Civilinė byla Nr. 2-478-157/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00042-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-5730-560/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus prašymą; suinteresuoti asmenys – E. D., V. Ž., A. Z., L. L..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015 m. kovo 30 d., UAB „Elektrėnų švara“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kirkiliavas“, o teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 91 515,60 Eur finansiniai reikalavimai, iš kurių – 43 640,93 Eur pirmos eilės kreditorių, 16 766,01 Eur antros eilės kreditorių ir 31 108,66 Eur trečios eilės kreditorių. Šie reikalavimai patikslinti teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 5 d. nutartimis.

Pareiškėjas BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorius 2015-08-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

Nurodė, kad pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė jau nuo 2011 metų buvo nemoki, jos skolos kasmet didėjo, o turtas mažėjo, tačiau įmonės valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bendrovės vadovai ne tik didino skolas valstybės biudžetui, bet ir nuo 2011 m. nebemokėjo atlyginimų darbuotojams. Bendrovės buhalterė L. L. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl to, kad visas jai priklausantis darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2013 m., todėl buvo nuspręsta išieškoti jai iš bendrovės 7 922,44 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 868,86 Eur už delsimą atsiskaityti. Pagal bendrovės 2013 m. balansą ji turėjo turto už 29 671,86 Eur, todėl galėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaityti su valstybe, tačiau kitaip paskirstė finansinius prioritetus: 2014-03-14 sumokėjo UAB „Pastolių servisas“ 1 801,26 Eur, UAB „Drūtsraigis“ – 611,31 Eur, UAB „Baltic Cranes Logistics“ – 850,67 Eur, 2014-03-17 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ – 488,86 Eur, UAB „Airiminda“ – 808,01 Eur, 2014-03-18 sumokėjo UAB „Magrista“ – 399,50 Eur, UAB „Vėjas ir ko“ – 7 240,50 Eur, UAB „Gabista“ 4 344,30 Eur, 2014-03-19 sumokėjo UAB „Hardrokas LT“ 579,24 Eur, 2014-04-02 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ 1 707,14 Eur.

Nurodė, kad bendrovės finansinė apskaita bei piniginių lėšų srautai buvo tvarkomi nesilaikant įstatymų nustatytų reikalavimų: keičiantis bendrovės vadovams nebuvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, 2014-05-30 iš darbo išėjus buhalterei L. L. dokumentai iš viso nebuvo tvarkomi, bendrovės vadovas ir akcininkas neperdavė bankroto administratoriui 2011, 2012, 2013 metų kasos dokumentų, 2011 ir 2014 metų avansinės apyskaitos dokumentų ir įmonės veiklos sutarčių, todėl nėra galimybės nustatyti realios bendrovės finansinės padėties. Pažymėjo, kad buvo vykdomi daliniai 2 379,61 Eur ir 2 662,55 Eur mokėjimai buvusiam vadovui V. Ž., tačiau kasos pajamų orderiuose nenurodyta, kokiu pagrindu ir kada jie atlikti.

Nurodė, kad UAB „Statybų kodas“ pagal 2013-10-21 sutartį yra skolingas BUAB „Elektrėnų švara“ 22 887,85 Eur, tačiau nei bendrovės vadovas, nei akcininkas nesikreipė į teismą dėl šios skolos priteisimo. Taip pat bendrovės vadovo neatsakingumą patvirtina ir santykiai su subrangovu UAB „Ledranga“ pagal 2013-12-09 sutartį, t. y. UAB „Elektrėnų švara“ neatvyko į atliktų darbų priėmimą ir neskundė preliminaraus Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dėl apmokėjimo už UAB „Ledranga“ darbus.

Nurodė, kad 2008-01-07, 2009-04-20, 2010-09-01 panaudos sutartimis, sudarytomis tarp UAB „Elektrėnų švara“, kuriai atstovavo V. Ž., ir UAB „Lentvario komunalinis ūkis“, kuriai atstovavo direktorius ir UAB „Elektrėnų švara“ akcininkas A. Z., pastarajai buvo perduotos transporto priemonės. Pažymėjo, kad tai neatitinka bendrovės tikslo gauti pelno.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino bankroto administratoriaus prašymo pripažinti BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotą tyčiniu.

Teismas nurodė, kad nors UAB „Elektrėnų švara“ finansinė padėtis blogėjo nuo 2011 m., tačiau įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, nes, akcininko teigimu, svarstė praplėsti įmonės veiklą statybų srityje ir taip pagerinti finansinę padėtį, t. y. buvo sudaryta statybos rangos sutartis su UAB „Statybų kodas“, tačiau jis neatsiskaitė už atliktus darbus; kitos įmonės, kurių akcininkas kaip ir UAB „Elektrėnų švara“ yra A. Z., suteikė bendrovei paskolas. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad įmonės finansinė būklė nebuvo stabilizuota ne dėl vadovų ir vienintelio akcininko kaltės.

Teismas, atmesdamas bankroto administratoriaus teiginius, kad bendrovė nesilaikė atsiskaitymo eiliškumo, konstatavo, jog yra akivaizdu, kad nustojus vykdyti atsiskaitymus prekių ir paslaugų tiekėjai būtų nebebendradarbiavę su bendrove, todėl jos veikla būtų sustojusi; kad įmonės kreditoriai ir darbuotojai neinicijavo bankroto procedūros, o buhalterė dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2015 m. sausio mėn. Teismas pažymėjo, kad yra nepagrįsta aplinkybė, jog bendrovės vadovas laiku neišmokėjęs darbuotojams atlyginimų veikė priešingai bendrovės interesams, nes teismui nepateikti įrodymai, kad įmonė turėjo realiais galimybes atsiskaityti su darbuotojais, tačiau tyčia to nepadarė.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog bendrovės direktorius E. D. nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos iš UAB „Statybų kodas“ išieškojimo, nėra esminė sprendžiant dėl tyčinio bankroto.

Teismas nurodė, kad 2008-01-07, 2009-04-20, 2010-09-01 panaudos sutartys, kuriomis UAB „Lentvario komunalinis ūkis“ neatlygintinai buvo perduotos naudotis transporto priemonės buvo sudarytos iki ėmė blogėti bendrovės finansinė padėtis. Dėl to laikė neįrodyta, kad jomis buvo siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti ją prie tyčinio bankroto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:

1. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir teisinių padarinių. Teismas neįvertino, kad dėl pasyvaus bendrovės valdymo organų elgesio, neišieškant skolos iš UAB „Statybų kodas“, padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams bei buvo užkirstas kelias atsiskaityti su darbuotojais, išvengti bankroto; kad kitos įmonės, kurių akcininkas kaip ir UAB „Elektrėnų švara“, yra A. Z., paskolino tik 8 896,09 Eur, paskutinį kartą 2013 m. Tuo tarpu pagal 2011-12-31 balansą įmonės turtas sudarė 31 153,56 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 46 356 Eur; pagal 2012-12-31 balansą įmonės turtas sudarė 23 958,82 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 63 069,39 Eur; pagal 2013-12-31 balansą įmonės turtas sudarė 29 671,86 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –
   83 231 Eur. Be to, bendrovės valdymo organams buvo žinoma apie skolas, nes iš 2014-01-27 protokolo, kurį pasirašė E. D., L. L., A. Z., V. Ž., matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas, ką daryti su skolomis, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
2. Dėl finansinių prioritetų paskirstymo. Teismas be pagrindo pagrįstais pripažino buvusio vadovo E. D. teiginius, kad pirmesnis atsiskaitymas su paslaugų ir prekių tiekėjais, o ne su darbuotojais, leido vykdyti ūkinę komercinę veiklą. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo eiliškumas, todėl pirmiau turėjo būti atsiskaityta su valstybe ir tik po to su tiekėjais.
3. Dėl to, kad darbuotojai ir kreditoriai neinicijavo bankroto bylos. Bendrovės vadovas laiku neišmokėjęs darbo užmokesčio nuo 2011 m. veikė priešingai bendrovės interesams, nes neįvykdė pareigos kelti bankroto bylą ir tuo pačiu pablogino įmonės padėtį (ĮBĮ 8 str. 1 d.).
4. Dėl panaudos sutarčių. Teismas neįvertino, kad jeigu panaudos sutartys būtų sudarytos tuo metu, kai įmonė buvo moki, ne tarp tarpusavyje susijusių asmenų ir būtų atlygintinės, būtų gautos pajamos, padėjusios išvengti bendrovės nemokumo.
5. Dėl teismo neįvertintų aplinkybių. Teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su neperduotais bankroto administratoriui dokumentais. Be to, jis buvo informuotas, kad tie patys darbuotojai, kurie dirbo UAB „Elektrėnų švara“, perėjo dirbti į susijusias įmones UAB „Žaizdras“, UAB „Lentvario komunalinis ūkis“, kurių direktorius yra bendrovės akcininkas. Teismas administratoriui buvo išdavęs liudijimą gauti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus,  jis 2015-10-30 išsiuntė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui, tačiau teismas nesulaukęs šių įrodymų priėmė nutartį.

Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas teisingai nusprendė, kad bankroto administratorius neįrodė savo teiginių dėl tyčinio bendrovės bankroto, nes nei pareiškime, nei prieduose prie jo, nei atskirajame skunde nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad bendrovės valdymo organai netinkamai atliko savo pareigas, ar sudarė nuostolingus bei  ekonomiškai nenaudingus sandorius.
2. Teismas teisingai įvertino bendrovės vadovo E. D. paaiškinimus dėl atsiskaitymo eiliškumo bei pagrįstai konstatavo, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas laiku, nereiškia priešingo  veikimo bendrovės interesams.
3. Teismas teisingai konstatavo, kad nors bendrovės finansinė padėtis blogėjo, tačiau ji ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, siekė praplėsti ją statybų srityje bei pagerinti bendrovės finansinę būklę.
4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jei bendrovės vadovas būtų kreipęsis į teismą dėl skolos iš UAB „Statybų kodas“ priteisimo, bendrovės finansinė padėtis būtų pagerėjusi.
5. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad panaudos sutartimis nebuvo siekiama pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir privesti prie tyčinio bankroto.
6. Apelianto nurodytos teismo neįvertintos aplinkybės neturi jokios lemiamos įtakos, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti esą BUAB „Elektrėnų švara“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Bankroto administratorius savo reikalavimą grindė tokiomis aplinkybėmis: įmonės valdymo organų veiksmais nevykdant įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu; įmonės valdymo organų veiksmais neperduodant įmonės turto ir dokumentų; atsiskaitymų vykdymu pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį ir teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netinkamu tvarkymu, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veikos, jos turto.

Taigi administratorius įmonės tyčinio bankroto faktą įrodinėjo remdamasis ne pavienėmis aplinkybėmis, bet jų visetu.

Patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo argumentus kaip neįrodytus, sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 str.).

Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 str.). Šios teisės normos 2 punkte nurodyta, kad tyčinis bankrotas preziuomuojamas, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal UAB „Elektrėnų švara“ balansą už 2011-01-01 – 2011-12-31 finansinį laikotarpį įmonė turėjo turto už 31 153,56 Eur (107 567,01 Lt), iš jo materialaus už 13 809,37 Eur (47 681 Lt), nuostolių – 25 140,47 Eur (86 805 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 356 Eur (160 058 Lt); už 2012-01-01 – 2012-12-31 finansinį laikotarpį įmonė turėjo turto už 23 958,82 Eur, iš jo materialaus už 9 732,10 Eur (33 603 Lt), nuostolių – 49 048,60 Eur (169 355 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė
63 069,39 Eur (217 766 Lt); už 2013-01-01 – 2013-12-31 finansinį laikotarpį įmonė turėjo turto už
29 671,86 Eur (102 451 Lt), iš jo materialaus už 7 845,81 Eur (27 090 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 83 231 Eur (b. l. 16, 17, 18). Bendrovės vadovu nuo 2001-12-21 iki 2013-12-09 buvęs V. Ž. 2013-06-02 paaiškinime nurodė, kad tuomet, kai 2013 m. direktoriumi tapo E. D., turtas nebuvo perimtas, jokios veiklos nevykdė, kad nuo 2011 metų nebuvo lėšų darbuotojams mokėti atlyginimus (b. l. 12, 23). Iš bendrovės vienintelio akcininko A. Z. 2013-04-25 sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo matyti, kad grynasis nuostolis tuo laikotarpiu yra 82 550 Lt, o 169 355 Lt nuostolis perkeliamas į kitus metus; iš 2014-04-30 sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo matyti, kad grynasis nuostolis yra 49 888 Lt, o 219 243 Lt nuostolis perkeliamas į kitus metus (b. l. 24, 25). Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad VSDFV Vilniaus miesto skyrius 2012-05-16 apribojo disponavimą 10 258 Lt vertės bendrovės turtu, o 2014-08-25 – 5 227,95 Eur (18 051,06 Lt) (b. l. 26, 30). Be to, dar 2011-06-01 vienintelio akcininko A. Z. sprendimu dėl blogos finansinės padėties direktoriaus darbo užmokestis už 2011 m. gegužės mėn. buvo sumažintas 50 proc. (b. l. 99). Minėta, kad bankroto byla bendrovei iškelta teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi pagal darbuotojos (buhalterės) L. L. ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimus (b. l. 7-9).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui) įstatyme nustatyta pareiga, o ne teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to pripažintinas nepagrįstu teismo argumentas, kad bankroto bylos iškėlimą turėjo inicijuoti kreditoriai ar darbuotojai, su kuriais nebuvo atsiskaitoma.

Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinis teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad UAB „Elektrėnų švara“ vadovams ir akcininkui jau nuo 2011 m. buvo žinoma apie bendrovės itin sudėtingą finansinę padėtį, vėliau ir nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, iš kurių ir pirmosios eilės (darbuotojai), – tačiau šie asmenys beveik keturis metus nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad bendrovei 2011-2013 metais buvo suteiktos 1 666,54 Eur, 8 896,09 Eur, 868,86 Eur paskolos, nėra pakankama ir pateisinanti tokį ilgą įmonės vadovo ir (ar) dalyvio (savininko) delsimą kreiptis į teismą bei sudaranti pagrindą išvadai, kad kreditorių ir bendrovės interesai bei įstatymo reikalavimai tuo nebuvo pažeidžiami.

Teismas taip pat pripažino nustatytomis bankroto administratoriaus nurodytas faktines aplinkybes, kad UAB „Elektrėnų švara“ atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais: 2014-03-14 sumokėjo UAB „Pastolių servisas“ 1 801,26 Eur, UAB „Drūtsraigis“ – 611,31 Eur, UAB „Baltic Cranes Logistics“ – 850,67 Eur, 2014-03-17 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ – 488,86 Eur, UAB „Airiminda“ – 808,01 Eur, 2014-03-18 sumokėjo UAB „Magrista“ – 399,50 Eur, UAB „Vėjas ir ko“ – 7 240,50 Eur, UAB „Gabista“ 4 344,30 Eur, 2014-03-19 sumokėjo UAB „Hardrokas LT“ 579,24 Eur, 2014-04-02 sumokėjo UAB „KVD Konsult“ 1 707,14 Eur; kad tuo pat metu buvo neatsiskaityta su darbuotojais ir valstybės biudžetais. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, teisingai konstatavęs faktines aplinkybes, jų pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, kad toks finansinių prioritetų paskirstymas nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo, nes „akivaizdu, kad nustojus vykdyti atsiskaitymus, paslaugų ir prekių tiekėjai nebendradarbiautų, tokiu būdu stabdoma įmonės veikla“. Dėl to pasisakoma toliau šioje nutartyje.

Kaip jau minėta, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtinti 43 640,93 Eur darbuotojų (pirmos eilės) ir 16 766,01 Eur valstybės biudžetų (antros eilės) finansiniai reikalavimai. Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančios bankroto administratoriaus pažymos dėl 2011-2015 m. skolų darbuotojams, kurios pagrindu buvo patvirtinti ir jų finansiniai reikalavimai, matyti, jog su kai kuriais darbuotojais, dar 2008 m., 2011 m., 2012 m., 2014 m. nutraukusiais darbo sutartis, nebuvo atsiskaityta iki pat bankroto bylos iškėlimo ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje,  pvz., su J. B. darbo sutartis nutraukta dar 2008-12-31, tačiau bendrovė liko jai skolinga 1 199,62 Eur; B. M. atleistas 2011-11-22, teismo patvirtintas finansinis reikalavimas – 462,18 Eur; A. J. atleistas 2011-01-31, teismo patvirtintas finansinis reikalavimas – 321,70 Eur; A. K. atleistas 2012-03-08, teismo patvirtintas finansinis reikalavimas – 842,93 Eur ir kt. (b. l. 37).

Buvęs bendrovės vadovas V. Ž. taip pat patvirtino, kad jau nuo 2011 m. nebuvo lėšų darbuotojams išmokėti atlyginimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbo bylą pagal L. L. prašymą UAB „Elektrėnų švara“, 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendime konstatavo, kad nuo 2013 m. jai nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, todėl ji nuo 2014-05-30 nutraukė darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atleidimo iš darbo dieną bendrovė jai neišmokėjo 27 354,60 Lt darbo užmokesčio, todėl patenkino šios darbuotojos prašymą ir nusprendė išieškoti jai iš UAB „Elektrėnų švara“ minėtą darbo užmokestį bei
3 000 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija nurodė, kad mažina prašomą darbdaviui UAB „Elektrėnų švara“ taikyti sankciją iki 3 000 Lt dėl sunkios jo finansinės padėties (b. l. 39-41).

Aukščiau taip pat jau nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką buvo skolinga ir valstybės biudžetams: nuo 2011-09-25 turėjo 1 030,24 Eur socialinio draudimo skolą, kuri nuolat augo (2011-10-19 –
2 875,31 Eur, 2014-06-26 – 5 274,57 Eur, 2014-11-13 – 6 078,84 Eur).

CK 6.9301 straipsnio 1 dalis (įsigaliojo 2013-10-01) numato, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti privalo atsiskaitymus atlikti šia tvarka: antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ar autorinių sutarčių (2 p.); trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo) ir valstybės pinigų fondus (3 p.); ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus, kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 p.).

Toks įstatymų leidėjo atsiskaitymo eiliškumo ir darbuotojo prioriteto ir atitinkamai darbdavio prievolės nustatymas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek su tarptautinės teisės reikalavimais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už jį ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, o valstybė šią žmogaus teisę užtikrina sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines prielaidas, įskaitant ir apsaugą vienos iš svarbiausių darbuotojų teisių – teisės į atlyginimo išmokėjimą laiku. Darbo užmokestis yra priskirtinas prie svarbiausių darbo santykių aspektų (pvz., DK 93, 95 str., Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijoje Nr. 198 „Rekomendacija dėl darbo santykių“ išvardyti kriterijai (kurių vienas – periodinis atlyginimo mokėjimas), Europos Tarybos direktyvos Nr. 91/533/EEB 2 straipsnyje yra nustatyta darbdavio pareiga, priimant darbuotoją į darbą, suteikti informaciją apie darbo užmokesčio, kurį darbuotojas turi teisę gauti, pradinę bazinę sumą, kitas jo sudedamąsias dalis ir išmokėjimo dažnumą, Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kt.).

Dėl paminėto apeliacinis teismas sprendžia, kad, priešingai nei konstatavo teismas, nagrinėjamu atveju UAB „Elektrėnų švara“ iki pat bankroto bylos iškėlimo 2015-03-18 atsiskaitymus su paslaugų ir prekių tiekėjais vykdė esant itin ilgai besitęsiantiems įsiskolinimams darbuotojams, valstybės biudžetams, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikyta ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta tyčinio bankroto prezumpcija, nes, kaip jau buvo nurodyta, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ir kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina tai, kad prezumpcija – tai fakto pripažinimas teisiškai patikimu, kol neįrodyta kitaip, o duomenų, neabejotinai paneigiančių šią prezumpciją byloje nėra pateikta (CPK 12, 178, 185 str.). Šiame kontekste paminėtina, kad vertinant konkrečių įrodymų sąsajumą su byla tyčinio bankroto atveju, teismas nėra saistomas dispozityvumo principo ir nustatydamas teisinį pagrindą turi teisę nesilaikyti šalių pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Be to, apeliacinis teismas pažymi ir tai, kad teismas, nustatęs faktines aplinkybes dėl UAB „Elektrėnų švara“ buvusių vadovų ir vienintelio akcininko neveikimo ar pasyvaus veikimo tiek dėl sutartinių 22 887,85 Eur reikalavimų, kylančių iš 2013-10-21 sutarties, sudarytos su UAB „Statybų kodas“, tiek dėl santykių su subrangovu UAB „Ledranga“ pagal 2013-12-09 sutartį, tiek dėl 2008-01-07, 2009-04-20, 2010-09-01 panaudos sutarčių, kurių pagrindu UAB „Lentvario komunalinis ūkis“ buvo perduotos naudoti transporto priemonės, kiekvieną iš jų vertino atsietai nuo kitų ir sprendė, kad kiekviena jų (nors ir nesuteikė bendrovei finansinio stabilumo, nepagerino padėties, patvirtina, kad bendrovė buvo valdoma neefektyviai, ir kt.) yra nepakankama konstatuoti tyčinio bankroto požymių buvimą / nebuvimą. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015, kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti bankroto administratoriaus prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, netinkamai aiškino ir taikė tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo nutartis naikinama (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje situacijoje nustačius tyčinį bankrotą kvalifikuojančius požymius klausimas išsprendžiamas iš esmės – UAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 329 str. 1 d., ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p.).

Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų švara“ (juridinio asmens kodas 181639373) bankrotą tyčiniu.

              Nutarties kopiją pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Teisėja                                                        Virginija Čekanauskaitė