LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

E. L. 2014 m. spalio 9 d. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) esančiame statinyje – stoginėje, nuosavybės teise priklausančiame A. T., savavališkai, be leidimo laikė jam ir jo tėvui F. L. priklausančią žemės ūkio paskirties techniką; taip nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. savavaldžiavo.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi E. L. skundo netenkintas, Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi E. L. apeliacinis skundas netenkintas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. kovo 15 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas E. L. , vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės Tarybos
2014 m. spalio 9 d. nutarimą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK  188 straipsnį, nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir kitos instancijos, prieš tai nagrinėjusios jo skundus, padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, kurie lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl teisinių santykių reglamentavimo civilinės teisės ir viešosios teisės normomis bei pažeidė įstatymo reikalavimus dėl nešališko bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjo teigimu, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl aptariamos stoginės nuosavybės teisių šiuo metu vyksta keli teisminiai ir teisiniai ginčai tarp pareiškėjo, V. ir A. T. bei D. L.: Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3214-721/2014 ir Nr. 2-288-636/2013 ir Mažeikių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00899-14, iškeltoje pagal BK 2281 straipsnį dėl neteisėto nuosavybės teisės į minėtą stoginę įregistravimo 2011 m. vasario 10 d. D. L. vardu, kurią (1/2 dalį) jis, neturėdamas nuosavybės teisių, 2013 m. pardavė A. T. ir jo sutuoktinei. Pasak E. L., tai, kad D. L., o vėliau T. įsigijo patalpas (stoginę), kurioje šis iš ankščiau laikė savo daiktus (techniką, sėklas, trąšas ir kt.), nereiškia, kad jo veikoje iš karto atsirado savavaldžiavimo požymiai, tyčia ir kad turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, šioje situacijoje teismai turėjo taikyti CPK 1.1 straipsnį, kurio dispozicijoje apibūdintas viešosios ir civilinės teisės normų taikymo atribojimas, t. y. kad viešosios teisės normos (ATPK) teisės santykiams taikomos tokiais atvejais, jeigu tų santykių įsakmiai nereglamentuoja Civilinio kodekso normos. Šiuo atveju pareiškėjo teisiniai santykiai su A. ir V. T. bei D. L. dėl stoginės – yra santykiai dėl nekilnojamojo daikto valdymo ir jie įsakmiai reglamentuojami CK 4.22–4.36 bei CPK 419–423 straipsniais, t. y. tarp E. L. ir kitų dalyvių dėl stoginės susiklostę santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai dėl valdymo teisių pažeidimo, o ne santykiai, kurie reglamentuojami viešosios teisės normomis. Taigi, teismai neteisingai nustatė teisės taikymo ribas, pažeisdami CK 1.1 straipsnio reikalavimus, ir supainiojo civilinės teisės normų taikymo ribas su viešosios teisės normų taikymo ribomis. Esant tokiai situacijai, teismai turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas (CPK 6, 21 straipsnius) dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė pažeidimu to, kad tas pats teismas, ta pačia sudėtimi, t. y. teisėja Silva Gerybienė, Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-288-636/2013, kurios dalykas yra aplinkybė, kad 4/6 minėtos stoginės valdymas priklauso pareiškėjui. Ta pati teisėja S. Gerybienė šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, priimdama tokį sprendimą, kokį ji priėmė, faktiškai išreiškė savo nuomonę, kad E. L. greičiausiai nepriklausys jokia teisė į minėtą stoginę. Pareiškime nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (kaip dėl teisėjos S. Gerybienės). Turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Todėl, pasak pareiškėjo, nors nėra jokių objektyvių priežasčių, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, kad teisėja S. Gerybienė administracinio teisės pažeidimo byloje priimdama nutartį pasisakė dėl faktinių aplinkybių ir jų vertinimo, kurios iš esmės yra reikšmingos nagrinėjant ir vertinant aplinkybes bei argumentus civilinėje byloje dėl minėtos stoginės valdymo fakto patvirtinimo, ir tai, kad proceso dalyviai turi teisę, kad bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, siekiant išvengti galimo proceso dalyvių neigiamo požiūrio į bylos nagrinėjimo rezultatus, pašalinti bet kokias galinčias kilti abejones teisėjos šališkumu bei užtikrinti teisę į tinkamą teismo procesą sprendimo priėmimo, teisėja S. Gerybienė turėjo nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalinti.

Taigi, pasak pareiškėjo, teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, netinkamai taikė teisę, kuri reguliuoja teisinius santykius tarp šalių, taikydama viešosios teisės normas tada, kai turėjo būti taikomos civilinės teisės normos, ir neteisingai taikė teisės normas, spręsdami klausimus dėl nešališko bylos nagrinėjimo. Visi šie pažeidimai sukliudė teismams priimti teisėtas ir pagrįstas nutartis.

Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad E. L. neteisėtai ir savavališkai įsibrovė į savininkams A. T. ir V. T. bei D. L. nuosavybės teisę priklausantį pastatą–stoginę, ją užvaldė ir taip padarė šiurkštų administracinį pažeidimą, tačiau to nepripažįsta ir piktybiškai vengia atsakomybės. Tiek Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 9 d. priimtas nutarimas, tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. priimtos nutartys yra teisėti, pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. L. apeliacinį skundą, išanalizavęs visą byloje esančią medžiagą, teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pažeidėjo skundą, ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad E. L. įvykdė jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

A. T. nurodo, kad jam ir jo sutuoktinei V. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso 1/2 dalis stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Mažeikių r. sav. (duomenys neskelbtini), kurią jie 2013 m. gruodžio 2 d. notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš D. L. Kitos 1/2 dalies stoginės savininkas yra D. L. Nuosavybės teisės į stoginę yra įregistruotos VĮ Nekilnojamojo turto registre. Šie duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Atsiliepime nurodoma, kad E. L. be stoginės savininkų sutikimo, savavališkai užvaldė ir neteisėtai naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančia minėta stogine ir neleidžia ja naudotis savininkams: nuo 2014 m. pavasario be savininkų sutikimo E. L. savavališkai užėmė visą stoginę, nuolat užstato stoginę savo žemės technika, laiko trąšas, sėklas, ir kt. ir geranoriškai jos neatlaisvina. Šį faktą patvirtino ir Mažeikių r. Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, padarytos nuotraukos ir kita bylos medžiaga. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė E. L. kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad jis nesilaikė įstatyme nustatytų normų, todėl jo veiksmai vertinti kaip savavaldžiavimas.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad E. L. pasisakymai apie teisėjos S. Gerybienės šališkumą ir jos pareigą nusišalinti nuo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo yra visiškai nepagrįsti. ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos. Byloje nėra ir nebuvo nustatyta duomenų apie tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas (teisėja S. Gerybienė), nagrinėjant bylą, būtų buvęs šališkas ar turėjęs išankstinę nuostatą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kita byla, kurią nagrinėja teisėja S. Gerybienė, yra civilinė byla Nr.2-288-636/2013, ji nėra išnagrinėta ir nėra susieta su stoginės valdymu ar jos neteisėtu užvaldymu. Tai tik paties pažeidėjo E. L. deklaratyvūs samprotavimai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas atliekantis Prevencijos poskyrio viršininko funkcijas Paulius Šimkus atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.

              Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję organai priėmė objektyvius ir teisiškai pagrįstus sprendimus, atsižvelgė į neginčijamas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei esminius įrodymus. Posėdžių metu buvo pateikti visi įrodymai, apklausti liudytojai, išnagrinėtos visos įvykio aplinkybės, pateikti visi prašymai, įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Byloje konstatuota, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, veika kvalifikuota teisingai, procesinių pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai argumentuoti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. prašymas tenkintinas iš dalies.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2011 m. VĮ Registrų centre buvo įregistruota D. L. nuosavybės teisė į Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) esančią stoginę, o vėliau ½ šios stoginės dalį jis pardavė A. ir V. T. Byloje taip pat nustatyta, kad šia stogine naudojosi ir E. L., kuris laikė save teisėtu jos šeimininku, tačiau, norėdamas įregistruoti savo nuosavybės teisę į stoginę, susidūrė su kliūtimis (nes ši jau buvo įregistruota, kaip priklausanti D. L. bei A. ir V. T.). Dėl šių aplinkybių kilo civiliniai teisiniai ginčai (2014 m. vasario 11 d. E. L. atsiliepimas į D. L. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2014 m. rugsėjo 8 d. E. L. ieškinys dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos į daiktinę teisę panaikinimo). Be to, pagal 2014 m. liepos 22 d. E. L. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto teisės į daiktą registravimo. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad E. L. teisė į stoginę yra tariama, ginčijama kito asmens, ir nusprendė, kad laikydamas stoginėje jam ir jo tėvui priklausančią žemės ūkio techniką jis elgėsi neteisėtai – savavaldžiavo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje be duomenų, rodančių, jog dėl stoginės vyksta teisiniai ginčai, taip pat yra duomenų (E. L. pateiktas prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, jo parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, apeliacinis skundas ir kt.), rodančių, kad E. L. buvo įsitikinęs, jog stoginę naudoja ir savo tėvui ja leidžia naudotis teisėtai, būdamas jos savininku. Teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose E. L. pažymėjo, kad visą laiką naudojo stoginę kaip savo turtą, ją prižiūrėjo ir, tik norėdamas įsiregistruoti nuosavybės teisę į ją, susidūrė su kliūtimis dėl D. L. veiksmų, kuriuos laikė neteisėtais. Duodamas parodymus teisme E. L. taip pat nurodė nežinojęs, kad dalis stoginės priklauso A. ir V. T., apie tai sužinojęs tik teisme, iki to laiko jie nereikalavo jos atlaisvinti. Šių aplinkybių, svarbių nustatant E. L. kaltės turinį, teismai neanalizavo. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog E. L., prieš skiriant nuobaudą, buvo tinkamai pranešta apie tai, kad jis pažeidžia kito asmens teises, nurodyta jam stoginę atlaisvinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1623/2011 ir kt.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

              Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepašalino abejonių dėl E. L. kaltės turinio, todėl bylą grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.