Civilinė byla Nr. e2-885-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13597-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.; 2.5.5;3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui T. R. (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje) ir jo atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui teisininkui K. G.,

trečiajam asmeniui I. R. (2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje) ir jos atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai J. A.

trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Oritas“ nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – I. R. ir uždaroji akcinė bendrovė „Oritas“.

Teismas 

n u s t a t ė :

T. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir atsakovė), trečiuoju asmeniu esant I. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Oritas“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 11 146 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ieškovo sutuoktinė I. R.. Automobilis apdraustas trečiojo asmens UAB „Oritas“, kurios 50 proc. akcijų priklauso ieškovui ir kurios darbuotoju ieškovas yra. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „Oritas“ (draudėjo) ir atsakovės (draudiko) buvo sudaryta transporto parko KASKO draudimo sutartis Nr. 9100286, kuria, be kita ko, buvo apdraustas ir minėtas ieškovui priklausantis automobilis. 2022 m. sausio 25 d. prieš 8 val. ryto ieškovo sutuoktinė I. R. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau pasigedo automobilio raktelių. Pasak ieškovo sutuoktinės, ji buvo įsitikinusi, jog raktelis liko namie arba užkrito po automobilio sėdyne (važiavimo metu išbyrėjus daiktams iš rankinuko). Pažymi, kad raktelis buvo su nuotoline funkcija, todėl automobilio negalėjo užrakinti. Informavo apie esamą situaciją ieškovą, kuris atvežė antrą automobilio raktelį, kuriuo automobilis ir buvo užrakintas. Apie 17 val. atėjusi prie automobilio I. R. automobilio nerado, apie vagystę policiją informavo tą pačią dieną pateikdama pareiškimą. Ieškovo sutuoktinė, teikdama pareiškimą policijai, būdama streso būsenoje, nenurodė aplinkybės, jog automobilio raktelio pasigedo įvykio dienos rytą (tikėdamasi raktelį rasti namie). Kitą dieną, t. y. 2021 m. sausio 26 d., ieškovas apie įvykį informavo atsakovę (draudiką).

Dėl automobilio vagystės, kurio vertė 12 000 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03050-22, nukentėjusiąja pripažinta ieškovo sutuoktinė I. R..

2022 m. vasario 2 d. atsakovė informavo ieškovą apie nustatytos žalos dydį, nurodydama, kad automobilio rinkos vertė 12 660 Eur, iš kurios atimama 1 266 Eur draudimo išskaita bei 248 Eur nesumokėtos įmokos dydis, viso draudimo išmokos dydį sudaro 11 146 Eur, kuri bus išmokėta tik gavus galutinę policijos pažymą. 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus veiksmus bei išnaudojus visas galimybes, asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, nustatyti nepavyko.

2022 m. balandžio 8 d. atsakovė ieškovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog draudimo išmoka nebus išmokėta, remiantis draudimo taisyklių 7.1.2. punktu, dėl to, kad ieškovas neinformavo draudiko apie aplinkybę, jog vienas iš automobilio raktelių buvo prarastas. Ieškovas nesutinka su tokiu atsakovės sprendimu, pažymėdamas, kad raktelio praradimas ir vagystė yra du skirtingi juridiniai faktai. Apie vagystę, kaip draudžiamąjį įvykį, draudikas buvo informuotas laiku ir tinkamai, ikiteisminio tyrimo metu pateikta išsami informacija apie įvykio aplinkybes, todėl draudimo taisyklių 7.1.2 punktas negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudimo taisyklių 13.1.2 punkte nurodyta, kad automobilio užvedimo priemonių praradimas yra laikomas aplinkybių pasikeitimu, kurios gali lemti draudimo rizikos padidėjimą, apie kuriuos ieškovas (draudėjas) privalo informuoti atsakovę (draudiką) per 3 darbo dienas. Tačiau per šį laikotarpį įvykus draudžiamajam įvykiui ir buvo prarastas apdraustasis daiktas (automobilis). Pasak ieškovo, įvykus draudžiamajam įvykiui (dingus automobiliui) vertinti draudimo rizikos pasikeitimo sąlygas nebėra tikslinga, nes jau draudimo sąlygos nebegali būti keičiamos, todėl laikytina, kad pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą galinčias lemti aplinkybes yra pasibaigusi.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas reikalavimus palaikė, teigė, kad visa su įvykiu susijusi informacija buvo pateikta ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Pažymėjo, tai, kad ieškovo sutuoktinė pirmosios apklausos metu nenurodė automobilio raktelio galimo praradimo fakto, o jį nurodė tik antrosios apklausos metu, negali būti laikomas informacijos apie įvykį nuslėpimu. Pirminė apklausa buvo atlikta iš karto po įvykio, dėl sukelto streso nukentėjusioji galėjo nesusieti tarpusavyje įvykių, neturėjo galimybės apgalvoti visų reikšmingų aplinkybių. Antrosios apklausos metu, vis dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, ieškovo sutuoktinė atkleidė aplinkybę apie prarastus raktelius. Apklausos metu ieškovas teigė, kad daro prielaidą, jog įvykio dieną jo sutuoktinė važiavo be raktelių. Kuomet jis nuvežė jai antrą namuose buvusį raktų komplektą, mėgino abudu ieškoti pamestų raktelių sniege šalia mašinos, bet nerado. Mašiną užrakino atvežtais rakteliais. O 17 val. žmona vėl paskambino ir sako, kad automobilio nebėra, kad pavogė. Jis nuvažiavo. Apžiūrėjo kartu vietą, kuri automobilis buvo paliktas, aplinkui, nerado mašinos. Ieškovas teismui pripažino, kad ir jis iš solidarumo žmonai sakė policijai netiesą ir nepasakė, kad raktelių buvo du komplektai. Taip pat netiesą sakė ir draudimo bendrovei. Tokia vagystė jam pirma. Nežinojo kaip geriau elgtis.

Atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarė automobilių savanoriškojo draudimo KASKO sutartį Nr. 9100286, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonių parką įskaitant ir ieškovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 26 d. iš ieškovo gavo pranešimą, kad 2021 m. sausio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), automobilis yra pavogtas. Dėl automobilio vagystės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Vilniaus miesto penktame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03050-22. 2022 m. sausio 31 d. atsakovė iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad „Transporto priemonė pagrobta gatvėje, kurios teritorija nesaugoma, vaizdo kamerų neįrengta. Duomenų kaip patekta į automobilio saloną neturime. Pasak naudotojos ir savininko automobilis buvo paliktas užrakintas. Tyrimo metu policijai perduotas pagrobtos transporto priemonės vienas pultelis (imobilaizeris) ir registracijos liudijimas. Vairuotoja ir savininkas T. R. teigia, kad antro pultelio neturėjo. Įtariamieji nenustatyti. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Duomenų, kad pranešimas melagingas neturime“. Atsakovei bendradarbiaujant su policijos įstaiga 2022 m. vasario 15 d. gautas papildomas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodyta, kad „I. R. ir T. R. apklausti liudytojais tvirtino, jog turėjo tik vieną automobilio užvedimo raktelį, tačiau tyrimo metu pasitelkus UAB „Krasta auto“ specialistus ir nuskaičius informaciją iš pateikto raktelio nustatyta, kad paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir raktelio buvo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13.24 val. Tikslinant naujai paaiškėjusias aplinkybes, papildomos apklausos metu I. R. pakeitė anksčiau policijai duotus parodymus ir prisipažino, kad išsigandusi pasekmių, jog negaus draudimo išmokos, nuslėpė, kad išlipusi iš automobilio negalėjo jo užrakinti, nes nebeturėjo raktelio. Mano, kad jį pametė. Vėliau susisiekė su T. R. (ieškovu), kuris atvežė raktelį, kurį ir pateikė policijos pareigūnams“. 

Atsakovė, veikdama kaip draudimo bendrovė, vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, atsižvelgdama, kad ieškovas ir jo sutuoktinė siekė nuslėpti ir nuslėpė tikrąsias įvykio aplinkybes, siekdami gauti draudimo išmoką, 2022 m. balandžio 8 d. raštu informavo ieškovą (draudėją), kad remiantis taisyklių bendrosios dalies 7.1.2. punktu, kuris nurodo, kad jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą/klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama, todėl išmoka nebus mokama.

Atsakovės atstovas pažymi, kad byloje iš esmės kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, o kartu ir atsakovės (draudiko) prievolės išmokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju nekyla ginčas dėl to, ar automobilis yra dingęs (galimai pavogtas) ar ne. Pagrindinis klausimas yra, įvykis, apie kurį buvo pranešta, įvyko ieškovo ir jo sutuoktinės nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis aplinkybėmis. Pasak atsakovės, praneštas įvykis yra įvykęs kitomis, nei deklaravo ieškovas ir jo sutuoktinė, aplinkybėmis. Tikėtina, kad automobilis dingo panaudojus originalų jo užvedimo raktą, kuris nei atsakovei, nei policijos tyrėjams pateiktas taip ir nebuvo – priešingai, siekdami suklaidinti tiek policijos tyrėjus, tiek atsakovę, ieškovas pateikė antrą automobilio raktelį nurodydami, kad tai tarsi vienintelis automobilio raktelis, kuriuo prieš tariamą vagystę buvo naudojamasi. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškovas ir jo sutuoktinė nuslėpė aplinkybę, tiek nuo policijos tyrėjų, tiek nuo atsakovės, kad automobilis turėjo daugiau nei vieną užvedimo raktelį, policijos tyrėjams pateikė antrą raktelį, kuris ilgą laiką net nebuvo naudojamas, o nurodė, jog tai yra vienintelis jų turimas automobilio užvedimo raktelis. Nustačius aplinkybę, kad su automobilio užvedimo rakteliais paskutinį kartą buvo naudotasi 2021 m. rugpjūčio 13 d., tik antrosios apklausos metu ieškovo sutuoktinė prisipažino, kad klaidino policijos pareigūnus, nes bijojo, kad apie tikrąsias įvykio aplinkybes sužinos draudimo bendrovė (tuomet atsirado versija apie raktelio pametimą). Tikrųjų aplinkybių atkleidimas policijos tyrėjams, antrosios apklausos metu, nepaneigia fakto, kad pranešdami apie įvykį tiek policijos tyrėjams, tiek atsakovei, ieškovas ir jo sutuoktinė akivaizdžiai melavo ir juos klaidino. Teisingų, neklaidinančių aplinkybių nurodymu įvykio tyrimo eiga galėjo būti kitokia.

Trečiasis asmuo I. R., patikslintą ieškovo ieškinį palaikė ir prašo jį tenkinti visiškai. 2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad policijos tyrėjams pasakė netiesą, nes bijojo negauti draudimo išmokos. Taip pat paaiškino, jog įvykio dieną, kaip įprastai, užvedė ryte automobilį namo kieme, paliko jį sušilti, vėliau vežė vaikus į mokyklą, o pati nuvažiavo į darbą. Pastatė automobilį (duomenys neskelbtini)., kaip įprastai, norėjo užrakinti, suprato, kad nėra raktelių. Apieškojo saloną, nerado. Paskambino vyrui, apie 9:30 val. jis atvažiavo, atvežė atsarginius raktelius. Vakare po darbo, apie 17 val., automobilio neberado. Vėl paskambino vyrui. Jis atvažiavo ir nuvežė ją į policiją. Vakare namuose paklausė jos, ko policija klausė. Ji tuomet prisipažino, kad pamelavo dėl raktelių. Vyras sako ,,nereikėjo meluoti“. Vėliau policijoje prisipažino, kad sakė netiesą.  

2023 m. sausio 23 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. teismui, be kita ko, paaiškino, kad dirba darželyje (duomenys neskelbtini) psichologe, ten dirba ir I. R., ją pažįsta, dirba kartu daugiau nei metai laiko, santykiai geri. Žino, kad I. vairavo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) automobilius statydavo šalia viena kitos. Vieną dieną I. pasakė, kad pavogė jos automobilį. Tai buvo sausio 25 d. Liudytoja teigė pamenanti, kad tą dieną apie pietus ji I. automobilį matė, o vakare I. jo neberado. Apie raktelius I. nekalbėjo, tik pasakė, kad dingo automobilis.  

Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „Oritas“ pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, apie bylos iškėlimą ir teismo posėdžius informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje faktiškai kyla ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, o kartu ir atsakovei tenkančios prievolės išmokėti draudimo išmoką jį tokiu pripažinus.

Susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos, o taip pat prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos turiniu, išklausęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais, juos laikyti pagrįstais ir tenkinti. Tokią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Atsižvelgiant į tai, viena iš prielaidų draudikui nemokėti draudimo išmokos yra nustatytas faktas, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. To paties Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius.

Byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis apdraustas KASKO draudimu per trečiąjį asmenį - UAB „Oritas“, kurios 50 proc. akcijų priklauso ieškovui, ir kuris yra šios įmonės darbuotojas. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „Oritas“ (draudėjo) ir atsakovės (draudiko) buvo sudaryta transporto parko KASKO draudimo sutartis Nr. 9100286, kuria apdraustas minėtas ieškovo vardu registruotas automobilis.

Byloje nėra ginčo, kad šis automobilis 2022 m. sausio 25 d. dingo. Įvykio metu šis automobilis buvo draustas Compensa automobilių savanoriškuoju draudimu (KASKO) (poliso Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalimi. Taisyklių bendrosios dalies 7.1.2. punktas numato, kad jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys ar naudos gavėjas pateikė neteisingą/klaidinančią informaciją apie įvykio, kurio metu buvo prarastas, sugadintas ar sunaikintas automobilis, priežastis, aplinkybes ir pasekmes ar nuslėpė įvykio tyrimui reikšmingą informaciją, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nemokama.

Minėta, byloje nėra ginčo, kad automobilis yra dingęs (pavogtas). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė – draudikas – atsisakė mokėti draudimo išmoką pripažinusi įvykį nedraudžiamuoju. Teismas mano, kad atsakovės pozicija dėl tokio įvykio traktavimo ir atsisakymas mokėti draudimo išmoką pripažinus įvykį nedraudžiamuoju yra teisingi.

Ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. prieš 8 val. ryto jo sutuoktinė I. R. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau pasigedo automobilio raktelių. Pasak ieškovo sutuoktinės ji buvo įsitikinusi, jog raktelis liko namie arba užkrito po automobilio sėdyne (važiavimo metu išbyrėjus daiktams iš rankinuko). Pažymi, kad raktelis buvo su nuotoline funkcija, pastaroji informavo ieškovą, kuris atvežė antrą automobilio raktelį, kuriuo automobilis buvo užrakintas. Apie 17 val. atėjusi I. R. automobilio neberado. Pagal ieškovo žmonos (automobilio naudotojos) pareiškimą policijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03050-22, nukentėjusiąja pripažinta ieškovo sutuoktinė I. R.. Ieškovo sutuoktinė teikdama pareiškimą policijai, būdama streso būsenoje, nenurodė aplinkybės, jog automobilio raktelio pasigedo įvykio dienos rytą (tikėdamasi raktelį rasti namie). Pirmosios apklausos metu liudytojais apklausti ieškovas ir jo sutuoktinė teigė, kad antro automobilio raktelio neturėjo, o tyrimo metu policijai perdavė pagrobtos transporto priemonės pultelį.  

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad policijos pareigūnai atlikdami tyrimą 2022 m. vasario 1 d. kreipėsi į UAB „Krasta Auto“ prašydami suteikti visą turimą ir įmanomą informaciją iš pavogto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelio elektroninio imobilizatoriaus (imobilaizerio). 2022 m. vasario 2 d. Nr. KA/S/2022-1025 gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir rakto įvyko 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13.24 val.

Iš į bylą pateikto papildomo apklausos protokolo, vykusio 2022 m. vasario 11 d. nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė, tikslindama įvykio aplinkybes prisipažino, kad pirminėje apklausoje melavo, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį. Taip darė bijodama, kad dėl pamesto antro raktelio draudimo bendrovė neišmokės žalos. Patikslino, kad 2022 m. sausio 25 d. važiavo į darbą automobiliu, o užvedimui naudojo kitą raktą negu pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Prisipažino, kad pastačiusi automobilį Sietino gatvėje nerado automobilio raktelio, susisiekė su ieškovu, kuris apie 10 val. atvyko su atsarginiu rakteliu (kuris pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams) ir užrakino automobilį.

Iš į bylą pateikto papildomo apklausos protokolo, vykusio kovo 7 d., nustatyta, kad ieškovas tikslindamas įvykio aplinkybes prisipažino, kad pirminėje apklausoje melavo, jog pavogtas automobilis turėjo vieną raktelį. Nurodė, kad apie 8 val. su juo susisiekė sutuoktinė ir pasakė, kad negali užrakinti automobilio, nes neranda pultelio. Ieškovo sutuoktinė nuėjo į darbą neužrakinusi automobilio. Ieškovas atvyko su atsarginiu rakteliu, apžiūrėjęs automobilio vidų ir išorę, neradęs raktelio, automobilį užrakino atsarginiu raktu, kuris vėliau buvo perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Teismas daro išvadą, kad pirminės apklausos metu, tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė sąmojingai tyčia klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tokia išvada nėra tikėtina ir nėra prielaidinė, ji yra labai tvirta, paremta bylos ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, asmenų paaiškinimais ir jų pačių pateiktu prisipažinimu. Byloje pakankamai akivaizdus automobilio savininko ir jo sutuoktinės, kaip automobilį naudojusio asmens, melas, jis akivaizdus, sąmoningas, meluota tyčia, siekiant naudos iš draudimo sutarties galiojimo, o būtent, draudimo išmokos gavimo. Asmenys visiškai nebendradarbiavo su draudiku, neteikė jam jokios informacijos apie pasikeitusią situaciją, įvykių eigą, pasikeitusius duomenis ir pan. Tai taipogi buvo daroma tyčia, sąmoningai, jiems žinant ir siekiant tam tikrų sau palankių pasekmių.

Ieškovas teismui aiškino, jog įvykio dienos vakarą sužinojo iš sutuoktinės apie jos policijai pasakytus melagingus duomenis, kad dėl to papriekaištavo jai. Tačiau nei I. R., nei pats ieškovas savanoriškai policijai neprisipažino melavę. Tai įvyko tik tuomet, kai policija, gavusi papildomų duomenų iš UAB ,,Krasta Auto“ apie negalėjimą nuskaityti informaciją iš antrojo raktelių komplekto, iškvietė automobilio naudotoją I. R. papildomai apklausai, o vėliau, paaiškėjus jos melui, iškvietė papildomai apklausai ir patį ieškovą.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad kaip nurodo pats ieškovas, su atsarginiu rakteliu buvo užrakintas automobilis, kuris perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, paaiškėjo aplinkybė, kad paskutinis apsikeitimas informacija tarp automobilio ir rakto įvyko 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13.24 val. Dėl šio akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei draudimo bendrovę, teikdami melagingą informaciją, t. y.  pirmiausia, kad turėjo tik vieną raktelį, vėliau kad automobilis buvo užrakintas atsarginiu rakteliu, kas akivaizdžiai yra netiesa dėl nustatytos UAB „Krasta Auto“ specialistų pateiktos informacijos.

Ieškovas nesutinka su atsakovės 2022 m. balandžio 8 d. priimtu sprendimu byloje 22/290-00122, kuriuo atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remiantis draudimo taisyklių 7.1.2. punktu, dėl to, kad ieškovas neinformavo draudiko apie aplinkybę, jog vienas iš automobilio raktelių buvo prarastas. Pasak ieškovo, įvykus draudžiamajam įvykiui (dingus automobiliui) vertinti draudimo rizikos pasikeitimo sąlygas nebėra tikslinga, nes jau draudimo sąlygos nebegali būti keičiamos, todėl laikytina, kad pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą galinčias lemti aplinkybes yra pasibaigusi.

Kaip matyti iš į bylą pateikto atsakovės priimto sprendimo, kuriuo atsisakoma mokėti draudimo išmoką, tuo pagrindu, kad draudėja suteikė  klaidingą/neteisingą informaciją draudėjui apie įvykį, remtasi tuo pačiu draudimo sąlygų 7.1.2. punktu. Sprendime nurodyta: „Bylos administravimo metu buvo tikslinamos deklaruoto įvykio aplinkės. Tikslinimo metu draudimo bendrovei buvo pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo tik vieną užvedimo raktelį, automobilis prieš vagystę buvo užrakintas. Po vagystės automobilio raktelis su dokumentais buvo perduotas policijai. Draudimo bendrovė 2022 m. vasario 15 d. gavo pranešimą iš policijos, kuriame nurodoma, kad policijai pateiktas automobilio užvedimo raktelis buvo nuskaitytas UAB „Krasta auto“ atstovybėje. Gautoje ataskaitoje nurodoma, kad minimas raktelis paskutinį kartą apsikeitė informacija tarp automobilio ir raktelio 2021 m. rugpjūčio 13 d. 13.24 val. Vėliau tikslinant naujas aplinkybes, papildomos apklausos metu, paaiškėjo, kad prieš įvykstant automobilio vagystei transporto priemonė turėjo du raktelius. Vienas iš raktelių tą pačią dieną, kaip ir įvykusi vagystė, tikėtina buvo pamestas“. 

Įvertinus virš išdėstyta, pastebėtina, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką ne dėl to, kad kaip teigia ieškovas, jog nebuvo atskleista aplinkybė apie vieno iš automobilio raktelių praradimą, o dėl to, kad kaip ir nurodyta draudimo taisyklių 7.1.2. punkte, buvo pateikta neteisinga ir akivaizdžiai klaidinanti informacija apie įvykį, o tuo pačiu nuslėptos reikšmingos jo tyrimui aplinkybės. Vertinant informacijos pateikimo aplinkybes ir jos turinį, akivaizdu, kad draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovui Taisyklių 7.1.2. punkto pagrindu yra pagrįstas ir teisingas.

Teismas išnagrinėjęs byloje esančią šalių pateiktą medžiagą sprendžia, kad automobilio savininkas ir naudotoja nurodė klaidinančią ir realybės neatitinkančią informaciją apie esmines įvykio aplinkybes. Draudimo įstatymo 98 straipsnis numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Tuo atveju jei draudėjas draudimo kompanijai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kaip yra nagrinėjamu atveju, jie turi prisiimti draudimo išmokos neišmokėjimo pasekmes ir dėl to jiems tenkančią riziką.

Nors ieškovas apklausos metu teigė, jog jam toks automobilio vagystės atvejis pirmas, iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad yra paieškoma dar viena ieškovo vardu registruota transporto priemonė valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) (objekto tipas modelio ir markės prasme nedetalizuotas), kas rodo, kad sakydamas tai, ieškovas melavo ir teismui. Teismo manymu, šios nustatytos aplinkybės charakterizuoja ieškovą, kaip asmenį, linkusį sakyti netiesą, o taip pat suabejoti jo bei sutuoktinės teiginiais apie jų nurodomą automobilio praradimo (vagystės) faktinį momentą.  

Ieškinį atmetus pilna apimtimi, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos, o ginčą laimėjusi šalis nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 29,04 Eur, kurios ieškinio atmetimo atveju išieškotinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,04 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-03050-22 grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Natalija Daškovienė