Administracinė byla Nr. I-3515-629/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-02667-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 26.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,
sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.), trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Modestui Važnevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (skundą padavęs asmuo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu (b. l. 1-3, abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-197(2010/04-4R-258) ir pripažinti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. BR6-1370472 yra teisėtas ir pagrįstas.
Skunde atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėjas 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus rajono savivaldybei pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 15,73 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 12,24 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės).
Agentūros teigimu, pareiškėjo Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir TI taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151.
Pažymėjo, kad TI taisyklių 9 p. yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai). Taip pat nustatyta, kad Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 p. nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus.
Pasak Agentūros, 2009 m. lapkričio 6 d. buvo gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (reg. Nr. BR5.2-13898), kuriais remiantis buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,04 ha plotas 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)), Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,20 ha plotas 5BU-2 (bulvės (išskyrus skirtas perdirbti į krakmolą ir pašarui)), ir Nr. 3, kuriame deklaruotas 0,25 ha plotas 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.6 p. nustatyto reikalavimo – „ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos“, todėl buvo pritaikytos sankcijos. Sankcijos buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika), 10.1 p., kuriame nurodyta, kad išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal Metodikos 1, 2 ir 3 priedus. Todėl, atsakovės teigimu, pareiškėjui pagrindinė išmokos dalis bei parama kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) buvo sumažinta 23 proc. Be kita ko, Agentūra pabrėžė, jog pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, kad įsipareigoja laikytis GAAB reikalavimų.
Anot Agentūros, kadangi parama buvo išmokėta neatsižvelgus į GAAB reikalavimų pažeidimus, pareiškėjui susidarė permoka, kurią jis turi grąžinti.
Agentūros manymu, Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą pažeisdama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., be to ji netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Nurodė, kad TI taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju, pasak atsakovo, sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Metodika. Pagal Metodikos nuostatas GAAB reikalavimų pažeidimai yra skirstomi į tyčinius ir netyčinius. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, o tuo tarpu tyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu.
Atsakovės teigimu, Metodikos 13 p. yra apibrėžiami atvejai, kurie priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams, t. y. Metodikos 13.1 p. nustatyta, kad, „kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai“, yra laikoma tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Taigi Agentūra daro išvadą, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o, anot atsakovės, plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas.
Atsakovė nesutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos teigimu, kad 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. BR6-1370472 Agentūra nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (faktais) bei teisės aktų normomis bei, kad pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į TI taisyklių 34.16 p. esančią nuostatą, Agentūra nedetalizuoja nustatytų neatitikimų, o pateikia pareiškėjams suminius rezultatus. Nurodė, jog sprendime yra pateikta visa reikiama informacija ir teisės aktų nuostatos, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas. Todėl, pasak atsakovės, Agentūra, nepažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, priėmė objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 19-21) į atsakovės skundą, prašė Agentūros skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-197(2010/04-4R-258). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendime neteisingai nurodė, jog įvertinus Metodikos nuostatas matyti, jog Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimų plotu, o reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Metodikos 2 p. yra numatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba aktyviais veiksmais sąmoningai daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Metodikos 4 p. nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009). Be to, pažymėjo, jog Metodikos 13 p. yra numatyti atvejai, kurie yra priskiriami prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, t. y. Metodikos 1 priedo 4, 6, 8, 9 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai. Atkreipė dėmesį, jog su lauko plotu yra siejamas tik 1 Metodikos priedo 2 p. nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (Metodikos 7.3, 13.3 p.). Visi kiti Metodikos 1 priede nurodomi GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal Metodikos 1 priedą. Tad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos manymu, Agentūra taikė Metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. J. prašė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-197(2010/04-4R-258) palikti nepakeistą (b. l. 30-32). Paaiškino, jog tuo metu degė visi laukai. Toje vietoje nuo gaisrų nukentėjo 4 žmonės. Po žiemos žolė galimai buvo kažkiek ataugusi. Bet laukas buvo suartas ir žolės nebuvo. Paraiška buvo pateikta po gaisro. V. J. teigimu, jis už žolės deginimą nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, visuomet žolę nušienauja. Anot V. J., Agentūra neprašė pateikti jokio paaiškinimo.
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta (b. l. 26).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas Modestas Važnevičius prašė patenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 30-32).
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. J. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 26 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos byla, b. l. 26-29).
Paraiška buvo vertinama Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188.
TI taisyklių 9 p. yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327.
Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. SP-1(11.84)-588 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ (Komisijos byla, b. l. 20-21), kuriame nurodyta, jog gavus duomenis iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų buvo nustatyta, kad pareiškėjas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,04 ha plotas 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)), Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,20 ha plotas 5BU-2 (bulvės (išskyrus skirtas perdirbti į krakmolą ir pašarui)), ir Nr. 3, kuriame deklaruotas 0,25 ha plotas 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)), nesilaikė GAAB reikalavimų 1.6 p. nustatyto reikalavimo – „ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos“, todėl paraiška buvo administruojama iš naujo ir buvo pritaikytos sankcijos. Be to, pažymėta, kad parama buvo išmokėta neatsižvelgus į šį faktą, todėl bendra susidariusi permoka yra 1545,30 Lt.
Apie Agentūros 2010 m. liepos 8 d. priimtą sprendimą Nr. SP-1(11.84)-588 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ pareiškėjas buvo informuotas 2010 m. liepos 16 d. raštu Nr. BRS-(3.82)-1673 (Komisijos byla, b. l. 19, abi lapo pusės), kuris buvo išsiųstas kartu su priimtu sprendimu bei informaciniu laišku Nr. 10-3136 ir skolos sumos su palūkanomis apskaičiavimo lentele (Komisijos byla, b. l. 22, 23).
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 14 d. raštu Nr. BR6-1370472 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (Komisijos byla, b. l. 24-25) informavo pareiškėją, kad įvertinus 2009 m. gegužės 26 d. Paraišką ir pagal Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 5298,10 Lt dydžio galutinė paramos suma (pritaikyta 1545,30 Lt sankcija). Rašte nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų. Pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimo – „žolė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose ir kiti žemės ūkio augalai bei jų ražienos negali būti deginami“ nesilaikymo atvejis, todėl pareiškėjui pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, pritaikyta 23 proc. paramos sumažinimo sankcija.
Pateiktas žemėlapis iš sistemos STIS – GIS (Komisijos byla, b. l. 14), iš kurio matyti, jog RAAD duomenimis V. J. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra išdeginti plotai.
Pareiškėjas V. J. 2010 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl sankcijos panaikinimo bei prašė įpareigoti Agentūrą pakartotinai įvertinti Paraišką, sudarant galimybę susipažinti su duomenimis, pateiktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (Komisijos byla, b. l. 1). Skunde pareiškėjas nurodė, kad duomenys dėl žolės deginimo neatitinka tikrovės, kadangi 3,04 ha ploto daugiametėje ganykloje žolė nebuvo deginama, šis plotas buvo nušienautas ir išvežtas šienu, vėliau jame buvo ganomi gyvuliai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo valdos plote taip pat buvo pasodinta 0,20 ha bulvių, pasėta 0,25 ha vasarinių miežių. Be to, pareiškėjo teigimu, Agentūros rašte nepateikta informacija, kokia institucija pateikė Agentūrai tokius duomenis, nenurodyta padaryto pažeidimo data, tokiu būdu pareiškėjui nesudarant galimybės pateikti duomenis ir/ar dokumentus, paneigiančius nustatytą reikalavimų nesilaikymo faktą.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-197(2010/04-4R-258), kuriuo buvo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. BR6-1370472 bei įpareigojo Agentūrą vertinti iš naujo pareiškėjo V. J. 2009 m. gegužės 26 d. Paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti dėl jos teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą (b. l. 7-10).
Komisija sprendime nurodė, jog ginčo santykius reguliuoja bei paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nustato TI taisyklės, kuriose numatyta, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus, tad, pasak Komisijos, Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 p. nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus (9 p.). Kaip nurodo Komisija, GAAB reikalavimuose (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 4 d.), tarp kitų reikalavimų yra nustatyta, kad ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos (1.6 p.).
Konstatavo, jog 2010 m. liepos 8 d. Agentūros sprendime nurodyta, kad duomenys apie tai, jog pareiškėjas laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė GAAB reikalavimų 1.6 p., buvo gauti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų, tačiau jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis minėtas pažeidimas buvo nustatytas, Agentūra pareiškėjui nei 2010 m. liepos 8 d., nei 2010 m. liepos 14 d. raštuose nenurodė, be to, tokias nustatytas faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų Agentūra nepateikė ir Komisijai. Taip pat Komisija sprendime nurodė, jog Agentūra pateikė žemėlapį iš STIS-GIS sistemos, kuriame pažymėti Vaclavo Jodko deklaruoti laukai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių kitų duomenų ar informacijos, patvirtinančių konkrečius GAAB reikalavimų 1.6 p. pažeidimo minėtuose laukuose faktus, šioje žemėlapio ištraukoje ar kituose Agentūros pateiktuose dokumentuose, nėra. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada, kokiu pagrindu ir kokios institucijos minėti pareiškėjo laukai buvo tikrinti.
Komisijos teigimu, Agentūros 2010 m. liepos 14 d. sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis skundžiama institucija nustatė, jog pareiškėjas padarė tyčinį GAAB reikalavimų 1.6 p. nuostatų pažeidimą, t. y. jame nenurodyta, kokį plotą kiekviename iš laukų sudarė tariamų pažeidimų plotas. Kai tuo tarpu, pasak Komisijos, Metodikoje dėl sankcijų už GAAB reikalavimų pažeidimus pareiškėjams taikymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. spalio 14 d.) numatyta, jog tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos) ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 bei 14 Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai (13 p.).
Taigi, Komisija, remdamasi Metodikos nuostatomis, teigia, jog GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi pagal nustatytą pastarųjų pažeidimų plotą (reikalavimų pažeidimo plotas – paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.)), t. y. konkrečią lauko, kuriame nustatytas pažeidimas, ploto dalį. Taigi atitinkamai, pagal tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, ar netyčinis, pareiškėjams taikomos skirtingų dydžių sankcijos (Metodikos 7 ir 10 p.).
Komisija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė sankciją už tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, tačiau 2010 m. liepos 14 d. sprendime dėl pareiškėjui mokėtinų išmokų bei taikomų sankcijų ji nenurodė, kokiame pareiškėjo deklaruotų laukų plote buvo deginama žolė/ražienos, nepateikė tokio ploto matavimų. Taip pat Agentūra nepateikė įrodymų, kad nustatytasis pažeidimas atitinka tyčinio reikalavimų nesilaikymo sąvoką, t. y. kad GAAB reikalavimų pažeidimą šiuo atveju sukėlė pareiškėjo sąmoningi veiksmai, susiję su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kad pareiškėjas sąmoningai neužtikrino net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, ar kad GAAB pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pakartotinai. Todėl Komisijos teigimu, Agentūra faktiniais duomenimis nepagrindė, kad GAAB reikalavimų nuostatų nesilaikyta daugiau nei pusėje faktinio pareiškėjo deklaruotų laukų, kuriuose nustatytas minėtų reikalavimų nesilaikymo atvejis, ploto.
Komisija sprendime padarė išvadą, jog Agentūra 2010 m. liepos 14 d. sprendimo dėl sankcijos už tyčinius GAAB reikalavimų pažeidimus skyrimo pareiškėjui nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (faktais) bei teisės aktų normomis, taikomos sankcijos yra nemotyvuotos, todėl priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės, jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).
Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.
Byloje nustatyta, kad Agentūra 2010 m. liepos 8 d. sprendime nenurodė pareiškėjui jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo nustatytas pažeidimas, jog pareiškėjas laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė GAAB reikalavimų (Komisijos byla, b. l. 4-6). Tokių aplinkybių Agentūra pareiškėjui nenurodė ir 2010 m. liepos 14 d. rašte (Komisijos byla, b. l. 24-25), tokias nustatytas faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų Agentūra nepateikė ir Komisijai. Pažymėtina, jog vien tik Agentūros pateiktas žemėlapis iš STIS-GIS sistemos, kuriame pažymėti V. J. deklaruoti laukai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (bloko Nr.(duomenys neskelbtini).) (Komisijos byla, b. l. 14), nepatvirtina konkrečių GAAB reikalavimų 1.6 p. pažeidimo minėtuose laukuose faktų. Byloje nėra duomenų kada, kokiu pagrindu, kokios institucijos ir kokiomis priemonėmis minėti pareiškėjo laukai buvo tikrinti.
Teismas taip pat sutinka su Komisijos teigimu, jog Agentūros 2010 m. liepos 14 d. sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis skundžiama institucija nustatė, jog pareiškėjas padarė tyčinį GAAB reikalavimų 1.6 p. nuostatų pažeidimą, t. y. jame nenurodyta, kokį plotą kiekviename iš laukų sudarė tariamų pažeidimų plotas.
Kaip jau anksčiau nurodyta, sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.
Pažymėtina, jog Metodikos 13 p. (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. spalio 14 d.) yra nurodoma, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai.
Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo Metodikos 13 p., gramatiškai aiškinat nuostatas dėl pažeidimų atvejų priskyrimo tyčiniams, darytina išvada, kad pažeidimų ploto santykis su faktinio lauko plotu yra kriterijus, kurio pagrindu 4, 5, 6 ir 8 p. nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 p. nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas priskiriami tyčiniams.
Remiantis Metodikos nuostatomis, darytina išvada, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi pagal nustatytą pastarųjų pažeidimų plotą (reikalavimų pažeidimo plotas – paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.)), t. y. konkrečią lauko, kuriame nustatytas pažeidimas, ploto dalį. Taigi atitinkamai, pagal tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, ar netyčinis, pareiškėjams taikomos skirtingų dydžių sankcijos (Metodikos 7 ir 10 p.).
Byloje nustatyta, kad Agentūra pareiškėjui pritaikė sankcijas už Metodikos 1 priedo 6 p. pažeidimus ir laikė juos tyčiniais, nesiaiškindama kokiame plote jie nustatyti.
Be to, Agentūra, taip pat nepateikė įrodymų, kad nustatytasis pažeidimas atitinka tyčinio reikalavimų nesilaikymo sąvoką, t. y. kad GAAB reikalavimų pažeidimą šiuo atveju sukėlė pareiškėjo sąmoningi veiksmai, susiję su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kad pareiškėjas sąmoningai neužtikrino net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, ar kad GAAB pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nustatyti pakartotinai, kaip tai nurodyta Metodikos 2 p.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 3R-197 (2010/04-4R-258) Agentūros 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. BR6-1370472 panaikino, kaip nepagrįstą objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (faktais) bei teisės aktų normomis, o taikomos sankcijos yra nemotyvuotos bei įpareigojo Agentūrą V. J. 2009 m. gegužės 26 d. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) vertinti iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Apibendrinant išdėstytą, atsakovės paduotas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Komisijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 3R-197 (2010/04-4R-258) paliekamas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
atmesti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 3R-197 (2010/04-4R-258) kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Raimondas Blauzdžius
Nijolė Šidagienė