Baudžiamoji byla Nr. 2K-228/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.;
2.3.6.4.2.;
2.4.2.1.;
2.4.5.2.5.;
2.4.7.;
2.6.8.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo
Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria
nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto 2–ojo
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas
kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą R. M. (R. M.) trims mėnesiams, pagal BK
140 straipsnio 1 dalį už nežymų V. G. sveikatos sutrikdymą
– keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas
bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta
laisvės atėmimas šešiems mėnesiams vienai dienai. R. K. pagal
BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 284 straipsnio 1
dalį – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
1. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad
2006 metų gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, sukėlė
fizinį skausmą nukentėjusiajam R. M. R. K.
šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo prausykloje pastūmė R. M., dėl to šis parkrito ir susitrenkė galvą.
R.
K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2006 m. rugpjūčio
18 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, nežymiai
sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą. R.
K. šio bendrabučio penkto aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje medine
lazdele tris kartus sudavė V. G. per dešinę ranką ir taip
padarė jam poodinę kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje,
viršutiniame trečdalyje.
2. Kasaciniu
skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius
nurodo, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis
buvo priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog kiekvienas
nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo
trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų
nepriklausomas bei nešališkas teismas. Pasak kasatoriaus, Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija „susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio
Lemežio“ 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė tapačią nutartį ankstesnei, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo
18 d. nutartimi panaikintai, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarčiai. Kasatoriaus
tvirtinimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir
ankstesnė apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartys yra
identiškos, t. y. skundžiamos 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties
tekstas kompiuteriniu būdu nukopijuotas nuo ankstesnės, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi panaikintos,
apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties ir skiriasi tik
tuo, kad skundžiamos nutarties įžanginėje bei rezoliucinėje dalyse nurodyta
kita teismo sudėtis. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos
teismas jo baudžiamosios bylos iš naujo tinkamai neišnagrinėjo – tiek, kiek to
prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė savo išvadų dėl skundo argumentų bei
motyvų dėl jo pagrįstumo. Kartu kasatorius tvirtina, kad yra pažeista teisė į
greitą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė–Lisauskienė
atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo nuteistojo R. K. kasacinį
skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį
panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą
nurodo, kad, palyginus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį su to paties teismo 2008 m.
vasario 4 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, matyti, jog
2008 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. vasario 4 d. nutartys yra identiškos. Prokurorės
tvirtinimu, šios nutartys skiriasi tik teismo sudėtimi ir dviem sakiniais
nutarties 4 bei 5 lapuose. Pasak prokurorės, Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2008 m. gruodžio 10 d.
nutartį, iš esmės neišnagrinėjo nuteistojo skundo, o tik perrašė ankstesnę,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikintą, šališko Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį. Teismas,
prokurorės nuomone, „nepadarė nė vienos savo išvados dėl apeliacinio skundo
motyvų, o rėmėsi šališko teismo priimtos nutarties motyvais“ ir nuteistojo R. K. apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Vadinasi,
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidė
BPK 320 straipsnyje numatytas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, o
tai yra pagrindas panaikinti 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka..
4. Nuteistojo R.
K. kasacinis skundas tenkintinas.
4.1. Iš bylos
medžiagos matyti, kad ir kasatorius, ir prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą
pagrįstai tvirtina, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos pasirašyta 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis identiška
to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4
d. priimtai nutarčiai. Šių abiejų nutarčių tekstai (turinys) sutampa, išskyrus
baudžiamosios bylos numerį, datą, posėdžių sekretorės pavardę, įžanginėse bei
rezoliucinėse dalyse nurodytą teisėjų sudėtį bei du sakinius motyvuojamojoje 2008 m. gruodžio 10
d. nutarties dalyje („Iš byloje esančio V. G. pareiškimo
dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad
minėtomis įvykio aplinkybėmis R. K. nukentėjusiajam sudavė
lazda per ranką (2 t., b. l. 2)“; „Kolegijos nuomone, R. K. įvykių
aplinkybes aiškino neteisingai, siekdamas sumenkinti savo kaltę ir ją nukreipti
kitų asmenų atžvilgiu“ (T. 4, b. l. 252, 253)). Taigi skundžiama Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
10 d. nutartis yra iš esmės perrašyta (tiksliau – kompiuteriniu būdu
nukopijuota) ankstesnė to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis – tik pasirašyta kitos teisėjų
kolegijos sudėties. Vadinasi, šioje byloje ją nagrinėjusi kolegija pati
savarankiškai proceso baigiamojo akto – nutarties – nesurašė. Tai vertintina
kaip BPK 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio pažeidimas.
4.2. Pažymėtina,
kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 4 d. nutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iš esmės
konstatavus, jog šią nutartį priėmė neteisėta teismo sudėtis, nes buvo pažeisti
BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 59 straipsnio reikalavimai. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos pasirašyta 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis yra neteisėtos
teismo sudėties priimtos ir todėl kasacinės instancijos panaikintos nutarties
kopija. Tokios nutartys negali būti laikomos apeliacinės instancijos proceso
baigiamaisiais aktais.
Vertinant tokią situaciją, pabrėžtina, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai
išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK
44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens
konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra
išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma,
teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali
turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas
turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas
garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo
(kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008). Taigi yra
pagrindas abejoti apeliacinės instancijos teismo kolegijos, pasirašiusios 2008 m.
gruodžio 10 d. nutartį, nešališkumu objektyviąja prasme. Tai nesiderina su BPK
44 straipsnio 5 dalies reikalavimais.
4.3. Kasatoriaus
taip pat tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jo baudžiamosios bylos
iš naujo tinkamai neišnagrinėjo – tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde,
nepateikė savo išvadų dėl skundo argumentų bei motyvų dėl jo pagrįstumo. Taigi
kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK
320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas
bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl
apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi,
kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės
instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas
dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant
motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių
argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant
BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK
reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos
nutarties (nuosprendžio) negalima laikyti teisėtais
(BPK 369 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant
Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės
instancijos teisme“ 25 punktas). Vadinasi, apeliacinės instancijos teisėjų
kolegija, nagrinėjusi R. K. bylą apeliacine tvarka iš
naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jo byloje buvo panaikinta
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 4 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ir
priėmusi 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, šios bylos nepatikrino tiek, kiek
to prašoma R. K. skunde, ir nutartyje neišdėstė motyvuotų
išvadų dėl jo skundo esmės. Taigi nuteistojo R. K. apeliacinis
skundas iš esmės liko neišnagrinėtas. Tai vertintina kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies,
332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų
pažeidimas.
4.4. Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje (inter alia 111 straipsnio 1 dalyje)
įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė, t. y. teisminio
nagrinėjimo procesinių pakopų sistema, jos pagrindai. Šios sistemos paskirtis –
šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, užkirsti kelią
neteisingumui. Tai yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai
pasitikėjimo ne tik atitinkamu bylą nagrinėjančios bendrosios kompetencijos
teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine
qua non (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008
m. sausio 24 d. nutarimai).
Nagrinėjamos
bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų konstitucinių nuostatų įgyvendinimo
garantijos įtvirtintos ir baudžiamojo proceso įstatyme, kuriame nustatyta, kad
jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo arba apeliacinės
instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra
tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi (BPK 386 straipsnio
1, 2 dalys). Teisinė situacija, kai apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundą, nesurašo nutarties, bet pasirašo kitos
toje pačioje baudžiamojoje byloje, to paties teismo teisėjų kolegijos priimtą
nutartį, kurią panaikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vertintina ir kaip BPK 386 straipsnio 1, 2 dalių
pažeidimas, nes paneigiama konstitucinė bendrosios kompetencijos teismų
instancinės sistemos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priedermė ir paskirtis.
4.5. Teisėjų
kolegija BPK 44 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio, 320
straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 386 straipsnio 1, 2 dalių
pažeidimus, padarytus R. K. bylą nagrinėjant
apeliacine tvarka ir priimant 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį, pripažįsta
esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į jo apeliacinio skundo tinkamą
išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Todėl
apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis R.
K. baudžiamojoje byloje turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
10 d. nutartį R. K. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
Jonas Prapiestis