nebūna (duomenys neskelbtini). Ieškovei dėl jos darbo negalint būti su vaikais, ji jų priežiūrą patiki savo draugei. Paaiškino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio, kai ieškovė nutarė gyventi atskirai, tarpusavio sutarimu vaikų priežiūra šalys dalinasi lygiai per pusę: vaikai vieną savaitę su atsakovu būna 5 dienas, kitą savaitę 2 dienas, t. y. 15 dienų per mėnesį vaikai gyvena pas atsakovą. Tomis dienomis kiekviena iš šalių rūpinasi vaikų maistu, drabužiais, kitais poreikiais. Nurodė, kad jis taip pat apmoka dukters darželio lankymo mokestį bei sūnaus mokykloje sumoka įvairias rinkliavas grynaisiais pinigais, taip pat už mokymo priemones, pratybas, knygeles, ekskursijas, apmoka vaikų plaukimo baseino lankymą, sūnui samdo ir apmoka korepetitoriaus paslaugas ir kt. 2023 m. kovo 22 d. ieškovė jam nurodė, kad ankstesnis susitarimas dėl vaikų grafiko nebegalioja ir atsakovas galės vaikus matyti tik kas antrą savaitgalį, atsakovas su tokiu sprendimu nesutiko. Atsakovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – VTAT), prašydamas nustatyti bendravimo tvarką. Kitas ieškovės kliudymas bendrauti su vaikais buvo balandžio 19–20 d. Atsakovas pateikė įrodymus, jog jo teikiamas išlaikymas yra pastovus, o ne atsitiktinio pobūdžio, vaikai praleidžia pusę laiko su motina, o pusę su juo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neužtikrina vaikų normalaus dienos režimo, sūnus ruošia pamokas iki ypač vėlaus vakaro, neišsimiega. Atsakovo manymu, laikinai nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su juo, yra grėsmė, kad ieškovė ir toliau tęs bandymus nutraukti vaikų ryšį su juo, kadangi ieškovė papasakojo sūnui, jog jis ieškovę apskundė VTAT, siekdama sukelti priešiškumą, nurodė, kad atsakovas ketina „paduoti“ ieškovę į teismą. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepaiso vaiko intereso augti aplinkoje, kurioje vaikui neužkraunami suaugusiųjų rūpesčiai. Ieškovė kelia konfliktus, matant vaikams, taip jiems padarydama psichologinę traumą. Nesitaria su atsakovu dėl vaikus liečiančių klausimų, jį informuoja tik priėmusi sprendimą. Atsakovas mano, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, ieškovei dings paskata veikti priešingai vaikų interesams ir tuomet vaikų ir tėvų ryšys bus išsaugotas. Be to, sūnaus mokykla yra arčiau atsakovo namų nei ieškovės, todėl vaikas galės ilgiau ryte pamiegoti. Taip pat mano, kad nustačius prašomą bendravimo tvarką, ieškovės vykdomi vaikų teisių pažeidimai liausis.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikai mato ir dalyvauja tėvų konfliktuose, todėl nėra ko stebėtis, kad vyresnio vaiko elgesys keičiasi, jis pradeda manipuliuoti. Sprendžiant klausimą dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, skyriaus vertinimu, vaikai yra tokio amžiaus kai jiems labiau reikalinga motinos globa. Išlaikymą būtų reikalinga priteisti ne dėl to, kad kyla abejonių, jog kažkuri iš šalių prisideda ar neprisideda prie vaikų išlaikymo, bet dėl pastovaus vaikų poreikio užtikrinimo. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad jeigu vaikai pripratę prie esančios tvarkos, ji turi būti palaikoma, tačiau pasisakyti dėl bendravimo tvarkos, kai šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po lygiai (50 / 50), šioje proceso stadijoje dar anksti.
10. Teismui išklausius šalių nepilnamečio sūnus D. B. nuomonę, vaikas nurodė, kad jis gyvena su abiem tėvais, į mokyklą eina iš abiejų namų. Gyvena po dvi dienas arba po penkias dienas ir savaitgaliais. Vienuose namuose yra vieni daiktai, kituose – kiti. Vaikas išreiškė norą gyventi po savaitę pas vieną iš tėvų ir po savaitę – pas kitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė atmesti. Iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. B. naudai laikiną išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko I. B. naudai laikiną išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 4.1) su I. B.: 4.1.1) atsakovas bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos šeštadieniais 10 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 4.1.2) atsakovas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos iki 18 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 4.1.3) bendravimo su dukra laiku, esant poreikiui, atsakovas užtikrina nepilnametės dukters patekimą pas gydytojus bei lankomus užsiėmimus; 4.2) su D. B.: 4.2.1) atsakovas bendrauja nelyginėmis savaitėmis, pasiimdamas jį trečiadienį (mokyklos lankymo atveju – pasibaigus ugdymo užsiėmimams (pamokoms, užklasinei veiklai) pasiimant iš vaiko faktinės buvimo vietos, mokyklos nelankymo atveju – pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos iki 12 val.) ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 4.2.2) atsakovas lyginėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos, užklasinės veiklos ar gyvenamosios vietos iki 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 20 val.; 4.2.3) bendravimo su sūnumi laiku, esant poreikiui, atsakovas užtikrina nepilnamečio D. B. patekimą pas gydytojus bei lankomus užsiėmimus; 4.3) bendravimo su bet kuriuo iš vaikų metu šalys užtikrina galimybę susisiekti su bet kuriuo iš vaikų elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, sms, skype, viber, messenger ar kt.); 4.4) vaikų atostogų metu ar esant kitam reikalingumui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikį ir interesus, šalys bendru sutarimu (raštu susitariant) gali nukrypti nuo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos.
12. Teismas nurodė, kad nors abi šalys kaltina viena kitą vaikų interesų pažeidimu, tačiau šioje proceso stadijoje byloje nėra pateikta įrodymais patvirtintų duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, jog ieškovės ir / arba atsakovo gyvenamoji aplinka vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Šalių sūnus nuomonės išklausymo metu nurodė, kad gyvena pas abu tėvus, nori gyventi su jais abiem, nenori būti be tėčio.
13. Vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jie nesutaria dėl vaikų priežiūros, vertina, kad, siekiant užkirsti kelią nesutarimų padidėjimui ateityje, laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų yra reikalingas. Vertindamas atsakovo prašymą nustatyti abiejų vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su juo, teismas pažymėjo, kad šalių dukra I. B. dar yra itin maža (trejų su puse metų), tokio amžiaus vaikui nuolatinis motinos buvimas šalia yra itin svarbus. Iš ieškovės byloje pateikto šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad mergaitė, būdama pas atsakovą namuose, dažnai prašosi mamos, verkia. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nutarė laikinąją šalių dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
14. Pasisakydamas dėl šalių nepilnamečio sūnaus D. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas teismui nurodė, jog nori gyventi pas mamą, ir pas tėtį. Nors abi šalys teigia, kad kita kenkia vaiko interesams, tačiau įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai daryti išvadą, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove arba atsakovu darytų esminę žalą vaiko interesams, šioje proceso stadijoje nėra. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių dukters laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu reikštų sesers ir brolio išskyrimą, kas teismo vertinimu, pažeistų abiejų vaikų interesus, darytų neigiamą įtaką jų ryšio kūrimui ir palaikymui. Situaciją, kai šiuo momentu D. nori praleisti mažiau laiko su sese I., galima reguliuoti atitinkamu bendravimo tvarkos pritaikymu, tačiau ne gyvenamosios vietos nustatymu, išskiriant brolį ir seserį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nutarė laikinąją šalių sūnaus gyvenamąją vietą taip pat nustatyti su ieškove.
15. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, į tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, įvertindamas, kad šalių nepilnametės dukters amžius lemia, jog buvimas ilgą laiką (daugiau nei dvi dienas) be mamos, dažnas gyvenamosios vietos keitimas, neatitiktų šalių dukters teisės į pastovią aplinką, taip pat į tai, kad šalių sūnus su tėvu nori praleisti kuo daugiau laiko, nutarė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (žr. 11 punktą).
16. Nustatęs nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei vaikų bendravimo tvarką su atsakovu, teismas pasisakė dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo. Nurodė, kad atsakovo teigimu, jis vaikams teikia pastovų finansinį išlaikymą, juos aprūpina, nuperka reikalingų daiktų, apmoka ugdymo poreikius ir kt. Tačiau įvertindamas aplinkybę, kad išlaikymo teikimo nuoseklumui ir pastovumui gali daryti neigiamą įtaką šalių konfliktiški santykiai ir nesutarimai dėl vaikų poreikių, bendravimo, santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir / ar kt. klausimų, siekdamas užtikrinti pastovų vaikų poreikių patenkinimą, nutarė nustatyti atsakovo laikinai mokėtino išlaikymo vaikams dydį.
17. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio (pusė minimalios mėnesinės algos), kuris šiuo metu atskaičius mokesčius ir išmoką vaikui sudaro apie 275 Eur (633 – 85) ÷ 2), preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaikų poreikius (nuolatinių specialiųjų poreikių, kurie lemtų didesnio laikino išlaikymo dydžio poreikį nenustatyta), atsižvelgęs į vaikų amžių (aštuoneri metai ir treji metai šeši mėnesiai), nustatytą bendravimo tvarką (duktė su ieškovu nepertraukiamai praleidžia iš esmės kas antrą savaitgalį, o sūnus kas antrą savaitę po penkias dienas, kas reiškia, jog buvimo kartu metu atsakovas pasirūpina jo einamaisiais poreikiais didesne dalimi nei dukters), teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą I. B. po 275 Eur, o D. B. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su apeliantu; nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų lyginę savaitę nuo pirmadienio iki sekmadienio; arba patvirtinti iki šiol buvusią bendravimo su vaikais tvarką: lyginėmis metų savaitėmis ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo pirmadienio iki antradienio ir nuo penktadienio iki sekmadienio. Nelyginėmis metų savaitės dienomis motina bendrauja su vaikais nuo trečiadienio iki ketvirtadienio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, todėl yra naikintina. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ apžvalga. Nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra prieštaraujančios. Nors teismas nurodo, kad šalių dukters I. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu reikštų vaikų išskyrimą, tačiau rezoliucinėje dalyje, teismui nustačius atsakovo bendravimo grafiką su vaikais, jų atskyrimas teismui tampa nebesvarbus, kadangi nelyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio atsakovas su sūnumi D. turės bendrauti be dukters I. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodo, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma dėl konfliktiškų šalių santykių, tačiau rezoliucinėje dalyje įpareigoja atsakovą pristatyti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą, kurioje šalys neišvengiamai turės kontaktuoti ir nepaaiškina, kaip tokia nustatyta tvarka padės išvengti konfliktų tarp šalių. Teismas nelyginėmis savaitėmis leisdamas vaikams nakvoti pas atsakovą dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje, nenurodo dėl kokių priežasčių vaikai nebegali nakvoti pas tėvą lyginėmis savaitės dienomis. Apeliantui taip pat nėra aišku ar teismas būtų nustatęs nepilnametės dukters I. gyvenamąją vietą kartu su juo tuo atveju, jeigu būtų pripažinęs, kad sūnus D. yra labiau prisirišęs prie atsakovo ir pirmiausiai būtų nustatęs sūnaus gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Apeliantas mano, kad jeigu antrojo vaiko gyvenamoji vieta priklauso tik nuo to, su kuriuo iš vaikų pirmiausiai nustatoma gyvenamoji vieta, tuomet tai rodo, kad nutartis yra neobjektyvi, nes nebuvo vertinamas abiejų vaikų interesų visetas. Teismas privalėjo ištirti ir vertinti kiekvieno iš šalių vaikų interesus bei nustatyti šių interesų turinį, tačiau to nepadarė. Kadangi nutarties rezoliucinėje dalyje palikta daug neaiškumų, kuriuos kiekviena šalis gali aiškinti skirtingai, gali kilti nauji konfliktai.
18.2. Teismas nutartyje naudoja terminą lyginės/nelyginės savaitės. Apeliantui neaišku, kokias būtent savaites mėnesio ar metų nutartimi nustatė teismas. Be to, nustatydamas laiką iki kokios valandos atsakovas gali pasiimti vaikus ne savaitgaliais, teismas nurodė, kad juos galima paimti iki 12 ir iki 18 valandos, tačiau nenurodė nuo kokios valandos atsakovas bendravimui gali pasiimti vaikus iš faktinės jų buvimo vietos. Apeliantui panorėjus vaikus pasiimti kad ir 10 val. ryte, ieškovė, remdamasi nutartimi nustatyta tvarka gali laikyti, kad sūnus D. gali būti paimtas tik 12 valandą, arba tik 18 valandą. Be to, apeliantas bendravimo tvarka yra įpareigotas užtikrinti vaikų lankomus užsiėmimus, tačiau toks pats reikalavimas ieškovei nėra nustatytas, todėl apeliantui, norint nepažeisti nutartimi nustatyto grafiko, nes iš plaukimo baseino būdavo grįžtama apie 21 val., vaikams teks atsakyti plaukimo baseino lankymo ne savaitgaliais.
18.3. Nors ieškovė su atsiliepimu kaip papildomus įrodymus teismui pateikė daugybę failų, tačiau pačiame ieškovės atsiliepime nėra jokių nuorodų į tuos failus, todėl nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes ieškovė tais pateikiamais įrodymais norėjo pagrįsti. Teismas šiuos įrodymus priėmė, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje vertino tik vieną iš jų ir nutartyje nenurodė, kokiu konkrečiu įrodymu rėmėsi. Atsakovo pateikti įrodymai kartu su priešieškiniu, kuriame buvo reiškiamas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui buvo aktualūs prie priešieškinio pridėti priedai Nr. 1-7 ir 16-19. Deja, teismas nepasisakė nei dėl vieno atsakovo pateiktų aukščiau paminėtų įrodymų. Taigi, iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė remdamasis vien tik šalių paaiškinimais, nevertindamas kitų įrodymų.
18.4. Prašymo nagrinėjimo metu, tiek apelianto nurodytomis aplinkybėmis, tiek skyriaus išvada ir nepilnamečio vaiko apklausa buvo įrodyta, kad vaikai su šalimis praleidžia vienodą laiką, abu noriai bendrauja su abiem tėvais. Apeliantas, priešingai nei teigė ieškovė, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Teismas turėjo į tai atkreipti dėmesį ir kritiškai vertinti ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau nustatydamas dukters I. gyvenamąją vietą, motyvavo tik ieškovės žinutėmis atsakovui apie tai, neva duktė I., būdama su tėvu, verkia ir nori pas mamą.
18.5. Teismas rėmėsi skyriaus išvada, kuri apelianto vertinimu, neatitinka jai keliamų reikalavimų. Pagal 5.2 punktą institucija, teikianti išvadą turi įvertinti vaiko bendruosius ir individualius vaiko poreikius, tame tarpe vaiko turimus socialinius ryšius. Nors apeliantas prašė teismo įpareigoti instituciją iš naujo parengti išvadą bei skyriaus specialistus apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, tačiau teismas institucijos atlikti nurodytų veiksmų neįpareigojo. Priimdamas nutartį teismas neturėjo informacijos apie vaikų gyvenimo sąlygas pas apeliantą, apie jų socialinius ryšius šalių gyvenamosiose vietose. Nutartyje nepasisakė kaip priimta nutartis paveiks vaikų turimus socialinis ryšius. Apelianto vertinimu, priimta nutartimi sugriaunami beveik visi vaikų turimi socialiniai ryšiai jų buvusioje gyvenamojoje vietoje, kai tuo tarpu nustatytoje naujoje vaikų gyvenamojoje vietoje vaikai jokių socialinių ryšių neturi.
18.6. Nors teismas 2023 m balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė surinkti informaciją apie šalių atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus bei administracinius nusižengimus, tačiau iš priimtos nutarties nėra aišku ar teismas šią informaciją rinko ir vertino priimdamas nutartį.
18.7. Apeliantas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovės interesu „užsitikrinti“ geresnę poziciją bylos nagrinėjimo metu, o su siekiu užtikrinti galimą teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas privalėjo nustatyti grėsmes ar daromus pažeidimus vaikų interesams ir tik tai nustatęs, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju, teismas nevertino grėsmių ar daromų pažeidimų. Priimdamas nutartį, ją iš esmės motyvavo tik šalių tarpusavio konfliktiškais santykiai ir jų nesutarimais dėl vaikų priežiūros, kas iš esmės prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytos grėsmės, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ji planuoja keisti sūnaus mokymosi įstaigą. Be to, vaikai nuo savo sąmoningo gyvenimo pradžios visą laiką gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, kur pagal individualius vaikų poreikius yra kiekvienam vaikui įrengti atskiri kambariai, jie turi savo žaislus, lovytes, spintas, jau moka tvarkytis, susidėlioti daiktus. Teismas nesivadovavo Lietuvos teismų bei tarptautine praktika, kuri orientuota į stabilios vaiko aplinkos užtikrinimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Be to, šalių nepilnametis sūnus, apklausiamas teisme, nurodė, kad jis norėtų gyventi vienas nuo savo sesers tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Nors teismui ši aplinkybė nesukėlė įtarimų, tačiau apeliantas išsiaiškino, kad, kai vaikai būna pas ieškovę, pas ją kiekvieną dieną lankosi ieškovės draugė su sūnumi J., kurie kartais lieka nakvoti. Tarp I. ir J. nuolat kyla konfliktai, todėl sūnus D. dėl savo amžiaus negebėjimo suprasti tikrąsias priežastis, neteisingai supranta, kad jis turės ramybę tik tuomet, kai nebus šalia sesers. Apelianto vertinimu, dukra I., kylant konfliktams, ieškovės gyvenamojoje vietoje neturi jokios galimybės nuo jų atsiraukti ir yra priversta patirti psichologinį smurtą. Nuo tokio psichologinio smurto dukrą gali ir privalo apsaugoti ieškovė, tačiau ji ignoruoja savo vaikų interesą į saugią aplinką. Kadangi nurodyti veiksmai dukrai I. daro ilgalaikę psichologinę žalą, teismas vaikų gyvenamąją vietą su ieškove nustatė nepagrįstai.
18.8. Be to, ieškovė netinkamai rūpinasi vaikų saugumu. Apeliantas pažymėjo, kad sūnus D. 2023 m. gegužės 19 d. be apsaugų važiuodamas triukiniu paspirtuku užsigavo akį, susitrenkė galvą bei nusibrozdino alkūnes. Kad vaikas susižaloja, būdamas su ieškove, nutiko ne vieną kartą, prieš tai vaikas taip pat buvo susižalojęs važiuodamas be apsaugų. Tai apelianto vertinimu, nėra atsitiktinumai, o ieškovės nepriežiūra. Pažymėjo, kad vaikui patyrus minėtą traumą, ieškovė į medikus nesikreipė, kitą dieną su sūnumi lankėsi vandenlenčių parke, kur intensyviai užsiėmė fizine veikla, nors vaikui buvo reikalingas tausojantis režimas. Dėl nurodytų aplinkybių sūnus D. 2023 m. gegužės 22 d. mokykloje pasijuto blogai, todėl atsakovo buvo nuvežtas pas medikus ir, kaip vėliau paaiškėjo, sūnui buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina aplinkybę, kad ji negeba pasirūpinti vaikų sveikata.
18.9. Byloje surinkti duomenys, t. y. vaiko situacijos vertinimo anketos, patvirtina, kad atsakovui buvo trukdoma bendrauti su vaikais, jie buvo nuteikinėjami prieš atsakovo artimiausius giminaičius, tačiau teismas šių faktų nelaikė teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.
18.10. Teismui apribojus apelianto bendravimo laiką su dukra, net ir nustatytas dukters I. bendravimo laikas ieškovės netenkina. Kadangi atsakovui 2023 m. gegužės 27 d. apie 10 val. atvykus paimti dukters, ji dar nebuvo paruošta pasiėmimui. Dukra ieškovės buvo atvežta tik apie 12.30 val.
18.11. Nustatydamas bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais teismas neatsižvelgė į skyriaus išvadą, kad šeimoje susiklosčiusi bendravimo su vaikais tvarka, kai vaikai po dvi dienas gyvena su kiekvienu iš tėvų, neprieštarauja jų interesams. Nors išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tačiau teismas privalėjo motyvuoti, kodėl ja nesiremia. Teismas savo nutartį motyvavo dukters I. interesu į pastovią aplinką, tačiau nenurodė, kodėl nebuvo galima išlaikyti dukrai nuo gimimo įprastą aplinką jos senojoje gyvenamojoje vietoje. Nenurodė priežasčių, kodėl dukrai I. būtina pastovią aplinką kurti naujoje vietoje, tuo pačiu jai nutraukant ryšius tarp pusbrolių, senelių, dėdžių, kurie gyvena šalia bei draugų. Pagal kasacinio teismo praktiką gyvenamosios vietos keitimas įmanomas dėl saugios vaikui aplinkos motyvų, savo sprendimą keisti pastovią aplinką apylinkės teismas saugumu nemotyvavo. Nors apeliantas nurodė, kad jam tinka bet koks nustatytas bendravimo su vaikais grafikas, kurį pasiūlytų skyrius ar teismas, tačiau jam svarbu, kad būtų išlaikytas vienodas bendravimo laikas su abiem tėvais (principas 50/50).
18.12. Apeliantas į bylą pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad jo teikiamas išlaikymas vaikams yra pastovaus, o ne atsitiktinio pobūdžio. Pateikti dokumentai patvirtina ir tai, jog vaikai praleidžia pusę mėnesio su motina, o pusę mėnesio – su tėvu, įrodo, kad vaikams išlaikymą teikia abu tėvai vienodai ir šiems vaikų interesams niekada nebuvo kilusi grėsmė, todėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir turi būti panaikintas.
18.13. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo nepareikalavo iš ieškovės objektyvių įrodymų, kurie nepaneigiamai būtų įrodę, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Nenurodė, kokius įrodymus teismui pateikė pati ieškovė apie jos teiktą materialinį išlaikymą vaikams. Teismas neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui. Apeliantas mano, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaikų išlaikymo, bus pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, kuris numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sūnui ir toliau apytiksliai gyvenant pusę laiko su apeliantu, jis ir toliau turės rūpintis jo maistu, drabužiais ir kitais poreikiais, tuo tarpu jam gyvenant pas ieškovę, ji prie vaiko išlaikymo neprisidės, sūnaus poreikiams galėdama naudoti iš atsakovo priteistą išlaikymą. Nors teismas apribojo tėvo teises dukters I. atžvilgiu, bendravimo su dukterimi I. grafiką iš esmės paversdamas dukters I. lankymo grafiku, tačiau praleidžiamas su dukterimi laikas nebus toks nežymus, kad būtų galima pagrįstai dukters I. išlaikymą priteisti tokiu dydžiu, tarsi atsakovas su dukterimi bendrautų tik kas antrą savaitgalį.
18.14. Apeliantas taip pat mano, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje dominuoja jo diskriminavimas dėl lyties. Teismas nepagrįstai akcentavo motinos svarbą mažametei šalių dukrai, tačiau neatskleidė nuolatinio motinos buvimo šalia ar jos globos turinio, todėl jam nėra aišku, kodėl jis negalėtų atlikti nuolatinio buvimo. Šis teismo argumentas skirtas siekui ieškovei teikti privilegiją dėl lyties, tai pridengiant legitimumo skraiste. Teismas nevertino aplinkybės, kad vaikams objektyviai reikalingesnė tėvo globa, kadangi būtent jis išėjo sūnaus D. auginimo atostogų, o kai gimė dukra, jos antraisiais gyvenimo metais, vaiko priežiūros atostogų išėjo apelianto motina. Be to, pasibaigus dukters vaiko priežiūros atostogoms ji didžiąją dienos dalį praleidžia be motinos, kadangi lanko darželį. Byloje padaryti vaizdo įrašai nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio iki 2023 metų balandžio mėnesio pabaigos nepaneigiamai įrodo esant ypatingą atsakovo ir dukros I. ryšį, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismo nuostata dėl motinos buvimo šalia paneigia ir rungimosi principą, nes bet kokie valingi atsakovo veiksmai bendraujant su vaikais negali teismui turėti didesnės reikšmės, nei vien tik „nuolatinis motinos buvimas šalia“. Apylinkės teismo motyvas dėl motinos buvimo šalia svarbos vaikui nėra tinkamas, kol jam nėra suteikiamas tokio buvimo turinys. Motinos nuolatinio buvimo šalia svarba buvo tik preziumuojama, nevertinant kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantas pažymėjo, kad vaikai iki šiol gyveno vienodą laiką (50/50 procentų) su abiem šalimis. Todėl nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto keliamiems tikslams ir juos paneigia.
19. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nutartimi tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos ir pagrįstai šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Pagrindą nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove patvirtina aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl siekiant išvengti šalių konfliktų ir užkirsti kelią bet kokiems konfliktams, laikinai sureguliuoti ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, teismas pagrįstai nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Vaikai yra labiau prisirišę prie motinos, kuri nuo gimimo rūpinosi vaikais ir užtikrino visus jų poreikius, ji turi geresnius įgūdžius rūpintis vaikais. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovė su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, didesnė vaikų priežiūros dalis tenka jai.
19.2. Priešingai nei teikia apeliantas, faktas, jog vaikams labiau reikalinga ieškovės globa yra nustatytas ne remiantis argumentais dėl lyties, o byloje pateiktais įrodymais, liudijančiais, jog ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros dalis ir vaikai labiau prisirišę prie motinos. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nepakankamai rūpinasi vaikų higiena (nenukerpa nagų, laiku neišmaudo, nesilaiko vaikams būtino dienos režimo), ieškovei tenka kontroliuoti sūnaus ugdymo procesą, prižiūrėti, kad vaikas padarytų namų darbus. D. B. apklausos metu nurodė, kad būdama pas tėtį I. dažnai verkia, todėl tėtis uždaro ją kambaryje. Mergaitė verkia, nes galimai pasiilgsta mamos. Sūnaus teigimu, ginčo su seserimi metu tėtis panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, jam spyrė. Be to, apeliantas pažeidžia vaikų interesus, piktnaudžiaudamas alkoholiu, kadangi būdamas su vaikais jis kartais būna neblaivus. Nors atsakovas neigia, kad galimai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau ieškovei yra žinoma, kad gegužės mėnesį per Motinos dieną jis net keletą dienų iš eilės vartojo alkoholį, buvo dingęs iš namų, o jį suradę artimieji nurodė, jog galimai net bandė pakelti prieš save ranką. Tokios aplinkybės rodo, jog atsakovas šiuo metu galimai turi psichologinių problemų, kurias būtina spręsti, ir vaikų laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su juo. Skyriaus išvadoje taip pat akcentuojama, kad šiuo atveju vaikams labiau reikalinga motinos globa. Jų atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikams dvasinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus. I. B. neišbūtų be mamos visą savaitę, kaip siūlo atsakovas. Toks laiko tarpas be mamos sutraumuotų šalių dukrą. Todėl teismas nutartimi tinkamai išanalizavo visus šalių pateiktus įrodymai ir pagrįstai padarė išvadą, jog vaikams labiau būtina ieškovės globa.
19.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas spręsdamas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, neturėjo remtis mažesniojo vaiko prisirišimo prie motinos kriterijumi ir neva dėl D. B. gyvenamosios vietos sprendė remdamasis I. poreikiais. Nutarties motyvai patvirtina faktą, jog teismas vadovavosi įrodymų visumos taisykle ir išvados yra padarytos remiantis ne konkrečiu atskiru argumentu, o vertinant visą byloje surinktą medžiagą. Vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove todėl, kad ieškovė turi geresnius įgūdžius rūpintis vaikais, vaikai labiau prisirišę prie motinos, mažesnioji dukra yra labai mažo amžiaus, todėl motinos globa jai būtina ir kt. Taigi pastarasis argumentas yra vienas iš daugelio kitų ir negalima teigti, jog skundžiama nutartimi išvada dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo padaryta remiantis išimtinai kuriuo nors vienu argumentu.
19.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos, kad pas ją dažnai svečiuojasi draugė, kurios vaikas nesutaria su I., dėl to I. galimai rėkia ir erzina D. Ieškovė pažymėjo, kad šalims dar gyvenant santuokoje, šalių vaikai žymiai dažniau bendravo su ieškovės draugės šeima ir vaikai puikiai sutarė. Šiuo metu ieškovės draugė pas ieškovę svečiuojasi žymiai rečiau. J. yra 4 metų vaikas, susitikę vaikai puikiai bendrauja. Priešingai, tai pas atsakovą svečiuojasi ir nakvoja visiškai vaikams svetimas asmuo – A., kuri dar atsiveža ir savo vaikus. Būtent matydami tėčio artimus santykius su kita moterimi vaikai gali patirti dvasinius išgyvenimus. Ieškovės žiniomis, D. B. nesutaria su atsakovo draugės A. dukterimi A. ir skundžiasi, kad yra skriaudžiamas, tačiau dėl konfliktų dažnai apkaltinamas pats.
19.5. Apeliantas nepagrįstai kaltina ieškovę leidus D. važinėti su paspirtuku be apsaugų ir teigia, kad vaikas būdamas su ieškove patyrė galvos traumą. Ieškovė teigė, kad ji reikalauja, jog vaikas dėvėtų apsaugas ir neigia apelianto nurodytus argumentus. Atsakovo motina su vaiku lankėsi skubios pagalbos punkte, praėjus trims dienoms po jo nurodyto įvykio. Jeigu vaikas patirtų galvos sutrenkimą, ieškovės žiniomis, tokie simptomai, kaip galvos skausmas, pykinimas, atsirastų pirmąją parą. Vaikas su ieškove buvo sveikas. Pirmadienį vaikas susirgo ūmiu peršalimu, todėl galimai galvos skausmas buvo sąlygotas ūminio susirgimo, o ne galvos traumos. Todėl ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog nebuvo užtikrinta tinkama D. B. priežiūra.
19.6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai nusprendė pakeisti D. B. mokyklą, ko pasėkoje tai gali pakenkti vaiko interesams. Ieškovė pažymėjo, kad nuo pat pirmosios klasės ieškovė siūlė atsakovui leisti vaiką į privačią mokyklą, kur yra mažesnės klasės, geresnė ugdymo kokybė ir vaikams skiriama daugiau individualaus dėmesio. Šalys buvo sutarusios pradžioje leisti vaiką į šalia esančią mokyklą (duomenys neskelbtini) ir pažiūrėti kaip seksis, o ateityje spręsti ir dėl privačios mokyklos lankymo. Ieškovė nepatenkinta esamos mokyklos ugdymo kokybe, todėl norėtų, kad vaikas lankytų (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas sąlygotas siekio gauti geresnį ugdymą vaikui. Taigi vaiko interesai nebus pažeisti.
19.7. Pasisakydama dėl apelianto argumentų dėl bendravimo tvarkos, ieškovė nurodė, kad nutartimi pagrįstai įvertinti D. B. norai praleisti su tėčiu daugiau laiko, gauti individualaus laiko be sesers, todėl jo bendravimo tvarka su atsakovu yra intensyvesnė. Sūnaus noras pabūti be sesers yra sąlygotas ne apelianto nurodytų priežasčių, o paprasčiausio vaiko noro gauti individualaus dėmesio. Tokio amžiaus vaikas, turintis mažesnių brolių ar seserų, dažnai konkuruoja, todėl siekia individualaus dėmesio, kai tėtis ar mama praleidžia laiką tik su vienu iš vaikų. Nutartimi vaikų individualus laikas paskirstytas saikingai ir keletu dienų ilgesnis atsakovo bendravimas tik su D. B. nepakenks vaiko interesams, atitinka vaiko pageidavimus, todėl nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama.
19.8. Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą. Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teikia vaikams pastovų finansinį išlaikymą, juos aprūpina, nuperka reikalingų daiktų, apmoka ugdymo poreikius ir kt. Atsakovas neteikia tinkamo materialinio išlaikymo vaikams, kadangi per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, vaikų išlaikymui jis yra sumokėjęs bendrai 350 Eur sumą ir moka už vaikų ugdymą apie 50 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką. Tokia suma nepakankama vaikų poreikiams patenkinti. Nors nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomos skubiai, tačiau atsakovas nutarties nevykdo ir nemoka priteisto laikino išlaikymo. Ieškovė rūpinasi visais vaikų poreikiais – drabužiais, maistu, laisvalaikiu, higiena, vaistais ir kt., tačiau iš jos vienos gaunamų pajamų visus vaikų poreikius užtikrinti yra sudėtinga. Nutartimi pagrįstai padaryta išvada, kad išlaikymo teikimo nuoseklumui ir pastovumui gali daryti neigiamą įtaką šalių konfliktiški santykiai ir nesutarimai dėl vaikų poreikių, bendravimo, santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir / ar kt. klausimų, todėl siekdamas užtikrinti pastovų vaikų poreikių patenkinimą, teismas pagrįstai nutarė nustatyti atsakovo laikinai mokėtino išlaikymo vaikams dydį. Ieškovė neginčija teismo išvadų dėl išlaikymo dydžių, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, siekiant laikinai sureguliuoti šalių santykius, nėra galimybės išnagrinėti visų įrodymų, kaip tai daroma bylą nagrinėjant iš esmės.
19.9. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, ieškovė mano, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl vadovaujantis išdėstytu, nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikinoji vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta bendravimo tvarka su atsakovu bei priteistas iš jo laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė šalių susirašinėjimą, 2022 m, gegužės 22 d. D. B. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, išrašą iš TLK-10-AM elektronino vadovo, sūnaus fotonuotrauką. Apelianto pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti apelianto su atskiruoju skundu pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
25. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
26. Nagrinėjamu atveju, abi šalys reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Skundžiama nutartimi teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su ieškove. Teismas pripažino, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja jų interesams ir atitinka laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslus.
27. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta. Prašymą motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai vertino tėvų ir vaikų situaciją, neatskleidė byloje pateiktų įrodymų turinio, o taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus pasiekti teismų praktikoje nurodomi jų taikymo tikslai.
28. Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, tokio pobūdžio bylose teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teiktinas būtent nepilnamečių vaikų interesams. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
29. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi abi šalys teismui reiškia reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Nepilnamečiai vaikai su ieškove jos gyvenamojoje vietoje gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio. Šalių santykiai nagrinėjamu klausimu yra konfliktiški, ginčo išspręsti gera valia šalims nepavyksta, todėl teismas, įvertinęs, kad vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su ieškove, ten yra jiems įprasta gyvenamoji aplinka, siekdamas apsaugoti prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus ir jų gyvenamosios aplinkos stabilumą, padarė pagrįstą išvadą, jog iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, laikinoji nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta nustatytina su ieškove. Juolab, kad bylos nagrinėjimas gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį.
30. Apelianto skunde nenurodyta pakankamai duomenų ir byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog esminiams nepilnamečių vaikų interesams kyla grėsmė, dėl kurios būtina ir neišvengiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu imtis itin skubių priemonių ir keisti nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio turimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
31. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi institucijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaikų atžvilgiu, ieškovės šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi vaikams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnamečiai šalių vaikai, būtų nesaugi ar pažeistų jų interesus, taip pat duomenų patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką savo elgesiu. Apelianto nurodomi argumentai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, nelaikytini esminiais ir sąlygojančiais būtinybę bylos nagrinėjimo metu keisti vaikams įprastą gyvenamąją aplinką.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos šalių byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
33. Apelianto nuomone, nutarties motyvuojamojoje dalyje dominuoja jo diskriminavimas dėl lyties, kadangi teismas nepagrįstai akcentavo motinos svarbą mažametei šalių dukrai ir neatskleidė nuolatinio motinos buvimo šalia ar jos globos turinio, tačiau sutikti su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą (vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio gyvena su motina skyrium nuo atsakovo, dukra I. dar yra mažametė, nėra pagrindo atskirti brolį nuo sesers) ir padaręs išvadą, kad vaikai yra labiau prisirišę prie mamos, pagrįstai vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, todėl apelianto teiginys, kad jis yra diskriminuojamas dėl lyties, atmetamas kaip nepagrįstas.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaikų interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad nustatydamas bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais teismas neatsižvelgė į skyriaus išvadą, jog šeimoje susiklosčiusi bendravimo su vaikais tvarka, kai vaikai po dvi dienas gyvena su kiekvienu iš tėvų, neprieštarauja jų interesams. Apelianto nuomone, teismas turėjo palikti iki tol buvusį vienodą bendravimo laiką su abiem tėvais (principas 50/50).
36. Byloje nustatyta, kad dėl bendravimo tvarkos tarp tėvų taip pat kyla ginčas, todėl reikšmingos aplinkybės dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pagal „50/50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos išnagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas nustatė pakankamai intensyvią bendravimo tvarką, kuri užtikrina tiek apelianto teises bei pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, tiek nepilnamečių vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys).
37. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka nepadės šalims išvengti konfliktų, nes atsakovas, pasiimdamas ir grąžindamas vaikus ieškovei, neišvengiamai turės su ja kontaktuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtvirtina ir įpareigoja abi šalis susiklosčiusioje situacijoje būti atsakingomis vaikų perdavimo ir grąžinimo metu, todėl abi šalys, siekdamos tinkamai užtikinti vaikų interesus, turi pareigą vaikų akivaizdoje elgtis atsakingai, geranoriškai bendradarbiauti ir vengti konfliktų.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
39. Apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką lyginėmis/ nelyginėmis mėnesio ar metų savaitėmis, taip pat nustatydamas bendravimo tvarką teismas nurodė laiką iki kada jis gali pasiimti vaikus, tačiau nenurodė, nuo kada. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl priimtos nutarties išaiškinimo arba nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo (patikslinimo).
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
40. Apelianto vertinimu, teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo nepareikalavo iš ieškovės objektyvių įrodymų, kurie nepaneigiamai būtų įrodę, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Nenurodė, kokius įrodymus teismui pateikė pati ieškovė apie jos teiktą materialinį išlaikymą vaikams. Apeliantas iš esmės neginčijo teismo nutartimi iš jo priteisto laikino išlaikymo bei jo dydžio, tačiau nurodė, kad šalių vaikams praleidžiant laiką su juo, jis atitinkamai rūpinasi jų interesų ir poreikių patenkinimu, tuo tarpu vaikams gyvenant pas ieškovę, ji prie vaikų išlaikymo neprisidės, jų poreikiams galėdama naudoti iš atsakovo priteistą išlaikymą.
41. Apeliacinio teismo vertinimu, sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, kadangi civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį klausimas jau yra išspręstas. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą).
42. Teismų praktikoje preziumuojama, kad šaliai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė jų išlaikymo našta. Nagrinėjamu atveju laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Tačiau tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo nustatytą vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir netenkintą apelianto prašymą nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką 50/50, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs vaikų poreikius ir tėvų materialines galimybes, vadovaudamasis orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, nustatė protingo ir racionalaus dydžio laikiną išlaikymą.
43. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Edita Šliumpienė