Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-22-885-2012].doc
Bylos nr.: II-22-885/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kelių policijos biuras institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai
Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo ypatumai

Administracinė byla Nr. II-22-885/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.3.

 

(S)

 

 

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

 

2012 m. vasario 23 d.

Šiauliai

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. B.,

jo atstovui advokato padėjėjui Simui Šuminui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. B. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 40N-1380305-12 pakeitimo, kuriuo administracine tvarka nubaustas E. B. pagal LR ATPK 127 str. 2 d.,

 

n u s t a t ė :

 

2012 m. sausio 19 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu E. B. buvo nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 11 d. 1.42 val.  Šiauliuose, Tilžės gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimui greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko susižalojo pats, buvo apgadintas automobilis ir sužalotas medis. E. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., buvo nubaustas specialiosios teisės atėmimu 5 mėnesiams. 

Skundu E. B. prašo pakeisti 2012-01-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad jam skirta nuobauda yra per griežta, o savo poziciją grindžia žemiau išdėstytais motyvais. Padarytas administracinis teisės pažeidimas yra netyčinis, o taip pat pareiškėjas nesielgė neatsargiai - eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu bei esant sudėtingoms eismo sąlygoms - kelio danga buvo slidi, o pareiškėjas eismo įvykio metu dirbo - vairavo taksi automobilį, neviršydamas toje miesto dalyje leistino greičio. Incidentas įvyko būtent dėl slidžios kelio dangos - važiuojant slidžiu keliu, ėmė slysti automobilio priekis, todėl automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pareiškėjas, apgadintas jo vairuotas automobilis bei sužalotas medis. Pareiškėjas jokiais tyčiniais veiksmais nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevairavo pavojingai ar neatsargiai, neviršijo leistino saugaus greičio (toje miesto dalyje maksimalus leistinas greitis yra 70 km/val.), važiavo apie 60 km/val. greičiu, atsižvelgdamas į prastesnes eismo sąlygas, nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis ar kitoks turtas, ar sužalota kitų asmenų sveikata, todėl tyčia ar neatsargiai nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai, kad dėl pasitaikiusių kelio dangos nelygumų automobilis tapo nevaldomas, yra atsitiktinumas, šios aplinkybės pareiškėjas negalėjo iš anksto numatyti, kadangi, kaip jau minėta, laikėsi būtinų atsargumo priemonių - važiavo lėčiau, nei leidžiama. Todėl pareiškėjo veika ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją atitinka tik formaliai, kadangi apgadintas tik pačiam pareiškėjui priklausantis automobilis, sužalota paties pareiškėjo sveikata bei pakelės medis. Jokie kiti asmenys ar jų turtas eismo įvykio metu nenukentėjo. Be to, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta formaliai, neišsiaiškinus visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, taigi, ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) ne kartą išreikštą poziciją dėl administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta formaliai pritaikius ATPK 127 straipsnio 2 dalį, byloje nėra duomenų bei įrodymų, neginčijamai įrodančių pareiškėjo kaltę dėl 2011-12-11 įvykusio eismo įvykio, neįrodyta, kad pareiškėjas būtų elgęsis neatsargiai ar aplaidžiai, nenustatytas galimo greičio viršijimo ar pavojingo manevravimo faktas, o byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Kadangi tokie įrodymai nesurinkti ir byloje nepateikti, laikytina, kad protokolą surašę bei nutarimą byloje priėmę pareigūnai nevisapusiškai išnagrinėjo pažeidimo aplinkybes, todėl nepilnai išnagrinėjo bylą, o pareiškėjui skirta nuobauda yra nepagrįstai griežta bei neatitinkanti padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnio, bei neatitinkančia ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto formalaus nusižengimo, pagalba pareigūnams išsiaiškinant pažeidimą bei jo dalyvius. Pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra 2011-09-07 padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 1241 str. 2 d., dėl kelio ženklinimo nesilaikymo Panevėžio mieste. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta 50 Lt dydžio nuobauda, kuri yra sumokėta, o pats pažeidimas nėra itin pavojingas. Nors per visą vairavimo stažą nuo 1998-01-01 iki 2012-01-19 (per 14 metų) pareiškėjas yra padaręs 9 administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo darbas yra susijęs išimtinai su automobilio vairavimu, todėl pareiškėjas itin daug laiko praleidžia vairuodamas. Pareiškėjo darbas neapsiriboja vairavimu tik Šiaulių mieste, todėl pagal klientų užsakymus dažnai tenka vykti į kitus miestus (dažniausiai tamsiu paros metu), kuriuose per suklydimą yra tekę pažeisti kelio ženklinimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2001-11-12, tai yra, daugiau, nei dešimt metų pareiškėjas nepadarė visuomenei labai pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Paskutinį kartą grubiai pareiškėjas nusižengė daugiau, negu prieš dešimt metų, todėl galima teigti, kad už pirmuosius grubius teisės pažeidimus jis nuobaudas yra atlikęs ir iš jų pasimokęs. Pareiškėjas yra sąžiningai sumokėjęs visas jam paskirtas baudas bei atlikęs jam paskirtas nuobaudas, prievolės atsakyti už pažeidimus niekada nevengė ir iš to pasimokė, todėl piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju pareiškėjas neturėtų būti laikomas. Taksi vairuotojas mieste yra keleivių mėgstamas bei vertinamas, padėkos už gerą darbą pareiškėjui bei straipsniai apie jį spausdinti vietinėje spaudoje. Be to, pažymėtina, kad taksi vairuotojo darbas yra vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis, o po 2011-12-11 eismo įvykio pareiškėjui teko skolintis pinigų bei pirkti naują automobilį, kadangi senasis buvo sugadintas taip, kad nevertėjo jo taisyti. Todėl šiuo metu pareiškėjas turi prievolę grąžinti šią skolą. Netekus teisės vairuoti, pareiškėjas šią galimybę prarastų, kadangi dėl silpnos sveikatos bei praeityje patirtos kojos traumos sunkiai vaikšto (neįgalumas nesuteiktas) ir negalėtų dirbti jokio kito darbo, nesusijusio su transporto priemonių vairavimu. Be to, E. B. augina dvi nepilnametes dukras (1994 m. bei 2005 m. gimimo), kurių poreikiais privalo rūpintis, o pareiškėjo žmonos gaunamo atlygio visų šeimos įsipareigojimų vykdymui bei vaikų poreikių tenkinimui nepakaktų. Pareiškėjo žmonos motinai J. Š. iki 2014-09-25 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl ją reikia nuolat prižiūrėti bei periodiškai vežioti į gydymo įstaigas. Kadangi pareiškėjo žmona dirbą visą darbo dieną, ji tokios galimybės neturi, tai daro pareiškėjas. Atėmus jam specialiąją teisę vairuoti, būtų labai apsunkinta pareiškėjo bei jo šeimos socialinė ir ekonominė padėtis, todėl prašė paskirtą nuobaudą pakeisti į piniginę baudą, kuri, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, visiškai atitiktų ATPK 20 str. keliamus administracinės nuobaudos tikslus bei auklėjamąją funkciją.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą - Šiaulių apskrities VPK atstovas, atsiliepime   į E. B. skundą nurodė, kad skiriant nuobaudą pažeidėjui, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas už sukeltus eismo įvykius praeityje buvo baustas net 4 kartus, todėl prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK priimtą 2012 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje E. B. palaikė savo skunde išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs pažeidimą, tačiau dėl savo darbo pobūdžio prašė jam skirti baudą, o ne teisių atėmimą, nes teisių atėmimas neigiamai atsilieptų ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai, nes šeima netektų pragyvenimo šaltinio.

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nutarimu  paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos dydžio.

Teismas nustatė, kad E. B. 2012 m. sausio 19 d. nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš minėto nutarimo matyti, kad pažeidėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimo, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Be to, pažeidėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nors pareiškėjas ir prašo tik pakeisti 2012 m. sausio 19 d. nutarimą ir paskirti piniginę baudą vietoj specialiosios teisės atėmimo, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka ir su jo nubaudimu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir nurodo, kad jo veika tik formaliai atitinka ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, nes nėra įrodymų dėl pareiškėjo galimos kaltės ar neatsargumo. Teismas pažymi, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, be to, buvo slidu. Nors pažeidėjas ir nurodė, kad jis neviršijo leistino greičio (70 km/val.), t.y. važiavo apie 60 km/val., tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. važiuoti ne tik, kad neviršydamas leistino greičio, bet pasirinkti greitį tokį, kuris atitiktų   važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t.y. pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į tai, kad vairuoja automobilį tamsiu paros metu, be to, esant slidžiai kelio dangai, tačiau to nepadarė, dėl ko sukėlė eismo įvykį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pažeidėjas ir nurodo, kad dėl įvykio nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis ar kitoks turtas, ar sužalota kitų asmenų sveikata, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad buvo sužalotas pakelės medis. Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, jog būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis. Pažymėtina, kad tai, jog medžio gyvybinės funkcijos nepažeistos, nepaneigia medžio apgadinimo fakto, kuris užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos bei eismo įvykio vietos schema. Minėtos aplinkybės rodo, kad surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog E. B. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Iš skundo taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Kaip jau minėta, šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. E. B. buvo paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltininkas gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui  jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda E. B. buvo paskirta remiantis LR ATPK 30 str. nustatyta tvarka, skiriant administracinę nuobaudą, nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju galima E. B. paskirti alternatyvią nuobaudos rūšį, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o baudą, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atsilieptų neigiamai ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir jo šeimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. yra taksi vairuotojas, t.y. jo darbas išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų ir savo darbo, tuo pačiu netektų ir pajamų. Pažeidėjas augina dvi nepilnametes dukras (gim. 1994 m. bei 2005 m.), kurių poreikiais privalo rūpintis, o pareiškėjo žmonos gaunamo atlygio visų šeimos įsipareigojimų vykdymui bei vaikų poreikių tenkinimui nepakaktų. Pareiškėjo žmonos motinai J. Š. iki 2014-09-25 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl ją reikia nuolat prižiūrėti bei periodiškai vežioti į gydymo įstaigas.  Dėl šių aplinkybių atėmus jam specialiąją teisę vairuoti, būtų labai apsunkinta ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos socialinė ir ekonominė padėtis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje buvo baustas administracine tvarka net aštuonis kartus, paskutinį kartą už 2011-09-07 ATPK 1241 str. 2 dalyje padarytą pažeidimą, tačiau visas anksčiau paskirtas nuobaudas įvykdė, savo kaltę suprato, tiek dėl šio  pažeidimo, tiek dėl anksčiau padarytų pažeidimų labai išgyvena, jau jaučiasi pakankamai nubaustas ir paauklėtas, todėl ateityje pasižadėjo būti ypatingai dėmesingas ir atidus, nedaryti jokių pažeidimų ir gerbti bendro gyvenimo visuomenėje taisykles. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis  teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant E. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudos rūšį – baudą, kuri būtų pakankamai efektyvi, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nes net ir minimalios trukmės atėmimo teisės vairuoti transporto priemones paskyrimas, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į tai, kad byloje konstatuota viena E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. 

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 40N-1380305-12, kuriuo administracine tvarka nubaustas E. B. pagal LR ATPK 127 str. 2 d., keistinas, panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams ir E. B. paskiriant vieno šimto penkiasdešimties litų baudą.

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., teismas,

nutaria:

E. B. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 40N-1380305-12, kuriuo administracine tvarka nubaustas E. B. pagal LR ATPK 127 str. 2 d., pakeisti panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams ir E. B. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                           Arūnas Bartkus