Administracinė byla Nr. AS-795-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02296-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 54.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. raštą Nr. (14.11-03)-05K- (toliau – ir 2018 m. balandžio 30 d. raštas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 29 d. raštą Nr. (23.1-8)R-1852 (toliau – ir 2018 m. kovo 29 d. raštas); 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (23.1-8)R-2681 (toliau – ir 2018 m. gegužės 9 d. raštas) ir 2018 m. gegužės 31 d. raštą Nr. (23.1-8)R-3126 (išspręsti visus ginčo dėl teisės klausimus visiškai ir iš esmės); 2) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjos gyvenamajam butui tiekimą ir pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) sujungti skunde nurodytas visas tiesiogiai susijusias bylas ir jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo; 4) priteisti 210 860,64 Eur turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Finansų ministerijos veiksmų, atlyginimą; 5) priteisti 210 860,64 Eur turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų VMI veiksmų, atlyginimą. Pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) keliamų reikalavimų, teismas minėta nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. trūkumams pašalinti – pateikti ABTĮ 24 straipsnyje keliamus reikalavimus atitinkantį skundą; pateikti Finansų ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. rašto, VMI 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. raštų gavimo datą patvirtinančius įrodymus, o tuo atveju, jeigu šių sprendimų apskundimo teismui terminas yra praleistas – motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti; už skundą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; atsakovu byloje papildomai nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI, ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansų ministerijos; nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą, pateikti žalos atsiradimą ir dydį patvirtinančius įrodymus; nurodyti, ar pageidauja, kad administracinė byla pagal jo skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.
Teismas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pratęsė 2018 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. rugsėjo 4 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
Teismas nurodė, kad teisme 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriame išreikštas nesutikimas su teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. liepos 18 d. nutartimis. Kitų procesinių dokumentų, šalinant nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytų trūkumų.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, ABTĮ 111 straipsnio pagrindu kreiptis į prokurorą dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo R. K. nusikalstomos veikos, kurį pasireiškė aplaidžiais teisėjo veiksmais nagrinėjant skundo priėmimo klausimą bei priimant skundžiamą nutartį, kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl drausmės bylos R. K. iškėlimo, nes skundo priėmimo procese teisėjas pažeidinėjo įstatymus, neatsižvelgė į reikšmingus faktus ir aplinkybes, savavaliavo, piktnaudžiavo ir tokiais savo veiksmais pažemino teisėjo vardą ir sumenkino teismo autoritetą.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, pažeidžianti bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, kuriuose yra įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, yra priešinga tikrovės faktams ir reikšmingoms aplinkybėms, varžanti konstitucinę teisę į teisminę gynybą, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas bei siekiant nuslėpti nusikalstomas veikas. Skundžiama nutartimi nepagrįstai nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi neteisingai išsprendė aplaidžiai skundo priėmimą nagrinėjančiam teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą.
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2018 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: aiškiai, glaustai ir nuosekliai išdėstyti skundo reikalavimą (t. y. reikalavimą panaikinti VMI raštus ir Finansų ministerijos raštą) pagrindžiančias aplinkybes ir esminius nesutikimo su ginčijamais raštais motyvus, t. y. kodėl pareiškėjas mano, kad jie neteisėti ir nepagrįsti, kokias pareiškėjo teises ar teisėtus interesus jie pažeidžia; atsisakyti skundo reikalavimų, susijusių su elektros tiekimo atnaujinimu, bylų sujungimu, įrodymų išreikalavimu ir kreipimusi į teisėsaugos institucijas, kaip neatitinkančių administracinio teismo kompetencijos, nustatytos ABTĮ 3 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje; pateikti Finansų ministerijos 2018 m. balandžio 30 d. rašto, VMI 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. raštų gavimo datą patvirtinančius įrodymus, o tuo atveju, jeigu šių sprendimų apskundimo teismui terminas yra praleistas – motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti; už skundą sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; atsakove byloje papildomai nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI, ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Finansų ministerijos; pareiškėjas įpareigotinas nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą, pateikti žalos atsiradimą ir dydį patvirtinančius įrodymus; nurodyti, ar pageidauja, kad administracinė byla pagal jo skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą dėl ginčijamų teisės aktų panaikinimo, nurodyti konkrečias prašomos atlyginti turtinės bei neturtinės žalos sumas, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, kadangi tik tinkamai ir aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas (skundo dalykas) leidžia apibrėžti ginčo ribas ir yra esminė sąlyga tinkamam bylos nagrinėjimui teisme. Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik administracinio teismo kompetencijai priskirtus ginčus, nurodytus ABTĮ 3 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog skundo reikalavimas dėl elektros tiekimo atnaujinimo ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai, sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu, nėra priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Teismo įpareigojimas pateikti skundžiamų teisės aktų gavimą datą patvirtinančius įrodymus yra pagrįstas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes teisminės gynybos teisė yra realizuojama per įstatymo nustatytus terminus. Be to, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas skundui paduoti dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujinamas, todėl teismo siūlymas, termino praleidimo atveju, pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą šį terminą atnaujinti, atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą. Teismo nurodymas atsakovą byloje papildomai nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI ir Finansų ministerijos, pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kaip skundo turiniui keliamas reikalavimas, įtvirtintas ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko skundo turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir iš esmės atsisakė taisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi nurodytus skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Dėl atskirojo skundo argumento, jog teismas nepagrįstai neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų skundo turiniui keliamų reikalavimų, klausimas dėl žyminio mokesčio šioje proceso stadijoje nėra reikšmingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą ABTĮ 111 straipsnį, nustatantį teismo veiksmus, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių.
Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo teiginius dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjui, priėmusiam pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą, nusikalstamų veikų dangstymą iš esmės sieja su procesinės teisės normų pažeidimu, sprendžiant jo skundo priėmimo klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nenustačius procesinės teisės normų pažeidimo, pareiškėjo argumentai dėl teismo šališkumo, neteisingai išspręsto klausimo dėl skundžiamą nutartį priėmusiam teisėjui pareikšto nušalinimo ir nusikalstomų veikų dangstymo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, ar buvo pažeistos materialiosios teisės normos, nes skundo priėmimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tik procesinės teisės normomis.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai motyvų, kuriais pagrindė išvadas, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų ir dėl ko pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė