Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1178/2022             

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32357-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

           TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam G. K.,

nukentėjusiosios J. G. atstovui advokatui Dariui Mockūnui,

civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mariui Venckui,

civilinės atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam asmeniui Vaidui Miliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.  

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

2021 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val. 50 min. Šilalės r. Košių I kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 208 kilometre, vairuodamas J. G. priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į meteorologines sąlygas – esant šlapiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo kartu važiavusią keleivę J. G., padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 9 valandą ryto iš Kauno kartu su J. G. išvažiavo į Palangą darbo reikalais. Pamena, kad oro sąlygos nebuvo geros – lijo. Įvažiavo į provėžas ir automobilį šiek tiek sumėtė. Paspaudė stabdžio pedalą ir automobilis nuvažiavo nuo kelio, mašina keletą kartų vertėsi. Sąmonės praradęs nebuvo. Mašinai atsivertus ant ratų, pažiūrėjo į mašinos galą, tačiau Jūratės automobilyje nebuvo.  Išbėgęs iš automobilio, puolė ieškoti Jūratės, ją rado kitoje kelio pusėje. Buvo sustojusios kelios mašinos, vieno žmogaus paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Nukentėjusiąją išsivežė greitoji. Nežino, bet gali būti, kad nukentėjusioji automobilyje nebuvo prisisegusi saugos diržu, nes jis buvo prisisegęs ir po eismo įvykio liko sėdėti mašinoje. Nukentėjusiosios atsiprašė, nuo pat pirmos dienos bendravo su jos tėvais, J. G. vežė į gydymo įstaigas. Su nukentėjusiąja jį sieja tik darbo santykiai, tačiau po eismo įvykio jis jautė pareigą padėti. Paaiškino, kad su broliu M. kartu negyvena, brolis gyvena kitame mieste. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį M. K. atsakomybei.

       Kaltinamojo G. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti anksčiau teisme duoti liudytojo E. L. parodymai. Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate specialistu. Paaiškino, kad  foto lentelėje nesimato, jog automobilio gale būtų užfiksuoti saugos diržai. Kiek pamena, tą dieną lijo lietus ir dėl slidžios kelio dangos įvyko eismo įvykis, galbūt buvo ir viršytas greitis. Dėl saugos diržų nieko negali pasakyti, nes nepamena. Paaiškino, kad iš budinčios dalies gavo pranešimą apie eismo įvykį ir sužalotus asmenis. Atvykę į eismo įvykį, pamatė, kad automobilis buvo už kelio, pievoje. Įvykio vietoje nematė sužaloto asmens, nukentėjusiosios nebebuvo įvykio vietoje. Išmatavo automobilio padėtį kelio, ženklų atžvilgiu. Automobilis stovėjo ant ratų. Tiksliai negali pasakyti ar stoglangis buvo, gal jis išdužęs buvo. Galinis stiklas lyg buvo išdužęs, o šoniniai stiklai ar buvo išdužę, tiksliai negali pasakyti.

       Taip pat teisiamojo posėdžio metu pagarsinti anksčiau teisme duoti liudytojos L. J. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu L. J. parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate, reagavimo skyriuje vyriausiąja patrule. Paaiškino, kad aplinkybės dėl saugos diržų turėtų būti aprašytos įvykio vietos apžiūros akte ir tai turėjo atlikti tyrėjas arba ekspertas. Jos pareiga yra sustabdyti eismą, kad neįvyktų daugiau nusižengimų, užtikrinti įvykio vietoje eismo saugumą. Kol tyrėjas dirbo su šita medžiaga, ji visą laiką stabdė transporto priemones. Tyrėjui baigus savo darbą, ji pradėjo pildyti patrulių blankus. Buvo padarytos foto nuotraukos, ji braižė įvykio schemą, buvo išmatuoti matmenys, aprašyta transporto priemonės techninė apžiūra, aprašyta kas yra automobilyje. Ji matė ir buvo užfiksuota, kad automobilyje oro pagalvės buvo sprogusios; į automobilio vidų ji nelindo, kadangi tokią apžiūrą atlieka tik tyrėjas ar ekspertas, o ne patruliai. Neatsimena ar automobilio gale buvo užsegti saugos diržai, kreipė dėmesį į vairuotojo ir keleivio sėdimąsias vietas, o automobilio gale niekas nesėdėjo, ten oro pagalvės nebuvo suveikusios. Vairuotojas teigė, kad keleivė sėdėjo šalia, oro pagalvės suveikė automobilio priekyje. Nukentėjusioji buvo, kai atvyko į įvykio vietą, jai buvo suteikia pirmoji pagalba, ji buvo antroje juostoje apklota, o automobilis buvo griovyje. Vairuotojas negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjusioji galėjo iškristi iš automobilio. Gali būti, kad pro automobilio stoglangį ji iškrito, nes jis buvo sudaužytas. Mano, kad keleivė nesilaikė Kelių eismo taisyklių, buvo užsisegusi diržu ar už nugaros ar kažkaip kitaip. Jeigu būtų užsegtas diržas automobilio gale ar priekyje, tai nukentėjusioji nebūtų iškritusi, nes kiek įvykių yra buvę, kur vertėsi automobiliai, tai tokių atvejų nebuvo.

       Taip pat vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti anksčiau teisme duoti laiduotoju norinčio būti M. K. parodymai. M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra G. K. brolis ir nori būti jo laiduotoju. Yra jaunesnis už brolį, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Penkerius metus dirbo nekvalifikuotą darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pradeda dirbti (duomenys neskelbtini). Programavimo mokėsi ir mokosi savarankiškai. Su broliu bendrauja broliškai, kartu šventes švenčia, susiskambina per mėnesį 2-3 kartus. Mano, kad turės įtaką broliui. Turi vieną nuobaudą dėl to, kad karinės tarnybos nėra atlikęs. M. K. teigimu, šis įvykis yra kraupus, tačiau nemano, kad tai brolio kaltė – šiuo atveju tiesiog nutiko nelaimė. Paaiškino, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu neturi automobilio. Sutinka būti brolio laiduotoju.

Nukentėjusiosios J. G. atstovas advokatas Darius Mockūnas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma š civilinių atsakovių UAB „Lauris furniture“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje solidariai priteisti 83 989 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Advokatas D. Mockūnas teisiamojo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato kelionės išlaidos ir suma, sumokėta už suteiktas teisines paslaugas, nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo G. K., o ne iš civilinių atsakovių. Advokato teigimu, nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė itin sunkias ir, tikėtina, negrįžtamas pasekmes – dėl J. G. padarytų sveikatos sužalojimų visiškai sutrikdyta jos kalbos funkcija, nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Šiuo metu nukentėjusiajai mokytis kalbėti padeda logopedė. Atstovas pažymėjo, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, todėl įvertinus liekamuosius reiškinius ir tai, kad šie reiškiniai liks visam gyvenimui, suponuoja išvadą apie pagrindą priteisti didesnę nei įprastai teismų praktikoje bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Advokatas taip pat akcentavo, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji automobiliu važiavo neprisisegusi saugos diržo, todėl nėra jokio pagrindo mažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas Vaidas Milius teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo bendrovė sutiktų atlyginti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Vaido Miliaus teigimu, galimybes visiškai tenkinti patikslintą ieškinį eliminuoja tai, kad visų pirma, nukentėjusioji, apdraudusi eismo įvykyje dalyvavusi automobilį, draudimo bendrovės neinformavo apie tai, kad minėta transporto priemonė perduodama pagal panaudos sutartį naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neįvykdė pareigos informuoti draudimo bendrovę apie tai, kad transporto priemonę vairuos jaunesnis asmuo, kas lemia draudimo rizikos ir draudimo sutarties kainos pokyčius. Antra, nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo neatsargi – važiavo neprisisegusi saugos diržo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, draudimo išmoka turi būti mažinama. Trečia, byloje nėra pateikta duomenų apie dabartinę nukentėjusiosios būklę. Atstovo teigimu, nukentėjusiosios advokato nurodytos aplinkybės apie teikiamas logopedės paslaugas J. G., patvirtina tik tai, kad jai yra teikiamos reabilitacinės, o ne gydymo paslaugos. V. Miliaus teigimu, abejones dėl blogos nukentėjusiosios sveikatos būklės kelia ir aplinkybės, susijusios su jos eismo įvykio sukėlimu – viena vertus, byloje nėra duomenų apie medikų draudimą / rekomendacijas nevairuoti; kita vertus, tai, kad nukentėjusioji pati vairuoja automobilį, leidžia spręsti apie pakankamai gerą J. G. sveikatos būklę.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Marius Venckus prašė patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – atmesti reikalavimus, pareikštus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Advokato teigimu, esant aplinkybei, jog G. K. vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl draudiko ir G. K. darbdavės solidariosios atsakomybės.

Nukentėjusioji J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, žino tik iš tėvų pasakojimų, kad vyko į Palangą iš Kauno darbo reikalais su darbuotoju G. K., kuris vairavo jai priklausantį automobilį. Įvyko avarija, po kurios ji buvo sužalota, ilgai gydėsi, šiuo metu yra nedarbinga. Kaltinamasis jos atsiprašė, gailisi.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 10 val. 56 min. buvo gautas pranešimas, kad Šilalės r. Košių I k., automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda važiuojant iš Kauno link Klaipėdos, vertėsi „VW Tiguan“ automobilis, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), iškrito moteris, kuri išgabenta į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ )Tauragės ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės (1 t., b. l. 14-19 ) matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Bijotų sen., Košių 1 k., kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 208,5 km., autostrada, tiesus kelias. Automobilis stovi griovyje ant ratų. Nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies 37 m. atstumu ant griovio krašto Kauno kryptimi išsibarstę automobilio dalių duženos (1 t., b. l. 11-12).

Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad yra nubraižytas įvykio vietos planas, kurį pasirašė plano sudarytoja vyr. patrulė L. J. ir įtariamasis vairuotojas G. K. (1 t., b. l. 21).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas eismo įvykio vietoje rastas automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23).

Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad aprašytas automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-26).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso J. G. (1 t., b. l. 27).

Iš  Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS peržiūros matyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), draustas „BTA“ ADB filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 28).

Iš specialisto išvados Nr. G1392/2021(14) matyti, kad J. G. padaryti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini), J. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57-58).

III.                      Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 281 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Visi aukščiau aptarti įrodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje bei patvirtina, kad kaltinamasis G. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. K., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 127 punktų reikalavimus, kadangi 2021 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val. 50 min. Šilalės r. Košių I kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 208 kilometre, vairuodamas J. G. priklausantį automobilį „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas Klaipėdos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į meteorologines sąlygas – esant šlapiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo kartu važiavusią keleivę J. G., padarydamas nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi paminėti kaltinamojo padaryti KET pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu bei atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios J. G. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi dėl kaltinamojo G. K. sukelto eismo įvykio atsirado neigiami padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. G. sveikata, todėl šiuo atveju kaltinamojo veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Pažymėtina, jog asmuo atsako pagal BK 281 straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 straipsnio 7 dalis). Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog kaltinamasis G. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi šis kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

IV.                          Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 5 metų, t. y. apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Be to, G. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad kaltinamasis yra įmokėjęs 150 Eur sumą į depozitinę teismo sąskaitą, nukentėjusioji iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, žalos atlyginimo klausimas išspręstas šiame nuosprendyje. Tokiu būdu pastarosios aplinkybės netrukdo svarstyti klausimo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarstant šį klausimą taip pat būtina įvertinti G. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis, neteistas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 101, 102). Apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Tai, kad iki pastarojo įvykio G. K. buvo baustas administracine tvarka keletą kartų (2021 metais jam paskirta 15 Eur bauda už automobilio pastatymą prie sankryžos mažesniu nei leistinas atstumu, 2022 metais keturis kartus baustas už greičio viršijimą ir vieną kartą už įvažiavimą į sankryžą, jos pravažiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai dėl galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės eliminavimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju, svarbu įvertinti kaltinamojo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika – kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis ne tik iškart po eismo įvykio, tačiau ir šiuo metu deda maksimalias pastangas siekdamas palengvinti J. G. padėtį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. K. nukentėjusiosios atsiprašė, nuo pat pirmos dienos bendravo su jos tėvais, J. G. vežė į gydymo įstaigas, jos tris mažamečius vaikus vežė į mokyklą. Nors su nukentėjusiąja jį sieja tik darbo santykiai, tačiau po eismo įvykio jis jautė pareigą padėti, todėl tam tikrą laiką vadovavo įmonei. Kaltinamasis nurodė ir šiuo metu intensyviai padedantis nukentėjusiajai. Taigi nors po eismo įvykio padarytų administracinių nusižengimų skaičius sudarytų prielaidas abejonėms ar G. K. suvokia ir teisingai įvertina savo elgesį, tačiau teisiamojo posėdžio metu duoti jo paaiškinimai, teismo vertinimu, laikytini pakankamais išvadai dėl G. K. kritiško požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305-2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).  

Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį M. K.. Nors kaltinamasis G. K.nuo galimo laiduotojo M. K. gyvena atskirai, tačiau teisiamojo posėdžio metu asmenys patvirtino, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie susiskambina, susitinka gyvai, kartu sprendžia problemas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad M. K. yra pajėgus kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. K. yra neteistas (2 t., b. l. 133), administracine tvarka baustas tik vieną kartą 2019 metais (2 t., b. l. 134), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas G. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką G. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 500 Eur dydžio užstatu, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų

Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad G. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin šiurkštūs ir, teismo vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajam yra būdingas itin piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skirti neprašė ir prokuroras.

Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį G. K. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL (500 Eur), įmoką sumokant per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V.                            Dėl civilinio ieškinio

2022 m. gegužės 30 d. teisme gautas trečią kartą patikslintas civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo iš civilinių atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje solidariai priteisti 83 989 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusios atstovas advokatas Darius Mockūnas patikslino, kad bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Dėl tinkamo civilinio atsakovo

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso J. G. (1 t., b. l. 27). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. tarp J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta panaudos sutartis Nr. 2020-07-09, kuria J. G. perdavė automobilį „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), laikinai neatlygintinai naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 153). Nors minėtoje panaudos sutartyje nėra aptartas sutarties galiojimo laikas, tačiau iš sutarties 2.4. punkto nuostatų matyti, kad panaudos gavėjas, panaudos davėjui pareikalavus, privalo kitą dieną grąžinti automobilį, o iš 3.3 punkto matyti, kad panaudos davėja, norėdama nutraukti sutartį, privalo rašytu bent prieš 1 dieną įspėti panaudos gavėją. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad panaudos davėja būtų pareikalavusi grąžinti automobilį, taip pat nesant duomenų, kad panaudos gavėja buvo įspėta apie sutarties nutraukimą, spręstina, kad eismo įvykio metu (2021 m. rugsėjo 17 d.) panaudos sutartis galiojo. Į bylą taip pat pateiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės  J. G. įsakymas dėl komandiruotės Nr. 2021-2K, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. J. G. išvyksta į komandiruotę; kartu su savimi komandiruoja projekto vadovą G. K.; pagrindas ir komandiruotės tikslas – baldų ruošinių pristatymas į objektą, esantį Palangoje (2 t., b. l. 152). Iš  Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS peržiūros matyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), draustas „BTA“ ADB filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 28). 

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas pripažinti, kad transporto priemonės „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), valdytojas eismo įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad minėta bendrovė nagrinėjamu atveju laikytina tinkama civiline atsakove. Tokios išvados – ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo transporto priemonės valdytoja ir dėl jos kaip civilinės atsakomybės netinkamumo – bus grindžiamos toliau nurodomais motyvais.

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės (griežtoji). Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 2K-188-648/2017 ir kt..

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020, nurodė, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje civilinėse bylose pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kartu pažymima, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.). Taigi nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), valdytoja eismo įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ši išvada nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkama civilinė atsakovė.

Kaip jau minėta nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas „BTA“ ADB filiale Lietuvoje.  

 Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis nurodo, kad eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui

Taigi remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinus, kad nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, konstatuotina, kad šiuo atveju tinkamu civiliniu atsakovu laikytinas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Įprastai sumos už sunkų sveikatos sužalojimą siekia iki 10 000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes sukeliantiems sveikatos sužalojimams. Štai kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, mažamečiui vaikui, kuris eismo įvykio metu buvo tik 2 mėnesių amžiaus, iš esmės buvo pažeistos smegenys, sutriko jo vystymosi raida, jis nustojo reaguoti adekvačiai į aplinką, kitaip tariant jo pažintinės ir juslinės organų ir smegenų funkcijos buvo iš esmės pažeistos neatstatomai (patyrė sunkią galvos traumą, jam diagnozuotas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės smilkininės skilties srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų pabrinkimas, šokas, kraujo užkrėtimas, nustatytos epidūrinė ir subdurinė hematomos, sepsis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino – 18 459,22 Eur. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, eismo įvykio metu buvo sužalota 10 metų mergaitė. Dėl daugybinių, įskaitant gaivos smegenų traumą, kraujo išsiliejimą po kietuoju gaivos smegenų dangalu ir kt., patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo komos būsenoje ir nebuvo aišku, ar ji išgyvens, o jei išgyvens, – ar ji bus bent iš dalies savarankiška, t. y. ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos ir kada; vėliau jai buvo konstatuotas visiškas neįgalumas; taip pat fiziniai liekamieji reiškiniai – veido asimetrija, šlubavimas (nukentėjusiosios sužalojimai: ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dešinio smilkinkaulio įspaustinis lūžis, kaukolės pamato kaulų lūžiai, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžiai, dešinio šlaunikaulio lūžis, abiejų gūžduobių lūžiai, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.). Toje byloje teismas neturtinę žalą įvertino – 15 000 Eur.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 buvo priteista 290 000 Lt (83 989,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo konstatavus 100 proc. darbingumo netekimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 nukentėjusiam buvo priteistas 200 000 Lt (57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimas nustačius, kad eismo įvykio metu ieškovui lūžo du krūtinės slanksteliai, buvo pažeisti nugaros smegenys; jam buvo atliktos operacijos, tačiau ir po jų išliko visiškas apatinių galūnių paralyžius bei nejautrumas, nustatytas 80 proc. darbingumo netekimas. Nukentėjusiosios atstovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2016 (teisingas bylos numeris yra 3K-3-421/2016) nukentėjusiajam priteista 198 273,60 Lt (57 424 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nustačius, kad ieškovės dėl eismo įvykio patirti žalingi padariniai yra labai sunkūs: ji tapo nedarbinga, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima ir prisidėti prie jos išlaikymo, dėl patirtų sužalojimų ieškovė nebegali vaikščioti, nejaučia kvapų, patyrė kelis insultus, pablogėjo jos atmintis, protinės veiklos galimybės.

Taigi tokie sprendimai rodo tai, jog, viena vertus, didesnės sumos priteisiamos esant ypatingai sunkiems, esmingai žmogaus sveikatą sutrikdantiems, ilgalaikes pasekmes sukeliantiems sveikatos sužalojimams. Kita vertus, šios skirtingos priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos patvirtina, jog teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 83 989 Eur suma. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovo teigimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra ne tik nepagrįstas, kadangi neatitinka teismų praktikos panašiose bylose, tačiau priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti mažinama dėl didelio nukentėjusiosios nerūpestingumo ir pareigų draudikui nevykdymo.

Iš specialisto išvados Nr. G1392/2021(14) nustatyta, kad J. G. padaryti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini). J. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57-58).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išraše nurodyti šie apžiūros rezultatai: bendra būklė sunki. Sąmonė 9-10 balų – (duomenys neskelbtini)  Išraše aprašyta gydymo eiga; gydymo rekomendacijos – tęsti šeimos gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą (1 t., b. l. 164-165).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 1 d. medicinos dokumentų išraše nurodyti šie apžiūros rezultatai: (duomenys neskelbtini). Aprašyta gydymo eiga. Rekomendacijos: baigiantis stacionarinei reabilitacijai skirtam terminui, 2021 m. gruodžio 1 d. pacientė perkeliama operaciniam gydymui į Galvos smegenų chirurginį skyrių. Rekomenduojama tęsti gydymą vaistais; savarankiškai tęsti išmoktus kiniziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos pratimus (1 t., b. l. 167-171).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 10 d. medicinos dokumentų išraše nurodyti šie apžiūros rezultatai: (duomenys neskelbtini). Taip pat aprašyta gydymo eiga. Nurodytos rekomendacijos: analgetikai pagal reikalą, tolimesnė BPG apžiūra, būklei pablogėjus kreiptis į SPS (1 t., b. l. 172-173).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2022 m. sausio 12 d. medicinos dokumentų išraše nurodyti šie apžiūros rezultatai: (duomenys neskelbtini). Rekomenduojama tęsti gydymą namuose, taip pat kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo (1 t., b. l. 174).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2022 m. vasario 24 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad J. G. nustatyta (duomenys neskelbtini)  (2 t., b. l. 112).

Iš Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. STS-1104 ir darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 786 nustatyta, kad J. G. nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 26, 27 ).

Iš Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2022 m. kovo 14 d. rekomendacijos Nr. RPP-686 nustatyta, kad Jūratei pateikiamos šios rekomendacijos: kito asmens pagalba padidintų mobilumo, bendravimo, savarankiškumo ir kasdienės veiklos galimybes (2 t., b. l. 113).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas teigė, jog kalbos sutrikimas, tikėtina, ne tik neatsistatys, tačiau gali būti, kad situacija laikui bėgant tik blogės. Pasak advokato, šis sutrikimas sukelia itin daug nepatogumų ir kančių nukentėjusiajai – ji negali normaliai bendrauti su savo trimis vaikais, todėl tai kelia esminių sunkumų juos auklėjant ir pan. J. G. reikalinga nuolatinė pagalba bendraujant ir su aplinkiniais, o tai kelia itin daug nepatogumų.

Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl kalbos sutrikimo šiuo metu nukentėjusiosios gyvenimo kokybė yra suprastėjusi. Tačiau teismo vertinimu, byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog šis sutrikimas visiškai negydomas ar, kaip teigia advokatas, kad ateityje situacija tik blogės. Teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 1 d. medicinos dokumentų išraše pateiktą informaciją (1 t., b. l. 167-171). Gydantis gydytojas R. S. nurodė, kad „stebimas (duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. sausio 12 d. medicinos dokumentų išrašuose duomenų apie kalbos sutrikimo vystymosi eigą nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2022 m. vasario 24 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad išlieka kalbos sutrikimas, tačiau išsamesnė informacija nepateikiama. Taip pat pažymėtina, kad 40 procentų darbingumo lygis nustatytas tik laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 7 d., t. y. tik vienerių metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiajai galbūt teikiamą gydymą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki dabar. Teisiamojo posėdžio metu advokatas nurodė, kad šiuo metu nukentėjusioji naudojasi logopedo paslaugomis. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, šis kalbos sutrikimas visiškai neapribojo nukentėjusiosios socialinio gyvenimo – 2022 m. kovo 23 d. nukentėjusioji, vairuodama automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino; taip pat nukentėjusioji grįžo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis, ir pati nukentėjusioji pasirašydama bendrovės vardu atsiliepimą į ieškinį). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryti sveikatos sutrikdymai yra negrįžtami / negydomi / nepagydomi ar, kad šis sutrikimas visiškai eliminavo nukentėjusiosios galimybes gyventi socialinį gyvenimą.

Taigi šios teismo paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nukentėjusios reikalavimas priteisti jai būtent 83 989 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra pagrįstas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužaloti, be kita ko, gyvybiškai svarbūs organai), į gydymo trukmę ir atliktas operacijas bei gydymo metu patirtas komplikacijas (stacionare gydyta nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. ), į ilgą pooperacinį ir reabilitacinio gydymo periodą, išgyventas neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad po eismo įvykio išliko greitesnis nuovargis, padidėjęs jautrumas, emocinis stabilumas, miego sutrikimas, nustatyta dalinė sensomotorinė afazija (dalinis kalbos praradimas) (2 t., b. l. 112), į tai, kad dėl kalbos sutrikimo nukentėjusiosios bendravimo su aplinkiniais ir vaikų auklėjimo galimybės yra labai apribotos, taip pat įvertinus duomenis apie J. G. būtiną kasdienę pagalbą mobilumo, bendravimo, savarankiškumo ir kasdienės veiklos srityse, taip pat įvertinant, kad G. K. kaltė pasireiškė neatsargiais nesmurtiniais veiksmais, nustatytinas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Atsakydamas į civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovo argumentus, jog šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl žalos dydžio sumažinimo, teismas pažymi, jog CK 6.248 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Kaip vieną iš pagrindų mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį 50 procentų, civilinio atsakovo atstovas nurodo tai, kad J. G. (transporto priemonės, su kuria padarytas eismo įvykis, draudėja) pažeidė pareigą draudiką informuoti apie tai, kad draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padidėjo draudimo sutartyje numatyta draudimo rizika. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog transporto priemonę vairuos vienas asmuo ir sutartyje nurodytas konkretus transporto priemonės valdytojo amžius, tačiau iš tiesų J. G. automobilį perdavė valdyti asmeniui, kurio amžius siejamas su didesnės rizikos kilimu, ir apie tai neinformavo draudiko. Ši aplinkybė, pasak civilinio atsakovo atstovo, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, sudaro pagrindą draudikui reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos. Teismas nekvestionuoja tokios draudiko galimybės, tačiau sprendžia, kad tokio pobūdžio reikalavimas negali būti reiškiamas nagrinėjamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje susiklostė situacija, kai draudėjas ir nukentėjęs asmuo yra tas pats asmuo. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. priklauso automobilis „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Šią transporto priemonę J. G. apdraudė „BTA“ ADB filiale Lietuvoje. Taigi nėra ginčo, kad J. G. yra transporto priemonės draudėja. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, automobilį „VW Tiguan“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), J. G. panaudos sutartimi perdavė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. K.. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiškumą, t. y. atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o ne dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos dėl draudėjos pareigų nevykdymo / netinkamo pareigų vykdymo.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje Nr. AC-34-1 „Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos“ išaiškinta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, jeigu apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Taigi reikalavimas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės dėl išmokėtos draudimo išmokos gali būti sprendžiamas / tenkinamas tik tada, kai yra įvykdytos šios sąlygos: 1) yra išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui; 2) draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Kadangi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos naudos gavėjui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) priteisimo, klausimas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės dėl išmokėtos draudimo išmokos negali būti nagrinėjamas.

Kitas pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą yra siejamas su nukentėjusiosios neatsargiu elgesiu – saugos diržo nesegėjimu, kuris, pasak civilinio atsakovo atstovo, turėjo įtakos sužalojimo pasekmių atsiradimui. Teismas su šiuo argumentu sutinka.

CK

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, nurodyta, kad remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis).

Vertinant eismo įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punktas, be kita ko, numato pareigą ir keleiviui prisisegti saugos diržą. Minėtame KET punkte nustatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Pažymėtina, kad šios pareigos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnį.

Nors nukentėjusiosios atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad šioje byloje nėra nustatyta, jog J. G. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržu, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka šį argumentą paneigti.

Iš specialisto išvados Nr. G1392/2021(14) matyti, kad vertinant medicininius dokumentus iš VšĮ Tauragės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 21T-333, be kita ko, buvo nustatyta, jog „anot GPM brigados, iškrito pro stoglangį autoavarijos metu, buvo neprisisegusi, sėdėjo keleivio vietoje galinėje sėdynėje“. Šios aplinkybės – keleivės lokacija automobilyje (keleivio vietoje galinėje sėdynėje), saugos diržo nesegėjimas ir iškritimas pro stoglangį, atkartojamos ir kituose medicininiuose išrašuose (1 t., b. l. 57-58, 164-166, 167-171, 172-173). Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvados Nr. G1392/2021(14) 5 punkte konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales bei iškrentant iš automobilio ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Pažymėtina, kad nei specialisto išvadoje, nei medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta sužalojimų saugos diržo spaudimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, kad jis buvo prisisegęs saugos diržą, todėl po automobilio vertimosi jis liko sėdėti automobilyje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. J. parodė, kad atvykusi į eismo įvykio vietą ir matė, jog tik automobilio priekyje buvo susprogusios oro pagalvės, taip pat liudytoja nurodė, jog neatsimena ar automobilio gale buvo užsegti saugos diržai. Teismo vertinimu, tai, jog automobilyje nesuveikė pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės automobilio gale, saugos diržo įtempiklis), tai, jog saugos diržo užsegimo prietaisas neišplėštas (2 t., b. l. 148), atsižvelgus į medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jog nukentėjusioji nebuvo prisisegusi saugos diržu, taip pat nesant nustatytų sužalojimų saugos diržo spaudimo vietoje ir esant specialisto išvadai, jog sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales bei iškrentant iš automobilio ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji nebuvo prisisegusi saugos diržo.

Teismo vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad toks nukentėjusiosios elgesys atitinka didelio neatsargumo sąvoką. Nukentėjusioji nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių pasirūpinti savo saugumu galimo eismo įvykio atveju – nesegėjo saugos diržo, nors tokia pareiga, numatyta Kelių eismo taisyklėse, jai neabejotinai buvo žinoma / turėjo būti žinoma. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, susijusius su eismo įvykiu ir žalos nukentėjusiajai atsiradimo aplinkybėmis, sprendžia, kad toks nukentėjusiosios didelis neatsargumas nagrinėjamoje situacijoje susijęs su žalos atsiradimu (CK 6.248 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tai suteikia pagrindą vienu trečdaliu mažinti priteistiną neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas Vaidas Milius teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog draudimo bendrovė sutiktų atlyginti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų tenkinti šio draudiko prašymo, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

VI.                      Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo jos turėtas 2095,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2 matyti (2 t., b. l. 42), kad J. G. advokatui Dariui Mockūnui sumokėjo 1000 Eur (mokėjimo paskirtis – teis. paslaugų sutartis Nr. 22/3).  Iš 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. 8 matyti (2 t., b. l. 43), kad J. G. advokatui Dariui Mockūnui sumokėjo 1000 Eur (mokėjimo paskirtis – teis. paslaugų sutartis Nr. 22/3). Teisiamojo posėdžio metu advokatas Darius Mockūnas pateikė prašymą atlyginti ir kitas bylinėjimosi išlaidas – 0,91 Eur, sumą susijusią su dokumentų kopijų padarymu, ir 94,94 kuro išlaidas. 

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 

Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019).  

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pripažinti kaip nepagrįstai didelių ar vertinti jas kaip nesusijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, jog kuro ir dokumentų kopijų darymo išlaidas nukentėjusioji yra atlyginusi advokatui, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkintinas ir jai iš G. K. priteistina 2095,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

VII.                      Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kaltinamajam G. K. grąžintina jo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 150 Eur suma (3 t. b. l. 98).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. K., dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. perduoti laiduotojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu.

Įpareigoti laiduotoją M. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT174010041600030111, įmokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti laiduotojui M. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs G. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti G. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią G. K. turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, gavėjo sąskaitos numeris LT884010051004670332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Nukentėjusiosios J. G. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai J. G. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą patikslinto civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš G. K. nukentėjusiajai J. G. priteisti 2095,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

G. K. grąžinti 150 Eur sumą, kuri 2022 m. liepos 6 d. įmokėta į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                                                                       Jurga Jasmontienė