Civilinė byla Nr. e2-2583-1099/202

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00699-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.1.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ atstovams vadovui P. V., A. R. ir advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,

atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Andraikėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ iš jos buvusio vadovo A. K., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorei – ieškovei, pareiškus netiesioginį ieškinį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė Religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai 7 936,82 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad atsakovas A. K. ir N. E. buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai; atsakovas A. K. buvo šios bendrovės vadovu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d.; Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą; minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.

4.       Ieškovė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020, patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą; nustatė bendrą kreditorių finansinių reikalavimų 7 936,82 Eur sumą ir nurodė dvi kreditores: ieškovę, kurios finansinis reikalavimas lygus 7 921,01 Eur, ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kurios finansinis reikalavimas – 15,81 Eur.

5.       Anot ieškovės, gavus informaciją iš nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“ ir susipažinus su bankroto bylos medžiaga, ji nustatė, kad atsakovas 2008-2020 m. laikotarpiu nevykdė arba netinkamai vykdė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorėms padaryta žala, lygi teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumai.

6.       Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalį – ieškovė yra kreditorė ir turi neabejotiną bei vykdytiną reikalavimo teisę (tai įrodo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020); BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ nerodo iniciatyvos ginti kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ignoruoja ieškovės atstovo paklausimus šiuo klausimu; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių galimybių pati patenkinti kreditorių reikalavimų, o tai sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai.

7.       Ieškovė nurodo, kad atsakovo neteisėtus veiksmus sudaro imperatyvių ir fiduciarinių pareigų pažeidimas:

7.1. remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutiniai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2007 m. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2008 m. birželio 16 d.; nuo tada jokie finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami, nors laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą (pagal su ieškove 2007 m. birželio 7 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 070601 nurodytu laikotarpiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 84 192,91 Eur, kurios buvo apmokėtos). Anot ieškovės, sistemingas, dvylika metų trukęs, šių pareigų nevykdymas rodo, kad įmonė vengė išviešinti savo finansinius duomenis;

7.2. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės 2020 m. spalio 30 d. pateiktoje informacijoje kreditorėms nurodyta, jog įmonės valdymo organai nemokumo administratorei neperdavė jokio įmonės turto, nemokumo administratorei perduota tik informacija apie įmonę, pirminiai įmonės dokumentai nebuvo perimti, todėl informacijos apie sandorių patikrinimą, pirkimus, pardavimus ir nurašymus už 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo administratorė pateikti negali, taigi atsakovas netinkamai organizavo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir/ar neišsaugojo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų. Nesant apskaitos dokumentų kreditorės net neturi galimybių išsiaiškinti, kur dingo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas, kuris 2007 m. įvertintas 102 944 Eur.

8.       Anot ieškovės, vertinant VĮ Registrų centrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 m. matyti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (77 468 Eur sumai) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (102 944 Eur / 2 = 51 472 Eur), todėl tikėtina, jog jau 2007 m. BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjęs atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nuo 2008 m. registrui neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų ir nemokumo administratorei iki šiol neperduoti jokie apskaitos dokumentai, šiai dienai nėra aišku, kaip keitėsi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė ir finansinė situacija laikotarpiu nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už 2007 m. patvirtinimo 2008 m. gegužės 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. birželio 5 d. Be to, teigia, kad 2020 m. vasario 20 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki (antstolė S. S., išduodama ieškovei 2020 m. vasario 20 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1e-6003, patvirtino, kad teismo priteistos sumos išieškoti neįmanoma, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio turto ir pajamų). Pažymi, kad atsakovas, būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, geriausiai žinodamas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, 2008-2020 m. laikotarpiu nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų nei dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokumo atkūrimo, nei dėl jos nemokumo proceso inicijavimo.

9.       Anot ieškovės, jei nebūtų aukščiau nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės būtų galėjusios visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Taigi, tarp atsakovo veiksmų (savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, finansinių ataskaitų nepateikimo, turto ir dokumentų neperdavimo) ir kilusios žalos (bankroto metu nepatenkintų kreditorių reikalavimų) yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Be to, atsakovo kaltė pasireiškia kaip didelis neatsargumas arba tyčia, nes laiku neinicijavo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros, dvylika metų Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė nemokumo administratorei jokio BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto ir apskaitos dokumentų.

10.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovo argumentais, nurodo, kad kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimo likviduoti bendrovės ir nebuvo inicijuotos bendrovės bankroto procedūros, tokiu atveju atsakovas, kaip bendrovės vadovas, neturėjo teisės nutraukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Teigia, kad atsakovui savo iniciatyva nusprendus nutraukti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, bendrovė, nevykdydama veiklos ir negaudama jokių pajamų, neturėdama darbuotojų, nebūtų galėjusi net užtikrinti teisės aktuose ir sutartyse įtvirtintų įsipareigojimų, susijusių su atliktų statybos darbų defektais, tinkamo įvykdymo.

11.       Aiškina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ieškovės namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), statybos darbus; atlikti darbai buvo įforminami šalims pasirašant Atliktų darbų aktus, kurių paskutinis pasirašytas 2009 m. gruodžio 3 d.; už atliktus statybos darbus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras (paskutinė sąskaita išrašyta 2009 m. gruodžio 3 d.). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinę veiklą vykdė ne tik 2007 m., bet dar ir 2008-2009 m.

12.       Ieškovė nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų trūkumai pradėjo aiškėti 2013 m. rudenį; apie tai ieškovė žodžiu informavo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovą, kuris apžiūrėjo objektą ir atliko remonto darbus už maždaug 579,24 Eur (2 000 Lt); 2015 m. gruodžio 23 d. name vėl atsirado defektai, apie tai buvo informuotas atsakovas, tačiau jis neatsakė; 2016 m. vasario 8 d. atsirado papildomų defektų, apie kuriuos ieškovė vėl informavo atsakovą, kuris žadėjo dviejų savaičių bėgyje atvykti bei šalinti gedimo priežastis, tačiau neatvyko; 2016 m. kovo 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją, į kurią atsakovas sureagavo ir 2016 m. gegužės 24 d. atvyko apžiūrėti stogo defektų; atsakovas iš esmės pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo trūkumus, tačiau po 2016 m. gegužės 30 d. ėmė vengti darbų trūkumų šalinimo klausimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

13.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovo argumentais, jog pastarasis nežinojo apie civilinę bylą Nr. e2-12757-600/2019, nurodo, kad minėtoje byloje teismas 5 kartus siuntė procesinius dokumentus visais žinomais BUAB „(duomenys neskelbtini)“ adresais (tame tarpe ir atsakovo adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre). Anot ieškovės, teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas ir proporcingas priemones, siekdamas įteikti procesinius dokumentus BUAB „(duomenys neskelbtini)“; atsakovas, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo pat bendrovės įsteigimo dienos iki bankroto iškėlimo bylos nebuvo pateikęs Juridinių asmenų registrui jokių pranešimų dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adreso pasikeitimo, todėl pats sudarė situaciją, apsunkinančią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ informavimą apie bet kokias su bendrovės veikla susijusias aplinkybes.

14.       Ieškovė nurodo, kad iš antstolės S. S. gavo raštą, kuriame nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 27 d. procesiniai dokumentai/korespondencija BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įteikti įmonės direktoriui, adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo įteiktas Raginimas įvykdyti sprendimą.

15.       Aiškina, kad 2020 m. balandžio 17 d. balanse už 2019 m. visas nurodytas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas – 9 615 Eur, yra debitorės UAB „GGS Statyba“, kuri likviduota dėl bankroto ir dar 2014 m. sausio 2 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, skola. Vadinasi, šios skolos realiai neįmanoma atgauti, todėl ši skola apskritai neturėtų būti įskaitoma į BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto realią vertę; 2020 m. balandžio 17 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse už 2019 m. nurodytas ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas – 6 719 Eur – taip pat nepagrįstas jokiais dokumentais. Teigia, kad prie mokėtinų sumų ir įsipareigojimų įtraukta 16 Eur suma – galimai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, priteistos pašto išlaidos, tačiau tuo pačiu sprendimu ieškovei priteista nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų suma nėra įtraukta į balansą.

16.       Galiausiai, ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, įsiteisėjo ir tapo vykdytinu 2019 m. spalio 31 d., t. y. nuo tada egzistavo neginčijama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė ieškovei, apie kurią atsakovui, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, turėjo būti žinoma; jei 2019 m. spalio 31 d. bendrovė neturėjo turto ir pajamų teismo priteistai sumai padengti, atsakovas, kaip BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo imtis veiksmų bendrovės mokumui atkurti arba inicijuoti BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą.

17.       Ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas per atsakovą, pastatė ieškovei ginčo namą, tačiau su laiku buvo pastebėti tam tikri defektai – galimai tyčia supjaustytos hidroizoliacinės plėvelės, todėl bendrovė pagal garantiją turėjo pašalinti šiuos defektus, tačiau to nebuvo padaryta; tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą ir prisiteisė iš trečiojo asmens nuostolius. Anot ieškovės, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos; be to, atsakovas netinkamai tvarkė apskaitą, neteisėtai nutraukė bendrovės veiklą (nešalindamas net bendrovės padarytų darbų defektų), todėl nėra galimybės net patikrinti kaip ir kur buvo panaudotas bendrovės turtas (nes joks turtas nebuvo perduotas nemokumo administratorei), taip pat laiku nesikreipta dėl bankroto bylos iškėlimo (kas konstatuota ir teismų), atitinkamai bendrovei buvo padaryta žala, kurią atsakovas turi atlyginti. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos netiesioginio ieškinio sąlygos – ieškovė turi reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nemokumo administratorė negina kreditorių interesų, dėl ko yra pažeidžiami ieškovės interesai; kaip minėta, atsakovas padarė bendrovei žalą, todėl ji turi būti atlyginta. Nesutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir pabrėžė, kad tik 2020 m. paaiškėjo aplinkybės dėl žalos, kai nemokumo administratorė informavo, jog įmonės turtas jai neperduotas (jog jo galimai nėra).

18.       Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodo, kad 2006 m. balandžio 21 d. buvo įsteigta BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo paskirtas atsakovas; šios įmonės vykdyta veikla buvo smulkūs statybos remonto darbai. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mažai užsakymų smulkių statybos remonto darbų atlikimui, statybos remonto veikla buvo mažai pelninga, buvo nuspręsta nuo 2008/2009 m. faktiškai nutraukti vykdomą statybos remonto veiklą ir daugiau jokios veiklos nebevykdyti; buhalterinė apskaita taip pat nebebuvo vedama (nes nebuvo ką apskaityti). Aiškina, kad 2008/2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt.); iki faktinio veiklos nutraukimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą turtą didžiąja dalimi sudarė statybinės medžiagos bei smulkūs statybiniai įrankiai. Anot atsakovo, 2008/2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą turtą panaudojo savo veikloje, turimomis piniginėmis lėšomis atsiskaitė su absoliučiai visais savo kreditoriais – statybinių medžiagų tiekėjais, VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, t. y. 2008/2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai nutraukdama savo veiklą, neturėjo jokių kreditorių. Atsakovo teigimu, šiuo metu bankroto byloje patvirtintos prievolės atsirado tik 2019 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas.

20.       Atsakovas pažymi, kad 2007 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 070601, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku atliko visus sutartyje numatytus darbus ir ieškovei neturėjo absoliučiai jokių piniginių/nepiniginių prievolių, tačiau praėjus daugiau nei 12 m. po šių darbų atlikimo, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 6 000 Eur nuostolių atlyginimo, susijusių su 2007/2008 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais stogo hidroizoliacinės plėvelės įrengimo darbais. Aiškina, kad kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008/2009 m. jokios veiklos nevykdė, Vilniaus miesto apylinkės teismo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo ieškovės pareikštų nepagrįstų reikalavimų nesigynė (atsakovas taip pat nežinojo apie antstolės S. S. išduotą išieškojimo negalimumo aktą). Taigi, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditores įgijo tik 2019 m. spalio 30 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019.

21.       Atsakovas nurodo, kad nėra padaręs jokios žalos/nuostolių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturi jokių prievolių atlyginti žalą/nuostolius ir kt., t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių teisių/reikalavimų į atsakovą, todėl ieškovė nepagrįstai reiškia šį netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nepagrįstai reikalauja priverstinai įgyvendinti tariamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teises į atsakovą, kurių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi.

22.       Pažymi, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, atsakovas kreipėsi į iki 2008/2009 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines apskaitos paslaugas teikusią UAB „Kristalina“ bei prašė pateikti iki 2008/2009 m. faktinio veiklos nutraukimo buvusius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos/apskaitos dokumentus, tačiau minėta įmonė nurodė, jog nuo paslaugų teikimo pabaigos iki šiol yra praėję daugiau nei 12 metų, uždarosios akcinės bendrovės veiklos dokumentai turi būti saugomi 10 metų, todėl UAB „Kristalina“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos/apskaitos dokumentų nėra išsaugojusi; atsakovas taip pat nėra išsaugojęs minėtų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nemokumo administratorei pateikė tik tuos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos/apskaitos dokumentus (buvusius iki 2008/2009 m.), kuriuos jam pavyko rasti ir tokie jo veiksmai negali būti laikomi pareigų pažeidimu ir/ar neteisėtais veiksmais, nes nuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaigos yra praėję daugiau nei 12 m.

23.       Atsakovas nurodo, kad ieškovės pateikti teiginiai/samprotavimai, susiję su tariamu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumu, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymi, kad vertinant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 m. laikotarpį matyti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 36 944 Lt (10 699,72 Eur) (35,89 proc.) į balansą įrašyto turto vertės (turtas iš viso 102 944 Lt (29 814,64 Eur)) (t. y. nesudarė net pusės į balansą įrašyto turto vertės). Taigi, pasibaigus 2007 veiklos metams, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki ir net nebuvo jokių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo požymių, o nuo 2008 m. iki 2019 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ esant mokiai (neturint jokių skolų), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neturėjo pareigos kreiptis ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Anot atsakovo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo po to, kai 2020 m. vasario 20 d. antstolė S. S. ieškovei išdavė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1e-6003. Pažymi, kad atsakovas nežinojo apie šio akto išdavimą ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia nuo 2020 m. vasario 20 d., todėl tuo metu ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

24.       Aiškina, jog nepasisavino ir neiššvaistė jokio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad pasibaigus 2007 veiklos metams skirtumas tarp viso BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir visų įsipareigojimų buvo tik 25 476 Lt (7 378,36 Eur). Nurodo, kad pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 veiklos metus matyti, jog yra likę turto 9 615 Eur sumai (kreditorinis reikalavimas į skolininką). Taigi, anot atsakovo, šios aplinkybės rodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo pasisavintas, išvaistytas ar paslėptas; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovės finansinis reikalavimas. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl jo veiksmų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų padaryta žala, t. y. neįrodė paties žalos kilimo fakto. Vien tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai, nereiškia, jog vadovas A. K. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė žalą.

25.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, nurodo, jog 2013 m. ieškovė, žinodama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė savo veiklą, kreipėsi į A. K., veikiantį pagal verslo liudijimą, dėl statybos darbų atlikimo, ir atitinkamai atsakovas, kaip fizinis asmuo, teikė ieškovei statybos darbų paslaugas. Teigia, kad vien tai, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, neturėjo jokios įtakos nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai, nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybei atsiskaityti su savo kreditorėmis.

26.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus ieškovei sutartus statybos darbus, buvo nutarta toliau veiklos nevykdyti – atsiskaityta su kreditoriais, atleisti darbuotojai, uždarytos sąskaitos; tuo metu bendrovė nebuvo nemoki, nes neturėjo (iki 2019 m.) nei vieno kreditoriaus. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę į atsakovą; atsakovas jokios žalos bendrovei nepadarė; teismas taip pat nekonstatavo tyčinio bankroto požymių; vien tai, jog bendrovė nevedė buhalterinės apskaitos, neįtakojo žalos atsiradimo. Paaiškino, kad iš ieškovės gautas lėšas (už statybos darbus) bendrovė panaudojo veiklos vykdymui – mokesčių, darbo užmokesčio sumokėjimui, medžiagų apmokėjimui ir pan. Nurodė, kad ieškovė iš tiesų buvo kreipusis į atsakovą dėl tam tikrų defektų pašalinimo, tačiau kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių darbuotojų, jis pasiūlė šiuos darbus atlikti kaip fizinis asmuo; be to, nebuvo aišku ar nurodyti defektai atsirado būtent dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Anot atsakovo, bendrovė nemokia tapo tik nuo 2020 m. kovo mėn., kai antstolė surašė skolos išieškojimo negalimumo aktą, tačiau nuo tada kreditoriniai reikalavimai nepadidėjo. Atsakovas, be kita ko, prašė taikyti šiuo atveju trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą.

27.       Trečiasis asmuo BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai.

28.       Nurodo, kad 2020 m. liepos 17 d. nemokumo administratorei UAB „Reniva“ buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. perdavė nedidelį kiekį dokumentų, t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį, balansą iki bankroto bylos iškėlimo ir paaiškinimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kuriame, be kita ko, nurodė, jog nuo 2008 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė jokios veiklos ir neturėjo jokių kreditorių.

29.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

30.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. K. ir N. E. buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai; atsakovas A. K. buvo šios bendrovės vadovu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

31.       Nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui paskutinį kartą teikti už 2007 m. (pateikimo data – 2008 m. birželio 16 d.). Pagal 2008 m. kovo 28 d. balansą matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 102 944 Lt (29 814,64 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 77 468 Lt (22 436,57 Eur), iš kurių 36 944 Lt (10 699,72 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos.

32.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. birželio 7 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 070601; atlikti darbai buvo įforminami šalims pasirašant Atliktų darbų aktus, kurių paskutinis pasirašytas 2009 m. gruodžio 3 d.; už atliktus statybos darbus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras (paskutinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 2009 m. gruodžio 3 d.); ieškovė minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo.

33.       Tarp ieškovės ir pagal verslo liudijimą veikusio A. K. 2013 m. spalio 15 d. buvo pasirašytas paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas.

34.       Ieškovė Religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“ 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į atsakovą ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija dėl vandenį praleidžiančio stogo, kuris atsakovo 2016 m. gegužės 24 d. buvo apžiūrėtas. Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. pakartotinai kreipėsi į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo.

35.       Iš byloje esančios medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, priteisė ieškovei Religinei bendruomenei Meditacijos centrui „Ojas“ iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 785 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą 15,81 Eur teismo patirtas pašto išlaidas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d. ir jo pagrindu ieškovei 2019 m. lapkričio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

36.       Antstolė S. S. 2020 m. vasario 20 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1e-6003, kuriame nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas bei 2020 m. vasario 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S1e-6011. 2021 m. vasario 25 d. antstolės S. S. rašte nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 27 d. procesiniai dokumentai/korespondencija BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įteikti įmonės direktoriui, adresu (duomenys neskelbtini) (prie rašto pridėta informacija apie procesinių dokumentų išsiuntimą/įteikimą), tačiau pridėtoje pažymoje matyti, jog dokumentai buvo įteikti kitam asmeniui (įteikimo data 2019 m. lapkričio 27 d.).

37.       Ieškovė Religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“ 2020 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020, nutarė iškelti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą; minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.

38.       Atsakovas A. K. 2020 m. liepos 17 d. nemokumo administratorei UAB „Reniva“ perdavė dokumentus, t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. balandžio 17 d. steigimo sutartį, balansą iki bankroto bylos iškėlimo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą iki bankroto bylos iškėlimo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą iki bankroto bylos iškėlimo, 2008 m. rugsėjo 8 d. antstolės V. M. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/04111, 2008 m. rugsėjo 8 d. antstolės V. M. patvarkymą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo vykdomojoje byloje Nr. 0015/08/04111, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, duomenis apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą VMI bankroto bylos iškėlimo dieną ir paaiškinimą dėl informacijos bei dokumentų pateikimo.

39.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020, patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kuria nustatyta, kad bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 7 936,82 Eur ir nurodytos dvi kreditorės: 1) ieškovė, kurios finansinis reikalavimas lygus 7 921,01 Eur, ir 2) VMI, kurios finansinis reikalavimas lygus 15,81 Eur.

40.       2020 m. spalio 30 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pateikė kreditorėms informaciją, iš kurios nustatyta, kad 2019 m. spalio 30 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo registruoto turto, banko sąskaitų; įmonės valdymo organai nemokumo administratorei neperdavė įmonės turto; bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai įmonėje dirbančių darbuotojų nebuvo; naujų darbo sutarčių nebuvo sudaryta. Nemokumo administratorei buvusio įmonės vadovo A. K. buvo perduotas 2020 m. balandžio 17 d. sudarytas įmonės balansas už 2019 m., kuriame nurodyta, jog įmonė turi turto už 9 615 Eur (debitorės, kuri yra likviduota, skola).

41.       Iš rekvizitai.lt puslapio nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. vasario 1 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo; informacijos apie darbuotojus nėra.

42.       Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-16-761/2021, konstatavo, kad A. K., buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas (50 proc. akcijų), žinodamas apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būseną t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki ieškovei pasikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, t. y. iki 2020 m. balandžio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 ir 6 straipsniais, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ teises (nutarimo 20 punktas). Minėtu nutarimu atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas) ir jam paskirta bauda; nutarimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 31 d.

43.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021, be kita ko, konstatavo, kad 2007 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 36 944 Lt (10 699,72 Eur), tai yra mažiau nei puse turimo turto vertės, todėl teismas padarė išvadą, jog pasibaigus 2007 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, atitinkamai nebuvo pagrindo bendrovės direktoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties 15 punktas); įmonės kreditoriai atsirado tik priėmus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Minėta nutartimi teismas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto nepripažino tyčiniu; nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 9 d.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl kreditoriaus teisės reikšti netiesioginį ieškinį

44.       CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui).

45.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

46.       Jeigu bankroto (nemokumo) administratorius neįgyvendina ĮBĮ (šiuo metu JANĮ) nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, be kita ko, su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Teismų praktika. 2011, Nr. 35).

47.       Nagrinėjamu atveju ginčo nekyla, jog pirmoji netiesioginio ieškinio sąlyga yra egzistuojanti, kadangi ieškovė yra trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė, kurios 7 921,01 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020. Ginčas kyla dėl antrosios–ketvirtosios sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti egzistavimo.

48.       Teismas konstatuoja, jog iš dalies egzistuoja ir antroji netiesioginio ieškinio sąlyga – ieškinys reiškiamas buvusiam trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl žalos atlyginimo, įrodinėjami buvusio vadovo (ne)teisėti veiksmai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius su ieškiniu atsakovui į teismą nesikreipė (nors šioje byloje ir sutiko su ieškiniu); be to, jeigu būtų nustatyta, jog atsakovas atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, ir atitinkamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau jos neįgyvendino/neįgyvendina, tai tokiu skolininkės neveikimu ar atsisakymu veikti iš tikrųjų pažeidžiami kreditoriaus interesai (kurias jis ir siekia apginti). Taigi, šiuo atveju kreditorius (ieškovė) turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, tačiau turi įrodyti, jog trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną prievolę į atsakovą, t. y. kad nagrinėjamu atveju atsakovas padarė žalą bendrovei ir turi pareigą ją atlyginti.

49.       Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

50.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

51.       Viena vertus, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016). Įmonės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą) kildinama ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

52.       Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko BAĮ reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2018).

53.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo (atsakovas neginčijo) dėl to, kad atsakovas, būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo, nuo 2008 m. iki 2020 m. nerengė ir neteikė VĮ Registrų centrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų.

54.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021, be kita ko, konstatavo (ir teismas remiasi šia aplinkybe kaip prejudiciniu faktu), kad 2008-2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė visas sudarytas darbo sutartis, taip pat darbo sutartį su vadovu A. K. (atsakovu), uždarė visas bankuose turėtas sąskaitas, nesudarė jokių sandorių, nevykdė jokių ūkinių finansinių operacijų, tai yra nevykdė jokios veiklos ir dėl to nevedė buhalterinės apskaitos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ar apgaulingai; nors ir nevykdant veiklos, privalėjo būti teikiami finansinės atskaitomybės duomenys, tačiau tokių duomenų nepateikimas neturėjo įtakos bendrovės bankrotui ir bankroto bylos įmonei iškėlimui, atitinkamai nesąlygojo ir tam tikros žalos atsiradimo.

55.       Teismas, iš dalies pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad aplinkybė, jog faktiškai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, savaime nepateisina atsakovo elgesio, neeliminuoja jo, kaip įmonės vadovo, pareigų, kadangi įmonė nebuvo uždaryta, likviduota, reorganizuota ir toliau egzistavo kaip rinkos dalyvis, potencialiai galintis įgyti teises bei pareigas. Kita vertus, ieškovė savo teises apgynė būtent kreipdamasi į teismą dėl nuostolių (dėl atsiradusių defektų šalinimo) iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, tuo pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas; o vien ta aplinkybė, jog bendrovėje neatsirado turto, iš kurio šis reikalavimas galėtų būti tenkinamas, savaime nesudaro vertinti atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmų kaip neteisėtų ir konstatuoti atsakovo tam tikrą prievolę bendrovei. Be to, vien tai, kad juridinis asmuo bankrutuoja ir negali įvykdyti visų savo prievolių, savaime nereiškia blogo/neteisėto įmonės valdymo.

56.       Teismas iš esmės pritaria atsakovo pozicijai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas pasisavino ar iššvaistė tam tikrą įmonės turtą – pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad pasibaigus 2007 m. skirtumas tarp viso BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir visų įsipareigojimų buvo 25 476 Lt (102 944 - 77 468) (7 378,36 Eur); per vienerius metus gautinos sumos buvo nurodytos 36 980 Lt; pagal šiuo metu esančius duomenis matyti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol turi 9 615 Eur reikalavimo teisę į BUAB „GGS statyba“ (kuriai buvo iškelta bankroto byla, patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas (33 779,43 Lt sumai) ir 2013 m. lapkričio 18 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos; šiuo metu įmonė jau yra išregistruota). Taigi, nors faktiškai bendrovės skolininkas yra išregistruotas ir atitinkamai prievolė yra išnykusi, tačiau tai, nors ir netiesiogiai, patvirtina, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo pasisavintas, išvaistytas ar paslėptas, o buvo panaudotas buvusių kreditorių reikalavimų patenkinimui, įmonės kitai veiklai, tuo tarpu debitorės skola faktiškai tapo bevertė (ne dėl atsakovo kaltės). Teismas iš dalies sutinka, jog pagal esamus byloje įrodymus matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. ir 2009 m. gavo iš ieškovės pakankamai ženklias sumas (virš 40 000 Eur) už atliktus statybos darbus ir byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų kur šios lėšos buvo panaudotos; kita vertus, pati ieškovė pripažino, jog darbus atlikinėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (jų vidutiniškai dirbo apie 4-5), kuriems reikėjo mokėti atlyginimus, buhalterinę apskaitą tvarkė kita bendrovė, tam tikras statybines medžiagas/įrankius (pagal sutartį su ieškove) darbų atlikimui pirko ir pati bendrovė; duomenų, jog iki 2019 m. bendrovė turėjo kažkokių kreditorių – byloje nėra, todėl, labiausiai tikėtina, jog iš ieškovės gautos lėšos taip pat buvo panaudotos organizuojant įmonės veiklą (CPK 12, 178, 185 straipsniai); kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog šios lėšos ar kitas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas atsakovo buvo panaudotas ne įmonės reikmėms ir/ar pasisavintas.

57.       Be to, Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021, taip pat konstatavo (ir teismas neturi pagrindo nesutikti), jog iš byloje esančio įmonės balanso už 2007 m. matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė 102 944 Lt (ne eurų, kaip kad nurodė ieškovė) (29 814,64 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 77 469 Lt (22 436,57 Eur), iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 40 524 Lt (11 736,56 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 36 944 Lt (10 699,72 Eur). Taigi, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė mažiau nei puse turimo turto vertės, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. pabaigai buvo moki, atitinkamai nebuvo pagrindo bendrovės direktoriui (atsakovui) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kreditores Religinę bendruomenę Meditacijos centrą „Ojas“ ir VMI, kurių reikalavimai tik ir patvirtinti bendrovės bankroto byloje.

58.       Taigi, darytina išvada, kad faktiškai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo po minėto 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo įsiteisėjimo; byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė (tai 2020 m. balandžio 17 d. padarė ieškovė; dėl to atsakovas buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta bauda). Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo atsakovui nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, būtų padidėję kreditorių reikalavimai (kaip minėta, bankroto byloje patvirtinti tik minėtų dviejų kreditorių reikalavimai, kilę iš nurodyto teismo sprendimo), būtų sudarinėjami įmonei nenaudingi sandoriai ar būtų kryptingai siekiama bendrovės bankroto.

59.       Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų padaryta žala, t. y. neįrodė paties žalos kilimo fakto, taip pat kad atsakovas neperdavė kažkokio konkretaus turto bendrovės nemokumo administratorei, o vien tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir bendrovė neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai, nereiškia, jog atsakovas padarė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą. Taip pat teismas, iš dalies pritardamas atsakovo pozicijai, pažymi, kad atsakovas iš esmės dėl pateisinamų priežasčių neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų, nes pagal teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintas bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykles) reikalavimus jis juos (bent jau apskaitos dokumentus) turėjo saugoti tik 10 m.

60.       Taigi, kaip minėta, nesant nors vienos iš būtinų, įstatyme nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, netiesioginis ieškinys negalimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė, būdama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore bei reikšdama jos vardu ieškinį, privalėjo įrodyti, kad šioje byloje atsakovas turi egzistuojančią, neabejotiną ir neginčijamą prievolę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), tik bendrovė nesiima jokių priemonių savo teisėms, kylančioms iš būtent šio reikalavimo (prievolės) įgyvendinimo, tačiau, kaip minėta, teismo vertinimu, ieškovė šių sąlygų neįrodė.

61.       Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė tik šioje byloje siekė įrodyti atsakovo prievolę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokia „galima“ reikalavimo teisė, dėl kurios vyksta ginčas teisme ir kurios pripažinimo dar tik siekiama pareikštu netiesioginiu ieškiniu, negali būti vertinama kaip atitinkanti jai keliamus neabejotinumo ir vykdytinumo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pasisakyta, kad viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko (įmonės), kurios vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko (įmonės), kaip kito asmens (atsakovo) kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-520/2012; 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuomet netiesioginiu ieškiniu siekiama tik sukurti įmonės – BUAB „(duomenys neskelbtini)“, turtinę teisę į atsakovą.

62.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio pareiškimo metu BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios turtinės teisės į atsakovą, ji nėra atsakovo kreditorė, o atsakovas nėra įmonės skolininkas, ši aplinkybė nebuvo įrodyta ir nagrinėjamoje byloje, todėl darytina išvada, jog būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos ieškovės neįrodytos, dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.68 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

63.       Atsakovas, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą; ieškovė su tokiu prašymu nesutiko ir nurodė, kad tik 2020 m. paaiškėjo aplinkybės dėl žalos, kai nemokumo administratorė informavo, jog įmonės turtas jai neperduotas, todėl minėtas terminas nepraleistas.

64.       CK

65.       Kaip minėta, bankroto byla trečiajam asmeniui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-869-538/2020, kuri įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.; ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė 2020 m. gruodžio 21 d. Be to, pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą, kaip minėta, grindė tuo, jog dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais (įskaitant ir ieškovę). Taigi, teismo vertinimu, ieškovė ieškinį teismui pateikė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino, nes, anot ieškovės, apie galimą žalą sužinojo tik po BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei anksčiau negu trejus metus iki ieškinio pareiškimo buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie šios bendrovės nepajėgumą vykdyti savo pinigines prievoles, t. y. aplinkybes, suteikiančias teisę šiai ieškovei kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu; priešingai, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, tiek teismas nustatė, jog faktiškai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo tik po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019, įsiteisėjimo, kai atsirado/buvo patvirtinti dviejų kreditorių (ieškovės ir VMI) finansiniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

66.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68.       Ieškovė patyrė byloje 1 727,50 (820 + 907,50) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; atsakovas patyrė 3 480 (1 980 + 1 200 + 300) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

69.       Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

70.       Ieškinio netenkinus, atsakovui iš ieškovės priteistina 3 480 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

71.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“ ieškinio atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, netenkinti.

Priteisti iš ieškovės Religinės bendruomenės Meditacijos centro „Ojas“, j. a. k. 300104386, atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 480 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič