Administracinė byla Nr. eA-2440-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 14.9.3; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, E. N. individualiai įmonei, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Spika“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Aistra“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „Stekutis“, uždarajai akcinei bendrovei „Froja“, uždarajai akcinei bendrovei „Krantas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramsun“, uždarajai akcinei bendrovei „Starkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas UAB „Rikneda“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V1-114, (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, ir įpareigoti Komisiją spręsti klausimą iš naujo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi; 2) panaikinti Komisijos Protokolo dalį, kuria skirtos menkių, šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.                      2019 m. gruodžio 12 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams (toliau – ir perleidžiamosios teisės). Bendrovė 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė Žuvininkystės tarnybai motyvuotą pranešimą (prašymą) apie klaidas, dėl kurių buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės. Bendrovė savo pranešime nurodė, kad Komisija, suteikdama ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis. Atsakydama UAB „Rikneda“, Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nurodė, kad UAB „Rikneda“ neatitinka Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalies sąlygos (2017 m. ir 2018 m. nenaudojo žvejybos galimybių), todėl jai yra neskiriamos perleidžiamosios teisės 2020–2034 metams. Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nenurodė, kad Komisija ūkio subjektams skyrė perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis. 2019 m. gruodžio 27 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patikslintos ir patvirtintos perleidžiamosios teisės 2020–2034 metams. Sprendžiant iš šio posėdžio 2019 m. gruodžio 27 d. protokolo ŽKB-9(6.1), Komisija, skirstydama perleidžiamąsias teises, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis.

1.2.                      Žuvininkystės tarnyba 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 3 dalyje pateikia duomenis, kad menkių perleidžiamosios teisės 2020–2024 metams buvo paskaičiuotos iš 3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, tik UAB „Froja”. Komisija, skyrusi ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams, neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolu ŽKB-9(6.1) aukcione buvo parduotos menkių ir lašišų perleidžiamosios žvejybos teisės, ir ūkio subjektams, kurie dalyvavo šiame aukcione, žvejybos teises paskyrė ne iš 3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalyje, bet iš 10 pasirinktų paskutinių metų iki žvejybos teisės galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie menkių perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo aukcione, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individuali įmonė, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo. Kadangi UAB „Strimelė“ yra reorganizuota į UAB „Krantas LT”, tai ir UAB „Krantas LT” turėtų būti perskaičiuotos perleidžiamosios menkių teisės.

1.3.                      Žuvininkystės tarnyba 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 2 dalyje pateikia duomenis, kad AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ yra perleidę ar įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises 2017–2019 metais, tokiu būdu šiems ūkio subjektams, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi, perleidžiamosios žvejybos teisės turėjo būti nustatomos vertinant žvejybos rezultatus 3 metus po teisių perdavimo, o ūkio subjektams, perleidusiems dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes ne anksčiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai, skiriant menkių, šprotų ir strimelių perleidžiamąsias teises, atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo ar perleido 2017–2019 metais, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo.

1.4.                      Komisija, ūkio subjektams skirdama perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesilaikė konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, kai daliai ūkio subjektų skyrė žvejybos teises, netaikant Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimų, kai UAB „Rikneda“ buvo neskirtos perleidžiamosios žvejybos teisės, taikant Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 4 dalies nuostatas. Panaikinus neteisėtą Komisijos Protokolą ar jo dalis, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalimi, ūkio subjektai po perskirstymo likusias perleidžiamąsias teises galės įsigyti aukcionu būdu.

2.       Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Nustatyta, jog UAB „Rikneda“ nei 2017 m., nei 2018 m. žvejybos nevykdė. Pagal Žuvininkystės įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Pareiškėjo prašymas panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams nepagrįstas. Šie ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams.

2.2.                      Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Žuvininkystės tarnyba, skirdama perleidžiamąsias teises, turėjo nurodyti skaičiavimams pasirinktinus metus, t. y. 10 metų, įskaitant ir 2019 m. Buvo vadovaujamasi ankstesnių metų praktika – Žuvininkystės tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolu, kuriuo buvo skirstomos perleidžiamosios žvejybos teisės Baltijos jūroje 2017–2019 metų laikotarpiui ir tuo metu skaičiavimai buvo atliekami pagal 2006–2015 metų sugavimų istoriją, o 2016 m. sugavimų istorija nebuvo vertinama. Atsižvelgus į tai ir laikantis nuoseklios bei vienodos perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymo tvarkos, būtent taip ir buvo paskirstytos perleidžiamosios žvejybos teisės 2019 m. Be to, Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I-2243-968/2017 konstatavo, kad Žuvininkystės tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017–2019 metais perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė neįtraukdama 2016 m. atskaitos duomenų. Taigi, Žuvininkystės tarnyba vadovavosi galiojančia teismų praktika ir ja rėmėsi skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, neįtraukdama 2019 m. duomenų. Be to, Žuvininkystės tarnyba, skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, negalėjo įtraukti atskaitos duomenų už 2019 m., nes būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus (Žuvininkystės įstatymo 174 str. 2 p.).

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1.                      Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Teisės į žvejybos galimybes buvo suteikiamos 2019 m. pabaigoje, todėl būtent 2019 m. negalėjo būti pasirenkami. Taip pat ūkio subjektams sudarius galimybę rinktis ir tuos metus, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, susidarytų situacija, kad teisės suteikiamos neturint visų metų (iki tų metų gruodžio 31 d.) žvejybos duomenų.

3.2.                      Nors ir pareiškėjas akcentuoja, kad kitiems ūkio subjektams teisės į žvejybos galimybes buvo suteiktos nepagrįstai, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, o vien tik prielaidos, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, nėra pagrįstas pagrindas pripažinti Komisijos sprendimus neteisėtais. Be to, pareiškėjui neskirta teisė į žvejybos galimybes dėl to, kad pareiškėjas neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje – per paskutinius 2 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, nenaudojo individualių žvejybos galimybių, tai yra nevykdė verslinės žvejybos. Kitiems ūkio subjektams suteiktos teisės į žvejybos galimybes niekaip nedaro įtakos Komisijos sprendimui pareiškėjo atžvilgiu ir nepažeidė pareiškėjo teisių ar interesų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos šprotai“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kaip ginčijamų Protokolo dalių panaikinimas paveiks ir pačio pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi Protokolo dalis, kuriomis atsisakyta skirti pačiam pareiškėjui perleidžiamąsias teises, pareiškėjo skundu nėra ginčijama. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo skundas atmestinas kaip pareikštas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neginčijančio savo paties teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo. Be to, atsakovas tinkamai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalį, kuri nustato specialiąsias nuostatas dėl teisių neskyrimo tuo atveju, jeigu ūkio subjektas pastaruosius 2 metus nevykdė žvejybos. Kaip matyti iš paties skundo turinio, šios nuostatos taikymo pareiškėjas neginčija.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos Protokolo, kuriuo Komisija patvirtino ūkio subjektams perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Rikneda“ nei 2017 m., nei 2018 m. žvejybos nevykdė. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjo atstovas, kuris pažymėjo, kad 2019 m. prasidėjus draudimui žvejoti menkę, kita žuvis nebuvo žvejojama, nes tai daryti buvo finansiškai nenaudinga. Teisės į žvejybos galimybes buvo suteikiamos 2019 m. pabaigoje, todėl būtent 2019 m. negalėjo būti pasirenkami. Žuvininkystės tarnyba, skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, negalėjo įtraukti atskaitos duomenų už 2019 m., nes būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus. Ūkio subjektams sudarius galimybę rinktis ir tuos metus, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, susidarytų situacija, kad teisės suteikiamos neturint visų metų (iki tų metų gruodžio 31 d.) žvejybos duomenų. Atsakovas teismui pateikė Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ (toliau – ir Asociacija) 2019 m. gruodžio 4 d. raštą „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo“, kuriuo Žuvininkystės tarnyba buvo informuota, nurodant, kad „žvejyba Baltijos jūroje vykdoma nepertraukiamai, taigi perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymas 2020 m. pradžioje lemtų ūkio subjektų negalėjimą vykdyti nuolatinės žvejybos 2020 m. sausio mėnesį, kas lemtų ne tik savalaikio kvotų neišgaudymą, bet ir milžiniškus nuostolius, susijusius su laivų prastova (įgulos, kuras, uosto mokesčiai ir pan.). Šių nuostolių patyrimas būtų sąlygotas išimtinai tik Tarnybos neveikimo laiku nevykdant Žuvininkystės įstatyme numatytų pareigų paskirstyti perleidžiamąsias žvejybos teises bei pagal jas žvejybos kvotas.“ Asociacija rašte prašė laikytis teismų sprendimų, nuoseklios praktikos bei užtikrinti perleidžiamųjų žvejybos teisių paskirstymą 2019 m. Taip pat Asociacija rašte pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. įsiteisėjusiu galutiniu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2243-968/2017 konstatuota, jog Žuvininkystės tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017–2019 m. perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė 2016 m. neįtraukdama 2016 m. atskaitos duomenų. Asociacija akcentavo, kad aktualus teisės aiškinimas ir taikymas yra pateiktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo Žuvininkystės tarnyba privalo vadovautis. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Žuvininkystės tarnyba vadovavosi Žuvininkystės įstatymu ir galiojančia teismų praktika skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, neįtraukdama 2019 m. duomenų.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją teisę 2020–2034 metams bei vienu iš skundo argumentų nurodo tai, jog Komisija, skirstydama perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad skunde išvardinti ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutiko, kadangi į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti šiais atsakovo teiginiais. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovaudamas Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų. Tai, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjo prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. Komisija, priimdama sprendimus, teisingai vadovavosi Žuvininkystės įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

9.       Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje aktuali Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalis, kuri aiškiai numato, jog kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai reiškia, kad, skiriant 2019 m. teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektai galėjo pasirinkti laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. būtent pagal sugavimo istoriją, kokia jiems buvo palankiausia, kur buvo sugautų žuvų didžiausias kiekis. Šiame įstatyme yra išlyga, pagal kurią pareiškėjas per paskutinius 2 kalendorinius metus iki šių teisių skyrimo bent vienerius metus turėjo žvejoti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, pareiškėjas, pateikdamas Žuvininkystės tarnybai prašymą, turėjo nurodyti 2017 m. arba 2018 m., todėl būtų užtekę, kad pareiškėjas būtų vykdęs žvejybą nors vieną dieną per šiuos metus. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas šių sąlygų nebuvo išpildęs, o Žuvininkystės tarnyba turi vadovautis įstatymu ir stebėti, kad ūkio subjektas atitiktų visus kriterijus. Nustatyta, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti kvotų skirstyme, nes paskutinius 2 metus iki skirstymo nevykdė žvejybos, tačiau jis galėjo dalyvauti aukcione, kadangi aukcionui ši sąlyga nėra taikoma. Aukcione gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi kvotų, bet turi laivą, registruotą žvejybos laivų registre.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo skundo yra neaišku, kaip ginčijamų Protokolo dalių panaikinimas paveiktų jo teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėjas neskundžia tos Protokolo dalies, kuria nutarta UAB „Rikneda“ perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje nesuteikti. Kaip jau anksčiau minėta, pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienerius metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Kadangi pareiškėjas neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje, nuosekliai vadovaujantis įstatymu, jam neskirta teisė į žvejybos galimybes.

11.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darė išvadą, kad Komisijos Protokolo dalis, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, bei dalis, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra priimtos nepažeidžiant tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo jas panaikinti. Konstatavus, kad Komisijos Protokolo dalis, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, bei dalis, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra teisėtos ir pagrįstos, netenkintinas išvestinis reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl menkių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“.

III.

12.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1.                      Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovaudamas Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų; tai, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjo prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. Nesutiktina su tokiu teismo vertinimu, nes kaip įrodymus pareiškėjas pateikė Komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) kopiją ir Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 kopiją.

12.2.                      Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti 2020 m. liepos 2 d. perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybą posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad, lyginant su 2017 m. įvykusiu analogišku aukcionu, menkių perleidžiamosios teisės buvo parduotos daug brangiau, nes pardavimui aukcione buvo pateiktas daug mažesnis jų kiekis (2017 m. – 20,55 proc., o 2020 m. – 10,917 proc.). Iš pateiktų teismui aukcionų protokolų matyti, kad galimybė pareiškėjui įsigyti menkių perleidžiamąsias teises 2020 m. buvo žymiai mažesnė lyginant su 2017 m. Taip atsitiko dėl to, kad atsakovas, skirstydamas perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, neteisingai taikė Žuvininkystės įstatymą. Panaikinus ginčijamas Protokolo dalis ir iš naujo pagal Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalis perskirsčius perleidžiamąsias teises, pareiškėjui atsiranda galimybė jas įsigyti aukcione. Teismas neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes, dėl ko vertintina, kad neatskleidė bylos esmės, todėl neteisingai ją išsprendė.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Baltijos žuvys” (toliau – ir UAB „Baltijos žuvys“) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Komisijos Protokolo dalį, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teises 202–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, ir įpareigoti Komisiją klausimą spręsti iš naujo vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi; 3) panaikinti Komisijos Protokolą dalį, kuria skirtos menkių, šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, ir įpareigoti Komisiją klausimą spręsti iš naujo vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad:

13.1.                      Teismas, atsisakęs ištirti byloje esančius įrodymus, atsisakė vykdyti teisingumą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą nuostatą. Teismas nepasisakė dėl pagrindinių skundo argumentų, t. y. dėl Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų netaikymo, skiriant ūkio subjektams perleidžiamąsias žvejybos teises. Konstatuotina, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

13.2.                      UAB „Baltijos žuvys“ sąmoningai nedalyvavo žvejybos perleidžiamųjų teisių aukcionuose ir neįsigijo bei neperleido kitiems ūkio subjektams perleidžiamųjų žvejybos teisių. Tokiu būdu pagrįstai tikėjosi, kad ūkio subjektai, dalyvavę ir įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises žvejybos perleidžiamųjų teisių aukcionuose, bei tie ūkio subjektai, kurie perleido ar įsigijo perleidžiamąsias žvejybos teises, negalės rinktis 3 metų žvejybos istorijos iš 10 metų. Tiems ūkio subjektams, kurie galės rinkis žvejybos istoriją tik iš paskutinių 3 metų, sumažės perleidžiamosios žvejybos teisės, o kitiems ūkio subjektams perleidžiamosios žvejybos teisės padidės. Be to, panaikinus neteisėtus Komisijos 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžių protokolus ar jų dalis, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalimi, ūkio subjektai po perskirstymo likusias perleidžiamąsias teises galės įsigyti aukciono būdu.

14.       Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepimu prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15.       Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal pareiškėjo pateiktą prašymą dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes suteikimo Baltijos jūroje buvo nustatyta, kad pareiškėjas nei 2017 m., nei 2018 m. žvejybos nevykdė. Pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Ūkio subjektui, neatitinkančiam Žuvininkystės įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų, perleidžiamoji teisės į žvejybos galimybes negali būti suteikiama. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija, priimdama 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinį sprendimą, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau priimdama sprendimus Komisija turi vadovautis ne atskiromis Žuvininkystės įstatymo dalimis, bet taikyti visus reikalavimus ūkio subjektams ir juos aiškinti sistemiškai. Pareiškėjo prašymas panaikinti ūkio subjektams skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams nepagrįstas, kadangi ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams. Teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą dėl Žuvininkystės tarnybos Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinio sprendimo (2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1)) dalių, kuriomis skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl menkių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ (vadovaujantis Žuvininkystės įstatymas 174 straipsnio 8, 9 dalimis), UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ (vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“ (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi) pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei dalyje, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020- 2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo jį panaikinti bei tenkinti išvestinių pareiškėjo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

20.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė pareiškėjas UAB „Rikneda“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Baltijos žuvys“.

21.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo UAB „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

23.       Aptartų ABTĮ nuostatų kontekste vertinant byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, pažymėtina, kad tiek pareiškėjo UAB „Rikneda“ apeliaciniame skunde, tiek trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ nesutikimas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad „ <...> Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020-2034 metams, nesivadovaudama Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų. Kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjos prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. <...>“, grindžiamas iš esmės dviem argumentais: 1) tokį vertinimą paneigia su patikslintu skundu pateiktas 2017 m. spalio 10 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) ir 2020 m. vasario 17 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. R18/20-169. Motyvai, kokie minėtų įrodymų duomenys patvirtina minėtos teismo išvados nepagrįstumą, nėra nurodyti, todėl toks argumentas yra vertintinas kaip abstraktus; 2) iš 2020 m. liepos 2 d. perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos posėdžio protokolo matyti, kad, lyginant su 2017 m. įvykusiu analogišku aukcionu, menkių perleidžiamosios teisės buvo parduotos daug brangiau, nes perdavimui į aukcioną buvo pateiktas daug mažesnis jų kiekis, galimybė pareiškėjui įsigyti menkių perleidžiamąsias teises 2020 m. buvo žymiai mažesnė, kas atsitiko todėl, kad atsakovas, skirstydamas perleidžiamosios žvejybos teises 2020-2034 metams, neteisingai taikė Žuvininkystės įstatymą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog aplinkybė, kad 2020 m. liepos 2 d. aukcione menkių perleidžiamosios teisės, kurių pardavimui į aukcioną pateikta mažiau, buvo parduotos daug brangiau nei ankstesniais metais, savaime nepatvirtina atsakovą, skirstant perleidžiamosios žvejybos teises 2020-2034 metams, neteisingai taikius Žuvininkystės įstatymą.

24.       Kiti trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ apeliacinio skundo argumentai yra identiški pareiškėjo UAB „Rikneda“ skunde pirmosios instancijos teismui nurodytiems, todėl jie atskirai iš naujo nevertintini: kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinio sprendimo (2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1)) dalių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kokiais byloje pateiktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais rėmėsi ir kokios teisės normomis vadovavosi pagrįsdamas savo išvadas, o BUAB „Baltijos žuvys“ apeliaciniame skunde įstatymų ir bylos aplinkybių, kurios patvirtintų šios skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė