Civilinė byla Nr. e2A-323-852/2026

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01124-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.2.2.1; 2.6.35; 3.3.1.19.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Šilalės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovėms Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir Šilalės rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir potvarkių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios (toliau – ir Potvarkis Nr. T3-105); 2) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-104 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkių pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Potvarkis Nr. T3-104) dalį, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios šie du mero potvarkiai: 2023 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“ (toliau – ir Potvarkis Nr. T3-62) ir 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. T3-382 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“ (toliau – ir Potvarkis Nr. T3-382); 3) įpareigoti atsakoves Šilalės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Atsakovė (1)) ir Šilalės rajono savivaldybę (toliau – ir Atsakovė (2)), vadovaujantis mero patvirtintu tvarkos aprašu, tęsti 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (pretendentų atranka vyko 2024 m. gruodžio 20 d.) procedūras, atsižvelgiant į tai, kad konkurso rezultatai, įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, yra panaikinti tik dalyje, t. y. panaikinta tik ta konkurso rezultatų dalis, kuri susijusi su V. G paskelbimu konkurso laimėtoja; 4) priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir 2024 m. gruodžio 9 d. patikslintame ieškinyje nurodė, šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:

1.1.                      Ieškovė paaiškino, jog Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024 buvo patenkintas jos ieškinys, t. y. teismas panaikino atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (toliau – Konkursas) rezultatus, susijusius su konkurso dalyvės V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 6 d. ji pateikė prašymą Atsakovei (1) dėl teismo sprendimo vykdymo. Prašyme nurodė, kad ji kaip antroje vietoje likusi konkurso dalyvė atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus ir yra surinkusi minimalų pereinamąjį balą (ši konkurso rezultatų dalis teismo nėra panaikinta, taigi yra galiojanti), todėl prašė ją pripažinti konkurso laimėtoja ir su ja sudaryti darbo sutartį. Tačiau Šilalės rajono savivaldybės meras 2024 m. lapkričio 8 d. atsakė, kad prašymo netenkins, nes, anot mero, nagrinėjamu atveju konkursas neturi laimėtojo ir konkursą organizuojantis subjektas rengs naują konkursą pareigoms užimti. Ieškovė 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriuo prašė pateikti paaiškinimus bei nurodyti, ar yra priimtas naujas sprendimas (protokolas) dėl konkurso rezultatų įforminimo, bet atsakymo negavo.

1.2.                      Ieškovė nurodė, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu panaikino tik dalį konkurso rezultatų, susijusių su kitos pretendentės V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja, o likusi konkurso rezultatų dalis yra galiojanti ir vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-05-29 potvarkiu Nr. T3-61 patvirtintu Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (toliau - ir Aprašas (1)), turi būti tęsiamos tolesnės konkurso procedūros, t. y. turi būti priimtas sprendimas dėl vienintelio likusio konkurso kandidato – ieškovės. Ieškovei yra visiškai nesuprantama, kodėl atsakovės, remiantis galiojančia konkurso rezultatų dalimi, nepaskelbia jos konkurso laimėtoja. Pažymėjo, kad ji pateikė Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus, atitiko konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei neigiamai atsakė į visus pretendento anketos 4-10 klausimus; ieškovė perėjo pretendentų atranką, t. y. surinko daugiau nei šešis balus (ieškovė surinko (duomenys neskelbtini) balus) ir šiuo metu yra likusi vienintelė kandidate. Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su atsakovių pozicija, kad šiuo atveju konkursas neturi laimėtojo ir turi būti organizuojamas naujas konkursas. Ieškovės įsitikinimu, tokiu būdu sutinkant su atsakovėmis, galėtų būti sukuriama tokia situacija, kai konkurso organizatorius skelbtų konkursus dėl to paties objekto tol, kol konkursą laimėtų konkurso organizatoriui priimtinas asmuo.

1.3.                      Ieškovė 2025 m. vasario 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.947-6.952 straipsniuose, reglamentuojančiuose viešą konkursą, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas (2)) ar Apraše (1) nėra kalbama apie konkurso pasibaigimą, t. y. nėra nurodyta, kada konkursas laikomas pasibaigusiu. Viešo konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti tikslas buvo ne atrinkti kandidatą, o atrinkus kandidatą, sudaryti su juo darbo sutartį. Todėl ne veltui, tiek Aprašas (1), tiek Aprašas (2) numato atvejus (atitinkamai 25 ir 24 punktai), kas įvyksta, jei laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba priimamas sprendimas nepriimti jo į pareigybę. Apraše (1) skelbiama, kad naujas konkursas organizuojamas neįvykus konkursui, o ne jam pasibaigus. Tai taip pat reiškia, kad atsakovės neturi pasirinkimo ar sprendimo teisės dėl ieškovės paskyrimo ar nepaskyrimo, nes teisės aktai aiškiai ir imperatyviai numato sprendimo variantus. Visų pirma, Aprašo (1) 22 punkte numatyta, kad laimėjusiu konkursą laikomas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas, o Aprašo (1) 24 punkte numatyta, kad konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju konkursą laimėjusiai V. G. nepasirašius darbo sutarties konkursą laimėjusia turi būti laikoma kita atranką perėjusi ir daugiausia balų surinkusi pretendentė – ieškovė.

1.4.                      Ieškovė 2025 m. balandžio 1 d. patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog reikalavimai dėl mero potvarkių panaikinimo yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nurodė, kad abu mero potvarkiai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau juose nenurodyta, koks įstatymas leidžia merui savo potvarkius pripažinti netekusiais galios. Pažymėjo, kad pripažinti netekusiais galios potvarkiai šioje byloje yra svarbūs, nes 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-62 buvo pavesta Šilalės rajono savivaldybės administracijai skelbti ir organizuoti konkursą, o ieškovė prašo tęsti konkurso procedūras, nepaisant to, Atsakovė (2) beveik prieš pat baigiamąsias kalbas neteisėtai ir neturėdama tam jokio teisinio pagrindo bei priežasties panaikino savo potvarkį, kuriuo buvo duotas pavedimas skelbti ir organizuoti konkursą. Tokiu savo žingsniu Atsakovė (2) siekė panaikinti teisinį pagrindą dėl konkurso organizavimo. Ieškovė nurodė, kad mero 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. T3-382 yra sudaryta komisija, kuri vykdė pretendentų atranką ir sprendė, kad ieškovė surinko (duomenys neskelbtini) balus. Taigi be jokio teisinio pagrindo ir be jokių priežasčių Atsakovė (2) panaikino ir šį potvarkį, kuriuo buvo sudaryta komisija vykdyti pretendentų atranką. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 buvo patvirtintas Aprašas (1). Taigi Atsakovė (2) be jokio teisinio pagrindo ir be jokios priežasties, vykstant šiam ginčui dėl konkurso panaikino Aprašą (1), reglamentuojantį konkurso procedūras.

2.       Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracija ir Šilalės rajono savivaldybė pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės taip pat prašė civilinę bylą nutraukti, dėl to, kad ieškovės reikalavimai nenagrinėtini teisme. Atsakovės nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.                      Atsakovių įsitikinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas „įpareigoti atsakoves tęsti“ neatitinka CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų galimų pažeistų asmens teisių gynybos būdų, toks reikalavimas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, yra nenagrinėtinas teisme, todėl teismas turėtų civilinę bylą nutraukti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ieškovės reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka). Atsakovės pažymėjo, kad darbo teisiniuose santykiuose draudžiama kitą asmenį versti sudaryti sutartį, o tai taip pat reiškia, kad teismas negali įpareigoti atsakovių tęsti jau įvykusio konkurso, taip pat negali įpareigoti atsakovių pripažinti, jog ieškovė yra įvykusio konkurso nugalėtoja. Teismas taip pat negali įpareigoti atsakovių su ieškove sudaryti darbo sutarties. Tokie neva pažeistos teisės gynybos būdai nėra įtvirtinti teisės aktuose ir teismui nėra suteikta kompetencija taip nuspręsti.

2.2.                      Atsakovių teigimu, ieškovė savo poziciją šioje byloje grindžia netinkamai aiškindama teisės aktus. Aprašais yra reguliuojamos konkurso organizavimo ir vykdymo procedūros, o ne procesai, vykstantys po konkurso laimėtojo paskelbimo. Aprašai nėra skirti reguliuoti teisminių ginčų dėl konkurso rezultatų ginčijimo situacijų, ar įvykusio konkurso rezultatų „įgyvendinimo procedūros“. Atsakovės atkreipė dėmesį, jog Aprašuose nurodoma, kad laimėjusiu konkursą laikomas atranką praėjęs ir daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, t. y. abu Aprašai konkurso procedūrų pabaigą sieja su laimėtojo išrinkimu: su juo konkurso organizavimas ir vykdymas baigiasi. Aprašai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra skirti ir nereguliuoja situacijų, kai teismai konkurso rezultatus pripažįsta negaliojančiais, ar konstatuoja įvykusio konkurso neteisėtumą. Aprašai negali būti aiškinami taip, kaip suteikiantys teisę teismui „atnaujinti“ įvykusį konkursą. Aprašų 24-25 punktai nereglamentuoja situacijų, kai konkursas jau buvo įvykęs, buvo išrinktas kitas laimėtojas ir toks konkursas teismo buvo pripažintas neteisėtu. Paminėti punktai yra skirti reguliuoti ne nuginčyto konkurso rezultatų atvejį, o atvejus, kai konkursą laimėjęs asmuo nusprendžia nesudaryti darbo sutarties, neužimti pareigybės, t. y. pasirenka neįgyvendinti jau turimos savo teisės valiniais veiksmais, o ne kai konkurso rezultatai pripažįstami negaliojančiais. Bandant aiškinti Aprašų 24-25 punktus ieškovės pateiktu būdu, susiklostytų tokia situacija, kai teismui pripažinus rezultatus neteisėtais, vis tiek iš neteisėto konkurso būtų galima „pritempti“ neva teisėtus rezultatus. Atsakovių įsitikinimu, šiuo atveju konkurso laimėtojas neegzistuoja, todėl jos, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika analogiškose bylose, privalo organizuoti naują konkursą, o priešingas aiškinimas suponuotų, kad teismas priimtu sprendimu pripažino ieškovę konkurso laimėtoja.

2.3.                      Atsakovių įsitikinimu, net ir tokiu atveju, jei vis tik Aprašai šioje situacijoje būtų taikomi, tiek Aprašo (1) 25 punkto, tiek Aprašo (2) 24 punkto taikymui nėra pagrindų. Šiuose punktuose įtvirtintas atvejų sąrašas, kai antrąją vietą konkurse užėmęs pretendentas yra laikomas konkursą laimėjusiu asmeniu, yra baigtinis. Vienas iš minėtuose Aprašo (1) ir Aprašo (2) punktuose įtvirtintų atvejų, t. y., kad antrąją vietą užėmęs pretendentas yra pripažįstamas konkurso laimėtoju, kai konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę, yra absoliučiai nesusijęs su nagrinėjamoje byloje susidariusia ginčo situacija. Šioje teisės akto normoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, antrąją vietą konkurse užėmęs pretendentas yra laikomas konkurso nugalėtoju, kai į pareigybę priimantis subjektas išreiškia valią nesudaryti darbo sutarties su pirmąją vietą užėmusiu asmeniu todėl, kad apie šį asmenį yra gauta tam tikra kompetentingos valstybės institucijos pateikta informacija. Sistemiškai aiškinant Aprašo (1) 25 ir 26 punktus, atitinkamai Aprašo (2) 24 ir 25 punktus, aišku, kad šiuose punktuose kalbama apie informaciją, kuri gali būti gaunama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais.

2.4.                      Atsakovės atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė pripažįsta, jog teismas neturi kompetencijos pripažinti ieškovės konkurso nugalėtoja, tačiau ieškovės reikalavimas ir jo tikslas yra ne kas kita, kaip prašymas teismui „pripažinti ieškovę konkurso nugalėtoja“. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė remiasi akivaizdžiai neaktualia administracinių teismų praktika, administracinėse bylose, nagrinėtose iš valstybės tarnybos arba statutinių teisinių santykių - ne privačių civilinių, darbo teisinių santykių, t. y. visiškai kitokio pobūdžio viešosios teisės ginčuose, todėl šioje civilinėje byloje ja negali būti remiamasi.

2.5.                      Atsakovių tvirtinimu, teismas be pagrindo priėmė ieškovės 2025 m. balandžio 1 d. patikslintą ieškinį su naujais reikalavimais jau perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės. Naujais reikalavimais ieškovė iš esmės pakeitė abu ieškinio elementus, t. y. atsirado tiek naujų faktinių aplinkybių, kuriomis anksčiau ieškovė negrindė savo reikalavimo, t. y. ieškinio pagrindas; taip pat atsirado visiškai nauji ieškovės reikalavimai (ieškinio dalykas): prašymas panaikinti potvarkius. Taigi buvo pakeisti abu ieškinio elementai. Ieškovė taip pat nėra sumokėjusi žyminio mokesčio nei už buvusius reikalavimus, nei už naujus reikalavimus.

2.6.                      Atsakovių įsitikinimu, ieškovė neįrodė ir nepagrindė savo naujų reikalavimų, nenurodė kodėl prašoma vieną mero potvarkį visą, o kitą potvarkį iš dalies, pripažinti negaliojančiais ir juos panaikinti. Atsakovės nurodė, jog: 1) nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų ginčijamiems potvarkiams panaikinti, nes jie teisėti; 2) kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės procesinio subjektiškumo reiškiant naujus reikalavimus dėl potvarkių panaikinimo - ieškovė visų pirma turi procesinę pareigą pagrįsti ir įrodyti materialinį ir procesinį subjektiškumą dėl teisės apskritai reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, tačiau šių savo įstatyminių pareigų tinkamai neįvykdo. Atsakovės tvirtina, jog mero priimti potvarkiai yra teisėti ir pagrįsti, nes teismui panaikinus įvykusio konkurso užimti pareigas rezultatus, konkursas yra pasibaigęs ir negali būti nei tęsiamas, nei atsakovės gali teismo būti įpareigojamos tęsti procedūras. Be to, teismui nesuteikta teisė nei keisti konkurso rezultatus, nei kažkurį asmenį pripažinti konkurso nugalėtoju, būtent todėl pripažinus konkursą neteisėtu, turi būti skelbiamas naujas konkursas. Priimant potvarkius buvo atsižvelgta ir vadovautasi ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. T1-5 patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro nuostatais. Todėl meras, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją tiek priimti potvarkius, tiek esant susiklosčiusiai situacijai ir paaiškėjusioms aplinkybėms, potvarkiais panaikinti neaktualius potvarkius dėl konkurso.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti: panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-104 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkių pripažinimo netekusiais galios“ dalį, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios šie du mero potvarkiai: 2023 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“ ir 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. T3-382 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“; įpareigoti atsakoves Šilalės rajono savivaldybės administraciją ir Šilalės rajono savivaldybę vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu, tęsti 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (pretendentų atranka vyko 2024 m. gruodžio 20 d.) procedūras, atsižvelgiant į tai, kad konkurso rezultatai, įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, yra panaikinti tik dalyje, t. y. panaikinta tik ta konkurso rezultatų dalis, kuri susijusi su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja. Taip pat teismas nusprendė priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Šilalės rajono savivaldybės 5407,19 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisti valstybei iš atsakovių 220 Eur žyminį mokestį. Teismo sprendimu teismas taip pat išsprendė 2024 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimis taikytų laikinąsias apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

4.       Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 1 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama panaikinti 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto konkurso Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus tiek, kiek jie yra susiję su konkursą laimėjusio asmens paskelbimu laimėtoja ir konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, nusprendė nepriimti ieškinio reikalavimo patikslinimo, t. y. prašymo pripažinti konkurso laimėtoja ieškovę, o patikslintą ieškinį tenkino: panaikino atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus, susijusius su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja. Teismas nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administraciją su prašymu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir iki 2024 m. lapkričio 7 d. priimti sprendimą: konkurso laimėtoja pripažinti antroje vietoje likusią I. K., kuri atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus, yra surinkusi minimalų pereinamąjį balą, ir sudaryti su ja darbo sutartį. Šilalės rajono savivaldybės meras 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog teismo sprendimu nėra nuspręsta, jog ieškovė tampa konkurso laimėtoja. Teismas iš konkurso (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti 2023 m. gruodžio 20 d. protokolo Nr. KVP-31 turinio nustatė, kad konkurse dalyvavo dvi kandidatės, t. y. V. G. ir I. K. ir, kad I. K. surinko (duomenys neskelbtini) balo, t. y. laikoma surinkusi reikiamą balų skaičių, jog būtų praėjusi atranką.

5.       Teismas nustatė, kad Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. T3-105 meras pripažino netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkį Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkiu T3-104 savivaldybės meras pripažino netekusiais galios šiuos Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkius: 1) 2023 m. gegužės 29 d. potvarkį Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“; 2) 2023 m. birželio 19 d. potvarkį Nr. T3-96 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti dokumentų pateikimo termino pratęsimo“; 3) 2023 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. T3-129 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 4) 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. T3-382 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be nurodyto reikalavimo įpareigoti atsakoves tęsti 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto konkurso procedūras, pareiškė dar du reikalavimus: 1) panaikinti Potvarkį Nr. T3-105 ir 2) panaikinti Potvarkio Nr. T3-104 dalį, kuria buvo pripažinti netekusiais galios Potvarkiai Nr. T3-62 ir Nr. T3-382.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl 2024 m. gegužės 27 d. teismo sprendimu nepanaikintų dalies konkurso rezultatų bei mero priimtų potvarkių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nesutinka su Šilalės rajono savivaldybės mero pozicija, kad šiuo atveju susiklosčiusių aplinkybių kontekste, konkursas neturi laimėtojo ir turi būti organizuojamas naujas konkursas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės nesilaiko konkurso sąlygų, kuriose aiškiai nurodytas baigtinis atvejų, kai konkursas laikomas neįvykusiu, sąrašas, ir kad šis konkretus atvejis neatitinka nei vienos iš šių sąlygų. Todėl ieškovės manymu, turi būti tęsiamos konkurso procedūros ir priimamas sprendimas dėl vienintelio konkurse likusio kandidato. Ieškovė taip pat tvirtina, jog šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo priimti ginčijamus potvarkius. Konkursas pagal panaikintus potvarkius buvo paskelbtas, pretendentai pateikė reikiamus dokumentus, vyko pretendentų atranka ir šiai dienai dalis konkurso rezultatų yra galiojantys.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, pažymėjo, kad neturi pagrindo sutikti su atsakovėmis, jog ieškovė netinkamai įgyvendina teisę į teisminę gynybą ir reiškia teisme nenagrinėtinus reikalavimus ir kad dėl to civilinė byla turi būti nutraukta. Teismas vertino, kad ieškovės pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo yra priimtas pagrįstai ir kad ieškovė, kaip darbuotoja neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama darbo byla, kurioje civilinio proceso normos numato aktyvų teismo vaidmenį bei įtvirtina teismo teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei leidžia priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 414, 417 straipsniai).

8.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių prašymo nutraukti bylą, nurodė, kad iš esmės pritaria atsakovių argumentams, kad teismas negali priimti sprendimo dėl ieškovės pripažinimo konkurso nugalėtoja, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimo ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi. Ieškovė tvirtina, jog atsakovės nepriima sprendimo (nesiima tolimesnių veiksmų) dėl nepanaikintų konkurso rezultatų, todėl teismo prašo įpareigoti atsakoves tęsti konkurso procedūras pagal atitinkamas Aprašo (1) ir Aprašo (2) nuostatas. Ieškovė mano, jog jos teisės ikisutartiniuose darbo santykiuose yra pažeidžiamos dėl minėto atsakovių neveikimo. Taigi šiuo konkrečiu atveju, ieškinio turinys nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad reikalavimas įpareigoti atsakoves tęsti konkurso procedūras negali būti savarankišku nagrinėjimo ginčo dalyku ir (ar) negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių ieškovei.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Potvarkius Nr. T3-104 ir Nr. T3-105, nurodė, kad šį reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4-6 punktų nuostatas administraciniame sprendime turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti savo sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Europos Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Šiuo atveju prašomas panaikinti Potvarkis Nr. T3-105 ir iš dalies prašomas panaikinti Potvarkis Nr. T3-104 priimti vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 25 straipsnio 5 dalimi. Taigi ginčijami mero Potvarkiai laikytini administraciniais sprendimais VAĮ prasme. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. VSĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalys nesutaria, ar turi būti tęsiamos anksčiau įvykusio konkurso procedūros ar skelbiamas naujas konkursas. Ieškovė tvirtina, jog teismui panaikinus dalį konkurso rezultatų, likusi konkurso rezultatų dalis yra galiojanti, t. y. nepanaikinta, todėl vadovaujantis Aprašu (1) turi būti tęsiamos tolesnės konkurso procedūros. Tuo tarpu meras Potvarkiu Nr. T3-104 ir Potvarkiu Nr. T3-105 pripažino netekusiais galios Potvarkį Nr. T3-62, kuriuo buvo duotas pavedimas skelbti ir organizuoti konkursą, Potvarkį Nr. T3-382, kuriuo buvo sudaryta konkurso pretendentų atrankos komisija bei Potvarkį Nr. T3-61, kuriuo patvirtintas Aprašas (1). Taigi ginčijamais potvarkiais buvo panaikintas teisinis pagrindas dėl konkurso organizavimo bei Aprašas (1), reglamentuojantis konkurso procedūras. Teismas sprendė, kad atsakovės, vadovaujantis Aprašu (1) turi tęsti konkurso procedūras, nes dalis konkurso rezultatų yra galiojantys, o savivaldybės meras nepagrįstai, dar vykstant teisminiam ginčui, pripažino netekusiais galios aktualius potvarkius dėl konkurso. Be to, teismas pažymėjo, kad savivaldybės meras savo teisę pripažinti ankstesnius potvarkius, t. y. administracinius sprendimus, negaliojančiais kildino iš VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, o tai reiškia, kad meras galėjo pripažinti netekusiais galios ankstesnius savo teisėtus administracinius sprendimus jeigu toks pripažinimas: 1) leidžiamas pagal kitus įstatymus; arba 2) jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Tačiau šiuo atveju, susipažinus su Potvarkio Nr. T3-104 ir Potvarkio Nr. T3-105 turiniu, matyti, kad juose nenurodyti jokie tokių sprendimų motyvai ir teisinis pagrindas, t. y. įstatymas, kuris leidžia potvarkius pripažinti netekusiais galios. Todėl teismas konstatavo, kad Potvarkis Nr. T3-104 ir Potvarkis Nr. T3-105 neatitinka ir VŠĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų ir dėl to yra nepagrįsti ir neteisėti.

10.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves tęsti konkurso procedūras, nurodė, kad šį reikalavimą laiko pagrįstu. Pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas reikalauja, kad sąžiningai konkursą laimėjusio asmens lūkesčiai nebūtų paneigti nenustačius esminių teisės normų pažeidimų. Teismas nurodė, kad Tauragės apylinkės teismui 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu (kurį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti) panaikinus atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti rezultatus, susijusius su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja, tarp šalių kilo ginčas dėl likusių konkurso rezultatų galiojimo. Ieškovė tvirtina, jog nepanaikinta konkurso rezultatų dalis yra galiojanti, todėl dėl jų turi būti priimtas atitinkamas sprendimas. Tuo tarpu atsakovės laikosi pozicijos, kad teismas minėtu sprendimu konstatavo, jog konkursas yra neteisėtas, konkurso rezultatai panaikinti visa apimtimi, todėl turi būti skelbiamas naujas konkursas. Teismas sprendė, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ar dviprasmiška. Sprendimu suprantamai, konkrečiai ir aiškiai apibrėžta, kad panaikinama tik konkurso rezultatų dalis, susijusi su V. G. paskelbimu laimėtoja. Iš to galima daryti išvadą, jog kita konkurso rezultatų dalis (susijusi su ieškovės, kaip konkurso dalyvės rezultatais) palikta galioti, t. y. minėtu teismo sprendimu likusi konkurso rezultatų dalis nepripažinta neteisėta. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir negali būti kvestionuojamas. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad dėl likusių galiojančių konkurso rezultatų organizatorius būtų priėmęs sprendimą, kuriuo jie būtų panaikinti ar atšaukti.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės grįsdamos savo poziciją, jog teismui panaikinus konkurso rezultatus, jie yra panaikinami visa apimtimi ir konkursas turi būti organizuojamas iš naujo, remiasi gausia teismų praktika. Tačiau teismo vertinimu, atsakovių tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodyta teismų praktika, nagrinėjamoje byloje netaikytina. Atsakovių nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-12920-863/2020, Nr. e2-2541-727/2022, Nr. e2-6644-727/2023, Nr. e2-3778-1159/2024, Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-1581-467/2015, e2A-625-852/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-612/2006, Nr. 3K-3-83/2009 ir kt., faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nurodytose bylose vieši konkursai buvo pripažįstami neteisėtais ir jų rezultatai panaikinami visa apimtimi. Tokiais atvejais konkursai buvo organizuojami iš naujo. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija kitokia, nes konkurso rezultatus teismas yra panaikinęs tik tam tikra apimtimi, t. y. dalyje.

12.       Teismas nurodė, kad konkursas Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti buvo organizuojamas ir vyko vadovaujantis jau minėtais 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (Aprašas (2)) ir Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtintu Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (Aprašas (1)). Būtent šių aprašų nuostatomis ir remiasi ieškovė reikalaudama atsakoves tęsti konkurso procedūras. Teismas nurodė, kad Aprašo (2) 24 punkte nustatyta, jog jeigu konkurse užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje ar savivaldybių kultūros centre dalyvauja keli pretendentai, o konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas. Jeigu keli pretendentai surenka vienodą balų skaičių, kitas pretendentas nustatomas Aprašo 20 punkte nustatyta tvarka. Jeigu šis pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie šį pretendentą, priima sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtą pareigybę, organizuojamas naujas konkursas užimti tą pačią pareigybę. Aprašo (1) 25 punkte įtvirtinta analogiška nuostata: „Jeigu konkurse užimti pareigybę įstaigoje dalyvauja keli pretendentai, o konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas. Jeigu keli pretendentai surenka vienodą balų skaičių, kitas pretendentas nustatomas Aprašo 22 punkte nustatyta tvarka. Jeigu šis pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie šį pretendentą, priima sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtą pareigybę, organizuojamas naujas konkursas užimti tą pačią pareigybę <...>.“ Teismas vertino, kad Apraše (1) ir Apraše (2) yra numatyta, kas įvyksta, jei konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba priimamas sprendimas nepriimti jo į pareigybę. Teismas pažymėjo, kad nei aukščiau nurodytų Aprašo (1) ir Aprašo (2) nuostatose, nei kitose teisės normose nėra tiesiogiai sureglamentuoti teisiniai santykiai, kai teismas panaikina konkurso rezultatus dalyje, t. y. tik susijusius su asmens paskelbimu laimėtoju. Tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktais nėra įmanoma sureguliuoti absoliučiai visų teisinių situacijų, ir kad tokiais atvejais dėl ginčo turi būti sprendžiama taikant teisės normas pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.).

13.       Teismas nurodė, kad viešo konkurso, atitinkamoms pareigoms užimti, tikslas – atrinkus pretendentą priimti jį į pareigas, kurioms užimti organizuojamas konkursas, su juo sudarant darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju konkurso laimėtoja teismo sprendimu buvo pašalinta iš konkurso, kaip neatitikusi pretendentams kelto specialaus reikalavimo. Taigi darbo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip minėta, Aprašo (1) 25 punkte ir Aprašo (2) 24 punkte įtvirtinta, jog kai konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, <...> konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas. Minėtuose punktuose nenurodytos priežastys, dėl kurių konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2025 m. kovo 6 d. atsakydama į ieškovės prašymą dėl Aprašo (2) 24 punkto lingvistinio išaiškinimo, nurodė, jog Aprašo (2) 24 punkte pavartotame junginyje „nepasirašo darbo sutarties“ neiginys „nepasirašo“ reiškia, kad pretendentas nepadeda parašo darbo sutartyje ar nepatvirtina parašu darbo sutarties. Be to, kalbos komisija pažymėjo, jog bendrosios žodžio „nepasirašyti“ junginio „darbo“ sutartis“ reikšmės neturi valios semos (kas skatina ar neskatina pretendentą nepasirašyti darbo sutarties). Taigi, teismo vertinimu, sąlyga „nepasirašo darbo sutarties“ negali būti siejama tik su konkurso laimėtojo valia pasirašyti ar ne darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimu pašalinus iš konkurso laimėtoją, darbo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta. Taigi esant akivaizdžiam susiklosčiusios situacijos panašumui, t. y. rezultate darbo sutartis nepasirašyta, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pateisinamas teisės akto analogijos taikymas. Aprašo (1) 25 punktas ir Aprašo (2) 24 punktas taikytinas nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant ir į tai, jog ieškovė atitinka ir kitas konkurso sąlygas, t. y. yra kita perėjusi atranką ir daugiausia balų surinkusi pretendentė.

14.       Teismas nurodė, jog atmeta atsakovių argumentus, jog ginčo konkursas yra pasibaigęs. Pažymėjo, kad Aprašai reguliuoja situacijas dėl tolimesnių konkurso organizatoriaus veiksmų nepasirašius darbo sutarties su Konkurso laimėtoju. Aprašo (2) 25 punkte nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais turi būti kreipiamasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą gavimo, tai kreipiamasi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo konkurso pabaigos, o sprendimas priimti į pareigas konkursą laimėjusį pretendentą ar jo nepriimti priimamas per 5 darbo dienas po to, kai gaunama informacija iš kompetentingos valstybės institucijos apie konkursą laimėjusį pretendentą. Aprašo 26 punkte nurodyta, kad kompetentingos valstybės institucijos pateiktos informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą pagrindu konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimančiam subjektui priėmus sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtą pareigybę, priimamas kitas iš eilės pagal konkurso rezultatus pretendentas, kaip nurodyta Aprašo 24 punkto pirmojoje pastraipoje ir 25 punkte. Aprašo (1) 26 ir 27 punktuose nustatytas analogiškas reglamentavimas. Taigi pašalinus iš konkurso laimėtoją, pagal Aprašo (1) 25 punktą ir Aprašo (2) 24 punktą konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas, todėl turi būti tęsiamos konkurso procedūros laikantis aukščiau Aprašų nurodytų punktų nustatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad Aprašo (1) 31 punkte yra aiškiai nurodyta, kokiais atvejais yra skelbiamas naujas konkursas. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos šiame punkte paminėtos sąlygos, kuomet konkursas laikomas neįvykusiu ir organizuojamas naujas konkursas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovės nesilaiko konkurso sąlygų ir nesant teisinio pagrindo nepriima sprendimo dėl dalies nepanaikintų konkurso rezultatų ir konkurse likusios vienintelės kandidatės – ieškovės, kuri yra perėjusi pretendentų atranką.

15.       Teismas nurodė, kad atmeta atsakovių argumentus, kad šioje byloje atsakove turėtų būti ne Šilalės rajono savivaldybės administracija, o Šilalės rajono savivaldybė. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimais prašo įpareigoti tęsti Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti procedūras bei panaikinti savivaldybės mero potvarkius. Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 29 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“, meras nurodytą konkursą pavedė skelbti ir organizuoti Šilalės rajono savivaldybės administracijai. Aptariamo konkurso skelbime Nr. 92183 taipogi nurodyta, jog konkursą organizuojanti įstaiga yra Šilalės rajono savivaldybės administracija. Todėl teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju konkurso paskelbimą inicijuoja meras, o už vėlesnes konkurso procedūras yra atsakinga Šilalės rajono savivaldybės administracija. Be to, ir civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo konkurso rezultatų panaikinimo, atsakove buvo konkursą organizuojanti įstaiga – Šilalės rajono savivaldybės administracija. Todėl teismas sprendė, kad tiek atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, tiek atsakovė Šilalės rajono savivaldybė yra ginčo materialiųjų santykių dalyvės turinčios pareigą atsakyti pagal joms pareikštą ieškinį.

16.       Teismas, nusprendęs ieškinį tenkinti visiškai, atitinkamai išsprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracija (Atsakovė1) ir Šilalės rajono savivaldybė (Atsakovė 2) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. K. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir potvarkių pripažinimo negaliojančiais atmesti visiškai arba bylą nutraukti dalyje dėl reikalavimo „įpareigoti atsakoves, vadovaujantis mero patvirtintu tvarkos aprašu, tęsti 2023-11-14 paskelbto konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (pretendentų atranka vyko 2024-12-20) procedūras, atsižvelgiant į tai, kad konkurso rezultatai, įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, yra panaikinti tik dalyje, t. y., panaikinta tik ta konkurso rezultatų dalis, kuri susijusi su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja“. Apeliantės nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

17.1.                      Apeliančių įsitikinimu, teismas turėjo nutraukti bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves tęsti konkurso procedūras ir pripažinti ieškovę konkurso laimėtoja. Paaiškina, teismas neturi kompetencijos įpareigoti atsakovus, nei tęsti „procedūrą“, nei sudaryti darbo sutartį su ieškove (kas iš esmės ir būtų procedūros tęsimo rezultatas ir ieškovės reikalavimų tikslas). Toks pažeistų teisių gynybos būdas nėra numatytas CK 1.138 straipsnyje; toks reikalavimas yra ne tik, kad neįgyvendinamas, kaip abstraktus, tačiau prieštaraujantis kasacinio teismo suformuotai praktikai, esminėms DK ir CK nuostatoms reglamentuojančioms konkursą darbo teisiniuose santykiuose ir civiliniuose santykiuose. Teismui nesuteikta teisė nei keisti konkurso rezultatų, nei kažkurį asmenį pripažinti konkurso nugalėtoju, būtent todėl pripažinus konkursą neteisėtu, turi būti skelbiamas naujas konkursas. Pažymi jog labai dažnu atveju reikalavimas „įpareigoti“ teismų praktikoje pripažįstamas, kaip netinkamai pasirinktas ieškovo teisių gynybos būdas; įprastai tokio pobūdžio reikalavimai yra abstraktūs, neapibrėžti, nesukuriantys teisių, ar pareigų, ar kaip šiuo atveju – neįtvirtinti įstatyme, kaip galimas ieškovės neva pažeistos teisės gynybos būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiais atvejais aiškiai nurodoma, jog tokie reikalavimai negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir civilinė byla tokioje dalyje privalo būti nutraukta vaduojantis CPK 239 straipsnio 1 punkto nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2025; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-618-431/2020).

17.2.                      Apeliančių tvirtinimu, teismas be pagrindo nesivadovavo bendrosios kompetencijos teismų praktika. Paaiškina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad būtent nelaimėjusio konkurso asmens teisės yra apginamos ne kažkokioje kitoje byloje, tačiau būtent byloje dėl konkurso neteisėtumo, t. y. teismui konstatavus konkurso neteisėtumą, asmuo, kuris nelaimėjo konkurso negali būti laikomas nei jį laimėjusiu, nei gali būti įpareigojama su juo sudaryti darbo sutartį, ar tęsti kažkokį „mistinį“ procesą, ar procedūrą. LAT yra nurodęs, kad nustačius, jog kurio nors pretendento teisės buvo pažeistos, konkursas turėtų būti skelbiamas iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas viešo konkurso panaikinimo, atšaukimo ar netgi atvejais, kai nėra laikomasi viešojo konkurso rezultatų ir nėra siūloma sudaryti darbo sutarties, orientuotas į kitus teisių gynybos būdus, o ne į konkurso nugalėtojo nustatymą teismine tvarka, ar įpareigojimus atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

17.3.                      Atsakovių vertinimu, teismas aiškiai nepagrįstai pagal analogiją taikė teisės aktą, kuris tokio santykio nereglamentuoja ir nėra skirtas situacijai: specialiai situacijai reglamentuoti nurodytas taisykles teismas pritaikė visiškai kitam teisiniam santykiui (pažeidžiant CK 1.8 straipsnio nuostatas). Teismas specialias teisės aktų nuostatas visai iš kito teisinio santykio taikė civilinėje byloje. Be to, teismas ginčijame sprendime rėmėsi teismų praktika, kuri suformuota iš specialaus viešųjų pirkimų įstatymo, kuris neturi nieko bendra su ikisutartiniais darbo teisiniais santykiais. Apeliantės nurodo, kad kategoriškai nesutinka su ginčijame sprendime pateiktais samprotavimais: 1) neva Aprašų nuostatas galima taikyti pagal analogiją, situacijai, kada konkurso nugalėtojo pripažinimas teismo pripažintas negaliojančiu; 2) Aprašų nuostatas taikyti ir aiškinti taip, jog neva konstatuoti, kad konkursas nėra pasibaigęs ir jo pabaigai konstatuoti privalo būti su kažkuo sudaryta darbo sutartis. Teismas negalėjo Aprašais sureguliuotos specialios situacijos, kuri visiškai skiriasi nuo ginčo situacijos bandyti „pritempti“ prie ieškovės nenagrinėtinų reikalavimų. Pažymi, kad Aprašų nuostatos nėra skirtos ir nereglamentuoja situacijų, kai konkursas pripažintas neteisėtu. Aprašų tikslai, turinys yra visiškai skirtingi ir neaktualūs ginčo situacijai. Aprašai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra skirti ir nereguliuoja nei teisinių santykių, nei situacijų, kai teismai konkurso rezultatus pripažįsta negaliojančiais, ar konstatuoja įvykusio konkurso neteisėtumą. Tai visiškai akivaizdu, nes konstatavus konkurso neteisėtumą, jis organizuojamas iš naujo – teismui nesuteikta teisė nei keisti konkurso rezultatų, nei kažkurį asmenį pripažinti konkurso nugalėtoju, būtent todėl pripažinus konkursą neteisėtu, turi būti skelbiamas naujas konkursas. Apeliantės pažymi, kad Aprašų 24-25 punktai yra skirti reguliuoti ne nuginčyto konkurso rezultatų atvejus, o atvejus, kai konkursą laimėjęs asmuo nusprendžia nesudaryti darbo sutarties, neužimti pareigybės, t. y. pasirenka neįgyvendinti jau turimos savo teisės valiniais veiksmais. Šių nuostatų negalima taikyti, kaip analogijos, nes tai yra specialiai situacijai skirtas reglamentavimas.

17.4.                      Apeliantės teigia, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą. Paaiškina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovei reiškiant naujus reikalavimus beveik prieš baigiamąsias kalbas buvo pakeistas tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek ir ieškinio dalykas, o tai daryti imperatyviai draudžia CPK 141 straipsnis. Pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, kad net ir nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių, teismui nėra suteikta teisė išnagrinėti bet kokį darbo ginčą: teismas savo nuožiūra negali nustatyti ieškinio dalyko ar pagrindo.

17.5.                      Apeliantės taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė patenkinti patikslintą ieškinį, t. y. nutarė panaikinti mero Potvarkį Nr. T3-105, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Potvarkis Nr. T3-61, ir panaikinti Potvarkio Nr. T3-104 dalį, kuria meras buvo pripažinęs netekusiais galios Potvarkį Nr. T3-62 ir Potvarkį Nr. T3-382. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes: 1) ginčijamiems potvarkiams panaikinti nebuvo jokių teisinių pagrindų (ginčijami potvarkiai yra pagrįsti ir teisėti); 2) ieškovė iš esmės neturėjo teisinio subjektiškumo reikšti reikalavimų dėl ginčijamų potvarkių panaikinimo. Apeliantės paaiškina, kad konstatavus, jog ieškovės reikalavimai „įpareigoti tęsti“ negali būti nagrinėjami teisme, taip pat tenka konstatuoti, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo „ginčyti“ potvarkių, o tokių potvarkių galiojimas, ar panaikinimas iš esmės jokių materialiųjų teisių ar pasekmių ieškovei negali sukurti. Konkursas yra pasibaigęs, todėl akivaizdu, kad ginčijami potvarkiai dėl jau įvykusio konkurso negali asmeniui sukelti jokių pasekmių. Naujam konkursui organizuoti priimami nauji aktai, reglamentuojantys naujo konkurso organizavimą ir vykdymą: sudaroma nauja komisija, vykdoma nauja pretendentų atranka ir kt. Apeliantės nurodo, jog ginčijami potvarkiai, kaip juose ir yra nurodoma buvo priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įskaitant tačiau neapsiribojant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, t. y. vadovaujantis teisės aktais įtvirtinančiais mero teisę tokius aktus priimti. Priimant ginčijamus potvarkius buvo vadovautasi ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. T1-5 patvirtintais Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro nuostatais, apibrėžiančiais mero kompetenciją. Atkreipia dėmesį, jog VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 7 punktas suteikia merui kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovais bei įgalina merą atlikti kitus veiksmus bei įgyvendinti funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Taigi, meras, kaip viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją tiek priimti ginčijamus potvarkius, tiek esant susiklosčiusiai situacijai ir paaiškėjusioms aplinkybėms, panaikinti neaktualius potvarkius dėl 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso, kurio rezultatai teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais. Apeliantės pažymi, kad tokiose situacijoje, kai nėra galimybės tęsti jau pasibaigusio konkurso, tampa neaktualūs ir turi būti panaikinti individualūs teisės taikymo aktai.

17.6.                      Apeliantės nurodo, kad joms kyla abejonių, ar ieškovė savo reikalavimus šioje byloje reiškė tinkamam subjektui, t. y. tinkamam, ar tinkamiems atsakovams, ar atsakovui. Teismo sprendime teismas nurodė, kad tinkama atsakove laikytina Atsakovė 1, bet ieškinio reikalavimų, pareikštų Atsakovei 2 neatmetė. Pažymi, kad ieškovė civilinėje byloje neįrodinėjo atsakovų „solidarumo“ ar bendrumo, o teismas ginčijamame sprendime apskritai niekaip nepagrindė ir nepasisakė, kodėl Atsakovė 2 irgi yra tinkama atsakovė. Ieškovė apskritai neįrodinėjo, kokiu būdu ir kaip Atsakovė 2 (Šilalės rajono savivaldybė) yra procesiškai, ar materialiai atsakinga pagal ieškovės reikalavimus.

18.       Ieškovė I. K. atsiliepimu prašo atsakovių apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

18.1.                      Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, jog teismas pažeidė draudimą konkursą pripažinus neteisėtu jį tęsti nuo kažkurios stadijos ar pripažinti asmenį konkurso nugalėtoju. Paaiškina, kad atsakovės klaidina teismą teigdamos, jog ankstesnėje byloje buvo panaikinti konkurso rezultatai ir kad šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus pripažinti ją konkurso laimėtoja ir/ar sudaryti su ja darbo sutartį. Ieškovė dar kartą pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas 2024-05-27 sprendimu panaikino ne visus konkurso rezultatus, o tik tuos rezultatus, kurie buvo susiję su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti ją konkurso laimėtoja.

18.2.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovės remiasi netinkama teismo praktika, nes atsakovių nurodomų kitų bylų ir šios bylos aplinkybės yra visiškai kitokios – atsakovų nurodytose bylose buvo panaikinti konkurso rezultatai, o šiuo atveju yra panaikinta tik konkurso rezultatų dalis, susijusi su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja. Ieškovė pasisakydama dėl atsakovių argumento, kad šiuo atveju negali būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, pastebi, kad viešo konkurso teisiniai santykiai savo esme yra panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, nes abu šie santykiai turi viešojo intereso pobūdį ir yra reguliuojami tais pačiais teisės principais, kurie yra įtvirtinti tiek CK, tiek ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl ieškovė mano, kad teismas sprendimą pagrindė tinkama teismo praktika suformuota viešųjų pirkimų bylose, t. y. rėmėsi išaiškinimu, kad atšaukti konkursą (pirkimą) atsakovės galėtų tik jei būtų išnykęs poreikis priimti į darbą darbuotoją (įsigyti prekes ar paslaugas), dėl kurio buvo paskelbtas konkursas, o kitu atveju tai galėtų sukurti situaciją, kai atsakovės atšauktų visus konkursų rezultatus iki tol, kol jo nelaimėtų joms priimtinas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-515-790/2024). Aukščiau nurodyta teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, ieškovės įsitikinimu taikoma ir šiuo atveju, nes joje kalbama ne apie konkrečias viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, o bendrus viešų konkursų principus, kuriuos akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovės siekia pažeisti.

18.3.                      Ieškovė nesutinka su apeliančių teiginiais, kad ji yra pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. kad ji negali reikalauti įpareigoti atsakoves atlikti tam tikrus veiksmus. Paaiškina, kad teisių gynimo būdas, susijęs su įpareigojimu atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, yra numatytas CK 2.24 str. 1 d., CK 6.60 str. 1 d. ir kt. ir plačiai taikomas teismų praktikoje. Teisių gynybos būdas „įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus“ ar „įpareigoti atsakovą nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti“ yra galimas. Taip pat ieškovė nurodo teismų praktiką, pagal kurią darbdavio atsisakymas priimti į darbą konkursą laimėjusį asmenį nepriskirtinas darbdavio diskrecijai, t. y. jo teisei šį klausimą spręsti savo nuožiūra, o turi turėti pagrįstas priežastis. Analogiška taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai darbdavys atšaukia (panaikina) konkurso rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

18.4.                      Ieškovės įsitikinimu, atsakovės be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė įstatymo analogiją, kad Aprašų nuostatos nėra skirtos ir nereglamentuoja ginčo situacijos. Atsakovai neteisingai aiškina, kad Aprašai reglamentuoja konkurso vykdymą, kuris baigiasi su nugalėtojo išrinkimu, tačiau nereguliuoja konkurso įgyvendinimo proceso. Ieškovė dar kartą pažymi, kad atsakovės klaidina teismą, teigdamos, kad konkursas teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu. Visiškai absurdiški ir atsakovų teiginiai neva konkursas yra pasibaigęs, nes buvo išrinktas laimėtojas, ir neva dėl to, kad, vadovaujantis mero patvirtintu tvarkos Aprašu (1), konkursas turėjo prasidėti ir baigtis tą pačią dieną. Ieškovės įsitikinimu tiek Vyriausybės, tiek mero patvirtinti Aprašai numato imperatyvius automatinius atvejus, kur atsakovės neturi jokios diskrecijos spręsti, kad: laimėjusiu konkursą laikomas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas; jeigu konkurse užimti pareigybę įstaigoje dalyvauja keli pretendentai, o konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, atsakovės neturi jokio pasirinkimo ar sprendimo teisės dėl ieškovės paskyrimo ar nepaskyrimo konkurso laimėtoja, nes teisės aktai automatiškai numato, kas laikomas konkurso laimėtoju ir aiškiai bei imperatyviai numato sprendimo variantus. Šiuo atveju egzistuoja visos apraše numatytos sąlygos, kurioms esant ieškovė turėtų būti pripažinta konkurso laimėtoja ir priimtas sprendimas ją skirti į pareigas, tačiau atsakovės nesilaikydamos ir nevykdydamos teismo sprendimo, nepriima sprendimo dėl nepanaikintos konkurso rezultatų dalies, susijusios su ieškove.

18.5.                      Ieškovė nesutinka su apeliančių argumentais, jog teismas priėmęs nagrinėti 2025 m. balandžio 1 d. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl mero potvarkių panaikinimo pažeidė imperatyvas CPK 141 str. nuostatas. Paaiškina, kad poreikis patikslinti ieškinį, įtraukiant reikalavimą panaikinti mero potvarkius ir tai padaryti tik 2025 m. balandžio 1 d. kilo dėl atsakovių neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, siekiant piktnaudžiauti procesu. Paaiškina, kad ji pirminiu savo ieškinio reikalavimu prašė tęsti konkurso procedūras, todėl ieškovės įsitikinimu, atsakovės ir panaikino Aprašą (1), siekdamos išvengti teismo įpareigojimo. Papildomi reikalavimai dėl mero potvarkių panaikinimo yra neatsiejamai susiję su pirminiu ieškovės ieškinio reikalavimu ir be tokių reikalavimų, nebūtų galima teisingai išspręsti šios bylos. Be to, teismas teisingai nurodė, kad įstatymo nuostatos leidžia ieškovei keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, o teismui suteikta teisė ir bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje priimti ir nagrinėti ieškinį pagal pakeistą ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką.

18.6.                      Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apeliančių argumentais, jog ji negalėjo reikšti ieškinio dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir tuo pačiu neturi teisinio suinteresuotumą ginčyti mero potvarkius. Ieškovė dar kartą pažymi, kad konkurso rezultatų dalis, susijusi su ieškove, teismo sprendimu nėra panaikinta ir yra galiojanti, todėl ji turi suinteresuotumą ir taip pat gali ginčyti ir mero potvarkius, kuriais yra panaikintos konkurso organizavimo sąlygos. Ieškovė, kaip minėta prašo tolimesnes konkurso procedūras tęsti vadovaujantis mero patvirtintu tvarkos aprašu, kurio meras neturėjo jokios teisės panaikinti. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog potvarkiuose nenurodyta, koks įstatymas leidžia potvarkius pripažinti netekusiais galios. Be to, ieškovei yra visiškai nesuprantama, kam apskritai reikėjo priimti šiuos potvarkius ir pripažinti netekusiais galios ankstesnius potvarkius. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog mero potvarkiuose nenurodyti jokie tokių sprendimų priėmimo motyvai ir teisinis pagrindas.

18.7.                      Ieškovės įsitikinimu, tinkamais atsakovais šioje byloje yra ir Šilalės rajono savivaldybė ir Šilalės rajono savivaldybės administracija. Paaiškina, kad atsakovės teigdamos, jog byloje atsakovu galėjo būti kažkuris vienas, t. y. arba Šilalės rajono savivaldybės administracija arba Šilalės rajono savivaldybė, nenurodė jokių argumentų, kodėl vienas ar kitas atsakovas nėra atsakingas pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus. Ieškovė pastebi, jog tik 2024 m. gruodžio 4 d. atskirajame skunde dėl teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovu byloje turėtų būti Šilalės rajono savivaldybė, nes pagal Aprašų nuostatas sprendimą skelbti konkursą priima savivaldybės meras. Tačiau pagal mero patvirtinto Aprašo (1) 4 punktą, sprendimą skelbti konkursą priima Šilalės rajono savivaldybės meras, o pagal šio Aprašo 5 punktą konkursą skelbti ir organizuoti meras potvarkiu gali pavesti Šilalės rajono savivaldybės administracijai. Ieškovė paaiškina, kad Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-05-29 potvarkiu Nr. T3-62 Šilalės rajono savivaldybės meras pavedė Šilalės rajono savivaldybės administracijai skelbti ir organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Todėl, ieškovės įsitikinimu, abi atsakovės šioje byloje yra tinkamos atsakovės galinčios atsakyti pagal ieškinį. Tai, kad savivaldybė ir savivaldybės administracija veikia išvien prieš ieškovę, rodo ir šie faktai, jog konkursą vykdžiusi administracija, po pirmosios bylos teismo sprendimo nesiėmė vykdyti sprendimo, net raštiškai prašant ieškovei nesiteikė atsakyti, kaip įvykdytas teismo sprendimas, panaikinus tik dalį konkurso rezultatų, kas atsitiko su ieškovės konkurso rezultatais, o abu – tiek savivaldybės meras, tiek savivaldybės administracijos direktorius viešai Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbė, jog bus organizuojamas naujas konkursas.

18.8.                      Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovių bylinėjimosi išlaidos buvo net tris kartus didesnės nei jos išlaidos. Prašo įvertinti tai, kad atsakovės yra viešojo administravimo subjektai, o jų patirtos išlaidos yra nepateisinamai didelės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

19.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktinės bylos aplinkybės yra detaliai nurodytos ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime, šalys sprendimo šioje dalyje neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pastabų dėl jų neturėdamas, neatkartodamas jų dar kartą, remiasi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje byloje yra kilę du santykinai savarankiški teisiniai ginčai, t. y.:

1)       ginčas dėl konkurso organizatoriaus veiksmų nustatant konkurso rezultatus. Šio ginčo objektą sudaro ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus nustatyti 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso laimėtoją pagal konkurso organizavimo taisykles, įvertinus Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo buvo iš dalies panaikinti konkurso rezultatai;

2)       ginčas dėl konkurso organizatoriaus sprendimų, kuriais yra keičiamos konkurso organizavimo taisyklės ir sąlygos. Šio ginčo objektą sudaro ieškovės reikalavimas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 ir iš dalies Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-104.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno ginčo esmės atskirai. 

Dėl įvykusio konkurso rezultatų galiojimo ir galimybės nustatyti konkurso laimėtoją

23.       Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakoves tęsti 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti procedūras ir iš esmės – įpareigoti atsakoves pripažinti, kad ji kaip antrą vietą užėmusi šio konkurso dalyvė, yra konkurso laimėtoja bei įpareigoti atsakoves sudaryti su ja darbo sutartį.

24.       Ieškovė šį reikalavimą grindė tuo, jog įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu teismas nusprendė „panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatus, susijusius su V.G. paskelbimu Konkurso laimėtoja“. Ieškovės įsitikinimu, tai savaime patvirtina, jog ji, kaip antroje vietoje likusi konkurso dalyvė, surinkusi reikiamą balų skaičių, turi būti pripažinta šio konkurso laimėtoja, nes konkurso rezultatai yra panaikinti tik dalyje, susijusioje su kitos pretendentės V.G. paskelbimu konkurso laimėtoja.

25.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nurodytą ieškovės argumentą pripažino pagrįstu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo prejudicinę reikšmę ir tai iš esmės lemia šios bylos procesinę baigtį.

26.       Ieškovė akcentuoja, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu nėra nuspręsta dėl viso konkurso rezultatų panaikinimo, o tik dėl dalies, kuria konkurso laimėtoja buvo pripažinta kita konkurso dalyvė. Tačiau paminėtina, kad nei Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Aprašas (2), nei Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtintas konkurso organizavimo Aprašas (1) nenustato konkrečios konkurso rezultatų apskundimo tvarkos, t. y. nenustato, kokioje konkurso vykdymo stadijoje ir kokius konkrečius konkurso organizatoriaus sprendimus suinteresuoti asmenys gali ginčyti pareikšdami ieškinį teisme ir taip pat nenustato, kaip konkrečiai ieškovai tokiose bylose turi formuluoti ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovė gindama savo teises nusprendė pareikšti ieškinį, kuriuo ginčijo ne visus 2023 m. gruodžio 23 d. įvykusio konkurso rezultatus, bet tik dalį rezultatų, susijusių su konkurso laimėtoja V.G., reiškia, kad ieškovė pasinaudojo jai suteikta diskrecija formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškovė savo apsisprendimu pasirinko iškelti civilinę bylą tik dėl tų konkurso organizatorių sprendimų, kurie jos vertinimu pažeidžia jos subjektines teises. Tačiau taip suformuotas ieškinio reikalavimas, kaip jį pareiškė (patikslino) ieškovė išnagrinėtoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje, suformavo ir išnagrinėto ginčo ribas ir atitinkamai apibrėžė toje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę reikšmę. Nėra abejonių, kad vertinant teismo sprendimo prejudicinę reikšmę turi būti vertinama būtent tai, ką teismas nusprendė, o ne tai, ko teismas toje byloje nenusprendė. Šiuo atveju Tauragės apylinkės teismas, neviršydamas ieškovės suformuluoto ieškinio ribų, 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu nesprendė ir nepasisakė dėl to, ar 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso rezultatai, kiek tai susiję su ieškovės įvertinimu, yra skaidrūs ir pakankami tam, jog būtų nustatytas įvykusio konkurso laimėtojas. Šias aplinkybes pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-1876-863/2024), išnagrinėjęs Šilalės rajono savivaldybės apeliacinį skundą ir trečiojo asmens V.G. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pripažinimu konkurso laimėtoja ir taip pat byloje nebuvo vertinama, ar ieškovė atitiko specialiuosius reikalavimus ir ar komisijos nariai konkurso pretendentus įvertino objektyviai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties 19, 30 pastraipos). Teisėjų kolegija pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, ar toje byloje nustatyti esminiai konkurso procedūrų pažeidimai, dėl kurių teismas panaikino konkurso laimėtojos rezultatus, neįtakojo ieškovės, kaip antroje vietoje likusios konkurso dalyvės, įvertinimo. Todėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą sudarantys argumentai, jog remiantis Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ji, kaip antroje vietoje likusi konkurso dalyvė, turi būti pripažinta šio konkurso laimėtoja, nėra pagrįsti ir nėra pakankami šio ieškinio tenkinimui.

27.       Apeliantės nurodo, kad teismo praktikoje nėra suformuoto precedento, numatančio, kad teismui panaikinus konkurso rezultatus tuo pagrindu, jog konkurso organizatorius padarė procedūrinių pažeidimų, konkurso organizatorius galėtų toliau tęsti konkursą ir laimėtoju paskelbti kitą konkurso dalyvį. Atsakovės savo argumentus pagrindė konkrečiomis bylomis, kuriose teismai, panaikinę konkurso rezultatus, nurodė jį organizuoti iš naujo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-12920-863/2020, Nr. e2-2541-727/2022, Nr. e2-6644-727/2023, Nr. e2-3778-1159/2024, Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-1581-467/2015, e2A-625-852/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-612/2006, Nr. 3K-3-83/2009). Ieškovė neneigė šių atsakovų argumentų ir taip pat nepateikė konkrečios teismų praktikos bei precedentų rodančių priešingai. Ieškovė prašė remtis teismų praktika, suformuota ne ginčuose dėl valstybės ar savivaldybės organizuojamų konkursų pareigoms užimti, bet ieškovės vertinimu panašiuose ginčuose, t. y. dėl konkursų vykdant viešuosius pirkimus, tačiau net ir remdamasi tokia panašia teismo praktika, ieškovė nepagrindė, jog teismai pripažįsta taisyklę, pagal kurią konkurso laimėtoju gali būti patvirtintas konkretus konkurso dalyvis, nepaisant nustatytų esminių procedūrinių tokio konkurso organizavimo pažeidimų. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliantėms, kad iš šalių nurodytos teismų praktikos galima spręsti tik tai, jog teismo sprendimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ar patvirtinimo lemia ne ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, bet faktas, ar konkretus konkurso organizavimo pažeidimas galėjo turėti reikšmės konkurse vykdytos atrankos skaidrumui ir objektyvumui.

28.       Teisėjų kolegija taip pat įvertina ieškovės prašymą sprendžiant šį ginčą pagal analogiją taikyti Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Aprašo (2) 24 punkto nuostatas (ir analogiškas nuostatas, įtvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo (1) 25 punkte). Aprašo (2) 24 punkte nustatyta, kad jeigu konkurse užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje ar savivaldybių kultūros centre dalyvauja keli pretendentai, o konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas; jeigu keli pretendentai surenka vienodą balų skaičių, kitas pretendentas nustatomas Aprašo (2)  20 punkte nustatyta tvarka; jeigu šis pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako užimti pareigybę arba konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie šį pretendentą, priima sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtą pareigybę, organizuojamas naujas konkursas užimti tą pačią pareigybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama paminėtą Apraše (2) įtvirtintą taisyklę, visiškai pritaria apeliantėms, kad šiame Aprašo punkte yra nustatytas baigtinis atvejų sąrašas, kai antrąją vietą konkurse užėmęs pretendentas yra laikomas konkursą laimėjusiu asmeniu, t. y. jei konkursą laimėjęs pretendentas (i) nepasirašo darbo sutarties, (ii) atsisako užimti pareigybę arba (iii) konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę. Teismui nekyla abejonių, kad ši norma nereguliuoja atvejų, kaip turi būti nustatomi konkurso rezultatai, jei konkurso organizatorius, vykdydamas konkursą padarė procedūrinių pažeidimų, todėl ši norma negali būti taikoma ginčo atvejui nei tiesiogiai, nei pagal analogiją. Kaip jau minėta, procedūriniai konkurso organizavimo pažeidimai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys esminius konkurso principus, iškreipiantys vykdytos atrankos skaidrumą, todėl negalima sutikti su ieškove, kad teismui konstatavus procedūrinius pažeidimus, konkurso laimėtojas galėtų būti nustatytas automatiškai atrenkant kitą konkurso dalyvį pagal Aprašo (2) 24 punkte įtvirtintą taisyklę. Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad konkursas yra pasibaigęs ir kad teismas išnagrinėtoje byloje vykusio konkurso procedūrinių pažeidimų, kiek tai susiję su ieškovės dalyvavimu konkurse, nenustatė. Dėl šių argumentų teismas jau pasisakė įvertindamas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo prejudicinę reikšmę.

29.       Apibendrindama šiuos argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendime nepasisakė dėl viso konkurso rezultatų, teismas spręsdamas šį ieškovės keliamą ginčą, visų pirma, privalėjo įvertinti, kokią reikšmę turi teismo išnagrinėtoje byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai visam konkursui ir nuspręsti, ar nepaisant šių pažeidimų, konkurso laimėtojas gali būti nustatytas.

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešo konkurso tikslai yra susiję su tuo, jog į savivaldybės viešosios įstaigos vadovo pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik aukščiausius profesinius įgūdžius, tačiau pasižymintys ir vadybiniais bei organizaciniais gebėjimais. Dėl šių aplinkybių viešo konkurso organizavimui ir jo vykdymui keliami aukšti kokybės reikalavimai. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas jo rezultatas būtų prognozuojamas, aiškiai nuspėjamas. Tai reiškia, kad viešo konkurso metu negali būti jokių netikėtų sąlygų ar reikalavimų, skelbiant viešą konkursą ir jį vykdant bei nustatant laimėtoją, turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, reiškia, kad konkurso sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai, negali kisti, jų turi būti laikomasi ir pagal jų deklaravimą būtų nuspėjami sprendimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad vadovaujantis skaidrumo principu turi būti užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-83/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

31.       Nagrinėjamu atveju Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu konstatavo, kad trečiasis asmuo, t. y. konkurso laimėtoja V.G., neatitiko specialiojo reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiame konkurse. Teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant dėl to, ar šis procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos viso konkurso rezultatams, būtina atsižvelgti į tai, kokioje stadijoje jis buvo padarytas ir įvertinti kaip tai įtakojo kitas atrankos procedūras. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Aprašas (2) nustato, jog konkurso organizavimas ir vykdymas apima: 1) konkurso paskelbimą; 2) dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimą ir priėmimą; 3) pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje, savivaldybių kultūros centre atrankos komisijos sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, atranką. Atsižvelgiant į šias konkurso organizavimo nuostatas, matyti, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendime konstatuoti konkurso procedūriniai pažeidimai buvo padaryti antrame konkurso vykdymo etape – dokumentų pateikimo ir priėmimo etape. Šiame etape buvo be pagrindo užregistruota konkurso dalyvė V.G., kuri vėliau dalyvavo pretendentų atrankoje ir surinkusi daugiausiai komisijos narių balų buvo pripažinta konkurso laimėtoja. Kaip minėta, dokumentų pateikimo ir priėmimo stadijoje tinkama kandidate be V.G. buvo pripažinta ir ieškovė. Nors pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Aprašo (2) 11-12 punktų nuostatas seka, kad trečiasis konkurso etapas, t. y. atranka galėjo būti vykdoma ir tuo atveju, jei antrame etape be ieškovės nebūtų užregistruotas joks kitas konkurso dalyvis, tačiau tokia situacija savaime negali būti laikoma tapačia tai, kai konkurso antrame etape dalyvauja ne tik tinkamai užregistruoti dalyviai, bet ir be pagrindo užregistruoti dalyviai. Nagrinėjamu atveju konkurso komisijos nariai atrankoje vertino du dalyvius, t. y. susipažino su jų pateiktais dokumentais, vertino ir lygino jų pristatytas programas. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės profesiniai įgūdžiai ar vadybiniai bei organizaciniai gebėjimai būtų įvertinti tokiais pat komisijos narių skirtais konkursiniais balais, jei šie įgūdžiai ir gebėjimai nebūtų lyginami su kitos pretendentės įgūdžiais ir gebėjimais, kuri atrankoje dalyvavo be pagrindo. Teismas negali nei nustatyti, nei patikrinti šio fakto, t. y. negali konstatuoti, kaip komisijos nariai būtų balsavę, jei atrankos sąlygos būtų kitokios. Komisijos nariai sprendimą dėl konkurso dalyvių įvertinimo turi priimti skaidriai ir kiek įmanoma objektyviau, tačiau komisijos nario skiriami balai yra taikomi tik esamai situacijai (ad hoc) ir priklauso nuo to, kokias pretendento dalykines savybes konkretus komisijos narys pripažins reikšmingomis vykdomo konkurso metu. Tai, kad konkurso atrankos komisijos nariai gali skirtingai vertinti tą patį pretendentą skirtingose atrankose priklausomai nuo konkurso aplinkybių, patvirtina ir šioje byloje nustatyti faktai – pati ieškovė yra nurodžiusi, kad ji jau dalyvavo 2023 m. liepos 12 d. vykusiame konkurse Kultūros centro (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, tačiau nei ji, nei kitas tame konkurse dalyvavęs kandidatas nesurinko reikiamo balų skaičiaus (žr. ieškovės ieškinio 3 pastraipa, Tauragės apylinkė teismo e. bylos Nr. e2-776-1178/2024, DOK-2916). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu konstatuoti konkurso organizavimo pažeidimai turėjo esminės reikšmės ne tik nustatant pirmos vietos konkurso laimėtoją, bet ir įvertinant kitus konkurso dalyvius, šiuo atveju – ieškovę. Teismas sutinka su apeliantėmis, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų visas konkursas negali būti laikomas skaidriu ir kad tokio konkurso laimėtojas negali būti nustatytas. Apeliantės pagrįstai teigia, kad procedūriniai pažeidimai gali būti ištaisyti tik organizuojant konkursą iš naujo.

32.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovės gali piktnaudžiauti naujo konkurso paskelbimu ir vykdyti konkursus tol, kol jo nelaimės atsakovėms priimtinas kandidatas. Atsakovių nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o kiekvieno konkurso rezultatai gali būti ginčijami ir peržiūrimi teismo. Todėl konkurso atrankos procedūros pakartojimas neprieštarauja nei skaidrumo principui, nei konkurso tikslams, t. y. siekiui, kad į vadovo pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai.

33.       Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves tęsti 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso procedūras bei nustatyti konkurso laimėtoją atmetamas.

Dėl ieškovės reikalavimų panaikinti mero Potvarkį Nr. T3-105 ir mero Potvarkį Nr. T3-104

34.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 ir Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-104, pritaria apeliančių argumentams, jog ieškovė neįrodė, jog šiais potvarkiais yra pažeidžiamos jos teisės.

35.       Ieškovė ginčydama minėtus mero aktus iš esmės nurodė, kad šie aktai paneigia jos teises, įgytas dėl 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso. Tačiau ieškovė šio konkurso metu jokių subjektinių teisių neįgijo, nes nebuvo pripažinta konkurso laimėtoja, ir be to, kaip jau konstatuota, įvykęs konkursas nesuteikia ieškovei teisėtų lūkesčių kokias nors teises įgyti ateityje.

36.       Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. T3-105 yra pripažintas netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ginčijamu mero potvarkiu yra pripažintas netekusiu galios norminis teisės aktas, o norminio teisės akto galiojimo, taikymo ir veikimo ribos yra apibrėžiamos teisės doktrinoje suformuotais principais, kurie nereikalauja, kad pripažinto netekusiu galios norminio teisės akto veikimas ir galiojimas būtų atkuriamas ar konstatuojamas teismo sprendimu. Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas; vadovaujantis šiuo principu, teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms. Remiantis šiuo teisės principu, Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo (1) norminės nuostatos turi būti taikomos 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiam konkursui ir jo rezultatams, nepriklausomai nuo to, kad mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. T3-105 šis Aprašas yra pripažintas netekusiu galios. Tuo pačiu yra nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad konkurso rezultatai, esant pagrindui, negalės būti nustatyti nepanaikinus mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-105 ir neatkūrus mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo galiojimo. Paminėtina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus pripažinti konkurso rezultatus galiojančiais negali būti tenkinamas todėl, kad yra nepagrįstas iš esmės, o ne todėl, kad teismas negalėjo nustatyti kokių nors konkurso organizavimo ar konkurso rezultatų patvirtinimo taisyklių. Be to, nagrinėjamu atveju, be savivaldybės mero potvarkiu patvirtinto Aprašo (1), ginčo santykius, susijusius su 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiu konkursu, taip pat tiesiogiai reglamentuoja aukštesnės galios teisės aktas, t. y. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Aprašas (2), o šio Aprašo 24 punkto nuostatos, kuriomis ieškovė rėmėsi, yra identiškos mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo 25 punkto nuostatoms. Todėl šiuo atveju iš viso nėra aktuali ieškovės keliama teisinio reglamentavimo nepakankamumo problema.

37.       Paminėtina ir tai, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, spręsdama teismingumo klausimą dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 ir Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-104, nurodė, kad priimdamas ginčijamus potvarkius, Šilalės rajono savivaldybės meras veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet, visų pirma, kaip Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas ir šio Centro (duomenys neskelbtini) į darbą priimantis asmuo. Remiantis šiais Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovės ginčijamas mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkis Nr. T3-105 iš esmės atitinka ne savivaldybės mero priimtą norminį teisės aktą (ar kitą aktą, priimtą viešojo administravimo srityje), bet darbdavio sprendimą dėl vietinio norminio teisės akto patvirtinimo ir \ ar jo panaikinimo. Darbdavio vietinių norminių teisės aktų galiojimo, taikymo ir veikimo klausimai yra reglamentuojami Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, kad darbdavio vietinių norminių teisės aktų <...> nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis <...>, o jeigu darbdavio vietinis norminis teisės aktas <...> prieštarauja šio kodekso ar įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar įstatymo normos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškovė nesirėmė nurodytais argumentais, jog darbdavio – šiuo atveju savivaldybės, savivaldybės administracijos ar mero, kaip konkurso organizatoriaus, sprendimai prieštarauja Darbo kodeksui ar kitiems darbo įstatymams, ir taip pat nepagrindė konkrečių savo subjektinių teisių pažeidimo. Be to, kaip jau minėta, darbdavio norminių aktų galiojimo, taikymo ir veikimo klausimai yra įveikiami Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalyje numatytu būdu, o ne teismo sprendimu naikinant normines tokių aktų nuostatas.

38.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės ieškinio reikalavimo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-104 dalį, kuria buvo pripažinti netekusiais galios du mero potvarkiai: mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“ ir mero 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. T3-382 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“, taip pat vertina, kad toks savivaldybės mero sprendimas, priimtas mero kaip Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto kompetencijos ribose, ieškovės teisių nepažeidžia. Šis mero potvarkis atitinka teismo sprendime padarytas išvadas, jog 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso laimėtojas negali būti nustatytas ir todėl šis mero potvarkis yra būtinas siekiant konkursą organizuoti iš naujo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog meras turėjo teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją tiek priimti ginčijamus potvarkius, tiek esant susiklosčiusiai situacijai ir paaiškėjusioms aplinkybėms, panaikinti nebeaktualius potvarkius dėl 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso. Tai, kad 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-104 turinyje nėra išdėstytos jo priėmimo aplinkybės ir argumentai, šio potvarkio savaime nedaro negaliojančiu, nes tokios kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto priimamų sprendimų turinio taisyklės nėra nustatytos jokiuose teisės aktuose. Tuo tarpu darbo bylose yra pripažįstama, jog kilus ginčui darbdavys turi teisę papildyti ir pagrįsti darbuotojo ginčijamus sprendimus teisme.

39.       Dėl nurodytų priežasčių, atsakovių apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję mero priimtų potvarkių panaikinimu, atmetami.

Dėl kitų proceso šalių argumentų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Dėl kitų šalių argumentų, išdėstytų tiek atsakovių apeliaciniame skunde, tiek ir ieškovės ieškinyje, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja šio ginčo procesinės baigties.

41.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad šioje byloje nėra nustatyti ieškinio palikimo nenagrinėtu ar civilinės bylos nutraukimo pagrindai. Nepaisant atsakovių išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, nes toks patikslinto ieškinio priėmimas šiuo atveju buvo pateisinamas proceso ekonomiškumu. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai formaliai atitiko įstatymų leistiną ieškovės teisių gynimo būdą ir buvo pareikšti tinkamoms atsakovėms tiek dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, tiek ir dėl priimtų sprendimų panaikinimo. Tačiau kaip jau minėta, atsižvelgiant į ginčo baigtį, šių argumentų platesnė analizė neturi nei procesinės, nei materialinės reikšmės.

42.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43.       Šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl proceso baigties yra palankus atsakovėms, todėl teisėjų kolegija atitinkamai perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir paskirsto šalių turėtas išlaidas apeliacijoje.

44.       Atsakovės pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 13 279,77 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakoves pirmosios instancijos teisme ir sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus. Šias išlaidas apmokėjo atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija (e. bylos t. 2, b. l. 178 – 191, e. bylos t. 1, b. l. 21, 73).

45.       Atsakovių išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 228 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Šias išlaidas taip pat apmokėjo atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija (e. bylos t. 3, b. l. 58). Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti 4 134,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

46.       Atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su sumokėtu 333 Eur žyminiu mokesčiu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas visiškai.

47.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio atsakovėms už advokato pagalbą, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą nors ir neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, tačiau neatitinka byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumo ir bylos apimties. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad byloje atsakovės teikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, taip pat byloje buvo sprendžiamas ginčo teismingumo klausimas, teisėjos nušalinimo klausimas, atsakovių atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teisme advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsakovėms priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažina iki 5 000 Eur. Apeliacinės instancijos teisme atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą nemažinamos.

48.       Iš viso atsakovėms priteisiama 9 467,49 Eur  bylinėjimosi išlaidų suma (333 Eur + 5 000 Eur + 4 134,49 Eur). Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteisiamos atsakovei, kuri šias išlaidas faktiškai apmokėjo, t. y. Šilalės rajono savivaldybės administracijai.

49.       Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nėra palankus ieškovei, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių netenkinamas.

50.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė procesinį klausimą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovių Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir Šilalės rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta dėl ieškinio reikalavimų, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės I. K. ieškinį atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188773720, iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 467,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Donata Kravčenkienė

Andrius Verikas

Renata Volodko