Pranešėjas Arūnas Paštuolis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-493/2011

Teisėja Audronė Levinskienė                            (Proceso Nr. 1-65-1-00892-2009-3)

                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                        2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai B. J., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nuteistajam J. J., gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, civilinio atsakovo atstovui D. A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. ir civilinio atsakovo D. A. B. įmonės atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 68 str., uždrausta J. J. 1(vienerius) metus teisė vairuoti transporto priemonę.

Priteista iš Daliaus A. B. įmonės po 70.000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų V. J. ir B. J..

Transporto priemonės IVECO 44OE47 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BIANCHI 3A93P ( valst. Nr. CK 421), MAN 18.483 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCHMITZ SC24 (valst. Nr. AM 839) grąžinti pagal priklausomybę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2009-06-15 apie 11.30 val. Kauno r., Babtų sen., vairuodamas automobilį „IVECO 44OE47", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Panevėžys-Aristava-Sitkūnai  Sitkūnų kryptimi, ties kelio 82,916 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, ko pasėkoje, sprogus techninių reikalavimų neatitinkančiai automobilio padangai, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „MAN 18.483" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio keleivis A. J..

Nuteistasis J. J. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti  ir bylą nutraukti.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuteistasis nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, kadangi jo nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad vairuojant vilkiką „IVECO 44OE47", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam sprogo padanga, jis nesuvaldė vilkiko, o ir suvaldyti nebuvo galimybės. Šį vilkiką vairavo nuo 2008 metų rudens. Prieš įvykio dieną vilkiko padangos nebuvo keistos, buvo keistos tik priekabos. Tą dieną ant svarstyklių prapjovė priekinę padangą ir ji buvo pakeista atsargine. Su A. P. vizualiai ta padanga buvo apžiūrėta, atrodė normali, protektorius pakankamas ir tolygus.

Liudytojas A. P. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2009-06-15 ryte J. J. padėjo pakeisti jo vairuojamo automobilio IVECO priekinį kairės pusės ratą. Uždėtas ratas atrodė tvarkingai. Pakeitę ratą išvažiavo į Kauną. Jis su savo automobiliu važiavo pirmas. Bevažiuodamas išgirdo sprogimą ir pamatė dulkių debesį. Iš karto sustojo. Atbėgęs pamatė, kad J. J. vairuojamas vilkikas susidūrė su kitu vilkiku, t.y. nuvažiavus J. J. vilkikui nuo kelio, į jo puspriekabės galą atsitrenkė vilkikas MAN, vairuojamas V. J..

Nuteistasis savo skunde nurodė, kad pagal LR BK 2 str. 3 ir 4 d. - asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs nusikalstamą veiką, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. LR BK 281 str. 5 d. dispozicijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį, reikalinga nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir pasekmes (žmogaus žūtį), bet ir svarbiausią elementą - priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus žūties. Kelių eismo taisyklės nustato, kad visų eismo dalyvių teisės ir pareigos yra lygios, todėl, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, esant eismo įvykio metu žuvusiam žmogui ir tik nustačius kilimo priežastį dar nereiškia, jog tas eismo dalyvis yra kaltas. Jo kaltė turi būti neginčijamai įrodyta galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nurodė, kad J. J. padarė šią nusikalstamą veiką dėl neatsargumo - nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau nenurodė ką nuteistasis pažeidė ir kokia veika yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

Nuteistojo teigimu, 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30, 5 punkte yra nurodyta, jog „pripažindamas, kad BK 281 str. numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus (pvz.: 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo; 172 punkto įpareigojimą pasirinkti saugų greitį), teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių KET reikalavimų pažeidimą (pvz., įvertinamos sudėtingos eismo sąlygos, kelio ruožo ypatumai ar kitos aplinkybės, rodančios, kad kaltininkas konkrečiu atveju turėjo važiuoti mažesniu greičiu ar būti atsargesnis). Nepritartina teismų praktikai, kai minėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimas konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis." Teismas šioje byloje visiškai nenurodė ir nesusiejo KET pažeidimų ir veikos priežastinio ryšio su pasekmėmis, o kaltę pagrindė tik pasekmių pagrindu.

Nors kaltinamajame akte ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad J. J. pažeidė KET (toliau KET) 9, 15 punktų reikalavimus, tačiau ar jie buvo pažeisti ir veika buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - nuosprendyje nėra nurodyta. Be to, net ir pačiame kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokie KET uždrausti veiksmai buvo padaryti.

Nuteistasis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad KET 246 p. ir papunkčiuose nėra niekur nurodyta, jog negalima vairuoti transporto priemonės net jei ir uždėta netinkama padanga, nors jo įsitikinimu ji buvo tinkama ir tai patvirtina jo paties ir liudytojo A. P. parodymai, o Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-2067(09) yra daug prieštaravimų, ir ji savarankiškai neturi teisinio vertinimo LR BK 281 str. 5 d. prasme.

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-2067(09) nurodyta, kad automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn" prieš pat eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų. Padangos būklės pasikeitimai prieš padangos sprogimą pagal požymius yra eksploataciniai, ilgalaikiai, vadinasi, automobilio „IVECO 44OE47" vairuotojas J. J., turėjo galimybę iš anksto aptikti padangos neatitikimą techniniams reikalavimams ir ją pakeisti. Automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairioji „Fulda Ecotonn" padanga sprogo staiga suirus karkasui šoninėje dalyje, tikėtina dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos, padidėjusio spaudimo padangoje. Nuteistojo nuomone, neneigiama, kad padanga buvo nenauja, tačiau vizualiai ji atrodė tinkama, o galimybės nustatyti susenėjusio karkaso, ar jo vidinių pažeidimų nebuvo, kadangi jų išoriškai nesimatė ir aptikti jų nebuvo galimybės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kai sprogo padanga, ji liko ant vilkiko priekinės ašies ir keliasdešimt metrų buvo draskoma bei kitaip veikiama įvairių paviršių (asfalto dangos, žvyro ir t.t.) slystant bei jai praradus centrinį judėjimą - vartantis. Apklausiant ekspertą nebuvo gautas atsakymas ar galėjo padanga taip nusidėvėti jai sprogus ir likus ant vilkiko ašies, kuomet ji buvo plėšoma ir veikiama paviršių slystant kelio danga. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad padangos atsidalinusios dalies protektorius buvo apie 4 mm, t.y. protektoriaus gylis atsidalinusios padangos dalyje buvo daugiau nei pakankamas ir nesiekė 0 mm, o pačios padangos, kuri buvo likusi ant ratlankio, protektoriaus gylis svyruoja atitinkamai nuo 0 mm iki 4 mm, dagiausiai nusidėvėjusioje dalyje nuo 0 iki 2 mm. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįsta abejonė dėl ekspertizės tikslumo ir objektyvumo, kadangi padangos atsidalinus protektorinė dalis iškart po sprogimo buvo nuplėšta nuo padangos ir jos neveikė paviršiai slystant ir vartantis, todėl jos protektoriaus gylis buvo tolygus ir siekė 4 mm, kas reiškia, jog padanga buvo techniškai tvarkinga. O pati padanga likusi ant vilkiko ašies ir ratlankio, slystant buvo veikiama dangos paviršių ir kitų veiksnių, t.y. asfalto dangos, žvyro ir t.t, nes sprogus padanga nuolat strigo, prarado tolygią judėjimo jėgą, tabalavo ir užsikirtinėjo, buvo velkama asfaltu ir t.t., kas įtakojo netolygų jos dilimą. To teismas visiškai nevertino ir nekreipė į tai dėmesio. Šis prieštaravimas yra vienas iš esminių dalykų, kuris turėjo būti pašalintas, o nesant galimybei vertintas kaltinamojo naudai.

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad nepagrįstai byloje buvo vertinami tik jo veiksmai ir visiškai nevertinami kito vairuotojo veiksmai, t.y. nukentėjusiojo V. J. veiksmai, kuris vairavo kitą vilkiką ir atsitrenkė į J. J. vairuojamo vilkiko vilktos puspriekabės galinę dalį. Pažymėtina, jog eismo įvykio metu dalyvavo dvi transporto priemonės ir jas vairavo du transporto priemonių vairuotojai. Kadangi eismo įvykio metu žuvo žmogus privaloma įvertinti ir nustatyti kiekvieno vairavusio asmens veiką, priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. To nepadarius, teismas negalėjo tinkamai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti įrodymus, taip pat priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga atlikti trasologinę ir kompleksinę ekspertizę, siekiant nustatyti tikslų susidūrimo mechanizmą, abiejų vairuotojų veiksmus, kuriuos jie atliko prieš kylant eismo įvykiui ir jo metu, kokius KET pažeidimus jie padarė ar nepadarė, nustatyti žuvusiojo asmens buvimo vietą prieš susidūrimą ir kas sąlygojo nukentėjusiojo žūtį. Visose bylos tyrimo stadijose atlikti mintą ekspertizę buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad eismo įvykio kilimo priežastis ir mechanizmas yra aiškūs. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, vilkikus vairavo du vairuotojai ir pagal 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30 suformuotą praktiką, nustatyta, jog šios kategorijos bylose privaloma išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei vairuotojų veiksmus, tikslų susidūrimo mechanizmą ir jo priežastis.

Nuteistojo teigimu, po eismo įvykio kilimo, vilkike MAN buvo likę visi krovinio dokumentai, CMR'ai, bei tachografas. Tačiau nuvilkus sudaužytus vilkikus į saugojimo aikštelę ir atvykus „Trakų vairo" darbuotojams, jie šiuos dokumentus ir įrenginius išplėšė, po ko negalima nustatyti, nei važiavusio vilkiko greičio, nei vilkiko vairuotojo poilsio trukmių, nei krovinio svorio, kas turi įtakos nustatant kaltę, pažeidimus ir civilinio ieškinio dydį. Šiuos visus reikšmingus duomenis buvo reikalaujama nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, tačiau niekas dėl to nesiėmė jokių priemonių, juolab, kad tokie pagrobimo veiksmai gali sudaryti net savarankišką nusikaltimo sudėtį.

Nuteistojo nuomone, jo veika turėtų būti pripažinta kazusu, kadangi nesudaro nusikaltimo sudėties, o būtent nėra objektyviosios nusikaltimo pusės, nes negalėjo numatyti, jog išoriškai tvarkinga padanga, turėjusi ar neturėjusi vidinius pažeidimus, gali sprogti.

2010-11-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 68 straipsniu, teismas uždraudė J. J. 1 metus teisę vairuoti transporto priemonę. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti, jog vilkiko vairuotoju dirba nuo 1987 metų ir tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, būtų apribotos pajamos arba išvis prarastų darbą. Nuteistasis vedęs, šeimoje auga nepilnametė dukra, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, grubių ar sistemingų pažeidimų nepadaręs charakterizuojamas teigiamai.

LR BK 68 str. nustatyta, kad „Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis <...> tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką". Įstatymo leidėjas šiuo atveju nustatė teismui teisę, bet ne pareigą kiekvienu atveju taikyti BK 68 str. nuostatas priimant apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281 str., o 2009-03-24 LAT senatas apžvalgoje Nr. 30, nurodė, jog kiekvienu atveju taikydamas šią normą teismas privalo motyvuotai nurodyti, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina.

Teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę pritaikė tik formaliai ir visiškai nemotyvuotai, neatsižvelgiant į aplinkybes ir teismų praktiką, iš esmės pažeisdamas BK 68 str. ir BPK 305 str. normas.

Nuosprendį taip pat skundė civilinio atsakovo atstovas ir prašė pakeisti   2010-11-26   Kauno   rajono   apylinkės  teismo   nuosprendį   dalyje   dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ją sumažinti. Teismas visiškai neatsižvelgė į šį CK 6.250 straipsnį ir tik formaliai, nemotyvuotai, iš Daliaus A. B. įmonės priteisė V. J. ir B. J. po 70.000 litų neturtinės žalos. Pažymėtina, kad LR BPK 305 str. 5 d. nustato, jog „aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo". Šiuo atveju teismas tik formaliai nurodė, kad už J. J. veiksmus atsako D.A. B. įmonė, tačiau visiškai nevertino civilinio atsakovo turtinės padėties, kaltės, turtinės žalos dydžio santykio, o tik lakoniškai nurodė, jog tai yra ūkinis subjektas.

Civilinio atsakovo atstovas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad D.A. B. įmonė yra sunkioje finansinėje būklėje. Įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija įmonės kapitalą. Šių finansinių metų nuostoliai siekia 197.754 litus. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. įmonės skolos sudaro 84.997 litus, įmonei skolininkai skolingi tik 14.270 litų. Bankiniai, lizingo įsipareigojimai ir skolos sudaro 237.899 litus. Tuo tarpu įmonės kapitalas tėra 321.081 litas, į tai įeina lizingu įgytas turtas, kurio skola 237.899 litai.

Atsižvelgiant į tai, 2010-11-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista neturtinė žala, viso 140.000 litų, ne tik, kad gerokai viršija įmonės turtą, tačiau įmonė yra pasmerkta bankrotui, o tai pažeidžia protingumo ir teisingumo principus. Tai, jog civilinis atsakovas yra įmonė, o ne fizinis asmuo, negali būti motyvu priteisti didesnę sumą, negu būtų priteistina iš fizinio asmens analogiškoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog nuosprendyje nėra visiškai nustatyta, kokie buvo kito vilkiko vairuotojo, nukentėjusiojo V. J. veiksmai eismo įvykio metu ir ar jo veikoje nebuvo priežastinio ryšio su pasekmėmis. Taip pat nenustatyta žuvusiojo asmens padėties vieta prieš eismo įvykį ir ar tai nebuvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nors pagal 2009-03-24 LAT senato apžvalgos Nr. 30 nustatytą praktiką, nustatant turtinės ir neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į nukentėjusiojo veiksmus, jo padarytus pažeidimus bei jų priežastinį ryšį su pasekmėmis. Manome, jog baudžiamoji byla išnagrinėta neobjektyviai, neatskleidžiant visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat reikšmingų nustatant neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo atstovą, prašiusį jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąją, nukentėjusiųjų atstovą, prokurorę, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinio atsakovo atstovo skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.

Nuteistasis J. J. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, civilinio atsakovo atstovas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog J. J. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., kaltė patvirtinta bylos  faktiniais duomenimis.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu ginčija įrodymų vertinimą, nurodė, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, ko pasekoje neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, jis nusikaltimo nepadarė.

Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistojo kaltė grindžiama išanalizuotu įrodymų visetu. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nuteistojo J. J. parodymais nustatyta, kad sprogo padanga ir jis nesuvaldė automobilio. 2009-06-15 važiavo automobiliu Iveco 44OE47 keliu Panevėžys-Aristava-Sitkūnai. Jam važiuojant 80 km/h greičiu, pravažiavus Vandžiogalą, prie Sitkūnų pajuto smūgį, viskas įvyko per keletą sekundžių, jį metė į kairę pusę, net nepajuto, kad į jį atsitrenkė kitas automobilis, praktiškai suvaldyti automobilio negalėjo. Šį automobilį vairavo nuo rudens, važinėjo per visą žiemą. Prieš įvykį vilkiko padangos nebuvo keistos, yra keitęs tik priekabos. Tą dieną važiavo iš Kauno į Klovainius, pasikrovė dolomitinės skaldos, vėliau su A. P. pasikeitė supjaustytą padangą. Ant atsarginio rato padanga jau buvo sumontuota iš anksčiau. Jie pakeitė tik ratą, atsuko vieną, o kitą uždėjo ir prisuko. Keičiamas ratas dedamas tik ant vilkiko. Su A. P. vizualiai tą padangą apžiūrėjo, ji atrodė normali. Kada po įvykio jį numetė nuo kelio, priešpriešiais važiuojantis automobilis atsitrenkė į jo priekabą, kur, tiksliai negali pasakyti, nes ir pats buvo sužalotas. Save laiko patyrusiu vairuotoju, dirba nuo 1987 metų. 

Mykolo Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M644/09(02) nustatyta, kad A. J., žuvo dėl kūno sumušimo ir suspaudimo (autotraumos).

Iš nukentėjusiojo V. J. parodymų matyti, kad žuvusysis jo sūnus. Sūnus buvo prisisegęs saugos diržą.  Vairuojant savo automobilį stebėjo važiavimo greitį.  Prie Lenkijos sienos prastovėjo parą laiko, vėliau kirto sieną, laukė kuro papildymo ir išvažiavo į Ryga – Panevėžys kelią. Savo akimis matė važiuojantį automobilį „Iveco“, matė, kaip jam sprogo padanga, vairuotojas neišlaikė vairo ir jį stipriai patraukė į jo automobilio pusę, o kadangi atstumas buvo labai mažas  jau nieko negalėjo padaryti ir smogė į jo priekabą. Kai jį iš kabinos ištraukė gelbėtojai, nes pats išlipti negalėjo, pareigūnai pasakė, kad spidometras buvo užfiksavęs greitį 70 km/h. Tame kelio ruože leistinas greitis buvo 80 km/h. Darbo ir poilsio rėžimo nebuvo pažeidęs. Prieš šį įvykį dirbo dvi paras po devynias valandas, kitą laiką ilsėjosi 24 valandas.  Kokiu būdu spidometras užfiksavo tokį greitį, negali pasakyti, tikriausiai nuo smūgio, bet kada pas jį atėjo gelbėtojai, jie ir pasakė, kad spidometras sustojęs ties 70 km/h žyma. Išvengti susidūrimo negalėjo, nes priešpriešiais važiuojantis automobilis buvo labai arti. Jis norėjo visą susidūrimo smūgį pasiimti į savo pusę, bet kada priekaba vertėsi, ji atsitraukė ir trenkėsi į dešinę pusę.  Kad neišvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą, pasuko į kairę ir jau beveik prasilenkė, bet atstumas buvo per mažas ir trūko labai mažai.  Siekė, kad visas smūgis gautųsi į jo automobilio kairę pusę, o išėjo taip, kad smūgis buvo į dešinę ir jis buvo  prispaustas. Už kaltinamojo automobilio pastebėjo autobusiuką su keleiviais ir jis sustojęs, turbūt, kelkraštyje, jie ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jeigu būtų išvažiavęs į kairę pusę, būtų susidūręs su kelkraštyje stovėjusiu autobusiuku ir būtų visus jo keleivius užmušęs.  Krovinio dokumentus laikė mašinoje. Kada šefas su policija paėmė iš policijos, ieškojo, kur stovi jo ir kaltinamojo mašinos. Kada jas surado, jis užlipo į kabiną ir kokius rado dokumentus, visus atidavė direktoriui, dalis dokumentų buvo išsimėtę kelkraštyje, iš ten jie taip pat buvo surinkti. Policijos darbuotojai išimant šiuos dokumentus nedalyvavo, bet jie matė, kad dalį dokumentų rado kelkraštyje. Kur tachografas su racija dingo, nežino. Kada su direktoriumi ir mechaniku buvo pasiimti dokumentų, tai ir radijo stotis ir tachografas automobilyje buvo. Sūnaus žūtis atsiliepė jo sveikatai, po jo žūties du mėnesius negalėjo vairuoti.

Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad 2009-06-15 ryte J. J. padėjo pakeisti jo vairuojamo automobilio IVECO priekinį kairės pusės ratą. Uždėtas ratas atrodė tvarkingai. Pakeitę ratą išvažiavo į Kauną. Jis su savo automobiliu važiavo pirmas. Bevažiuodamas išgirdo sprogimą ir pamatė dulkių debesį. Iš karto sustojo. Atbėgęs pamatė, kad J. J. vairuojamas vilkikas susidūrė su kitu vilkiku.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad  jam yra žinoma, kad 2009-06-15 įvyko autoįvykis, jam iš karto po avarijos paskambino A. P., pranešė, kas įvyko, o kadangi jis buvo Kaune, į įvykio vietą atvažiavo labai greitai, dar net nebuvo prasidėję gelbėjimo darbai. Matė visus atliekamus gelbėjimo darbus, evakavimą iš įvykio vietos, ten buvo iki pat pabaigos. Automobilis „Iveco“ buvo draustas draudimo bendrovėje ,,Lietuvos draudimas“. Dėl to, kad J. J. vairavo techniškai netvarkingą automobilį negali to pasakyti, nes kada atvažiavo  į įvykio vietą, matė sprogusią padangą, tačiau jos protektorius buvo. Kadangi ant asfalto buvo čiuožimo žymės, tai ta padanga buvo suniokota pakankamai stipriai, nes automobilis sunkus. Automobilis įmonės buvo pirktas prieš metus laiko, kartu su priekaba. Atsarginė padanga buvo skirta bendrai visam komplektui, o kiek ji naudojama negali pasakyti, nes negali atsiminti kiekvienos padangos, nes išduodant padangas nėra sustatomas aktas, kaip ir nėra sekama kiek laiko ji eksploatuojama. Jo įmonė turi 5-6 automobilius su puspriekabėmis, jos skirtos vežioti sunkiasvoriams kroviniams. Tokios paslaugos, kaip kad padangų patikra, neteko girdėti, tiesiog yra padangų montavimas, balansavimas, o tai padangai montavimo, balansavimo darbai buvo atlikti, jeigu ji vizualiai neturėjo jokių pažeidimų, tai reiškia ji buvo gera. Kada buvo atlikta tos padangos montavimas, balansavimas ir kas tai atliko, negali pasakyti. Padangos montavimo, balansavimo darbus atliko ne jų įmonės darbuotojai. Kada buvo perkama transporto priemonė,  ar būtent ši padanga buvo komplekte, negali pasakyti. Autotechninę apžiūrą šis įmonės automobilis buvo praėjęs ir jį buvo galima eksploatuoti, Atskirai padangoms patikra nėra reikalinga, to nėra numatyta. Dėl priešingo automobilio dokumentų ir tachografo gali pasakyti, kad po gelbėjimo darbų atvažiavo asmuo, kuris nebuvo policijos pareigūnas, kuris įlipo į po avarijos apgadintą automobilį MAN, tiksliai matė, kad jis pasiėmė dokumentus, bet dėl tachografo negali nieko pasakyti, kad tas prietaisas buvo automobilyje tai tikrai, nes jį matė, bet kur jis dingo vėliau, nežino. Tachografai yra privalomi tokio tipo automobiliams. Jis nėra padangų specialistas ir negali paaiškinti padangų eksploatacijos ypatumų.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas M. M. ir jo parodymais nustatyta, kad automobilio padanga sprogo staiga, suirus karkasui šoninėje dalyje, tikėtina, dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos, kategoriškai negali teigti dėl kokių priežasčių. Atliekant tyrimą nustatyta, kad padanga buvo netolygiai nusidėvėjusi, padanga neturėjo savo pirminės formos, nes kada padanga dėvima nevienodai ji praranda savo konstrukcijos pirmines ypatybes. Buvo pristatytas tyrimui visas kairysis ratas ir buvo nustatyta, kad protektoriaus gylis yra skirtingas ir svyruoja nuo 0 mm iki 4 mm.  Ratas, kuris buvo pristatytas, skirtas priekaboms ir puspriekabėms, dėl karkaso geometrijos ypatybių, o ne vilkiko vairuojamajai ašiai, tai nustato gamintojas. Techniniu požiūriu padanga per 1,5 val. nuo jos pakeitimo, mažai tikėtina, kad galėtų taip nusidėvėti, kad padangos geometrija taip gali pasikeisti, bet kategoriškai negali atsakyti. Tai buvo ilgalaikiai eksploataciniai nusidėvėjimai, jie negalėjo atsirasti per 1,5 val. nuo padangos pakeitimo. Ar patyręs vairuotojas galėjo vizualiai pamatyti padangos susidėvėjimą negali atsakyti kategoriškai, teoriškai nusidėvėjimą galima buvo pastebėti, nes nusidėvėjimo požymiai buvo akivaizdūs. Savo pateiktą specialisto išvadą palaiko. Kada sprogo automobilio priekinis kairysis ratas padanga galėjo nusimontuoti, nes dalis padangos yra ant paties disko, o priekinė dalis po sprogimo atsidalino. Padanga susprogo, o ar ji slydo, negali kategoriškai atsakyti, gal po sprogimo kada ji pradėjo chaotiškai dalintis, dalis padangos galėjo turėti slydimo požymių.

Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. 11-2067(09) pagrįstai nustatyta, kad automobilio „IVECO 44OE47" priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn" prieš pat eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų. Padangos būklės pasikeitimai prieš padangos sprogimą pagal požymius buvo eksploataciniai, ilgalaikiai, vadinasi, automobilio „IVECO 44OE47" vairuotojas J. J., turėjo galimybę iš anksto aptikti padangos neatitikimą techniniams reikalavimams ir ją pakeisti. Automobilio „IVECO 44OE47“ priekinė kairioji „Fulda Ecotonn" padanga sprogo staiga suirus karkasui šoninėje dalyje, tikėtina dėl karkaso konstrukcijos senėjimo ar nuo per didelės apkrovos (padidėjusio spaudimo padangoje).

Kaip matyti iš paminėto ir bylos medžiagos,  panaudojant specialias žinias gauti duomenys šioje byloje buvo ištirti tinkamai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas M. M., kuris kartu su ekspertu V. L. atliko tyrimą ir ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto išvadą Nr. 11-2067(09). Jokių prieštaravimų dėl atliktosios ekspertizės nei kaltinamasis J. J., nei jo gynėjas ikiteisminiame tyrime nepareiškė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje dalyvavo ir parodymus davė specialistas M. M., kuriam užduoti klausimus turėjo galimybę visi proceso dalyviai. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas patvirtino, kad padanga nusidėvi nevienodai kada karkasas praranda savo pirminę konstrukciją, o ne tuomet, kai jis suplyšta ir tada atsiranda netolygus nusidėvėjimas protektorinėje dalyje.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad būtent padangos būklės pasikeitimai prieš padangos sprogimą pagal požymius buvę eksploataciniai ir ilgalaikiai įtakojo jos staigų sprogimą, kas neabejotinai sukėlė eismo įvykį. Specialisto išvada, kad automobilio „Iveco 440E47“ priekinė kairė padanga „Fulda Ecotonn“ prieš eismo įvykį neatitiko nustatytų techninių reikalavimų būtent ir įrodo priežastinį ryšį - techniškai netvarkingo automobilio vairavimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei J. J. būtų laikęsis transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, eismo įvykis  būtų neįvykęs. Nuteistasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 p. reikalavimus, vairavo transporto priemonę nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių - nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, ko pasekoje sprogus techninių reikalavimų neatitinkančiai automobilio padangai, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „MAN 18.483“, dėl ko įvyko eismo įvykis ir  jo metu patirtų sužalojimų pasekoje žuvo automobilio keleivis A. J.. Tai, kad J. J. automobilio rato būklę vertino, kaip tvarkingą, esant nustatytiems vizualiai matomiems jos protektoriaus nusidėvėjimo nelygumams, be to atsižvelgiant, kad ratas nebuvo skirtas naudoti automobilio vairuojamai ašiai, pasiteisinimas nemažina vairuotojo kaltės.

Duomenų apie tai, kad nukentėjusysis, specialistas, duotų melagingus parodymus, byloje nėra, juos laikyti neteisingais bei prieštaringais nėra jokio pagrindo, tuo tarpu nuteistojo J. J. parodymai paneigti byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija nukentėjusiųjų, specialisto M. M. parodymus pripažįsta neprieštaringais ir teisingais ir jais remiasi bei įrodymų visetu atmeta nuteistojo parodymus, kurie vertintini, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei iš dalies liudytojo A. P. parodymus dėl padangos būklės, kurie vertintini kritiškai. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kaltė gali būti nusikalstamo nerūpestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Sprendžiant nuteistojo J. J. kaltės klausimą, būtina tiksliai nustatyti faktines aplinkybes, kurios patvirtinta kokie KET pažeidimai buvo padaryti ir jų suvokimą, kokie reikalavimai jam keliami ir ar jie buvo tinkamai vykdomi.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. J. vairuojant automobilį „IVECO 44OE47“, važiuojant keliu Panevėžys- Aristava-Sitkūnai, sprogo automobilio padanga, kuri prieš kelionę buvo pakeista vietoje supjaustytos padangos. Pakeisdamas padangą, J. J. privalėjo neabejotinai įsitikinti šios padangos tinkamumu ją saugiai eksploatuoti. J. J. vairuotojo stažas bei ilgametė vairavimo patirtis, ką patvirtina jis pats ir bylos duomenys, yra tomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad J. J. žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, žinojo kokie reikalavimai yra taikomi automobilio padangoms ir kad minėta sprogusi padanga šių reikalavimų neatitiko, tai, patvirtina ir specialisto išvada. J. J., pakeisdamas supjaustytą padangą į techninių reikalavimų neatitinkančią padangą taip pat privalėjo įvertinti, kad jo automobilis buvo maksimaliai pakrautas, kas taip pat turėjo įtakos ir priekinės automobilio ašies apkrovai, o tuo pačiu ir netinkamai eksploatuoti padangai. Tai, kad, jo nuomone, ne tik padanga, bet ir automobilis buvo tvarkingas ir tinkamas naudoti, paneigia krovininio automobilio „Iveco 44OE47“ - transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (T1 b.l. 20, 21) surašytas tepraėjus keletui valandų įvykio vietoje, kuriame konstatuota, kad automobilio padangų būklė neatitinka techninių reikalavimų. Todėl nuteistojo teiginiai apie tinkamą automobilio bei pakeistosios padangos būklę, o, jo manymu, pakitimus atsiradusius tik autoįvykio metu, dėl padangos chaotiško sukimosi, slydimo, dalinimosi, neatitinka byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių.

Nustatant priežastinį ryšį akivaizdu, kad kaltininkas turėjo realią galimybę matyti pavojų keliančias aplinkybes - eksploatacijai netinkamą padangą dėl jos protektoriaus nusidėvėjimo, nes jis pats vairavo automobilį, pats pradūrė prieš tai buvusią padangą, pats ją keitė ir turėjo galimybę pastebėti ir įvertinti pakeistosios padangos netinkamą būklę. J. J. pagal savo darbo specifiką ir patirtį suprato, bet jei ir nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Sutinkamai su KET 9, 15 p., J. J. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, ko pasekoje, sprogus netinkamai eksploatacijai padangai, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu „Man 18.483“ ir žuvo pastarojo automobilio keleivis. Ši teismo išvada pagrįsta ir paremta baudžiamosios bylos ištirtu aplinkybių ir duomenų visetu.

Konstatuotina, kad J. J. nevykdė Kelių eismo taisyklių 9, 15 punktų reikalavimų, nors būdamas vairuotoju privalėjo ir galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių. Jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus. Vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eksploatavo techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti, t. y. elgėsi nerūpestingai.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl tik dėl jo veiksmų vertinimo, neaptariant kito vairuotojo, t.y. nukentėjusiojo V. J. veiksmų, atmestini, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad kito vairuotojo veiksmai šiuo konkrečiu atveju nepaneigia nustatyto priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir padarinių.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos duomenų matyti, apeliantas neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, piktybiškai Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Po eismo įvykio apeliantas nuvyko į žuvusiojo nukentėjusiojo laidotuves. Bylos duomenimis patvirtinta, kad J. J. dirba vairuotoju ir šis darbas yra tiesioginis jo pragyvenimo šaltinis. Atėmus šią teisę, jis prarastų ir savo vairuotojo specialybę, todėl susirasti kitokio pobūdžio darbą būtų sudėtinga. Nuteistojo pajamos iš jo, kaip vairuotojo, darbo šeimoje yra pragyvenimo šaltinis. Byloje esanti J. J. vairuotojo pažymėjimo kopija, patvirtina, kad šis pažymėjimas išduotas 1995 m., nors ir byloje nėra duomenų, tačiau tikėtina, kad J. J. vairavimo stažas nuo 1987 m.. Bylos duomenimis, nuo 2008 m. birželio mėnesio  jis nėra padaręs nei vieno KET pažeidimo, be to, ir šis KET taisyklių pažeidimas, kurio pasekoje įvyko eismo įvykis su labai sunkiomis pasekmėmis, nerodo jo veiksmų piktybiškumo. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skundžiamu nuosprendžiu J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vieneriems metams uždraudimas vairuoti transporto priemones – naikinama, t.y. skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro nenukrypdama nuo teismų praktikos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

Nukentėjusieji V. J. ir B. J., autoįvykio metu neteko savo sūnaus A. J., todėl jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir pareiškė kiekvienas po 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo Daliaus A. B. įmonės priteisė po 70 000 lt. kiekvienam nukentėjusiajam. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išlaikydamas nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo Daliaus A. B. įmonės interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 str. 2 d., išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat CK 6.282 str., 6.251 str. 2 d. nuostatomis, civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo motyvus laiko pagrįstais.

Nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo analizuota atsakovo finansinė būklė, neatsižvelgta į bendrą ekonominę situaciją – ekonominį sunkmetį ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui civilinio atsakovo atstovas pateikė 2010-01-01- 2010-11-30  laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą bei to paties laikotarpio balanso duomenis. Bendrovė yra sunkioje finansinėje būklėje, dirba nuostolingai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 140 000 litų suma, viršijanti įmonės turtą, gali tapti nepakeliama našta civiliniam atsakovui, kas gali iššaukti įmonės bankrotą, o tuo pačiu, neatlyginus neturtinės žalos ieškovams, gali pažeisti ir pačių nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

CK 6.282 str. 3 d. nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią šiuo atveju civilinio atsakovo – įmonės- turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl jie turi būti atitinkamai įvertinti apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes bei teismui pateiktus faktinius duomenis, į ekonominio sunkmečio valstybėje situaciją, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo principais, civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra bei siekdama užtikrinti realų nukentėjusiųjų teisės įgyvendinimą, civilinį ieškinį mažina iki 60 000 litų, t.y. nustatant kiekvienam nukentėjusiajam po 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Daliaus A. B. įmonės.

Kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl trasologinės ekspertizės ar kompleksinės ekspertizės skyrimo bei su tuo susiję prašymai buvo išspręsti teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. ,2 p., 328 str. 1 d., 328 str. 4 p.

n u s p r e n d ė :

pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas J. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir priteistą neturtinę žalą iš Daliaus A. B. įmonės nukentėjusiesiems V. J. ir B. J. sumažinti, nustatant priteistiną sumą po 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų kiekvienam.

Kitoje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                          Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                        Regina Majauskienė

Romualdas Lincevičius