Civilinė byla Nr. e2-1049-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15743-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei, Onai Virmauskienei,
vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Natalijai Reut, Eglei Smailienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelukis“ atstovams vadovui V. A. ir advokatei Redai Aleksynaitei, atsakovui A. H., atsakovo atstovei advokatei Daliai Bukelienei, liudytojams S. M., I. V., L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelukis“ ieškinį atsakovui A. H. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Teisme 2020 m. birželio 1 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Kelukis“ ieškinys atsakovui A. H. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ieškovei nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau ir DGK) 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-131-4579/2020, APS-101-9088/2020. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-2853 ir išspręsti ginčą iš esmės, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-131-4579/2020, APS-101-9088/2020 dalį panaikinti, priteisti ieškovei iš atsakovo 3 554,12 Eur žalos atlyginimo, nusprendus priteisti sumas abiejų šalių naudai, jas įskaityti ir priteisti galutinę sumą, nuo priteistos nuostolių atlyginimo sumos priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo 128 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, pateikiamus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovės ir atsakovo darbo santykiai prasidėjo 2019 m. rugsėjo 6 d., ir iki kreipimosi į DGK, darbuotojas vyko į 3 komandiruotes: 1) 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. spalio 21 d.; už ją darbuotojui buvo priskaičiuota 2 018,10 Eur dienpinigių, kurie išmokėti dalimis banko pavedimais 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. spalio 21 d., 2019 m. spalio 28 d. ir galutinis atsiskaitymas 2019 m. lapkričio 8 d. atliktas grynaisiais (320 Eur), pagal kasos išlaidų orderį Nr. 881; 2) 2019 m. lapkričio 8 d. – 2019 m. gruodžio 16 d.; už ją buvo priskaičiuota 1 464,60 Eur dienpinigių, kurie išmokėti dalimis 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 27 d., ir galutinis atsiskaitymas atliktas grynaisiais (360 Eur), pagal 2020 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 981; 3) 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. kovo 2 d.; atsakovui buvo priskaičiuota 1 426 Eur dienpinigių, kurie kartu su kompensacija už 6,95 Eur reiso išlaidų (viso – 1 432,95 Eur) išmokėti pagal 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1041.
3. Pažymi, kad visus ieškovės pateiktus kasos išlaidų orderius atsakovas yra pasirašęs, kai kuriuos - netgi du kartus, visuose orderiuose yra atsakovo ranka darytas įrašas „usno oznakomlen“ (iš rusų kalbos – „supažindintas žodžiu“), nurodytos išmokamos pinigų sumos tiek žodžiais, tiek skaičiais. Teigia, kad įrašą „supažindintas žodžiu“ atsakovas visuomet darydavo pasirašydamas dokumentus, todėl pasirašydamas kasos išlaidų orderius, darbuotojas padarė tokius pat įrašus ranka apie supažindinimą žodžiu ir pasirašė, laikydamasis jam įprastos tvarkos. Tai, kad sumos žodžiais kasos išlaidų orderiuose įrašytos ne darbuotojo ranka, atitinka visą darbuotojo ir darbdavio rašytinio komunikavimo praktiką. Prašymus dėl atostogų, kitų darbo sutarties vykdymo klausimų už darbuotoją surašydavo darbdavys ir darbuotojas pasirašydavo nurodydamas, kad „supažindintas žodžiu“. Nei vieno iš tokių dokumentų, kuriuos ieškovas buvo pateikęs DGK, atsakovas neginčijo. Taigi, jokios kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos išrašant ginčo objektu esančius kasos išlaidų orderius pažeistos nebuvo.
4. Akcentuoja, kad atsakovas nesikreipė nei į DGK, nei į darbdavį, ir neginčijo nei pirmojo, nei antrojo reiso darbo apmokėjimo per darbo kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą, kol iškilo klausimas dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, kai dėl darbuotojo kaltės darbdaviui buvo padaryta ženkli 6 300,73 Eur žala. Suprasdamas, kad darbdavys pareikalaus nuostolių atlyginimo, darbuotojas nedelsdamas kreipėsi į DGK ir pradėjo neigti, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta už prieš tai vykdytas dvi komandiruotes, nors terminas pirmosios komandiruotės apmokėjimo klausimui išspręsti suėjo 2020 m. vasario 8 d.
5. Paaiškina, kad darbdavio 2020 m. sausio 17 d. įsakymu darbuotojas buvo siunčiamas į trečiąją komandiruotę 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. kovo 2 d. laikotarpiui, į Prancūziją ir Belgiją. Komandiruotei atsakovui buvo priskirta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su „Shell“ ir „AS24“ kuro kortelėmis. Kuro kortelės susisietos su konkrečia transporto priemone ir perduodamos vairuotojui kartu su automobiliu. Darbuotojas neginčija, kad minėtas kuro korteles gavo, komandiruotės metu turėjo ir naudojo.
6. Nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. vairuotojas neva pastebėjo, kad jo turimos kuro kortelės pakeistos. Negalėdamas įsigyti kuro, 2020 m. vasario 10 d. vairuotojas apie įvykį pranešė įmonės darbuotojams, nurodydamas, kad rado kitas kuro korteles. Tuo tarpu, su darbuotojo turėtomis darbdavio „Shell“ ir „AS24“ kuro kortelėmis 2020 m. vasario 7 d. – 2020 m. vasario 8 d. laikotarpiu buvo atlikta visa eilė kuro pirkimų Prancūzijoje, netoli faktinės transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietos. Šių pylimų darbuotojas neįtraukė į reiso ataskaitą, t. y. įsigytas kuras nebuvo darbuotojo naudojamas reiso metu. Kadangi kuro įsigijimui panaudotos darbdavio kuro kortelės, pirkimai buvo įtraukti į kuro tiekėjų sąskaitas, kurias ieškovė apmokėjo, todėl šios išlaidos laikytinos darbdaviui padarytais nuostoliais: su „Shell“ kortele degalinėje 39STD DAMPARIS RN73 buvo įsigyti viso 3 097,26 ltr kuro, todėl nuostoliai (t. y. kuro kaina be PVM) - 3 554,12 Eur. Ši suma yra darbdavio tiesioginiai nuostoliai, į kuriuos neįskaičiuotos jokios žalos administravimo, teisinės ar kitokios išlaidos.
7. Ieškovės nuomone, žalos padarymą neteisėtais darbuotojo veiksmais pagrindžia aukščiau išdėstytos aplinkybės - kuro pirkimai, panaudojant dviejų skirtingų kuro tiekėjų korteles, buvo įvykdyti netoli darbuotojo buvimo vietos komandiruotės metu. Pažymi, kad pylimų neįmanoma atlikti, nežinant kortelės apsaugos PIN kodų, kuriuos darbuotojas perdavė ar sudarė sąlygas panaudoti kartu su kuro kortelėmis. Todėl vien pavogti korteles nepakanka - jas pasisavinę asmenys turi žinoti PIN kodus, o juos žino tik vairuotojas. Šiuo atveju, neteisėti pirkimai įvykdyti netgi dviem kuro kortelėmis, kurių abiejų naudojimui yra reikalingi PIN kodai, akivaizdu, kad vairuotojas turėjo atskleisti apsaugos priemones arba sudaryti sąlygas kitiems asmenims jas sužinoti. Taigi, atsakovas, turėdamas pakankamą tarptautinių reisų vairuotojo - ekspeditoriaus patirtį ir kvalifikaciją, žinodamas kuro kortelių ir jų PIN kodų saugojimo svarbą, neužtikrino kortelių saugumo ir jas panaudojo (ar sudarė sąlygas panaudoti) ne įmonės reikmėms.
8. Pažymi, kad dėl įvykio metu šalis siejusių darbo santykių nekyla ginčo, taip pat nekyla ginčo dėl to, kad įvykio metu darbuotojas vykdė darbo funkcijas - gabeno krovinį ir buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę. Taigi, įrodžius visas darbuotojo atsakomybės taikymo sąlygas, išieškotina darbdaviui padaryta tiesioginė žala (3 554,12 Eur).
9. Atsakovas A. H. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad jokių grynųjų pinigų pagal aukščiau nurodytus kasos išlaidų orderius nėra gavęs - darbo užmokestis ir dienpinigiai visada būdavo išmokami tik pavedimais į atsakovo banko sąskaitą. Teigia, kad atsakovui išvykimo į komandiruotę dieną ieškovės darbuotoja vardu I. duodavo atsakovui pasirašyti tuščius buhalterinių dokumentų blankus, kartu nurodydama įrašyti „supažindintas žodžiu“ rusų kalba. Tokiu būdu buvo pasirašyti 2019 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 881 (320 Eur) bei avanso apyskaita ir 2020 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 981 (360 Eur). Avanso apyskaitoje prie kasos išlaidų orderio Nr. 981 už atsakovą pasirašė kitas asmuo.
11. Pažymi, kad minėtų kasos išlaidų orderių datos sutampa su sekančios komandiruotės pradžios data: dienpinigiai už pirmąją komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 21 d., neva išmokėti 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. pirmąją antrosios komandiruotės dieną, o dienpinigiai už antrąją komandiruotę, trukusią nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., neva išmokėti 2020 m. sausio 17 d., t. y. pirmąją trečiosios komandiruotės dieną.
12. Teigia, kad trečiosios komandiruotės metu tarp šalių įvyko konfliktas dėl pavogtų kuro kortelių. Galimai norėdama padengti patirtus nuostolius atsakovo sąskaita, ieškovė dienpinigių į jo sąskaitą iš viso nepervedė. Atsakovui grįžus iš komandiruotės, ieškovės darbuotoja I. vėl davė atsakovui pasirašyti tuščius kasos išlaidų orderio ir avanso apyskaitos blankus, kuriuos pastarajam pavyko nufotografuoti. Atsakovui pasirašyti atsisakius, 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1048 esantys parašai ir įrašas rusų kalba „supažindintas žodžiu“ buvo suklastoti, o avanso apyskaita liko nepasirašyta.
13. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 2 d. atsakovas buvo komandiruotėje Prancūzijoje ir Belgijoje. Jam buvo priskirta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su degalinių tinklų „Shell“ ir „AS24“ kuro kortelėmis. Kuro kortelės susisietos su konkrečia transporto priemone ir perduodamos vairuotojui kartu su automobiliu. Su atsakovui duotomis kuro kortelėmis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 8 d. buvo atlikti kuro pirkimai Prancūzijoje, netoli faktinės transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietos - su kuro kortele „Shell“ degalinėje 39STD DAMPARIS RN73 buvo įsigyti viso 3 097,26 litrai kuro, kurių bendra vertė 3 554,12 Eur.
14. Nesutinka, kad nuostolis atsirado dėl atsakovo kaltės (didelio neatsargumo). Teigia, kad automobilio tachografo duomenimis, 2020 m. vasario 7 d. 15.53 val. vietos laiku (tachografo laikas 13.53 val.) atsakovas sustojo 47 min. poilsiui degalinėje, kurio metu 15 min. nuėjo į dušą ir 16.40 val. vietos laiku pajudėjo iš poilsio vietos. Einant į dušą, privaloma atiduoti automobilio raktelius mainais į raktelį nuo dušo patalpos. Visi atsakovo turimi daiktai (tame tarpe kuro kortelės, jų PIN kodai, pinigai, asmeniniai daiktai) liko automobilio kabinoje, nes einant į dušą pasiimti kokius nors daiktus su savimi nėra galimybės. Pažymi, jog kuro kortelių PIN kodus saugumo tikslais atsakovas laikė atskirai, kitoje rankinėje nei pačias kuro korteles, ką patvirtina pokalbio, vykusio 2020 m. vasario 10 d. tarp atsakovo ir ieškovės vadybininko vardu S., garso įrašas. Be to, atsakovas nebuvo palikęs automobilio neužrakinto. Taigi, atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių kuro kortelių PIN kodams apsaugoti.
15. Pažymi, kad pirmas kuro pylimas panaudojant „Shell“ kuro kortelę įvyko 16.57 val., t. y. po 17 min. po to, kai atsakovas pajudėjo iš poilsio vietos. Kuro kortelės panaudojimo metu atsakovas buvo kelyje, taigi pats pilti kurą tuo metu negalėjo.
16. Nurodo, kad 2020 m. vasario 7 d. 17.46 val. atsakovas gavo SMS žinutę iš ieškovės vadybininko S. su nurodymu užsipilti pilną kuro baką, pylimą atliekant 2020 m. vasario 10 d. Taigi vadybininkas S. SMS žinute davė nurodymą atsakovui užsipilti pilną kuro baką, nors, kuro kortelių duomenimis, iki 2020 m. vasario 7 d. 17.46 val. jau buvo atlikti 2 kuro pylimai su „Shell“ kuro kortele (654,15 ir 708,85 litrų). Vėliau, 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. vasario 8 d., buvo atlikti kuro pylimai tiek su „Shell“, tiek ir su „AS24“ kuro kortele, tačiau jokios vadybininko reakcijos į tai nebuvo. Pažymi, kad ieškovės vadybininkas turi technines galimybes (net ir nebūdamas darbo vietoje) realiu laiku matyti automobilio judėjimą, kuro kiekį bake bei kuro kortelių naudojimo - kuro pylimo faktą. Vadybininkas taip pat turi galimybę, esant reikalui, internetu užblokuoti kuro kortelę. Taigi, ieškovės vadybininkas S. turėjo visas galimybes pastebėti kuro kortelių ir kuro vagystę bei užkardyti nuostolių atsiradimą.
17. Taip pat nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovas po nesėkmingo bandymo prisipilti kuro pastebėjo, kad jo turimos kuro kortelės pavogtos, o vietoj jų rastos degalinių tinklo „AS24“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB (duomenys neskelbtini), ir degalinių tinklo „Shell“ kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Rumunijoje registruotai įmonei (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jis iškart pranešė vadybininkui S., nusiuntė jam rastų kuro kortelių nuotraukas, prašė kreiptis į policiją, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių į policiją kreiptasi nebuvo. Teigia, kad pats atsakovas asmeniškai kreiptis į policiją negalėjo - neturėjo teisės to daryti be vadybininko leidimo, o toks leidimas ar nurodymas nebuvo duoti.
18. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, jog pats atsakovas būtų veikęs neteisėtai, t. y. pasinaudojęs jam patikėtomis ieškovės kuro kortelėmis būtų pavogęs kurą ir tokiu būdu padaręs ieškovei turtinę žalą. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų tyčia perdavęs kuro korteles ir jų PIN kodus tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tuo tarpu ieškovės darbuotojai ir vadovybė nepadarė nieko, nei kad būtų išvengta kuro kortelių vagystės (neužtikrino atsakovo poilsio saugojamoje aikštelėje), nei kad patirta žala būtų kuo mažesnė (kuro kortelėmis neteisėtai buvo naudojamasi visą parą ir jos nebuvo užblokuotos), nei kad ši nusikalstama veika būtų ištirta, o kalti asmenys surasti ir nubausti.
19. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Kelukis“ atstovas vadovas V. A. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
20. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Kelukis“ atstovė advokatė Reda Aleksynaitė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo nuoseklus, nurodė tris skirtingas sumas, dvi skirtingas darbo ginčų komisijoje ir trečią sumą teisme.
21. Teismo posėdžio metu atsakovas A. H. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis negavo pinigų pagal kasos išlaidų orderius. Dėl kuro vagystės paaiškino, kad korteles ir PIN kodus laikė atskirai, mano, kad kortelės pavogtos kai jis vieno iš sustojimų metu buvo duše. Mano, kad už padarytą žalą nėra atsakingas. Paaiškindamas apie įvykio, kurio metu pavogtos kuro kortelės, aplinkybes nurodė, kad kai įvyko vagystė buvo sustojęs 45 minučių poilsiui degalinės aikštelėje, kur taip pat nuėjo į dušą. Per tą laiką kaip matoma iš dokumentų ir įvyko vagystė. Teigia, kad skambino direktoriui, vadybininkui S., bandė išsiaiškinti ar buvo nupiltas kuras. Po įvykio praėjus savaitei, pusantros paskambino vadybininkas S. ir pasakė, kad išsiaiškino, kad kasininkė prisidėjo prie kortelių dingimo. Mano, kad prie kortelių dingimo prisidėjęs darbdavys, teigia, kad turėjo pranešti policijai, be to, vadybininkas S. pasakė, kad nieko nepadarysime. Nurodė, kad po komandiruotės nuėjus pas direktorių buvo pasakyta kad nupilta kuro už 6 000 Eur, bet atsakovas pasakė, kad savo kaltės nemato. Nurodė, kad kortelės buvo saugomos su asmeniniais daiktais, kodai kitoje vietoje. Tam, kad rasti kodus reikėjo laiko. Nurodo, kad be jo ir vadovybės kodų niekas nežinojo. Teigė, kad niekada nebuvo gavęs atlyginimo grynais pinigais. Reiso metu laikė korteles atskiroje piniginėje su asmeniniais daiktais. Išeinant į dušą šią piniginę paliko automobilyje po čiužiniu. PIN kodai buvo kitoje piniginėje, kartu su telefonu ir navigacija. Antra piniginė buvo po miegama vieta. Pinigus laikė piniginėje kur gulėjo kuro kortelės. Nurodė, kad niekas nedavė instrukcijos, kad neštis su savim asmeninius daiktus. PIN kodai buvo vietoje. PIN kodų negrąžino darbdaviui, nes kortelių PIN kodai keistųsi. Nurodė, kad PIN kodų lapelius po įvykio sudegino. Korteles paskutinį kartą, prieš kuro vagystę, naudojo 4 arbą 5 dieną. Policijos atsakovas nekvietė.
22. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. nurodė, kad UAB „Kelukis“ dirba vadybininku maždaug nuo 2015 m. Apie kuro kortelių panaudojimo faktą įmonės vadovas sužinojo iš tiekėjų, pats asmeniškai tokios informacijos negavo. Liudytojo žiniomis, po atsakovo pranešimo apie rastas svetimas korteles, į policiją nebuvo kreiptasi. Teigė, kad „Shell“ kortelėje nėra įdiegta tiesioginės prijungties sistema, apie tokią sistemą negirdėjo. Paaiškino, kad gali stebėti, kada vairuotojai įsipila kurą į baką, bet kokie atliekami pirkimai su kortelėmis - negali. Nurodė, kad atlyginimą visada gauna pavedimu.
24. Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. nurodė, kad UAB „Kelukis“ dirba administratore 12-13 metų; pagrindinės funkcijos - ruošia vairuotojams dokumentus (pati nerengia, atspausdina iš programos). Paaiškino, kad išduoda švarų blanką, kur vairuotojai pildo, kokias išlaidas patyrė. Būna pati perrašo, kai užpildyta neteisingai arba neįskaitomai. Skaičiavimus visus atlieka direktorius, duoda nurodymus kaip užpildyti jai, taip pat duoda pasirašyti vairuotojams, o pati patikrina ar grąžina pasirašytus. Atlyginimus gauna tik pavedimu.
25. Teismo posėdžio metu liudytoja L. D. nurodėm kad dirba UAB „Kelukis“ vyr. buhaltere nuo 2017 m. Teigė, kad už dienpinigių skaičiavimą atsakingas direktorius, jis apskaičiuoja mokėtiną likutį. Avanso apyskaitas, kasos išlaidos orderius pildo turbūt I. Direktorius yra atsakingas, kad minėtuose dokumentuose būtų visų atsakingų asmenų parašai. Darbo užmokestis mokamas į banko sąskaitą, dienpinigiai kartais mokomi grynais (direktorius vykdo išmokas). Paaiškino, kad yra atsakinga už duomenų suvedimą į kasos knygą. Dokumentus susijusius su darbuotojais, komandiruotėmis gauna iš I. Nežino kokia tvarka būna išmokomi pinigai išrašius orderį (ar prieš, ar po). Nurodė, kad vairuotojai įmonėje keičiasi nedažnai.
Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
26. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Kelukis“ vienu iš reikalavimų prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-2853 ir išspręsti ginčą iš esmės, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-131-4579/2020, APS-101-9088/2020 dalį panaikinti.
27. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
28. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
29. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-2853 bei Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-131-4579/2020, APS-101-9088/2020 dalies panaikinimo, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju.
31. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
33. 2020 m. balandžio 30 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu iš darbdavio UAB „Kelukis“ darbuotojo A. H. naudai nuspręsta išieškoti 2 112, 95 Eur sumą dienpinigių ir dėl šios sumos, t.y. darbdavio atsiskaitymo ar neatsikaitymo su darbuotoju byloje kilęs ginčas.
34. Darbdavys gindamas savo subjektinę teisę pareikštu ieškiniu vienu iš reikalavimu iš esmės prašo pripažinti, jog su darbuotoju A. H. yra atsiskaityta ir minėta dienpinigių suma, kuri sudaro 2 112, 95 Eur sumą atsakovui yra sumokėta. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
35. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. H. 2019 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę UAB „Kelukis“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – 722 Eur (Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą padaugintą iš koeficiento 1.3. pridėjus 0,5 euro bei suapvalinant atitinkamai iki euro cento darbuotojo naudai) <...> (darbo sutarties 1.3 punktas). Darbo sutarties 6 punktu sulygta, kad darbdavys moka darbuotojui dienpinigius, taikant 50 procentų Finansų ministro patvirtintų dienpinigių normų. Esant būtinybei, darbdavys turi teisę dienpinigius didinti. Ne vėliau kaip pirmąją komandiruotės dieną darbuotojui išmokamas avansas, ne mažiau kaip 10 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos.
36. Atsakovas A. H. atskirsdamas į ieškinio reikalavimą pripažinti, jog su darbuotoju yra atsiskaityta ir 2 112, 95 Eur suma jam yra sumokėta, nurodo, kad atsakovui pasirašyti buvo pateikiami tušti blankai bei kasos pajamų orderiai, tokiu būdu buvo pasirašyti 2019 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 881 (320 Eur) bei 2020 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 981 (360 Eur. Teigia, kad 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1048 pasirašė kitas asmuo, o ne atsakovas. Taip pat pažymi, kad trečiosios komandiruotės metu tarp šalių įvyko konfliktas dėl kuro kortelių vagystės, o atsakovui vėl buvo pateikti pasirašyti tušti blankai.
37. Byloje pateiktas ieškovės UAB „Kelukis“ direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. K 19-36-6, kuriuo atsakovas A. H. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 21 d. siunčiamas į komandiruotę. Nurodyta buvimo užsienyje trukmė: Prancūzija – 37 dienos, Vokietija – 3 dienos, Belgija – 6 dienos (įsakymo 1 punktas). Įsakymo 2 punkte nurodyta: pavedu buhalterijai apmokėti visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių atskaitymo iš pajamų tvarkoje pagal pateiktus dokumentus. Komandiruotės metu mokėti dienpinigius: Prancūzija – 44, 10 Eur, Vokietija – 43, 40 Eur, Belgija – 42, 70 Eur. Įsakymo 3 punkte nurodoma, kad A. H. įpareigojamas pateikti komandiruotės ataskaitą iki 2019 m. spalio 26 d. Pagal pateiktus duomenis matyti, jog pagal įsakymą apskaityta atsakovui išmokėtina suma 2 147, 70 Eur, tokia suma nurodyta ir avanso apyskaitoje. Į byla pateiktame 2019 m. lapkričio 8 d. UAB „Kelukis“ kasos išlaidų orderyje Nr. 881 (K19-36-6) atsakovas pasirašė, kad gavo 320 Eur dienpinigių.
38. UAB „Kelukis“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. K19-45-15 atsakovas A. H. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. komandiruotas į Prancūziją – 31 d. ir Belgija – 8 d. Komandiruotės tikslas – vykdyti tarptautinius pervežimus (įsakymo 1 punktas). Taip pat pavesta buhalterijai apmokėti visas komandiruotės išlaidas ir dienpinigius. Nurodoma, kad dienpinigiai Prancūzija 37, 80 Eur, dienpinigiai Belgija – 36, 60 Eur (įsakymo 2 punktas). Taip pat nurodoma, kad įpareigoja atsakovą iki 2019 m. gruodžio 21 d. pateikti ataskaitą. Atsitinkamai pagal įsakymą apskaičiuota išmokėtina suma, kuri matoma ir avanso apyskaitoje - 1 464, 60 Eur. 2020 m. sausio 17 d. UAB „Kelukis“ kasos pajamų orderyje Nr. 971 (K19-45-15) atsakovas pasirašė, kad gavo 360 Eur.
39. UAB „Kelukis“ 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. K20-3-11, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 3 d. komandiruotas į Prancūziją – 23 d. bei Belgiją taip pat 23 d. (įsakymo 1 punktas). Įsakymo 2 punkte nurodyta, kad pavedama buhalterijai apmkėti komandiruotės išlaidas. Nurodoma, kad dienpinigiai Prancūzija – 31, 50 Eur, Belgija – 30, 50 Eur. Taip pat įsakymo 3 punkte nurodyta, kad atsakovas įpareigojamas pateikti komandiruotės ataskaitą iki 2020 m. kovo 7 d. Taip pat apskaičiuotos komandiruotės išlaidos 1 432, 95 Eur ir 2020 m. kovo 2 d. UAB „Kelukis“ kasos pajamų orderyje Nr. 1018 (K20-3-11) atsakovas pasirašė, kad gavo 1 432, 95 Eur sumą.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017, 27 punktas).
41. Pagal pateiktus UAB „Kelukis“ kasos išlaidų orderius matyti, kad atsakovui išmokėta ginčo suma, t. y. 2 112, 95 Eur suma. Tiek 2019 m. lapkričio 8 d. UAB „Kelukis“ kasos išlaidų orderyje Nr. 881 (K19-36-6) atsakovas pasirašė, kad gavo 320 Eur dienpinigių, tiek 2020 m. sausio 17 d. UAB „Kelukis“ kasos pajamų orderyje Nr. 971 (K19-45-15) atsakovas pasirašė, kad gavo 360 Eur. Atsakovui teigiant, kad jis nepasirašė 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderyje bei prašant skirti ekspertizę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė. Į bylą pateiktoje ekspertų išvadoje nurodoma, kad 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1048, eilutėje „Gavėjo parašas“, bei šio dokumento apačioje pasirašė bei įrašą rusų kalba parašė tas pats asmuo, kuris A. H. vardu pasirašė ir įrašus rusų kalba parašė 2019 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderyje Nr. 881 bei 2020 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderyje Nr. 981. Taigi, pagal šiuos įrodymus matyti, kad tiek tuos kasos išlaidų orderius, kurių pasirašymo atsakovas neginčijo, tiek 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderį jis pasirašė.
42. Atsakovas savo teiginius, jog pinigų negavo bandė įrodinėti teigdamas, kad jam buvo teikiami pasirašyti tušti blankai, pateikė blankų nuotraukas, taip pat kad duomenis pildė ieškovės darbuotoja. Teismo posėdžio metu byloje liudytoja apklausta UAB „Kelukis“ darbuotoja I. V. patvirtino, kad tiek komandiruotės ataskaitas, tiek kitus dokumentus pildo ji, tačiau pažymėjo, kad su dokumentais darbuotojas supažindintas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kasos išlaidų orderiai pagal kuriuos su atsakovu atsiskaityta yra suklastoti ar negaliojantys. Atsakovo keltas abejones dėl parašo tikrumo išskaidė byloje pateikta ekspertų išvada. Teismas taip pat išreikalavo ir byloje pateikti UAB „Kelukis“ kasos duomenys už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., pagal kuriuos matyti, kad tiek 2019 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. 881, pagal kurį atsakovui išmokėta 320 Eur suma, tiek 2020 m. sausio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 981 pagal kurį atsakovui išmokėta 360 Eur suma, tiek 2020 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1048 pagal, kurį atsakovui išmokėta 1 432, 95 Eur suma, įtraukti į UAB „Kelukis“ finansinę apskaitą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad numeriu 1048 jau yra kitas kasos išlaidų orderis, tačiau ieškovės atstovai paaiškino, kad numeriai sutapo dėl klaidos. Teismas sutinka su atsakovo atstovės pastebėjimu, jog numeriai sutampa, tačiau pagal kasos duomenis matome, kad visos iš kasos atsakovui išmokėtos sumos buvo užfiksuotos, šie duomenys yra išviešinti, ant kasos išlaidų orderių, kaip nustatyta aukščiau, atsakovas pasirašė. Pinigų sumos pagal šiuos orderius nesutampa, taigi kasos išlaidų orderiai išduoti dėl skirtingų sumų, kurios deklaruotos, todėl vertinti, kad aptarta aplinkybė paneigia atsakovo patvirtinimą apie pinigų gavimą pasirašant ant išlaidų orderių, nėra pagrindo ir priešingas vertinimas, nurodant, kad ši klaida patvirtina ieškovės neatsiskaitymą su atsakovu, būtų pernelyg nutolęs nuo šioje byloje vertinamų aplinkybių ir ginčo dalyko. Ir kaip minėta aptarta klaida nepaneigia atsakovo patvirtinimo apie pinigų gavimą pasirašant išlaidų orderiuose. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateikti tušti dokumentų blankai, atsakovo aiškinimu, ant kurių jis pasirašinėjo, nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kadangi nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis šie blankai nufotografuoti, kaip minėta kasos išlaidų orderiai, kurie pateikti į bylą kaip finansinės apskaitos dokumentai nėra nuginčyti, tuo tarpu dėdamas parašą atsakovas kaip vidutiniškai rūpestingas ir atsakingas asmuo prisiėmė atsakomybę už pasirašomą dokumentą.
43. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog darbdavys įrodė, kad su darbuotoju yra atskaitęs ir išmokėjęs 2 112, 95 Eur ginčo sumą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši suma išieškotina iš darbdavio darbuotojo naudai.
Dėl žalos atlyginimo.
44. Ieškovė UAB „Kelukis“ taip pat reiškia reikalavimą atsakovui A. H. dėl 3 554,12 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad 2020 m. sausio 17 d. įsakymu darbuotojas buvo siųstas į komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 2 d. į Prancūziją bei Belgiją. Atsakovas į komandiruotę vyko transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovui buvo išduotos kuro kortelės – SHELL bei AS24. Aplinkybė, kad atsakovas vyko į nurodytą komandiruotę nustatyta ir šio sprendimo 37 punkte, nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovui buvo išduotos kuro kortelės bei nėra ginčo, kad atsakovo žinioje buvusiomis kuro kortelėmis buvo pasinaudota ir įsigyta 3 097, 26 litrai kuro už 3 554, 12 Eur sumą. Įsigyto kuro kiekio ir sumos atsakovas neginčijo, atsakovas apskritai nesutinka, jog yra atsakingas už darbdaviui padarytą žalą.
45. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
46. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar egzistuoja visos sąlygos darbdaviui reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovo atsakomybę patvirtina tai, kad kuro kortelėms esant atsakovo žinioje, buvo atlikti šie kuro iš SHELL kuro kortelės pylimai degalinėje 39STD DAMPARIS RN73: 2020 m. vasario 7 d. 16:57 val. kuro pylimas 654, 26 litrai; 2020 m. vasario 7 d. 17:24 val. kuro pylimas 708, 85 litrai; 2020 m. vasario 7 d. 17:55 val. kuro pylimas 185, 68 litrai; 2020 m. vasario 8 d. 9:12 val. kuro pylimas 561, 06 litrai; 2020 m. vasario 8 d. 9:21 val. kuro pylimas 632, 79 litrai; 2020 m. vasario 8 d. 9:45 val. kuro pylimas 354, 73 litrai.
47. Darbdavės teigimu, darbuoto atsakomybę ir jo neteisėtus veiksmus pagrindžia tai, kad kuro pirkimai buvo įvykdyti netoli darbuotojo buvimo vietos, jo komandiruotės metu. Kuro pylimo negalima atlikti nežinant kortelės PIN kodo, taigi darbuotojas neužtikrino kuro kortelių ir jų PIN kodų tinkamos apsaugos.
48. Atsakovas atskirsdamas į šį darbdavio reikalavimą atsiliepime nurodė, kad 2020 m. vasario 7 d. 17:46 val. gavo iš įmonės vadybininko nurodymą užsipilti kuro, pylimą atliekant 2020 m. vasario 10 d. Mano, kad ieškovės vadybininkas gali stebėti ne tik automobilio buvimo vietą, bet ir kuro kortelių naudojimą realiu laiku bei galėjo imtis priemonių užblokuoti šias korteles, o nurodymą davė tuomet kai jau buvo atlikti du kuro pylimai. Nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovas pastebėjo, kad kuro kortelės pavogtos, o vietoje jų įdėtos kitos kuro kortelės. Pranešė apie tai darbdaviui. Mano, kad jo atsakomybė nekilo, kadangi atsakovas nebuvo palikęs automobilio neužrakinto; kuro korteles ir jų PIN kodus atsakovas laikė atskirai; eidamas į dušą neturėjo kito pasirinkimo kaip automobilį užrakinti su visais jame esančiais daiktais; ieškovės vadybininkas realiu laiku galėjo sekti kuro kortelių naudojimą ir užkirste kelią žalai kilti; ieškovė nesikreipė į policiją.
49. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
50. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad kuro kortelės, kuomet jomis buvo pasinaudota buvo atsakovo žinioje ir jis buvo atsakingas už tinkamą jų saugojimą. Atsakovo teiginiai, jog byloje pateikti duomenys, kad atsakovas nelaikė automobilio neužrakino, kad kuro kortelės ir PIN kodai buvo laikomi atskirai, nepaneigia jo atsakomybės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dieną, kuomet dingo kuro kortelės degalinėje naudojosi dušu. Taigi būdamas atsakingas už jam patikėtas kuro korteles, jis turėjo patikrinti, ar visi daiktai tame tarpe ir kuro kortelės bei jų PIN kodai yra vietoje. Neradęs šių daiktų turėjo pareigą kreiptis į policiją, tuo tarpu perkelti atsakomybę darbdaviui už atsakovui patikėtas kuro kortelės šiuo atveju nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovo nurodomas aplinkybes, kad darbdavio vadybininkas galėjo pastebėti, jog nupiltas kuras, nes jis gali stebėti kuro kortelės naudojimą realiu laiku, paneigia į bylą pateikta Shell bendrovės informacija, kur nurodoma, kad priklausomai nuo degalinės tipo ataskaita online sistemoje pasirodo per 48 valandas, taigi, šie duomenys patvirtina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, realiu laiku kuro nupylimo stebėti online nėra galimybės.
51. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovo veiksmus teismas vertina kaip didelį neatsargumą. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju konstatavus didelį neatsargumą atsakovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudaro: mėnesio – 798, 37 Eur, vienos dienos 44, 35 Eur, taigi ieškovės prašoma priteisti 3 554, 12 Eur žalos suma neviršiją DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios sumos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 554, 12 Eur žalos suma.
52. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 554, 12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
53. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tenkinus ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai. Ieškovė prašo priteisti 2 069 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
54. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.
55. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
56. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl papildomų įrodymų rinkimo, išsamių šalių bei liudytojų paaiškinimų, taip pat dėl byloje skirtos teismo ekspertizės. Pažymėtina, kad atsakovo, kuris dalyvavo tame pačiame ginče patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 450 Eur (žr.pvz: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-967/2021). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 1 300 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei 128 Eur žyminis mokestis, viso priteistina 1 428 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-2853 ir Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2853 darbo byloje Nr. APS-131-4579/2020, APS-101-9088/2020 dalį.
Kitą UAB „Kelukis“ ieškinio atsakovui A. H. dalį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovė UAB „Kelukis“, į. k. 300089863, yra įvykdžiusi prievolę atsakovui A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjusi ginčo sumą, kuri sudaro 2 112, 95 Eur.
Priteisti iš atsakovo A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Kelukis“, į. k. 300089863, naudai 3 554, 12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos (3 554, 12 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 428 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė