Civilinė byla Nr. e2A-453-587/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03756-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15616-947/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui V. L., tretiesiems asmenims D. L., uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „FT Broker“ dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) prašė priteisti iš atsakovo V. L. 2 133,901 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. L. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. spalio 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu D. L. (atsakovo sūnus), vairuodamas apdraustą transporto priemonę ,atsitrenkė į transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas D. L.. Ieškovė išmokėjo iš viso 4 267,81 Eur draudimo išmoką.
3. Žalos reguliavimo metu nustatyta, jog transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs D. L. neturėjo draudimo sutartyje nurodyto 2 m. vairavimo stažo. Buvo pažeistas sutarties 1.5.6 punktas, t. y. individualiai aptarta sąlyga, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dėl sutartinių santykių pažeidimo.
4. Eismo įvykį lėmė trečiojo asmens nepatyrimas – transporto priemonės vairuotojas neįvertino vairuojamos transporto priemonės greičio ir stabdymo kelio ir, nesant jokių ypatingų vairavimo sąlygų, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. D. L. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo tik 2019 m. rugsėjo 27 d. Būtent nuo nurodytos datos ir turėtų būti skaičiuojamas asmens B kategorijos vairavimo stažas. D. L. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. turėjo teisę vairuoti B1 kategorijos transporto priemones. Tačiau ieškovė ir atsakovas draudimo sutartį sudarė dėl transporto priemonės, kuriai vairuoti reikalinga B, o ne B1 vairuotojo kategorija.
5. Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo D. L. bendru atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad trečiasis asmuo D. L. valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) 2017 m. rugpjūčio 30 d. išlaikė teorinį egzaminą, kategorija B1, 2018 m. kovo 30 d. išlaikė praktinio vairavimo egzaminą, kategorija B1, 2018 m. gruodžio 21 d. išlaikė teorinį egzaminą, kategorija B, 2019 m. rugsėjo 27 d. išlaikė praktinį egzaminą, kategorija B. Trečiajam asmeniui 2018 m. kovo 30 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2020 m. kovo 30 d. (dvejus metus), kategorijos AM, B1; vietoje ankstesnio pažymėjimo 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui įgijus B kategoriją. Pakeisto vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino pabaiga buvo 2020 m. kovo 30 d. Pasibaigus šio vairuotojo pažymėjimo galiojimui, ir atitinkamai atitikus taisyklėse numatytus reikalavimus, 2020 m. kovo 31 d. D. L. buvo išduotas (pakeistas ankstesnis vairuotojo pažymėjimas) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2030 m. kovo 31 d., kategorijos AM, B, B1 (išduodant nuolatinį pažymėjimą, visas nuo 2018 m. kovo 30 d. sukauptas vairavimo stažas įskaičiuotas). Teisė vairuoti trečiajam asmeniui D. L. nebuvo atimta ar kitaip apribota.
7. Trečiasis asmuo D. L. tapo pradedančiuoju vairuotoju 2018 m. kovo 30 d., kai jis išsilaikė praktinio vairavimo egzaminą ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento jam pradedamas skaičiuoti vairavimo stažas. Eismo įvykio momentu trečiasis asmuo D. L. turėjo daugiau nei 2 metų vairuotojo stažą ir atsakovas V. L., perdavęs vairuoti automobilį daugiau nei 2 metus vairavimo stažą turinčiam sūnui, nepažeidė su ieškove sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų.
8. Atsakovas, sudarydamas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, žodžiu informavo ieškovę, kad automobilį duos vairuoti sūnui D. L., tuo tikslu draudimo sutartyje net nebuvo numatytas vairuotojo amžiaus limitas. Į sutartį buvo įrašytas tik vairavimo stažo limitas, kurį D. L. jau turėjo. Sutartyje nėra parašyta, kad „transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi mažesnį kaip 2 metų B kategorijos vairavimo stažą“. Draudimo sutarties ginčo sąlyga yra nukreipta būtent į tai, kad sutartyje nurodytos transporto priemonės nevairuos pradedantysis vairuotojas, kaip tokia sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. D. L. nereikėjo ženklinti jo vairuojamo automobilio „klevo lapu“, nes jam vairavimo stažas buvo įskaitytas išduodant B kategorijos vairuotojo teises.
9. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT Broker“ (toliau – ir UADBB „FT Broker“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 133,90 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį. Valstybei iš atsakovo priteisė 12,72 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
11. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagal draudimo sutarties sąlygas ieškovė, kaip draudikas, turi teisę reikalauti iš draudėjo (transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko) 50 procentų draudimo išmokos, jei eismo įvykio kaltininkas (apdraustos transporto priemonės vairuotojas) neturėjo dviejų metų B kategorijos vairavimo stažo, bet jau nebuvo laikomas pradedančiuoju vairuotoju Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka.
12. Trečiasis asmuo D. L. nuo 2018 m. kovo 30 d. įgijo vairuotojo kategorijas AM ir B1; nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. – kategoriją B. 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vairuojama D. L., nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. (t. y. 1 metus ir 24 dienas) turėjusio teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę.
13. Teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas suprato, kaip protingas ir atidus asmuo turėjo suprasti, kad 2020 m. liepos 22 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojo atsakovo V. L. galimybes perduoti automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti (vairuoti) vairuotojui, kurio B kategorijos vairavimo stažas būtų mažesnis nei dveji metai. Byloje nenustatyta, kad ieškovė, kaip draudikas, veikė aplaidžiai ar klaidino kitą sutarties šalį – atsakovą. Atsakovas pats akcentavo, kad kitos draudimo bendrovės sutartyse aiškiai nurodo sąlygas, kad vairavimo stažo skaičiavimui yra aktualu atsižvelgti ir į konkrečias vairavimo kategorijas. Atsakovas dar iki sutarties sudarymo turėjo galimybę papildomai išsiaiškinti, ar nebus kliūčių apdraustą transporto priemonę nuo 2020 m. liepos 22 d. vairuoti sūnui, kuris B kategoriją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., iki to laiko galėjo vairuoti tik mopedus, lengvuosius keturračius, keturračius.
14. Liudytoja byloje apklausta draudimo brokerė S. K. patvirtino, kad atsakovo sutuoktinei buvo žodžiu paaiškinta, jog tam tikrais atvejais draudimo bendrovė turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas priklausomai nuo to, ar vairuotojas draudiminio įvykio metu yra įgijęs tam tikrą vairuotojo stažą. Teismas sprendė, kad sutarties pasirašymo metu aplinkybės dėl draudimo apsaugos apribojimo buvo aptartos ir sutarties pasirašymą organizavusi atsakovo sutuoktinė turėjo galimybę išsamiau pasiaiškinti visas be išimties draudimo sutarties sąlygas, kartu ir sąlygą dėl vairavimo stažo pagal kategorijas. Sutarties 1.5.6. punkte aiškiai nurodyta, kokie kriterijai turi įtaką, sprendžiant dėl draudiminės apsaugos apimties, numatyta, kad bet kurios iš šiame punkte nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi esminę įtaką draudimo rizikai. Teismas konstatavo, kad sisteminis visų šių sąlygų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad šiuose draudimo santykiuose draudėjas nebuvo ir negalėjo būti suklaidintas. Draudėjas buvo vairuotojas, turintis didelę (daugiau kaip devynerių metų) vairavimo patirtį.
15. Teismas atsakovo argumentą, kad eismo įvykio metu vairuotojas D. L. turėjo didesnį nei 2 m. vairavimo stažą (nebuvo pradedantysis vairuotojas) ir tai šalina atsakovo civilinę atsakomybę, nesant nuginčytos tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 1.5.6 punkto sąlygos, atmetė, kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo D. L. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. įgijo vairuotojo kategorijas AM ir B1, taigi galėjo vairuoti tik mopedus ir keturračius. Ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. trečiasis asmuo įgijo teisę vairuoti transporto priemones, kurioms vairuoti reikalinga B kategorija. Protingas ir apdairus asmuo turėjo suvokti, kad draudimo rizika tiesiogiai yra susijusi su atitinkamos kategorijos transporto priemonės valdytojo vairavimo patirtimi. Su draudimo sutarties sąlygomis atsakovas susipažino, dėl 1.5.6 punkte sąlygos klausimų nekėlė. Sutartis sudaryta dėl konkrečios transporto priemonės, kuriai vairuoti reikalinga būtent B kategorija. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad sutarties 1.5.6 punkto sąlyga, jog „nevairuoja mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą turintys asmenys“ yra susieta būtent su B kategorijos apdraustu lengvuoju automobiliu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15616-947/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. trečiojo asmens D. L., kaip pradedančiojo vairuotojo, statusas byloje paneigtas. Teisės vairuoti jam nebuvo atimtos ar kitaip apribotos. Išduodant B kategorijos vairuotojo teises iki tol sukauptas vairavimo stažas buvo įskaičiuotas, trečiasis asmuo eismo įvykio metu nebuvo pradedantysis vairuotojas, jis turėjo daugiau nei 2 m. vairavimo stažą. D. L. tapo pradedančiuoju vairuotoju 2018 m. kovo 30 d., kai jis išlaikė praktinio vairavimo egzaminą ir jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento jam pradėtas skaičiuoti vairavimo stažas. Atsakovas V. L., perdavęs vairuoti automobilį daugiau nei 2 m. vairavimo stažą turinčiam sūnui, nepažeidė su ieškove sudarytos draudimo sutarties.
16.2. Teismas apelianto pateiktą 2020 m. rugsėjo 29 d. draudimo sutartį su kitu draudiku, kuriame aiškiai nurodytos sąlygos apie būtent tos kategorijos vairavimo stažą, nepagrįstai įvertino, kaip įrodančią, jog apeliantas suprato trečiojo asmens B kategorijos vairuotojo stažo reikšmę. Minėtą sutartį apeliantas pateikė teismui įrodyti, kaip draudimo sąlygos yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinamos ir nurodomos kitose draudimo įmonėse, aiškinantis šių įmonių draudimo sutarčių sąlygas neaiškumų nekyla, priešingai, nei ieškovės įmonėje.
16.3. Teismas nevertino apelianto motyvų, kad iškilus ginčui ieškovė draudimo sutarties sąlygą „transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą“ traktuoja kitaip, sukuria siurprizines situacijas ir tai yra nesąžininga.
16.4. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis, sudarydamas sutartį, turėjo susivokti, kad sutartis sudaroma dėl B kategorijos vairuotojo stažo, o ne vairavimo stažo, kaip numato įstatymas. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 4 punkte, 6.193 straipsnio 5 dalyje numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Byloje nustatyta, kad tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė, sudariusi ginčo draudimo sutartį, buvo įsitikinę, kad 2 m. vairavimo stažas ir yra vairavimo stažas, skaičiuojamas taip, kaip numato įstatymas, o ne nuo to momento, kuomet trečiasis asmuo D. L. įgijo B vairuotojo teises. Kokio stažo reikėjo, draudimo brokerė nesiaiškino, nežino ir draudėjams neaiškino. Teismas neatkreipė dėmesio, kad būtent sutartį sudariusio draudiko (per brokerį) ir draudėjo esminės sutarties sąlygos turinio suvokimas buvo skirtingas, niekam net nekilo klausimas jos aiškintis. Sutartyje nėra parašyta, kad „transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi mažesnį kaip 2 metų B kategorijos vairavimo stažą“.
16.5. Draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys vairavimo stažą iki 2 metų, yra nukreipta į tai, kad sutartyje nurodytos transporto priemonės nevairuos pradedantysis vairuotojas, kaip tokia sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliuose įstatyme. Draudikas, būdamas savo srities profesionalu, savo parengtose sutartyse privalo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti sutarties sąlygas ir sąvokas, ypač, jei tokias sąvokas draudikas aiškina kitaip nei tai numatyta viešosios teisės normose. Ieškovės atstovas teisme nurodė, kad jei sutarties sąvokos yra neaiškios ar trūksta jų aprašymo, tokių sąvokų išaiškinimui yra nukreipiama į teisės aktus (1:24:23).
16.6. Teismas nepagrįstai vadovaujasi praktika civilinėje byloje Nr. e2A-481-368/2019. Ji šioje byloje netaikytina, nes nėra analogiška nagrinėjamai bylai, faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, tai yra tik apeliacinės instancijos teismo sprendimas, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
17. Trečiasis asmuo D. L. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Nurodė, kad visiškai palaiko apeliacinį skundą ir jame nurodytus motyvus.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. draudimo sutarties 1.5.6 punktu sutarties šalys susitarė dėl draudimo rizikos. Apeliantas, sudarydamas sutartį, draudikui (ieškovei) nurodė, kokiomis aplinkybėmis nebus naudojama apdraudžiama transporto priemonė. Atitinkamai, ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas rizikas (valdytojų patirtį, drausmingumą ir kt.), sprendė dėl prisiimamos rizikos, sutarties sudarymo bei sutarties kainos.
18.2. Sudarant sutartį apeliantas (jo sutuoktinė) turėjo galimybę ir pareigą per draudimo brokerį aiškintis visas neaiškias sutarties sąlygas. Draudimo brokerė sutarties sudarymo metu N. L. pasiteiravo, ar draudžiamą transporto priemonę vairuos asmenys, neturintys 2 m. vairavimo stažo. N. L. nurodė, kad transporto priemonės valdytojai nurodytą stažą turi. Sutarties sudarymo metu sutarties teksto apeliantas ar jo atstovė nematė – dėl sutarties sudarymo buvo susitarta telefonu. Sutarus dėl sutarties sąlygų, sutarties dokumentas buvo atsiųstas apeliantui elektroniniu paštu. Sutartis buvo sudaryta individualiai – apeliantas (jo atstovė N. L.) brokerio darbuotojos buvo informuotas apie tai, kad draudikas (ieškovė) turės regreso teisę į apeliantą tuo atveju, jei transporto priemonė įvykio metu bus valdoma asmens, neatitinkančio sutarties sąlygų.
18.3. Apeliantas sutarties sudarymo metu nebuvo klaidinamas sutarties teksto. Sprendimą dėl transporto priemonės valdytojų turimo stažo apeliantas priėmė savarankiškai. Nurodyto apelianto turimo stažo įvardijimas sutartyje jau leido suprasti, kurios kategorijos vairavimo stažas yra vertinamas sudarant sutartį. Apeliantas ir jo vardu sutartį sudariusi sutuoktinė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog turi patirties sudarant šios rūšies draudimo sutartis. Apeliantui buvo suprantama, kad trečiasis asmuo iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (kai išlaikė B kategorijos praktinio vairavimo egzaminą) neturėjo teisės vairuoti apdraudžiamą transporto priemonę, jam buvo ir turėjo būti suprantama, kad šios transporto priemonės vairavimo stažas negali būti skaičiuojamas atgaline data, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d.
18.4. Apelianto teiginį, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. trečiojo asmens sukauptas B1 kategorijos vairavimo stažas buvo įskaičiuotas į B kategorijos vairavimo stažą, paneigia ieškovės į bylą pateiktas išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, kad trečiojo asmens D. L. B kategorijos vairavimo stažas 2020 m. lapkričio 12 d. (duomenų tikrinimo sistemoje metu) buvo 1 m. 1 mėn. Apeliantas šių duomenų nepaneigė.
18.5. Vairuotojui, turinčiam B1 vairavimo kategoriją ir siekiančiam įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, reikalinga išlaikyti tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus. T. y. vairuotojas privalo įgyti kvalifikaciją vairuoti B kategorijos transporto priemones. Šios kategorijos transporto priemonių vairavimo stažas yra skaičiuojamas nuo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę įgijimo dienos.
18.6. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo D. L. eismo įvykio metu 2020 m. spalio 21 d. buvo pradedantysis vairuotojas – ieškovė byloje įrodinėjo, kad D. L. ginčo įvykio metu neturėjo 2 m. B kategorijos vairavimo stažo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės draudimo sutartyje nurodyto vairavimo stažo, bei su tuo susijusios išmokos išmokėjimo įvykus autoįvykiui bei draudiko teisės reikalauti iš atsakovo 50 procentų draudimo išmokos dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas neturėjo sutartimi numatyto vairavimo stažo.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Sudarant draudimo sutartis kiekvieną kartą vertinama prisiimama draudimo rizika, objektyvieji faktoriai (vairavimo patirtis, drausmingumas ir kt.). Atitinkamai nustatoma pagal sutartį mokėtina draudimo įmoka.
23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovas V. L. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi buvo apdrausta automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.6 punkte individualia sąlyga susitarta, kad transporto priemonė sutarties galiojimo laikotarpiu nebus vairuojama asmenų, kurių vairavimo stažas yra mažesnis nei 2 metai. Akivaizdu, šiuo punktu šalys susitarė dėl draudimo rizikų.
24. 2020 m. spalio 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo D. L. (atsakovo sūnus), vairuodamas minėtą transporto priemonę, atsitrenkė į kitą transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisės aktų nustatyta tvarka eismo įvykio dalyviai 2021 m. spalio 21 d. užpildė eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonės vairuotojas D. L.. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 4 267,81 Eur draudimo išmoką, dėl turtui padarytos žalos, draudimo išmokos dydžio bei išmokėjimo byloje ginčo nekilo. Iš VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo D. L., nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. (t. y. 1 metus ir 24 dienas) turėjusio teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę.
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos nukentėjusiajam sumos, kadangi jis nesilaikė sutarties 1.5.6 punkte nustatytos sąlygos ir perdavė automobilį vairuoti 2 metų stažo neturinčiam asmeniui – sūnui D. L..
26. Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas). Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
27. Minėti teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.
28. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo dalykas apima du esminius aspektus: pirma, ar ieškovė tinkamai informavo atsakovą apie sąlygą, kad apdraustos transporto priemonės negalės vairuoti vairuotojas, turintis mažesnį nei 2 metų B kategorijos vairuotojo vairavimo stažą; antra, ar transporto priemonės draudėjas įvykdė jam tenkančią pareigą atskleisti visą būtiną informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti.
29. Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. patvirtino, kad jo vairavimo stažas yra pakankamai didelis, patirties sudarant transporto priemonių draudimo sutartis turi tiek jis pats, tiek jo sutuoktinė, organizavusi 2020 m. liepos 22 d. sutarties pasirašymą. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nei sudarant sutartį, nei vėliau neinformavo draudiko apie aplinkybę, kad transporto priemonės faktinis valdytojas bus/yra trečiasis asmuo, turintis nedidelę vairavimo patirtį vairuojant B kategorijos transporto priemones.
30. Byloje nustatyta, kad atsakovo V. L. šeimoje dar iki draudimo sutarties sudarymo draudžiamą transporto priemonę buvo numatyta skirti naudotis V. L. sūnui D. L., kuris B kategoriją įgijo tik nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., o iki to laiko galėjo vairuoti tik mopedus, lengvuosius keturračius, keturračius, t. y. turėjo tik B1 kategoriją. Tai patvirtino liudytoja N. L., ji tvirtino draudimo brokerei telefonu nurodžiusi, kad vairuos sūnus, turintis 2 metų vairavimo stažą. Liudytoja byloje apklausta draudimo brokerė S. K. patvirtino aplinkybę, kad sutarties pasirašymą organizavo ir telefonu bendravo atsakovo sutuoktinė. Pačioje rašytinėje sutartyje aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kokie kriterijai turi didelę svarbą, sprendžiant dėl draudiminės apsaugos apimties. Tarp šalių sudarytoje įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, į tai, kad transporto priemonės sėdimų vietų skaičius yra 5, transporto priemonės savininko vairavimo stažas nėra mažesnis nei 9 metai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad draudėjas (jo atstovas) prieš sudarant sutartį informavo draudiką, jog transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą (sutarties 1.5.6 punktas). Sutartyje numatyta, kad bet kurios iš šiame punkte nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi esminę įtaką draudimo rizikai.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog sisteminis visų šių sąlygų vertinimas sudaro pagrindą spręsti, kad šiuose draudimo santykiuose draudėjas nebuvo ir negalėjo būti suklaidintas, kadangi jis buvo vairuotojas, turintis pakankamai didelę (daugiau kaip devynerių metų) vairavimo bei automobilių draudimo patirtį, taigi turėjo suvokti, kad draudžiant transporto priemonę, kurią vairuoti būtina turėti B vairuotojo kategoriją, atitinkamai pagal šią kategoriją aktualus ir transporto priemonės valdytojo stažas (ne motorolerių ar keturračių vairuotojo stažas).
32. Be to, jeigu atsakovas teigia, kad automobilis buvo skirtas vairuoti būtent sūnui, jis turėjo tai akivaizdžiai atskleisti ieškovei, nurodant visus jo turimo vairuotojo stažo ypatumus, o ne nurodyti, kad pagrindinis vairuotojas turi 9 metų stažą, ir kitas sąlygas, tik kaip papildomas, t. y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi ne mažesnį, kaip 2 metų stažą.
33. Apelianto teiginį, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. trečiojo asmens sukauptas B1 kategorijos vairavimo stažas buvo įskaičiuotas į B kategorijos vairavimo stažą, paneigia ieškovės į bylą pateiktas išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, kad trečiojo asmens D. L. B kategorijos vairavimo stažas 2020 m. lapkričio 12 d. (duomenų tikrinimo sistemoje metu) buvo 1 m. 1 mėn.
34. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai atmesti kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad eismo įvykio metu vairuotojas D. L. turėjo didesnį nei 2 metų vairavimo stažą (nebuvo pradedantysis vairuotojas) ir tai šalina atsakovo civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju. D. L. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. įgijo kategorijas AM ir B1, taigi, galėjo vairuoti tik mopedus ir keturračius. Ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. D. L. įgijo teisę vairuoti transporto priemones, kurioms vairuoti reikalinga B kategorija.
35. Pritartina pirmos instancijos teismo argumentui, kad protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, sudarydamas transporto priemonės draudimo sutartį, kuriai vairuoti reikalinga B kategorija, turi suvokti, kad draudimo rizika tiesiogiai yra susijusi su tuo, kokią vairavimo patirtį turės būtent draudžiamos transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), turintis atitinkamos tam automobiliui vairuoti, kategorijos vairavimo stažą. Dėl sutarties 1.5.6 punkte įrašytų sąlygų atsakovas ieškovei klausimų nekėlė, nors teismo įsitikinimu, pagrindiniu vairuotoju planuojant trečiąjį asmenį, ši sąlyga atsakovo turėjo būti ypač detalizuota, atsakovas turėjo ieškovei nurodyti ne tik sūnaus stažo laikotarpį bet ir jo kategorijas aiškiai tai diferencijuojant. Sutartis buvo sudaryta dėl konkrečios transporto priemonės, kuriai vairuoti reikalinga būtent B kategorija (ne AM, ne B1), todėl akivaizdu, jog tai yra susieta būtent su B kategorijos vairuotojo stažo reikalaujančiu apdraustu lengvuoju automobiliu ir iš to kylančiomis rizikomis.
36. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-481-368/2019, kadangi tai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į tos pačios instancijos teismų praktiką.
37. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, turintys vairavimo stažą iki 2 metų, yra nukreipta į tai, kad sutartyje nurodytos transporto priemonės nevairuos pradedantysis vairuotojas. Apeliacinio teismo įsitikinimu, motorolerio ir kitų mažiau galingų transporto priemonių vairavimo stažo turėjimas (B1 kategorija), kurias galima vairuoti nuo 16 metų, niekaip nėra susijęs su žymiai galingesnių bei eisme pavojingesnių transporto priemonių, kurių vairavimui reikalinga kategorija B bei pilnametystė, stažo turėjimu (atitinkamai draudžiant rizikas). Tokių sąlygų sutartyje išskyrimas bei diferencijavimas ir turėjo atkreipti atsakovo dėmesį sudarant draudimo sutartį, dėl ko jis šias sąlygas turėjo aiškintis, žinodamas sūnaus vairavimo stažo ypatumus atsižvelgiant į kategorijas. Kaip matyti dėl vairuotojo (trečiojo asmens) nepatyrimo, kuris yra draudžiamas brangiau, ir įvyko eismo įvykis, o būtent draudžiamo automobilio vairuotojo patirtį ir turi atskleisti atsakovas, o ne ieškovė, kuri negali žinoti tokių aplinkybių (kad vairuos sūnus ir nuo kada ir kokias vairuotojo kategorijas jis turi, kadangi kaip minėta, pagrindinis vairuojantis asmuo nurodomas atsakovas su 9 metų vairavimo stažu).
38. Aukščiau nurodytais motyvais atmestini ir visi kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai (kad išduodant B kategorijos vairuotojo teises iki tol sukauptas vairavimo stažas buvo įskaičiuotas, trečiasis asmuo eismo įvykio metu nebuvo pradedantysis vairuotojas, kad pirmos instancijos teismas nevertino apelianto motyvų, jog iškilus ginčui ieškovė draudimo sutarties sąlygą „transporto priemonės nevairuos asmenys, kurie turi mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą“ traktuoja kitaip, sukuria siurprizines situacijas ir tai yra nesąžininga, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė, sudariusi ginčo draudimo sutartį, buvo įsitikinę, kad 2 m. vairavimo stažas ir yra vairavimo stažas, skaičiuojamas taip, kaip numato įstatymas, o ne nuo to momento, kuomet trečiasis asmuo D. L. įgijo B vairuotojo teises).
39. Teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas suprato (kaip protingas ir atidus asmuo turėjo suprasti), kad 2020 m. liepos 22 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojo atsakovo V. L. galimybes perduoti automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti (vairuoti) vairuotojui, kurio B kategorijos vairavimo stažas būtų mažesnis nei dveji metai. Byloje nenustatyta, kad ieškovė, kaip draudikas, būtų veikusi aplaidžiai ar klaidinant kitą sutarties šalį – atsakovą, kadangi pats atsakovas detaliai neatskleidė faktinio draudžiamo automobilio valdytojo bei jo vairuotojo stažo ypatumų.
40. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio
23 d. nutarimu Nr. 795, 62 punkto reikalavimus bei Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.8 punktą), ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai), sutarčių aiškinimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė