Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-492-380/2015

                                             Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00563-2014-9

                                             Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.2.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS

2015 m. liepos 3 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, ir

n u s t a t ė:

              D. M. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 rugsėjo 17 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 424 str. 3 d., ir jam paskirta 1000 Lt bauda. D. M., nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuriam priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad vykdant veiklą būtų laikomasi Palangos miesto tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12, 12.1, 13 punktų reikalavimų, t. y. 2014 m. liepos 26 d. 1.00 val. – 3.30 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai atliko akustinio triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2014 m. liepos 28 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), 22.00 – 6.00 val. laikotarpiu išmatuotas gretimai esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) grojamos muzikos keliamo triukšmo pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis - 40 dBA, kuris viršijo ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį. Taip pat apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, esančiame (duomenys neskelbtini), 22.00 – 6.00 val. laikotarpiu išmatuotas gretimai esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) grojamos muzikos keliamo triukšmo maksimalus garso slėgio lygis - 47 dBA, kuris viršijo ribinį maksimalų garso slėgio lygį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius D. M., adresu (duomenys neskelbtini), vykdo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, teikia maitinimo paslaugas. Žemės sklypas ir pastatas nuosavybės teise priklauso A. K.. D. M. yra sudaręs nuomos sutartį su žemės sklypo ir pastato savininke. Šį nutarimą D. M. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

              Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi D. M. skundo netenkino ir paliko galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą.

              D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Teismas nagrinėdamas šią bylą nesiaiškino bylos aplinkybių, neteisėtai ir nepagrįstai netenkino apelianto atstovo prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo, be kurių teismas negalėjo atlikti išsamaus aplinkybių tyrimo ir išsiaiškinti aplinkybių, kurias nurodė Klaipėdos apygardos teismas. Teismo buvo prašoma išreikalauti nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos naudojamus standartus LST ISO 1996-1:2004/P, bei LST ISO 1996-2:2008-05, kurių pagrindu teismui buvo pateiktas akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas. Protokolo pakeitimas pateiktas 2015 m. kovo 26 d., nors triukšmo matavimo tyrimas atliktas 2014 m. liepos 26 d. Apklausta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotoja, teismui paaiškino, kad tokio protokolo pakeitimą leidžia minėti LST standartai, savaip vertino matavimo aparato paklaidą nurodydama, kad paklaidos vertinimas apibrėžiamas minėtuose standartuose, tačiau šių standartų punkto pacituoti negalėjo. Teismas priimdamas nutartį nemotyvavo, kodėl prašymas pateikti LST standartus atmestas. Be to, neaišku ar LST standartai suteikia teisę matavimus atlikusiems subjektams, keisti matavimo dydžius ir teikti byloje naują protokolo pakeitimą, praėjus 8 mėnesiams nuo matavimo atlikimo. Teismo buvo prašoma įpareigoti administracinę teiseną pradėjusią instituciją pateikti dokumentus, kad asmenys, vykdantis komercinę ūkinę veiklą, šiuo atveju svečių namai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose ir buvo atlikti matavimai, turėjo statybą leidžiantį dokumentą ir kada jis buvo išduotas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-604 dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribinių dydžių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 9 punkte numatyta, kad asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę ar pramoninę veiklą statiniuose, kurių statybai statybos leidimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą buvo išduotas iki šios higienos normos įsigaliojimo datos, šios higienos normos 1 lentelės 4 punkte nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai iki 2016 m. lapkričio 1 d. gali būti viršijami, bet ne daugiau kaip 10 dBA. Apeliantas teigia, kad statybos leidimas svečių namams, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduotas iki šio įsakymo įsigaliojimo, todėl teigia, kad jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nes triukšmo viršijimo dydis formaliai sudarė ne daugiau kaip 10 dBA. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl pateiktų ir nepatenkintų prašymų nagrinėjant bylą, taip apribodamas galimybę gintis nuo pateiktų kaltinimų. Teigia, kad D. M. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 424 str. 3 d. sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad D. M. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 424 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta. 

              ATPK 424 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Paminėta norma yra blanketinė. Palangos miesto tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų „Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ 12.1 punkte numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. yra draudžiama leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais. Šių Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad 11 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, reklamai ir kitiems triukšmo šaltiniams, jei neviršijamas Lietuvos higienos normoje HN33:2011 nurodytas maksimalus garso lygis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustato, kad gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose paros laiku 22.00 – 6.00 val. ribinis ekvivalentinis garso slėgio lygis yra 35 dBA, maksimalus garso slėgio lygis yra 45 dBA.

              Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2014 m. liepos 26 d. atliko akustinio triukšmo matavimus gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Matavimai buvo atlikti nuo 1.00 val. – 3.30 val. (duomenys neskelbtini), apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, 22.00 – 6.00 val. laikotarpiu išmatuotas gretimai esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) grojamos muzikos keliamo triukšmo pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis  40 dBA, kuris viršijo ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį. Nustatytas grojamos muzikos keliamo triukšmo maksimalus garso slėgio lygis - 47 dBA, kuris viršijo ribinį maksimalų garso slėgio lygį. Triukšmo šaltinis grojanti muzika kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 16-19; 75-76).

              Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. liepos 28 d. buvo surašytas akustinio triukšmo tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, 22.00 – 6.00 val. laikotarpiu išmatuotas gretimai esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) grojamos muzikos keliamo triukšmo pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis 40 dBA viršijo ribinį ekvivalentinį garso slėgio lygį. Grojamos muzikos keliamo triukšmo maksimalus garso slėgio lygis - 47 dBA viršijo ribinį maksimalų garso slėgio lygį (b. l. 17-19). Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi į Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratoriją prašydama nurodyti ar pateikiant akustinio triukšmo protokolą buvo įvertinta akustinio triukšmo matuoklio (duomenys neskelbtini) matavimo duomenų paklaida (b. l. 73). Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorija atsižvelgusi į minėtą raštą pateikė akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą (b. l. 75-76), kuriame nurodytas pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis - 40±2,2 dBA, maksimalus garso slėgio lygis - 47±2,2 dBA. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmame protokole pateikti tik matavimai, neįvertinus neapibrėžties. Užsakovui prašant, buvo pateiktas neapibrėžties skaičiavimas, t. y. pateiktas protokolo pakeitimas, iš kurio matyti, kad yra viršytas ekvivalentinis garso slėgo lygis - 40 plius/minus 2,2, nes 33 higienos norma nurodo, kad leidžiamas – 35 decibelai. Neapibrėžties verte su minusu yra mažiau nei 45 decibelai, o su pliusu yra 49,2 decibelai, t. y. viršija, nes leistinas yra 45 decibelai (b. l. 83-84). Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas nepaneigia aplinkybės, jog 2014 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini), apgyvendinimo kambaryje Nr. 3, 1.00 val. – 3.30 val. buvo viršytas maksimalus garso lygis.

              Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti apelianto atstovo prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo, be kurių teismas negalėjo atlikti išsamaus aplinkybių tyrimo ir išsiaiškinti aplinkybių, bei išreikalauti nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos naudojamus standartus LST ISO 1996-1:2004/P, bei LST ISO 1996-2:2008-05, kurių pagrindu teismui buvo pateiktas akustinio triukšmo tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka D. M. kaltei dėl ATPK 424 str. 3 d., nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti.

              Įvertinus byloje nustatytus faktinius duomenis, matyti, kad D. M. veika pagal ATPK 424 str. 3 d. kvalifikuota teisingai. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

D. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                         Aurelija Sadauskaitė