Civilinė byla Nr. 2A-336-467/2018

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18306-2014-4

                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui advokatui Aivarui Škėmai,

atsakovei E. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalyje dėl išlaidų už stogo remontą bei namo Vilniuje, Sodų g. 17 inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1 256,64 EUR) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo, pagal atsakovės E. R. priešieškinį ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos priteisimo ir pagal prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-8531-141/2015 trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. S. ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės E. R. 2 206,07 EUR (7 617,14 Lt) skolą už administravimo ir komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2014 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą. E. R. pateikė prieštaravimus ir teismo įsakymas buvo panaikintas, teismui priėmus ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 370,20 EUR (11 636,63 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Atsakovė turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau už teikiamas paslaugas ji mokėjo nereguliariai. 2005 m. balandžio mėnesį padengusi skolą, atsakovė už paslaugas nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. yra mokėjusi tik keletą kartų.
3. Namo, kuriame atsakovė turi butą, adresas buvo (duomenys neskelbtini), vėliau šis namas buvo išskirstytas į atskirus namus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuos namus jungia bendros inžinerinės sistemos, todėl jos yra namo bendro naudojimo objektas.
4. Buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbai. Šio korpuso butų ir kitų patalpų savininkai 2011 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų, stogo remonto ir palėpės kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovė ginčija 2014 m. gegužės mėnesį atliktus stogo dangos remonto darbus, nors (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkei E. R. priklauso 97,38 kv.m. naudingojo ploto, šis plotas dalijamas iš 1365,38 kv.m., t.y. gyvenamojo namo viso naudingojo ploto, gauta suma yra dauginama iš visos remonto kainos – 56 156,20 Lt, ir gaunama 4 005,75 Lt suma, proporcinga atsakovės turimai daliai.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia formaliai sudarytomis eksploatavimo, administravimo ir komunalinių paslaugų mokesčių apskaičiavimo lentelėmis, tačiau praktiškai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad  jo nurodyti darbai buvo atlikti. Atsakovė nesutinka su  pastate įvykusių avarijų  likvidavimo kaštais, nors formaliai pastatas, kuriame yra atsakovės butas, turi vieną adresą – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra du skirtingi namai, kurių techninė būklė ir inžinerinės komunikacijos visiškai skirtingos, skirtingas jame ir gyventojų skaičius: (duomenys neskelbtini) turi tiktai 14 butų, Sodų g. 17 name yra žymiai daugiau butų, šiame pastate taip pat yra visuomeninio maitinimo įmonės, parduotuvės,  viešbutis ir kt., todėl avarijų šalinimo darbai pastate Sodų g. 17 niekaip negali būti siejami su (duomenys neskelbtini) pastatu ir šių avarijų kaštai negali būti išdalinti šiam pastatui.
6. Atsakovė nurodė, kad į 2014 m. gegužės mėnesio apyvartos žiniaraštį yra įtraukta 4 005,75 Lt suma už stogo remontą. Laiko, kad, atsižvelgiant į sumos dydį, ji paskaičiuota tikrai ne visiems gyventojams, o tik pastato, kuriame yra atsakovės butas, gyventojams. Taip pat atsakovė nesutinka su 2010 m. lubų apšiltinimo darbų aktu virš 19 buto: neaišku, ar iš viso šie darbai buvo atlikti, kaip ši suma buvo paskirstoma. Taip pat atsakovei nėra žinoma, kad ieškovas, kaip pastato administratorius, atliktų profilaktinės apžiūros, einamojo remonto, kanalizacijos ir vandentiekio tinklų bei kitus priežiūros ir remonto darbus. Dėl ieškovo netinkamai atliekamos pastato priežiūros, į butus skverbiasi drėgmė, tačiau ieškovas nepripažįsta, kad drėgmė į butus patenka dėl blogos stogo priežiūros.
7. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 2 797,90 EUR (9 652,82 Lt ) padarytos žalos atlyginimo dėl ieškovo netinkamai teikiamų pastato eksploatavimo paslaugų, netinkamos stogo priežiūros ir namo vidinėse patalpose atsiradusios drėgmės, pelėsio ir sienų konstrukcijų pažeidimųų.
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti dėl senaties ir kaip neįrodytą.
9. Pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 165,14 EUR (569,75 Lt) priteisimo už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., nes šios skolos klausimas buvo išspręstas taikos sutartimi.
10. Atsakovė pareiškimu dėl ieškinio dalies pripažinimo pripažino dalį ieškinio dėl 384,40 EUR (1 327,26 Lt) skolos už šilumos tinklų eksploatavimą bei 224,72 EUR (775,92 Lt) už bendrosios nuosavybės administravimą – iš viso 609,12 EUR (2 103,18 Lt).
11. Prie bylos prijungus civilinę bylą Nr. 2-8531-141/2015 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos atlyginimo, ieškovė teismo nutartimi pripažinta trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš atsakovo 691,02 EUR žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu priėmė ieškovo 165,14 EUR reikalavimo iš atsakovės atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino, priešieškinį bei trečiojo asmens ieškinį atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi paskirtas ieškovas ir šias funkcijas jis vykdė iki 2014 m. vasario 20 d., vėliau turto administravimo funkcijos pavestos UAB „Naujininkų ūkis“. Atsakovė nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. yra kelis kartus sumokėjusi už teiktas komunalines paslaugas, už šį laikotarpį yra susidaręs 3 294,74 EUR (11 366,88 Lt) įsiskolinimas: už šilumos tinklų eksploataciją, komunalinių atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų remontą, bendrosios nuosavybės administravimą, pastato techninę priežiūrą.
14. Teismas iš ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų nustatė, kad pastate (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami lubų apšiltinimo mineralinės vatos plokštėmis darbai, 2011 m. sausio mėn. – sniego valymo nuo stogų darbai, 2012 m. lapkričio mėn., 2013 m. gegužės mėn. – darbai, susiję su stogo remontu, 2013 m. birželio mėn. – su vandentiekio remontu susiję darbai. Teismas atsakovės argumentus, jog namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atskiri pastatai ir todėl ji neprivalo apmokėti kanalizacijos išvalymo išlaidų, atmetė kaip nepagrįstus; remdamasis Nekilnojamojo turto registro išrašu darė išvadą, kad pastate (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) įrengtas centrinis šildymas, miesto vandentiekis ir miesto kanalizacija.
15. Teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi bei Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, pažymėjo, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra namo bendro naudojimo objektas, todėl už atliktus nuotekų šalinimo sistemos remonto darbus privalo mokėti butų ir kitų patalpų savininkas proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad byloje yra (duomenys neskelbtini) korpuso gyventojų balsavimo biuletenis, iš kurio matyti, kad šio pastato korpuso gyventojų dauguma nutarė kaupti lėšas, atlikti stogo remontą bei palėpės kadastrinius matavimus.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės žyminį mokestį bei ištaisė rašymo apsirikimo klaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

17. Atsakovė E. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Apeliantė nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, jį priimant yra pažeistos materialinės ir proceso normos, o teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Neaptarti atsakovės ir trečiojo asmens pateikti žodiniai ir rašytiniai įrodymai, specialistų išvados, nepaaiškinta, kodėl teismas juos atmeta. Nurodo, kad 2015-01-23 pripažino dalį skolos – 2 103,18 Lt už šilumos tinklų eksploatavimą ir bendrosios nuosavybės administravimą, tačiau, gavus duomenis apie ieškovo nesąžiningumą, šio prašymo atsisakė žodžiu vėlesniuose posėdžiuose, o baigiamojoje kalboje pripažino skolos dalį, ji sudaro 4 061,39 Lt, tačiau susidaro įspūdis, kad apeliantės baigiamosios kalbos teismas negirdėjo ir neskaitė.
19. Priimant sprendimą buvo vertinami ir aptariami tik vienos šalies – ieškovo pateikti įrodymai, nei vienas atsakovės ir trečiojo asmens pateiktas į bylą rašytinis įrodymas ir žodinis parodymas sprendime nebuvo paminėtas, kas rodo išskirtinį teismo šališkumą. UAB „Avarija“ išrašytos sąskaitos yra dėl vidaus inžinerinių tinklų avarijų ne apeliantės name, o gretimame name adresu Sodų g. 17, Vilnius, todėl teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kas sąlygojo neteisėtą sprendimą.
20. Sprendimą dėl stogo ir kitų remonto darbų išlaidų apmokėjimo teismas grindžia ieškovo pateiktomis sąmatomis ir sąskaitomis, o apeliantės ir trečiojo asmens rašytinių įrodymų teismas sprendime neminėjo, nepaaiškino, kodėl juos atmeta. Byloje yra įrodymų, kad ieškovas grindžia savo reikalavimus fiktyviomis sąskaitomis už darbus, kurie niekada nebuvo atliekami, šis klausimas buvo keliamas bylos nagrinėjimo metu, tačiau sprendime šie argumentai neaptariami, o reikalavimas mokėti pagal fiktyvias sąskaitas patenkintas.
21. Teismas padarė pažeidimą, neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, o tai sąlygojo, kad bylos esmė nebuvo atskleista. Teismas nesivadovavo vienoda teismų praktika, atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. 2-336-624/2008 priimtą įsiteisėjusį sprendimą analogiškoje situacijoje, nes abejose bylose ekspertų išvados buvo darytos pagal dokumentus ir pateiktos vienodų patalpų vienodos remonto sąmatos.
22. Ieškinio senatis yra taikoma nepagrįstai ir neteisingai, nes apie padarytą žalą pilną informaciją apeliantė gavo tik 2013 m., baigus remontą, kuris tęsėsi du metus; kadangi remonto metu atsirado galimybė pamatyti visas buto konstrukcijas, prie kurių anksčiau nebuvo priėjimo ir kurių negalėjo pamatyti antstoliai. Apie viršutinių butų užliejimus sužinojo iš kaimynių I. S. ir T. L., kurios apie tai paliudijo teisme, tik 2014-2015 metais. Žalos atsiradimo priežastis nustatyta 2015 m., tad iki 2013 m. apie padarytą žalą pilnos informacijos neturėjo, o iki 2014-2015 m. neturėjo informacijos apie žalos priežastį. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2011 m., o tik nuo 2014 m., kai apeliantė sužinojo apie žalos mastą ir žalos atsiradimo priežastį.  
23. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti, neišspręstų reikalavimų dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Ieškovas atsiliepime į atsakovės E. R. apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimą bei 2015-12-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad administratorius į bylą pateikė daugybę įrodymų, pagrindžiančių administratoriaus tinkamą pareigų atlikimą ir paslaugų teikimu nepatenkinti administratoriaus teikiamomis paslaugomis yra tik tie namo gyventojai, kurie yra nesusimokėję už dalinį stogo remontą, tarp jų – ir ieškovė bei trečiasis asmuo. Atsakovė teigia, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra skirtingi namai, todėl jų inžinerinės sistemos yra skirtingos, tačiau anksčiau buvo vienas namas adresu – (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo suskirstytas į penkis namus, tačiau visos pastato inžinerinės sistemos liko bendros. Visi namai (išskyrus (duomenys neskelbtini)), tarp jų ir atsakovės, turi bendras inžinerines sistemas, todėl ir mokesčiai buvo paskirstyti visiems namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkams. Tuo tarpu išlaidos už dalinio stogo remontą buvo paskirstytos tik (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkams, kadangi buvo remontuojamas išimtinai šio namo stogas ir išimtinai šio namo daugumos gyventojų prašymu.
25. Nurodo, kad dalinis stogo remontas buvo atliktas išimtinai gyventojų prašymu, atsakovė pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas turi pareigą proporcingai savo turimai daliai sumokėti ieškovui pastato dalinio stogo remonto išlaidas. Rangovas darbų atlikimui buvo parinktas konkurso būdu, darbus atliko privati įmonė, kuri rinkos sąlygomis pasiūlė mažiausią kainą tiek dėl medžiagų, tiek dėl darbų. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės pateiktos 2015-02-20 techninio tyrimo išvados Nr. 2-02-01 nėra pakankamos, kadangi šis įrodymas pateiktas vienašališkai, ieškovui nieko nežinant apie vykdomą techninį tyrimą, tyrimas atliktas ne atvykus į ginčo objektą, o per nuotolį, atsakovės deklaruojamas įvykis įvyko dar prieš 2011 m., o techninio tyrimo išvada atliekama praėjus daugiau kaip 4 metams po įvykio. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl išlaidų už stogo remontą bei namo Vilniuje, Sodų g. 17, inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1 256,64 EUR) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovei UAB „Senamiesčio ūkis“ ir perdavė  šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
28. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą dalyje dėl išlaidų už stogo remontą bei namo Vilniuje, Sodų g. 17, inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1 256,64 EUR) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovei UAB „Senamiesčio ūkis“, buvo skirtas žodinis bylos nagrinėjimas.
29. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 3 d. gauti ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ rašytiniai paaiškinimai dėl E. R. apeliacinio skundo ir prie jų pateikti įrodymai, kuriuose ieškovas teigia, kad anksčiau teiktuose paaiškinimuose ieškovas yra nurodęs, jog atsakovės skola už dalinį stogo remontą sudaro 1 160,15 EUR, taip pat pateikti paaiškinimai, kokiu būdu ši suma buvo apskaičiuota. Akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog reikalavimo pagrįstumas dėl dalinio stogo remonto yra įrodytas, tik būtina išskirti konkrečios atsakovei tenkančios skolos dydį už stogo remontą ir skolos dydį už avarijų likvidavimą ir (ar) kitus remonto darbus. Ieškovas teigia, kad atsakovės skola už stogo remonto darbus sudaro 1 160,15 EUR, likusi skolos dalis yra susidariusi už avarijų likvidavimą namo, kurio adresas tuomet buvo (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotėkų sistemose bei kitus remonto darbus (96,49 EUR).
30. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, padaręs išvadą, kad VĮ Registrų centro išrašai ir 2012-12-03 korpuso 5A4p bendro naudojimo objektų aprašas nėra pakankami įrodymai išvadai apie korpusų 5A4p, 2A2p, 1A4p nuotėkų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos bendrumą, neatkreipė dėmesio į byloje esančius, tačiau žemesniųjų teismų konkrečiai neaptartus, įrodymus, o būtent: inžinerinių sistemų bendrumą patvirtina UAB „Avarija“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pasirašyti atliktų darbų aktai, kuriuose konkrečiai nurodyta, kad tokie darbai kaip nuotėkų stovo išvalymas, nuotėkų išvado išvalymas ir kt., vyko adresu (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „Avarija“ dėl nuotėkų tinklų bendrumo neskirstė atliktų darbų pagal pastato korpusus.
31. Inžinerinių tinklų bendrumą patvirtina ir byloje esantis UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pasirašytos sutarties priedo Nr. 543 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos“ turinys. Minėtame priede yra pavaizduotos atskirų namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdynų trasos. Pastatas (duomenys neskelbtini) žymimas 1/17 ir 4MG. Taip pat yra pažymėtos iš pastato išeinančios nuotekų trasos, įeinančios į bendrą pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esantį nuotėkų surenkamąjį šulinį. Eksploatacijos ribų plane matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančius korpusus aptarnauja vienas bendras vandentiekio įvadas. Planas 2004-01-29 parengtas UAB „Vilniaus vandenys“, todėl abejoti juo, kaip parengtu ieškovo, nėra pagrindo.
32. Bendros išlaidos už avarijų likvidavimą sudarė 488,36 EUR (1 686,21 Lt), atsakovės skola už avarijų likvidavimą, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. birželio mėn. sudarė 13,42 EUR (46,32 Lt), skola fiksuojama eilutėje „Remonto darbai“. Eilutėje „Kiti remonto darbai“ fiksuojama 52,21 EUR (180,28 Lt) skola. Tai yra smulkūs remonto darbai per laikotarpį nuo 2005 iki 2011 metų. Smulkūs remonto darbai buvo atlikti ir 2012 m. lapkričio, ir 2013 m. gegužės, birželio mėnesiais, iš viso už 46,29 EUR (159,84 Lt). Atsakovei per minėtą laikotarpį  buvo atlikta darbų (avarijų likvidavimas ir smulkūs remonto darbai) už 111,92 EUR sumą. Kadangi atsakovė už šias paslaugas mokėjo nereguliariai, liko skolinga 96,49 EUR, iš kurių - 13,42 EUR už avarijų likvidavimą ir 83,07 EUR už kitus remonto darbus.
33. Atsakovė E. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus ir pateikė papildomus įrodymus, kuriuose savo poziciją palaikė. Akcentavo, kad namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi jokių bendrų inžinerinių tinklų, jų techninė būklė taip pat labai skirtinga. (duomenys neskelbtini) yra daug verslo įmonių, kurios niekada nederino savo veiklos su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais. (duomenys neskelbtini) name nėra centrinio šildymo. Nuo 2014-02-20 vieno iš korpusų namo (duomenys neskelbtini) administravimą perėmė UAB „Naujininkų ūkis“. Pasikeitus administratoriui, (duomenys neskelbtini) korpuso gyventojams jau nereikia mokėti už kaimyninio namo adresu (duomenys neskelbtini) eksploatavimo ir remonto išlaidas. Ši aplinkybė aprašyta ir papildomame 2015-12-04 pirmosios instancijos teismo sprendime.
34. Atsakovė laiko, kad ieškovas, teikdamas papildomus dokumentus, klaidina teismą. Pateikta nuotėkų vamzdynų schema – tai yra išorinių tinklų schema. Visi mieste esantys namai yra prijungti prie bendrų miesto nuotekų tinklų, o kaimyniniai namai – prie greta esančių išorinių nuotekų tinklų. Tačiau visi avariniai darbai buvo vykdomi dėl avarijų vidaus tinkluose, butuose ir verslo objektuose gretimame name Sodų g. 17, Vilniuje, tai akivaizdu iš UAB „Avarija“ duomenų. Užsikimšus kanalizacijai, tinklų valymas vykdomas iki prijungimo prie išorinių tinklų ir net toliau.
35. Atsakovė laiko esant reikšminga ir tai, kad verslo subjektams, veikiantiems name (duomenys neskelbtini), namo gyventojai davė sutikimus veikti, o namo (duomenys neskelbtini) verslo subjektams tokių sutikimų nedavė, kadangi tai yra atskiri pastatai. Atsakovei yra nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) namo gyventojai turi būti atsakingi už (duomenys neskelbtini) namo problemas ir verslo subjektų sukeliamas avarijas. Visi avarijos židiniai buvo nustatyti name, esančiame (duomenys neskelbtini), nei karto avarinė tarnyba nebuvo kviesta į (duomenys neskelbtini). Tai, kad akte pažymėta, jog avarijos likvidavimo darbai buvo atliekami adresu (duomenys neskelbtini), - tik administratoriaus nurodytas adresas. Nuotekų stovai ir išvadai yra vidaus tinklų elementai ir dėl vidaus tinklų avarijos reikėjo valyti šiuos tinklus. Surenkamasis šulinys ir gatvės kanalizacijos trasa – tai išoriniai inžinerinių tinklų elementai, o pačios avarijos įvyko butuose ir kitose patalpose. Iš namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išeina skirtingi išvadai į kanalizacijos trasą ir per išorinius tinklus jie patenka į surenkamąjį šulinį, tačiau vidaus vandentiekiai namuose niekaip nesurišti, tik prijungti prie miesto tinklų, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė turi mokėti už viso miesto patalpų savininkus. Ieškovo pateiktose nuotraukose nėra atsakovės gyvenamojo namo.
36. Atsakovė laiko, kad ieškovas pateikė dokumentus dėl stogo remonto atbuline data, kadangi ji daug kartų kreipėsi į UAB „Senamiesčio ūkis“, tačiau jokių atsakymų dėl stogo remonto negavo. Ieškovo teigimu, 2010-09 buvo neva apšildytos vatos plokštėmis lubos, padarant medžio karkasą (kiti remonto darbai), tačiau liudytojai pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad jokie remonto darbai nebuvo atlikti, nebuvo apšildytos lubos bendrose patalpose. Atsakovė į bylą yra pateikusi palėpės nuotraukas ir apžiūros aktą, iš kurių matyti, kad lubos nėra apšildytos. Ieškovas pateikė į bylą 2012 m. lapkričio mėnesio ir 2013 m. gegužės mėnesio aktus, pagal kuriuos matyti, kad buvo atliekami šlaitinių stogo lietvamzdžių, tiesiųjų grandžių ir alkūnių keitimo darbai, taip pat nuolajų keitimas, durų uždarymo prietaisų remontas. Tai nėra jiems darytas remontas, kadangi gyventojai viską remontavo savo sąskaita. Be to jau 2013 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Tantalus“ buvo parengęs lokalinę stogo remonto sąmatą, kurioje taip pat numatytas lietvamzdžio ir antstoginio lietlovio remontas. Atsakovei kyla klausimas, kas tuomet buvo remontuota pagal pateiktus 2012 m. ir 2013 m. aktus.
37. Atsakovė akcentavo, kad niekada neginčijo pareigos mokėti už namo administracijos ir techninės priežiūros paslaugas, tačiau nesutinka mokėti už tuos darbus, kurių atlikimui nebuvo gautas gyventojų sutikimas, kai jis buvo būtinas, už nerealias medžiagų kainas ir panašiai. Pažymėjo, kad stogo remonto darbams atlikti buvo organizuotas konkursas. Nustatyta, kad darbus atliko ne įmonė UAB „Atira“, kuri laimėjo atrankos konkursą, o UAB „Tantalus“, kuri konkurse nedalyvavo, kuri net neturi tokiam darbui specialistų ir dėl to negali vykdyti stogo remonto darbų, tuo labiau negali vykdyti darbų kultūros paveldo objektuose, koks yra ir atsakovės namas (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė gali atsisakyti mokėti už remonto darbus, kuriuos atliko UAB „Tantalus“ ir kurie nėra susiję su stogo remonto darbais, nes tokio sutikimo jiems nedavė.
38. Be to palėpės grindų šiltinimo darbai jokiais teisės aktais nėra privalomai numatyti, dėl tokių darbų butų savininkai sutikimo nedavė. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad į stogo remonto sąmatą buvo įtraukti ir lietvamzdžių ir lietlovių keitimo darbai, tačiau tokie darbai jau buvo atlikti 2012-2013 metais, už jų remontą gyventojai jau apmokėjo. Darbų atlikimo aktus pasirašė namo gyventojas J. P., kuris neturėjo tam įgaliojimų, taigi tokie aktai negali būti laikomi tinkamais įrodymais.
39. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad ji sutiktų mokėti už gretimo namo avarijų šalinimą priklausančias sumas tik tokiu atveju, jei už stogo remontą mokėtų ir gretimo namo gyventojai, jeigu ieškovas tvirtina, kad namai yra bendri, susiję vieningomis komunikacijomis.
40. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo argumentus ir motyvus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pažymėjo, kad iki šiol apeliantė nekėlė klausimo, ar darbai yra tikrai atlikti, ar jie atlikti tinkamai, nes byloje yra šią aplinkybę patvirtinantys duomenys.
41. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo prašymu buvo apklaustas liudytojas E. M., kuris parodė, kad namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai yra bendri.
42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
43. Ši byla nagrinėjama atsakovės E. R. apeliacinio skundo ribose, t.y. dalyje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka – dėl išlaidų už stogo remontą bei namo Vilniuje, Sodų g. 17 inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1 256,64 EUR) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“. Pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).
44. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius ir naujai surinktus įrodymus, o taip pat atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.), gali išnagrinėti bylą apskųstoje dalyje iš esmės.
45. Taigi, grąžindamas bylą nagrinėti dalyje iš naujo apeliacine tvarka, kasacinis teismas suabejojo dėl namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuotekų inžinerinės sistemos bendrumo, pripažindamas, kad būtina nustatyti, ar ieškovas pagrįstai reikalauja mokesčio už avarijų likvidavimą tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato nuotekų sistemoje, taip pat, koks konkretus apeliantės E. R. skolos dydis už šias paslaugas, taip pat, koks yra konkretus apeliantės E. R. skolos dydis už (duomenys neskelbtini) namo, kuriame yra apeliantei priklausantis butas (korpusas 5A4p, unikalus Nr. 1094-0072-4056), dalinį stogo remontą.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už dalinį stogo remontą priteisimo yra pagrįstas, kadangi jis yra įrodytas ieškovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad dalinis stogo remontas buvo reikalingas, rangovas buvo parinktas teisėtai pagal visus tuo metu galiojusius reikalavimus ir kad dalinio stogo remonto kaina (56 165,20 Lt arba 16 266,56 EUR) nebuvo nepagrįstai didelė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės E. R. skolą už dalinį stogo remontą, nurodė bendrą skolos sumą 1 256,64 EUR, apimančią skolą už dalinį stogą remontą, už avarijų likvidavimą ir kitus smulkius remontus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad atsakovei tenkančios skolos už dalinį stogo remontą dydį būtina išskirti.
47. Iš byloje esančių įrodymų, o taip pat iš apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktų papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovės skola už dalinį stogo remontą sudaro 1 160,15 EUR ir ši suma apskaičiuota proporcingai atsakovės turimam buto plotui - atsižvelgiant į tuomet buvusį viso namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų asmeninės nuosavybės teise turimą butų ir kitų patalpų plotų sumą, apskaičiuota vienam kvadratiniam metrui tenkanti dalinio stogo remonto kaina (16 266,56 EUR/1365,37 kv/m = 11,91 EUR už 1 kv/m). Gavus, kad 1 kv/m tenkanti dalinio stogo remonto kaina sudaro 11,91 EUR, padauginama iš atsakovei priklausančio buto ploto (97,38 kv/m) ir gaunama, kad atsakovei tenkanti proporcingai mokėtina suma už dalinį stogo remontą sudaro 1 160,15 EUR (b.l. 111, t.1).
48. Taip pat byloje yra pateikta UAB „Senamiesčio ūkis“ pažyma apie už dalinį stogo remontą namui (duomenys neskelbtini) neatsiskaičiusių savininkų sąrašą, kuriame patvirtinamas atsakovės skolos dydis – 1 160,15 EUR (b.l. 216, t.3). Pažymėtina, kad šiuo atveju iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė privalo apmokėti už dalinį stogo remontą (ir kasacinės instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo pagrįstumas dėl dalinio stogo remonto yra įrodytas, tik būtina konkrečiai iš minėtos sumos išskirti skolos dydį už stogo remontą ir skolos dydį už avarijų likvidavimą ir (ar) kitus remonto darbus), todėl, nustačius, kad už dalinį stogo remontą atsakovei tenkanti skolos dalis yra 1 160,15 EUR, ši suma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista pagal 2014-05-21 atliktų darbų aktą.
49. Padarius išvadą, kad už dalinį stogo remontą atsakovei tenkanti skolos dalis yra 1 160,15 EUR EUR, likusi dalis (iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi grąžintos nagrinėti iš naujo 1 256,64 EUR skolos) laikytina skola už avarijų likvidavimą ir (ar) kitus remonto darbus. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovės likusios dallies skolą sudaro 13,42 EUR už avarijų likvidavimą ir 83,07 EUR už kitus remonto darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu šią sumą pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė taip pat pagrįstai.
50. Esminis ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl skolos už avarijų likvidavimą ir kitus remonto darbus priteisimo, yra dėl namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nuotekų inžinerinės sistemos bendrumo. Apeliantė teigia, kad namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės butas, ir namas (duomenys neskelbtini) yra atskiri pastatai ir todėl ji neprivalo mokėti išlaidų proporcingai savo nuosavybėje turimam plotui už kanalizacijos avarijų likvidavimo darbus pastate (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia priešingai ir teisėjų kolegija ieškovo argumentus pripažįsta pagrįstais.
51. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), korpusai (5A4p (jame yra atsakovei priklausantis butas), 2A2p, lA4p (dabartiniu (duomenys neskelbtini) adresu esantis korpusas), atsakovės skolos už avarijų likvidavimą susidarymo laikotarpiu (nuo 2009 m. gegužės iki 2011 m. birželio) ir dabar turėjo ir turi bendrą nuotekų ir vandentiekio sistemą, t. y. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašai (b.l. 112-119, t.1) tvirtina, kad iki 2011 m. gegužės mėn. vienu tuomet egzistavusiu adresu (duomenys neskelbtini) buvo penki per sienas (ugniasienes) sujungti pastatai, žymimi korpusais 3A2p, 4Alp, 5A4p, 2A2p, lA4p), ir kad korpusus 5A4p, 2A2p, 1A4p administravo UAB „Senamiesčio ūkis“, taip pat, kad šie korpusai turėjo ne vietines, o bendro naudojimo nuotekų ir vandentiekio sistemas. Minėtam faktui, t.y. korpusų 5A4p, 2A2p, lA4p nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos bendrumui pagrįsti, ieškovas taip pat pateikė 2012-12- 03 korpuso 5A4p (jame yra atsakovei priklausantis butas), bendro naudojimo objektų aprašą (b.l. 199, t.1), taip pat sutarties tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ priedą Nr. 543 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos“.
52. Taigi (duomenys neskelbtini), Vilnius adresu įregistruotą pastatą sudaro penki gyvenamieji namai, įskaitant ir apeliantės nurodomus namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abu paminėti gyvenamieji namai turi komunalinį vandentiekį ir komunalinį nuotekų šalinimą, todėl darytina išvada, kad tuo pačiu adresu įregistruotų gyvenamųjų namų vandentiekio ir kanalizacijos tinklai yra bendri (b.l. 116-119, t.1). Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas E. M.. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėtų gyvenamųjų namų vandentiekio ir kanalizacijos tinklai yra atskirti, į bylą nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės pareigos apmokėti už avarijų likvidavimą minėtuose tinkluose.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nurodė, kad VĮ Registrų centro išrašai ir 2012-12-03 korpuso 5A4p (jame yra atsakovei priklausantis butas) bendro naudojimo objektų aprašas nėra pakankami įrodymai išvadai apie korpusų 5A4p, 2A2p, 1A4p nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos bendrumą, o bendrą skolos dydį už ieškovės organizuotus darbus nurodė išskirti pagal atskirus darbus ir jų jiems patirtas išlaidas.
54. Tačiau korpusų 5A4p, 2A2p, lA4p nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos bendrumą, be Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų įrodymų, patvirtina ir minėti UAB „Avarija“ (Vilniaus m. savivaldybei priklausiusi bendrovė) ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pasairašyti atliktų darbų aktai (b.l. 31, 32, 36, 38-58, t.1). Minėtuose aktuose konkrečiai nurodyta, kad tokie darbai kaip nuotekų stovo išvalymas, nuotekų išvado išvalymas, nuotekų išsiurbimas ir išvežimas, avarijos nustatymas, pilnų kanalizacijos šulinių išsiurbimas, nuotekų tinklų apžiūra vyko adresu (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikėjas UAB „Avarija“ dėl nuotekų tinklų bendrumo neskirstė atliktų darbų pagal pastato korpusus.
55. Nuotekų tinklų bendrumą taip pat patvirtina byloje esančio tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pasirašytos sutarties priedo Nr. 543 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribos“ turinys. Minėtame priede yra pavaizduotos atskirų namų, esančių Šopeno gatvėje nuotekų vamzdynų trasos. Pastatas (duomenys neskelbtini) žymimas „1/17“ ir „4MG“. Taip pat yra pažymėtos iš pastato išeinančios nuotekų trasos (žymimos „KF“), įeinančios į bendrą pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esantį nuotekų surenkamąjį šulinį, taip pat pažymėtos iš šio bendro šulinio tomis pačiomis trasomis į Šopeno gatvėje esančias trasas, priklausančias UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų trasoms, po pastatu išeinančios nuotekų trasos. Apie pastato (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) nuotekų bendrumą rodo ir ieškovo papildomai pateiktas didesnio mastelio planas su atitinkamais žymėjimais, iš kurių matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)vidiniame kieme yra bendras nuotekų surenkamasis šulinys, į kurį suteka nuotekos iš viso tuo metu adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) buvusio pastato (išskyrus korpusą 4Alp), o iš minėto šulinio nuolydžio principu nuotekos teka į Šopeno g. esančias UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančias trasas. Taip pat eksploatacijos ribų plane matyti, kad (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) esančius korpusus aptarnauja vienas bendras vandentiekio įvadas (žymimas stačiakampiu, padalintu balta ir juoda spalvomis). Eksploatacijos ribų planą 2004-01-29 parengė UAB „Vilniaus vandenys“, todėl abejoti šiuo įrodymų nėra pagrindo. Taip pat pateiktos fotonuotraukų kopijos leidžia įvertinti vizualų pastato, kurio buvęs adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsidėstymą ir vidiniame kieme esantį bendrą nuotekų surenkamąjį šulinį.
56. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pastato, kurio adresas buvo (duomenys neskelbtini), korpusų 5A4p, 2A2p, 1A4p nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistema yra bendra, t.y. minėtų korpusų nuotekų sistema neturi atskirų ir korpusų nuotekų vamzdžių nejungiančių trasų, taip pat korpusai neturi atskirų surenkamųjų šulinių. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to tiek byloje esančio aprašo turinyje, tiek ir dabartinių formų aprašuose (Aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymų Nr. D1-549 patvirtinta forma) konkretūs namui priklausantys bendrojo naudojimo objektai, tame tarpe ir bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos, kartu su bendromis šių objektų charakteristikomis nurodomi bendrame „Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše“, išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas.
57. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas tinkamai (VĮ Registrų centro duomenimis, atliktų darbų aktais ir kitais rašytiniais įrodymais) pagrindė korpusų 5A4p, 2A2p, 1A4p nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos bendrumą ir už avarijų likvidavimą minėtoje sistemoje turi teisę reikalauti proporcingo atsakovės prisidėjimo prie išlaidų kompensavimo.
58. Ieškovas pačių išlaidų dydį ir atsakovės skolą už avarijų likvidavimą grindžia jau minėtais UAB „Avarija“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ atliktų darbų aktais bei apyvartos žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn.). Pagal atliktų darbų aktus matyti, kad bendros išlaidos už avarijų likvidavimą (laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės iki 2011 m. birželio) sudarė 1 686,21 Lt (488,36 EUR). Apyvartos žiniaraštyje (laikotarpis nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn.) atsakovei išlaidos už avarijų likvidavimą yra priskirtos eilutėje „Remonto darbai“. Atsakovės skola už avarijų likvidavimą, skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2011 metų birželio mėnesio sudarė 46,32 Lt (13,42 EUR). Mokestis už avarijų likvidavimą atsakovei buvo skaičiuojamas, sudedant korpusų 5A4p, 2A2p, lA4p butų ir kitų patalpų savininkų plotus (į bylą pateikti plotų duomenys), paskaičiuojant vienam kvadratiniam metrui tenkančią išlaidų dalį, dauginant iš atsakovės buto ploto 97,38 kv/m.
59. „Kiti remonto darbai“, kaip nurodo ieškovas, reiškia įvarius smulkius remonto darbus, neįeinančius į privalomus techninės priežiūros darbus, apmokestinamus techninės priežiūros tarifu. Remiantis apyvartos žiniaraščiu (laikotarpis nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų birželio), smulkūs remonto darbai korpusui, kuriame yra atsakovės butas, buvo atlikti 2012 m. lapkričio mėn., 2013 metų gegužės bei birželio mėnesiais, viso už 159,84 Lt (46,29 EUR). Taigi viso per minėtą laikotarpį buvo atlikta darbų ir atsakovei paskirstyta (avarijų likvidavimas ir smulkūs remonto darbai) už 111,92 EUR sumą.
60. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovė iki 2013 m. liepos mėnesio paskutinį kartą mokėjo tik 2008 m. vasario mėnesį (20 Lt) ir 2013 m liepos mėnesį - 60 Lt (17,37 EUR). Paskutinis mokėjimas įvairiomis proporcijomis ieškovės buhalterinėje sistemoje buvo paskirstytas dengti skoloms už įvairias paslaugas, tačiau iš 111,92 EUR skolos už avarijų likvidavimą ir smulkius remonto darbus, atsakovė liko skolinga 96,49 EUR, iš kurių 13,42 EUR už avarijų likvidavimą, o 83,07 EUR už kitus remonto darbus. Todėl šios abi skolos sumos pagrįstai buvo priteistos pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovui.
61. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas nagrinėjamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
62. 73. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės E. R. priteistina 217,80 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieškovo UAB “Senamiesčio ūkis” naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija             

n u t a r i a:

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaidų už stogo remontą bei namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų avarijų likvidavimą (bendra suma 1 256,64 EUR) priteisimo iš atsakovės E. R. ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. R. 217,80 EUR (du šimtus septyniolika eurų 80 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB “Senamiesčio ūkis” naudai.

Teisėjai                                                                      Andrius Ignotas

                                                                      Jadvyga Mardosevič

Alma Urbanavičienė