Baudžiamoji byla Nr. 1-173-144/2013

(Proceso Nr. 1-31-1-00797-2012-4)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.                                                                       

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė,

sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei,

dalyvaujant prokurorui S. G.,

gynėjui advokatui A. K.,

nukentėjusiajam T. R.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G.Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukštojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

              kaltinamasis G. Č. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą.

              2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. kaltinamasis G. Č. viešoje vietoje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia smogė vieną kartą nukentėjusiajam T. R. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę kairio antakio žaizdą, kairės akiduobės kraujosruvą, kairės akies obuolio sumušimą, kraujo išsiliejimą viršutinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet jam nesukėlė LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, po ko kėsinosi suduoti smūgius T. R. į veido sritį, bet pastarajam pavyko smūgių išvengti, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

              Kaltinamasis G. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad               2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. ryto išeidinėdamas iš „Olympic” kazino sutiko iš matymo  pažįstamą T. R., pasisveikino. T. R. paklausė, ar jis nenori grąžinti jam skolos. Jis jokios skolos neprisiminė ir pasiūlė nukentėjusiajam susitikti kitą dieną, kai pastarasis nebus išgėręs. Nukentėjusysis davė jam vizitinę kortelę, jie susitarė kitą dieną susitikti. Tuo metu priėjo nukentėjusiojo brolis T. R. ir pradėjo įžūliai, nepraleisdamas jo, reikalauti pinigų, atiduoti skolą. Jis neketino toliau bendrauti, rengėsi eiti namo. Prieš jį iš kazino išėjo nukentėjusiojo kompanija. Nuo kompanijos atsilikęs nukentėjusysis T. R. reikalavo iš jo pinigų. Apie 5-6 metrai nuo kelionių agentūros T. R. stvėrė už jo portfelio, norėdamas pasiimti jį kaip užstatą. Jis pasipriešino ir portfelio nedavė. Broliai reikalavo parodyti, kas yra portfelyje, arba duoti kokį kitą daiktą kaip užstatą. T. R. paėmė jo ranką, gal norėdamas ją ištraukti iš kišenės.

Pajuto smūgį į dešinį smilkinį. Po to pajuto, kad kažkas griebė jam už striukės, norėjo išsisukti ir parkrito ant žemės, pajuto smūgius į šonus, kaklą, galvą. Kažkoks vaikinas, stovėjęs šiek tiek toliau pasakė: „stokit, ką čia darot“. Atsistojęs pamatė, kad šalia stovi kažkoks vaikinas, šalia stovėjo broliai R., jis buvo be striukės. Apsivilko striukę, pasiėmė portfelį ir mikroautobusu parvažiavo namo. Namuose pamatė po akim kraujosruvą, mėlynes ant kūno, kaklo. Po mėnesio buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur sužinojo apie jam pareikštus kaltinimus. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko dėl 300 Lt skolos, kurios jis neatsiminė. Kaltinamasis neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam T. R. ir paaiškino, kad jis besimuistydamas galėjo nukentėjusįjį kliudyti alkūne. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. apie 05.00 val. ryto „Olympic Casino“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sutiko kaltinamąjį G. Č., kuris yra jam iš anksčiau skolingas 300 Lt. Kazino jis buvo kartu su broliu T. R. ir draugais: I. M., R. P., T. J.. Eidami prie kazino esančios automobilių stovėjimo aikštelės, jie su kaltinamuoju kalbėjosi apie pastarojo skolą, tarėsi dėl jos grąžinimo. Kaltinamasis G. Č. vengė atiduoti skolą ir pokalbio metu pradėjo agresyvėti. Pasiskolinęs pinigus, kaltinamasis paliko jam telefoną kaip užstatą ir žadėjo paskambinti, tačiau skolos taip ir nesulaukė. Įvykio dieną paprašė kaltinamojo G. Č. vertingo užstato. Kaltinamasis rankoje turėjo portfelį, todėl paprašė portfelio kaip užstato. Kaltinamasis G. Č. pagrasino jį su broliu „užškėrinti“. Brolis pastebėjo, kad G. Č. vieną ranką įsikišo į kelnių kišenę. Tuo momentu pagalvojo, kad kaltinamasis turi peilį ar kažką panašaus, todėl čiupo jam už alkūnės ir pajuto smūgį į galvą. Po smūgio nuvirto. Virsdamas laikė kaltinamajam G. Č. už rankos ir kaltinamasis užgriuvo ant jo. Brolis T. R. nustūmė kaltinamąjį nuo jo. Kaltinamasis G. Č. pašoko ant kojų ir smogė broliui, šaukdamas „ateini čia“. Brolis smūgio išvengė ir smūgiavo kaltinamajam atgal. Po smūgio G. Č. nugriuvo. Atsikėlęs kaltinamasis agresyvus nebebuvo, pasiėmė portfelį ir pasišalino. Jis jėgos prieš G. Č. nenaudojo ir portfelio iš jo atimti nenorėjo. Jam buvo prakirstas antakis, stipriai kraujavo. Kartu su juo buvę draugai jį pakėlė, nuvalė kraują ir parvežė su taksi namo. Ryte pastebėjo labai didelį veido sutinimą, svaigo galva, akies judesiai buvo fiksuoti, dvejinosi vaizdas. Stacionare gydėsi savaitę. Buvo daromas magnetinis rezonansas, nes buvo įtarta, kad skilęs akies dugno kaulas. Buvo du kartus ištirta akis, buvo išsiliejęs kraujas. Grįžęs iš ligoninės dar ilgai juto galvos skausmus, ilgą laiką buvo sutrikęs miegas. Kreipėsi ir į neurochirurgą. Gydymas tęsėsi iki 2012 m. birželio mėn. Iki šiol vartoja vaistus nuo skausmo. Nedarbingumas buvo išduotas iki 2012 m. birželio 4 d. Reiškia 10147 Lt dydžio civilinį ieškinį. Neturtinę žalą grindžia patirtais neigiamais emociniais išgyvenimais, nerimu dėl veido ir akies, nes jam seniau Maskvoje buvo daryta akies operacija, kurios metu buvo fiksuota tinklainė. Po smūgio buvo grėsmė, kad akies tinklainė gali atšokti, ir tai galėjo paskatinti regėjimo sutrikimą. Dėl nemigos šeimoje santykiai įtempti. Darbovietėje į jo veido sutinimą neigiamai žiūrėjo kolegos.

Liudytojas T. R. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn. naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 05.00 val. su draugais I. M., R. P., T. J. rengiantis kazino rūbinėje pastebėjo, kad brolis T. R. kalbasi su kaltinamuoju G. Č.. Jiems praėjus į priekį, išgirdo kalbas pakeltu tonu, ginčus. Jam priėjus siūlyti važiuoti namo, kaltinamasis G. Č. agresyviai paklausė, ko jam reikia. Kaltinamasis pagrasino, kad „paškėrins“ juos. Žodį „paškėrinsiu“ suprato kaip grasinimą papjauti. Kaltinamasis įsikišo ranką į kišenę ir tada smogė Tomui vieną kartą kumščiu į galvą. Laikydamas už rankos G. Č. T. parvirto kartu su kaltinamuoju. Jam skiriant juos, kaltinamasis G. Č. atsistojo ir smogė jam. Jis taip pat atsakė smūgiu. Nuvirtęs kaltinamasis atsistojo, nebebuvo agresyvus, pasiėmė portfelį ir nuėjo. Broliui buvo prakirstas kairysis antakis, labai kraujavo. Prieš tai kaltinamojo G. Č. nebuvo matęs. Įvykio metu jautėsi pasimetęs, nes įvykis buvo netikėtas. Tą vakarą buvo sugadinta nuotaika, visi jų kompanijoje buvo išsigandę, nes brolio žaizda buvo didelė ir labai greitai sutino veidas.

Liudytoja R. P. parodė, kad tą rytą išėjo iš kazino ir laukė atvažiuojant taksi, broliai R. išėjo vėliau. I. M. pasakius, kad kažkas vyksta, atsisuko ir pamatė, kad T. R. kruvinas guli ant žemės, tačiau kas kam trenkė nematė, nes stovėjo nugara. Ji pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės, matė, kad jam buvo padaryta didelė kirstinė žaizda.

Liudytoja I. M. parodė, kad T. R. išėjo iš kazino su kaltinamuoju G. Č., apie ką jie kalbėjosi negirdėjo, nes stovėjo tolėliau. Išgirdusi sujudimą, atsisuko ir pamatė T. R. jau gulintį ant žemės, o kaltinamąjį mosikuojant rankomis prieš T. R.. Kas įvyko daugiau nežino, nes rūpinosi pagalba nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo tik dviese, buvo aišku, kad smogė kaltinamasis, tačiau paties smūgio nematė. Po įvykio labai pergyveno, nes matė, kad nukentėjusysis stipriai kraujavo, visi buvo šoke.

Liudytojas T. J. nurodė tvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis įvykio realiai nematė, nematė, ar kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam. Kai priėjo prie įvykio dalyvių, nukentėjusysis T. R. dar gulėjo ant žemės.

Specialistas / ekspertas D. V. teismo posėdžio metu patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje pateiktas išvadas ir papildomai paaiškino, kad tokie kaip nukentėjusiojo sužalojimai dažniausiai atsiranda smogiant kumščiu. Apžiūrėjęs nuotrauką (b.l. 135), specialistas patvirtino, jog akivaizdu, kad kraujosruva intensyvi, patinimas ir visos aplinkybės atitinka, kad sužalojimai padaryti vienu stipriu smūgiu. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis krisdamas galėjo susitrenkti į kelią.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nukentėjusiajam T. R. konstatuota muštinė kairio antakio žaizda, kairės akiduobės kraujosruva, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo išsiliejimas viršutinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paminėti sužalojimai atsirado sumušus kairės akiduobės sritį buku daiktu, galėjo gautis smogiant kumščiu (b.l. 9-10).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, jog kaip asmenį, 2012 m. gegužės 19 d., konfliktavusį su broliais R. ir praskėlusį nukentėjusiajam T. R. antakį, liudytojas T. J. atpažino kaltinamąjį G. Č. (b.l. 24-27).

              Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajam T. R. diagnozuoti kūno sužalojimai – muštinė kairio antakio žaizda, kairės akiduobės kraujosruva, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo išsiliejimas viršutinio žandikaulio kairės pusės antyje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas – ko pasėkoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2012 m. gegužės 19 d. fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.

Kaltinamasis G. Č. neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajam, tačiau iš esmės pripažįsta galėjęs nukentėjusiajam suduoti alkūne.

Kartu su nukentėjusiuoju T. R. buvęs ir įvykius betarpiškai stebėjęs liudytojas T. R. patvirtino, kad jis neabejotinai matė, kaip būtent kaltinamasis G. Č. kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o ta aplinkybė, kad jis vienintelis tiesiogiai matė smūgį, jo parodymų nepaneigia. Kiti kartu su nukentėjusiuoju buvę liudytojai R. P., I. M., T. J., nors tiesiogiai smūgio ir nematė, tačiau matė kaltinamąjį G. Č. ir nukentėjusįjį T. R. drauge, matė, kaip kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju ir jo broliu T. R. bei matė vaizdą iš karto po įvykio – ant žemės gulintį kraujuojantį nukentėjusįjį. Netikėti ar abejoti šiais liudytojų, paties nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduotas smūgis, teismas neturi pagrindo, jų parodymai nuoseklūs, sutampa, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ir smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis G. Č.. Kaltinamasis ginčija tyčią, tačiau vien jau smūgio padariniai akivaizdžiai byloja apie kaltinamojo veiksmų tyčinį pobūdį. Taigi kaltinamojo G. Č. kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai – nesunkų nukentėjusiojo T. R. sveikatos sutrikdymą objektyviai sąlygojo kaltinamojo G. Č. tyčiniai veiksmai.

Kaltinamojo G. Č. kaltė laikytina įrodyta ir viešosios tvarkos pažeidimo aspektu, kadangi G. Č. viešoje vietoje, prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, suduodant smūgį nukentėjusiajam T. R., tai yra asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio smurtą, tokiu būdu įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai, nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis objektyviai byloja liudytojų T. R. ir I. M. parodymai, jog kaltinamojo elgesys buvęs agresyvus, jiems netikėtas, dėl G. Č. veiksmų suduodant smūgį nukentėjusiajam jie sutrikę. Šių aplinkybių visuma suponuoja, jog kaltinamojo G. Č. kaltė pažeidus viešąją tvarką yra akivaizdi.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi G. Č. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. R. sveikatą, be to, savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir aplinką.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 147,56 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 136-139). Nukentėjusysis T. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo G. Č. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jis patyręs turtinę 147,56 Lt žalą, kurią sudaro dėl patirto sužalojimo ir dėl to sekusio nedarbingumo negautos pajamos iš darbo užmokesčio, ir 10000 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl patirto sužalojimo kentė didelį skausmą, sutriko miegas, išgyveno didelį nerimą ir neužtikrintumą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Nukentėjusysis pateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus (b.l. 130-134), todėl nukentėjusiojo T. R. ieškinio reikalavimas dėl 147,56 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu jam padaryta ir 10000 Lt neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes (nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas tyčia, atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių ir gaunamas pajamas, o taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis T. R. neabejotinai kentė skausmą, jautė stresą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Tačiau teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas buvęs abipusis, šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo T. R. naudai priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje pareikštas ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 1415,43 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 30-31). Savo civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog nukentėjusysis T. R. gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, už jo sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1415,43 Lt. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 32). Atsižvelgiant į tai,

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas turtinis reikalavimas yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistina 1415,43 Lt turtinė žala.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 1211,29 turtinės žalos atlyginimo (b.l. 97-98). Ieškinį grindžia tuo, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 19 d. iki 2012 birželio 4 d. T. R. buvo paskirta 1211,29 Lt dydžio pašalpa. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas į bylą pateiktais dokumentais – nedarbingumo pažymėjimu, pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b.l. 99, 100). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas ieškinys yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteistina 1211,29 Lt turtinė žala.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Č. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vis tik pažymėtina, jog kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Turint tai omenyje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra teistas, manytina, jog bausmės tikslai G. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Pagal įstatymo prasmę, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, todėl, paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, galutinė bausmė skirtina taikant bausmių apėmimo būdą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G.Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas G.Č. paskirti – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbine veikla.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš G. Č. T. R. naudai priteisti 147,56 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

              Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. Č. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 1415,43 Lt turtinės žalos atlyginimui.

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 1211,29 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Eugenija Šatkuvienė