Baudžiamoji byla Nr. 1-8-649/09
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1, 2.1.15.3.3, 2.1.15.1.2
(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009-08-25
Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajai D. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Ž., V. Ž. atstovui advokatui Sauliui Kučiui, civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) – atstovui direktoriui Z. A., civilinio atsakovo atstovui advokatui Eugenijui Karosui, nedalyvaujant civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas„ atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 dalyje, padarymu, ir
n u s t a t ė :
Kaltinamasis V. S. padarė šį nusikaltimą – 2008 m. kovo 18 d. apie 9 val. 19 min. (duomenys neskelbtini) 19,5 kilometre, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus – esant apsnigtam kelio ruožui, tai yra slidžiai kelio dangai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, prasilenkdamas su priešpriešiais važiavusiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu krovininiu automobiliu, vairuojamo automobilio nesuvaldė, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu Lexus RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. Ž., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW Golf keleivės D. J. sveikata – jai nustatytas vidutinio sunkumo formos galvos smegenų sukrėtimas, dešiniojo klubikaulio ir kairės plaštakos nykščio pamatinio pirštikaulio lūžiai, dauginiai kūno sumušimai ir nubrozdinimai, dešinės blauzdos muštinė žaizda, bei nežymiai sutrikdyta automobilio Lexus RX 300 vairuotojo V. Ž. sveikata-jam nustatyta kelio muštinė žaizda.
V. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad 2008-03-18 rytą automobiliu VW Golf, priklausančiu (duomenys neskelbtini), su D. J. važiavo iš Utenos į seminarą Panevėžyje. Kelias buvo užsnigtas, nevalytas, važiavo apie 70 km/h greičiu. Priešais jį važiavo sunkvežimis, prasilenkus oro gūsis jo automobilį sumėtė, ir jis susidūrė su džipu. Į Panevėžį važiavo darbo reikalais. Po susidūrimo neteko sąmonės.
Manantis, kad ieškinys jo darbovietei yra per didelis. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi.
Nukentėjusioji D. J. paaiškino, kad 2008-03-18 buvo labai blogas oras. Vairuotojas važiavo negreitai, todėl pranešė, kad vėluos į seminarą. Ji nutarė nusnausti ir užmigo. Nematė, kaip V. S. vairuojamas automobilis prasilenkė su vilkiku, tačiau prisimena į juos lekiantį šviesiai gelsvos spalvos visureigį. Įvykus susidūrimui buvo prisisegusi saugos diržu.
Pretenzijų V. S. neturi.
Nukentėjusysis V. Ž. paaiškino, kad 2008-03-18 važiavo į Uteną darbo reikalais. Rytą apie devintą valandą buvo pasnigę. Prieš jį važiavo sunkvežimis, kurį norėjo lenkti, bet pamatė iš priekio mašiną VW Golf ir nebelenkė. Matė, kaip VW Golf pradėjo mėtyti prasilenkimo su sunkvežimiu metu, VW Golf ratas užlipo ant provėžų. Stengėsi laikytis dešiniau, bet prasilenkiant VW Golf šoko į jo pusę ir susidūrimo nepavyko išvengti. Išlipęs iš savo automobilio Lexus, išgirdo dejuojant VW Golf vairuotoją ir iškvietė greitąją pagalbą.
Jis važiavo paskui sunkvežimį apie 70 km/h, manantis, kad VW Golf, vairuojamas V. S. ir važiavęs priešais, važiavo truputį greičiau. Turtinę žalą pilnai ir nedidelę dalį neturtinės žalos jam atlygino civilinis atsakovas UAB „BTA Draudimas“. Kadangi kaltininkas važiavo darbo reikalais, mano, kad neatlygintą žalos dalį turėtų atlyginti kaltininko darbovietė. Patikslintą ieškinį palaikė ir prašė iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 19828,00 Lt neturtinės žalos, ieškinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atžvilgiu atsisakė.
Ieškinyje nurodė ir posėdyje paaiškino, kad dėl V. S. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, kad galėjo būti sunkiai sužalotas ar žūti, patyrė emocinę depresiją, nerimą, po autoįvykio vartojo antidepresantus. Ir šiuo metu jaučia padidėjusį nervinį jautrumą. Dėl padarytų sužalojimų neteko galimybės dalyvauti seminaruose, kvalifikacijos kėlimo ir kituose mokymuose, dėl to galėjo nukentėti profesinė kvalifikacija. Daugiau kaip mėnesį negalėjo savarankiškai vairuoti automobilio ir turėjo nepatogumų, nes reikėdavo prašyti pagalbos kitų asmenų, du mėnesius negalėjo sportuoti.
Dėl sužalojimo paaiškino, kad po autoįvykio Kupiškio ligoninėje buvo susiūta žaizda, po to tris mėnesius nešiojo elastinį bintą. Sekančią dieną darbe nebuvo, nes kaip vadovas turi galimybę dirbti namuose, tačiau nedarbingumo pažymėjimo nebuvo paėmęs. Prieš autoįvykį dirbo draudimo įmonėje (duomenys neskelbtini) dabar dirba draudimo įmonėje (duomenys neskelbtini), atlyginimas siekia 20000,00 Lt per mėnesį.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas Z. A. paaiškino, kad V. S. su D. J. 2008-03-18 rytą važiavo į seminarą, o naktį buvo pasnigę. Po eismo įvykio pats buvo nuvykęs į įvykio vietą, V. S. ir D. J. jau buvo išvežti į ligoninę. V. Ž. vaikščiojo apie savo automobilį ir visai nešlubavo. V. Ž. jam sakė, kad dėl išsiskleidusių oro pagalvių nukentėjo nesmarkiai. Manantis, kad prašoma atlyginti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai tai būtų nepakeliama našta. Sutiko atlyginti 172,00 Lt neturtinės žalos – tokią pat sumą, kokią atlygino UAB „BTA Draudimas“.
Civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimus dėl žalos atlyginimo teikė raštu ( 1 t., b. l. 149-150, 2 t, b. l. 1-3, b. l. 17-18 ). Civilinis atsakovas nurodė ( 2 t., b. l. 17-18), kad V. Ž. išmokėjo 38785, 20 Lt draudimo išmoką: 36397,00 Lt už automobilio Lexus RX300 likutinę vertę; 384,28 Lt už autoįvykio metu sugadintą vyrišką kostiumą; 600,00 Lt už sugadintą foto aparatą; 1231,92 Lt už įvykio metu sugadintos transporto priemonės transportavimą; 172,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, V. S. kaltė įrodyta šiais įrodymais.
Iš tarnybinio pranešimo ( 1 t., b. l. 1) matyti, kad 2008-03-18 apie 9 val. 19 min. (duomenys neskelbtini) rajone kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė priešpriešiais važiavę automobiliai VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužaloti VW Golf vairuotojas V. S. ir keleivė D. J..
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos (1 t., b. l. 5-16) matyti, kad eismo įvykio vieta – kelio (duomenys neskelbtini) 19,5 kilometras, susidūrimas įvyko tiesiam ruože, kelio danga padengta sniegu.
Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., apžiūros protokole ( 1 t., b. l. 26-28) nurodyta, kad automobiliui sulankstyti priekinis ir galinis kairės pusės sparnai, priekinės kairės pusės durys, sulankstytas stogas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės durys, sudužę abu priekiniai žibintai, galinis dešinės pusės žibintas. Abu priekiniai posūkių žibintai, sulaužytos radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis.
Automobilio Lexus RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Ž., apžiūros protokole (1 t., b. l. 17-19) nurodyta, kad automobiliui sulankstytos galinės kairės pusės durys, sulankstytos priekinės kairės pusės durys, sulankstytas priekinis kairės pusės sparnas, sulankstytas variklio dangtis, sulankstytas priekinis apsauginis lankas, sulaužytas priekinis bamperis, radioatoriaus grotelės, išdužę abu priekiniai žibintai ir posūkių žibintai.
Specialisto išvadoje Nr. T-A 2035/08(01) ( 1 t., b. l. 49) nurodyta, kad V. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52) nurodyta, kad V. Ž. nustatyta dešinio kelio muštinė žaizda, dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-61) nurodyta, kad D. J. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas vidurinio sunkumo forma, dešiniojo klubikaulio ir kairės plaštakos nykščio pamatinio pirštikaulio lūžiai, dauginiai kūno sumušimai ir nubrozdinimai, dešinės blauzdos muštinė žaizda, dėl to D. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71) nurodyta, kad V. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, eismo įvykio metu jam sveikata sutrikdyta sunkiai ( 1 t., b. l. 80-81).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
V. S. veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes jis, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta D. J. sveikata ir nežymiai sutrikdyta V. Ž. sveikata.
Teismo nuomone, V. S. kaltė pilnai įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. Nesant esminių prieštaravimų tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų parodymų, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.
Nors V. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai ir prieš jį lyg ir nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d., tai nereiškia, kad ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta. Asmuo, kuriam padaryta turtinė ar neturtinė žala, gali baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, tuo pat metu įgyti ir civilinio ieškovo statusą. Nusikalstama veika padaryta žala suprantama kaip visi ta nusikalstama veika sukelti, su ja priežastinį ryšį turintys padariniai. Padarytos veikos kvalifikacijai yra reikšmingi LR BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai. Visi kiti lengvesni ir veikos kvalifikacijos nelemiantys padariniai turi būti nurodyti, nes gali būti reikšmingi sprendžiant kitus klausimus (bausmės individualizavimo ir kitus). Tokie padariniai, kai juos sudaro tam tikra žala, yra faktinis pagrindas asmeniui įgyti nukentėjusiojo statusą LR BPK 28 str. prasme.
Dėl ieškinio.
V. Ž. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 19828,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ( 2 t., b. l. 20-21), ieškinio dėl neturtinės žalos išieškojimo iš UAB “BTA Draudimas” atsisakė. Ieškovo pozicija dėl žalos dydžio bei atsakovų keletą kartų kito ( 1 t., b. l. 43, 156, 165).
V. Ž. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus ir nepatogumus ieškinyje ir posėdžio metu, eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu.
LR CK 6. 264 str. numato, kad asmuo, samdantis darbuotojus, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. V. S. eismo įvykio metu buvo ir dabar yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, važiavo mokymo centrui priklausančiu automobiliu VW Golf.
V. Ž. reikalavimas priteisti 19828,00 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusysis nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- buvo sužalotas eismo įvykio metu.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nuomone, V. Ž. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, jis jautė įvairius gyvenimiškus nepatogumus.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt..
V. Ž. atsisakė ieškinio civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atžvilgiu, tokią teisę jam suteikia LR BPK 112 str. 3 d., tačiau tokia pozicija abejotina, nes kaltininką (ir civilinį atsakovą) ir UAB „BTA Draudimas“ sieja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiai, o tai reiškia, kad draudimo įmonė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl draudiminio įvykio. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, tačiau, teismo nuomone, civilinis ieškovas negali reikalauti iš civilinio atsakovo (eismo įvykio kaltininko) sumos, kurios jis, draudimo kompanijai neatlyginus gera valia, atsisakė, nes galioja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiai.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Bendra taisyklė, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą neperžengdamas įstatyme nustatytų ribų – šiuo atveju 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo, ši suma numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Todėl neturtinės žalos atlyginimas neturi būti privalomai susietas su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsniu, nes neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala gali būti atlyginama ir eismo įvykyje tiesiogiai nenukentėjusiam asmeniui.
Tuo tarpu žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu -jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas.
Darytina išvada, kad šiuo atveju civilinis ieškovas, atsisakęs reikalavimo iš draudiko dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai draudikui atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas įstatymu, neturi teisės reikalauti iš žalą padariusio asmens ar už jo veikas materialiai atsakingo asmens (draudėjo) tokio dydžio neturtinės žalos, kokio dydžio reikalavimo atsisakė iš draudiko.
Taigi, pripažinus, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis V. Ž. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 19828,00 Lt – nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į V. S. kaltės formą – padarė neatsargų nusikaltimą, civilinio atsakovo finansinę padėtį – yra biudžetinė įmonė, taip pat atsižvelgtina į kitas bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad V. Ž. sveikatos sutrikdymas buvo nežymus- jam padaryta dešinio kelio muštinė žaizda, darbe nebuvo tik vieną dieną, kaip vadovas turėjo galimybę dirbti namuose. Turtinė žala V. Ž. padaryta gana didelė, ji visa atlyginta. Kaip civilinis ieškovas V. Ž. šioje byloje turi teises tik todėl, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. J. sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko sveikata sutrikdyta sunkiai.
Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusysis V. Ž. dėl sužalojimo patyrė 2250,00 Lt neturtinę žalą. Iš šios sumos – 2250,00 Lt – civiliniam ieškovui 172,00 Lt neturtinės žalos atlygino atsakovas UAB „BTA Draudimas“. Neturtinės žalos V. Ž. iš UAB „BTA Draudimas“ galėjo reikalauti iki 500 eurų ( 1726,00 Lt), todėl civiliniam ieškovui, nors jis ir atsisakė ieškinio, pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą iki 1554,00 Lt dydžio iš atsakovo UAB „BTA Draudimas“. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovas nėra visiškai laisvas pasirinkti atsakovą, nes pagal teismų praktiką draudiko dalyvavimas tokio pobūdžio bylose būtinas, o tai reiškia, kad pirmiausia turėtų būti žala atlyginama pagal sutartinius teisinius santykius, vėliau pagal deliktinius teisinius santykius. Juk tais atvejais, kai draudiko įsipareigojimas atlyginti žalos asmeniui rūšis ( turtinė, neturtinė) neaptartas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę, ir draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis.
Iš (duomenys neskelbtini) V. Ž. priteistina 524,00 Lt neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti ( kartu su draudiko išmokėta suma bei teise reikalauti iš draudiko), nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 19828,00 Lt, tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.
Nukentėjusiajam V. Ž. iš civilinio atsakovo iš dalies priteistinos atstovavimo išlaidos. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo dviejuose posėdžiuose, vienas posėdis buvo atidėtas nukentėjusiojo atstovo S. Kučio prašymu, nes nukentėjusysis tik po 6 mėnesių po draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimą kreipėsi į draudiką UAB „BTA Draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo (( UAB „BTA Draudimas“ į bylos nagrinėjimą civiliniu atsakovu įtrauktas 2008-11-25 ( 1 t., b. l. 126), V. Ž. į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2009-05-25 ( 2 t., b. l. 2)). V. Ž. atstovui sumokėjo 952,00 Lt atstovavimo išlaidų ( 2 t., b. l. 5), teismo nuomone, protingos ir atitinkančios darbo sąnaudas išlaidos, kurios priteistinos iš (duomenys neskelbtini), būtų 450,00 Lt.
Dėl bausmės.
V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra dirbantis, gaunantis artimą minimaliam atlyginimą, vedęs, augina mažametę dukterį. V. S. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ( 1 t., b. l. 66), psichiatrinio ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas ( 1 t., b. l. 75), charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 73).
V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykio metu jam sveikata sutrikdyta sunkiai.
Paprastai asmeniui, pirmą kartą teisiamam, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nors V. S. ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau kiti duomenys, esantys byloje, V. S. apibūdina kaip asmenį, nelinkusį daryti nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. S. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 281 str. 1 d. numatytas sankcijos vidurkis.
Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, LR BK 281 str. 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, uždraustą LR BK 281 str. 1 dalyje, ir paskirti 15 MGL ( 1950,00 Lt) dydžio baudą.
V. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš (duomenys neskelbtini) 524,00 Lt neturtinės žalos.
V. Ž. priteisti iš (duomenys neskelbtini) 450,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
V. Ž. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą iš UAB „BTA Draudimas“.
Išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT427300010112394300, esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Pinigų įnešimo kvitas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kupiškio rajono apylinkės teismo raštinei adresu L. Stuokos Gucevičiaus a. 10 Kupiškyje. Laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per teismo antstolį.
Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.
Teisėjas Saulius Vanagas