Administracinė byla Nr. eAS-730-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02101-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. Š. ir R. Š. dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. 0,0938 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), 2 350 Eur atlyginimo dydį pagal Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-50 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-50-(1.18).

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies ir nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų A. Š. ir R. Š. Žemės sklypą 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Atsakovai A. Š. ir R. Š. pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 4 050,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Prašyme nurodė, jog atsakovai patyrė būtinas išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti. Prašoma priteisti 3 052,27 Eur suma apima apmokėjimą už: atsakovų 2017 m. lapkričio 9 d. atsiliepimo į pareiškimą projekto parengimą, koordinavimą ir pateikimą teismui; atsakovų 2017 m. lapkričio 22 d. prašymo nagrinėti klausimą dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atsakovams nedalyvaujant parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2017 m. gruodžio 14 d. prašymo sujungti bylas projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2018 m. sausio 17 d. papildomų rašytinių paaiškinimų projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2018 m. vasario 5 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2018 m. vasario 5 d. papildomų rašytinių paaiškinimų dėl vertinimo ataskaitos projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2018 m. vasario 23 d. lydraščio dėl įrodymų pateikimo ir ekspertizės projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; atsakovų 2018 m. kovo 1 d. paaiškinimų dėl ekspertizės apimties ir ekspertui užduotinų klausimų projekto parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; kitų atsakovų procesinių prašymų ir dokumentų projektų parengimas, koordinavimas ir pateikimas teismui; pasirengimas teismo posėdžiams, kelionės į teismo posėdžius ir atsakovų atstovavimas teismo posėdžių metu. Atsakovai, be kita ko, patyrė ir 544,50 Eur išlaidas, susijusias su Žemės sklypo įvertinimu ir ekspertizės dėl Žemės sklypo vertės nustatymo apmokėjimu bei prašė priteisti ir 325 Eur už teisme atliktą ekspertizę bei 100 Eur už ekspertizę atlikusio eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

 Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į atsakovų prašymą prašė jo netenkinti.

Pareiškėjas nurodė, jog pareiškimu teikė du reikalavimus, iš kurių pirmasis patenkintas pilnai nutartimi, antrasis (dėl atlyginimo dydžio) – patenkintas iš dalies. Pareiškėjas prašė nustatyti atlyginimo dydį – 2 350 Eur, atsakovai prašė nustatyti atlyginimo dydį 21 900 Eur. Teismas atlyginimo dydį nustatė 8 350 Eur, t. y. teismo sprendimu buvo patenkinta tik apie 38 procentai atsakovų reikalavimo. Dėl atsakovų išlaidų (3 052,27 Eur) teisinėms paslaugoms apmokėti, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visoms advokato išlaidoms apmokėti atsakovai pateikė tik vieną sąskaitą faktūrą, kuri išduota bylos nagrinėjimo pradžioje (2018 m. sausio 31 d.). Nors vėliau buvo teikiami įvairūs procesiniai dokumentai bei prašymai, o posėdžiai vyko iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau kitų sąskaitų faktūrų nepateikta. Pareiškėjo manymu, atsakovai negalėjo apmokėti visų teisinių paslaugų į priekį, tuo labiau, kad nebuvo aišku, kokių paslaugų ir kokia apimtimi prireiks. Nei pateiktoje sąskaitoje faktūroje, nei kituose prašymo prieduose nėra detalizuota kiek konkrečiai (valandomis) ir kokių paslaugų (kokie dokumentai, kiek konsultacijų, kiek posėdžių) atsakovams buvo suteikta ir už kokias sumas. Prašyme taip pat nėra nurodyta, kuris advokatas ar advokato padėjėjas paslaugas teikė ir pagal kokį įkainį. Be to, 3 025,52 Eur suma už minėtos sąskaitos faktūros pateikimo metu (2018 m. sausio 31 d.) suteiktas teisines paslaugas, kai iš esmės teismui buvo pateiktas tik atsakovo atsiliepimas į pareiškimą ir lydraštis dėl vertinimo ataskaitos pateikimo, pareiškėjo manymu, yra per didelė. Pareiškėjas pažymėjo, kad ne visi procesiniai dokumentai buvo reikalingi ir būtini bylai nagrinėti. Pavyzdžiui, buvo teikiamas prašymas sujungti dvi administracines bylas, kurios nebuvo tarpusavyje susijusios, ir kurį teismas atmetė. Taip pat kiti teikiami teismui dokumentai nebuvo sudėtingi, pavyzdžiui, atsakovai nepateikė klausimų ekspertui, kuris atvyko į posėdį. Dėl „Verslavitos“ turto vertinimo ataskaitos parengimo (544,50 Eur), pareiškėjas nurodė, kad ši ataskaita byloje taip pat nebuvo būtina, ji parengta tik atsakovų iniciatyva, neaptarus teismo posėdyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje kylant klausimų dėl turto vertės, paprastai skiriama teismo ekspertizė. Teismo sprendime ši atsakovų ataskaita buvo atmesta kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo ir priteisti jos išlaidų. Taip pat pareiškėjas nesutiko su atsakovų prašymu atlyginti išlaidas už teismo eksperto atliktą ekspertizę (325 Eur) ir jo dalyvavimą teismo posėdyje (100 Eur). Ekspertizė buvo paskirta ne atsakovo, bet teismo iniciatyva, ir išlaidos ekspertizei buvo paskirstytos teismo nutartimis abiem šalims po lygiai. Byloje yra pateikti dokumentai, kad pareiškėjas taip pat sumokėjo 325 Eur už ekspertizės atlikimą ir 100 Eur už eksperto atvykimą į teismą, todėl, atsižvelgiant, kad teismo sprendimas iš dalies priimtas ir pareiškėjo naudai, nėra pagrindo priteisti šių sumų pakartotinai. Pareiškėjo nuomone, byla nebuvo sudėtinga, ginčo objektas – vienarūšis, nes vyko iš esmės tik dėl atsakovų vieno žemės sklypo rinkos vertės nustatymo. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo kriterijai ir kitos procedūros gana aiškiai reglamentuoti vienu teisės aktu – Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Byla nereikalavo specifinių teisinių žinių, byloje spendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji, nes panašius klausimus iki šiol spręsdavo bendrosios kompetencijos teismai. Atsakovams teisines paslaugas daugiausiai teikė advokato padėjėjas.

III.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė atsakovams iš pareiškėjo po 766,55 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Kadangi šioje byloje pirmosios instancijos sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 10 d., o įsiteisėjo 2020 m. liepos 1 d., teismas išlaidų atlyginimo klausimą sprendė vadovaudamasis iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalies redakcija.

Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Kadangi Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies ir nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų Žemės sklypą 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytą nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, teismas sprendė, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas iš dalies atsakovų naudai, todėl jie turi teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti jų patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 26 d. atstovavimo susitarimas patvirtina, jog atsakovams teisines paslaugas nagrinėtoje byloje teikė advokatas P. D. ir advokato padėjėjas M. K.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymai.

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 6 punktu ir konstatavo, kad atsakovų prašyme dėl išlaidų priteisimo yra nurodytos atsakovų atstovų suteiktos paslaugos, taip pat buvo pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta. Teismo nuomone, atsakovų prašymas buvo pakankamai motyvuotas bei pagrįstas. Tas faktas, jog sąskaita buvo pateikta bylos nagrinėjimo pradžioje (2018 m. sausio 31 d.), o bylos nagrinėjimas vyko iki 2018 m. lapkričio mėnesio, teismo vertinimu, nepaneigia to, jog atsakovai patyrė išlaidas šioje administracinėje byloje. Tai, kaip ir kada pateikiama sąskaita už teisines paslaugas ir kada ji apmokama, yra advokato ir kliento susitarimo dalykas.

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, nustatė, kad atsakovų atstovo advokato pasirašytas atsiliepimas buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 10 dieną. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 838,7 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą – 2 096,75 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-976/2013 ir darė išvadą, kad 2018 m. sausio 17 d. papildomų rašytinių paaiškinimų projekto bei 2018 m. vasario 5 d. papildomų rašytinių paaiškinimų dėl vertinimo ataskaitos projekto parengimas yra sudėtinė atsiliepimo dalis ir minėti raštai nevertintini kaip atskiros teisinės paslaugos.

Teismas nurodė, kad pateikti prašymai dėl išlaidų atlyginimo (2018 m. vasario 5 d.), dėl ekspertizės ir dokumentų pateikimo (2018 m. vasario 23 d.) bei dėl ekspertizės apimties ir ekspertui užduotinų klausimų (2018 m. kovo 1 d.) patvirtina, jog minėti dokumentai buvo parengti. Atsižvelgiant į tai, jog minėtus dokumentus rengė advokato padėjėjas, pagal Rekomendacijų 5 punktą skaičiuojamas 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 805,15 Eur (838,7 (2017 m. II ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) x 0,4 x 0,8 x 3).

Teismas atmetė atsakovų prašymą atlyginti išlaidas už prašymą dėl bylų sujungimo, kadangi atsakovai nepagrindė minėto prašymo būtinumo šioje administracinėje byloje, be to, minėtas prašymas teismo buvo atmestas.

Pateiktą prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (2017 m. lapkričio 22 d.) teismas vertino kaip dokumentą, numatytą Rekomendacijų 8.17 punkte, kuriam taikomas 0,1 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 67 Eur (838,7 x 0,1 x 0,8).

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.19, 9, 10 punktais, nustatė, kad atsakovų atstovas advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose: 2018 m. vasario 6 d. (truko 1 val. 59 min), 2018 m. gegužės 22 d. (truko 41 min.), 2018 m. rugsėjo 25 d. (truko 14 min.) (posėdyje dalyvavo ir advokatas), 2018 m. lapkričio 13 d. (truko 1 val. 57 min). Teismas nurodė, kad iš viso teismo posėdžiai truko 4 val. 51 min., sprendė, jog iš esmės teismo posėdžiuose atsakovus atstovavo advokato padėjėjas (išskyrus 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje, kuris truko tik 14 min.), posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad už vieną atstovavimo teisme valandą galima priteisti suma yra nuo 85,08 Eur (850,8 (2017 m. III ketv.) x 0,1) iki 92,67 Eur (926,7 (2018 m. II ketv.) x 0,1). Todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra nuo 340,32 Eur (85,08 x 5 x 0,8) iki 370,68 Eur (92,67 x 5 x 0,8). Kadangi atsakovų atstovai neišskyrė kiek laiko truko pasiruošimas teismo posėdžiams bei nepateikė duomenų dėl patirtų išlaidų kelionei, todėl šioje dalyje išlaidos nepriteistos. 

Atsižvelgęs į paskaičiavimus, teismas sprendė, jog prašoma 3 052,27 Eur suma neviršija maksimaliai nustatytos sumos, todėl gali būti priteista iš pareiškėjo.

Teismas nurodė, kad išlaidos, patirtos dėl Žemės sklypo vertinimo ataskaitos, gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Teismas rėmėsi ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad atsakovai, pateikdami teismui Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. KN-18-003 (2018 m. sausio 17 d.), be kita ko, grindė juo savo atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė teismo atmesti pareiškėjo prašymą ir priteisti ataskaitoje nurodytą sumą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai pasinaudodami ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdami įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pateikė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą, teismas darė išvadą, kad išlaidos, patirtos dėl Žemės sklypo vertinimo ataskaitos parengimo gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas sprendė, jog šios išlaidos turėtų būti atlygintos.

Atsakovų patirtas 425 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymai) teismas pripažino būtinomis, nurodė, kad teismas, byloje priimdamas sprendimą, rėmėsi ekspertizės išvadomis, todėl tenkinus iš dalies atsakovų reikalavimą priteistinos atsakovams iš pareiškėjo ir šios išlaidos.

Teismo sprendimu atsakovų reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Atsakovų reikalavimas buvo patenkintas 38,12 proc. (8350 x 100 / 21 900). Išlaidų priteisimui taikytinas 0,3812 koeficientas, todėl iš pareiškėjo atsakovams priteistina 1 533,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ((3052,27 + 544,50 + 325 + 100) x 0,3812) (ABTĮ 41 str.).

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas iš dalies atsakovų naudai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad atsakovai patyrė 1 533,10 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jiems priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

IV.

Atsakovai A. Š. ir R. Š. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Atsakovai taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacine tvarka.

Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jiems teismo sprendimas yra palankus tik 38,12 proc. Atsakovai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies ir jos skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi tenkinti būtent pareiškėjo materialiniai reikalavimai. Tai, kad pareiškėjas skunde išdėstė reikalavimą nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų Žemės sklypą 2 350 Eur dydžio atlyginimą, o teismas nustatė, kad atsakovams mokėtino atlyginimo dydis yra 8 350 Eur, t. y. daugiau nei tris kartus didesnis, rodo pareiškėjo neteisėtus veiksmus atliekant Žemės sklypo vertės nustatymo procedūrą ir lemia, kad atsakovams teismo sprendimas yra arba absoliučiai palankus, arba palankus 71,84 proc. (tokiu atveju priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų siekti bent 2 889,24 Eur).

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo manymu, nustatant atlygintinas šalies, kurios naudai iš dalies priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas svarbu atsižvelgti į byloje abiejų šalių keltus procesinius reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje ginčas dėl Žemės sklypo vertės nustatymo vyko gana aktyvai, pareiškėjas ir atsakovai reiškė konkrečias pozicijas, grįstas pateiktais įrodymais. Teismui nustačius atlyginimo dydį pagal ekspertizės aktą, kuris yra didesnis nei pareiškėjo nurodomas, ir mažesnis nei prašytas atsakovų, vertintina, kad sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjo ir iš dalies atsakovų naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovų A. Š. ir R. Š. prašymas priteisti iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad teismo sprendimas iš dalies priimtas atsakovų naudai, todėl atsakovai pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingų tenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą.

Atsakovai nesutinka su teismo paskaičiuotu tenkintų reikalavimų proporcijos dydžiu, tvirtindami, kad skaičiuojant tenkintų reikalavimų dydį turėjo būti atsižvelgiama tik į pareiškėjo, o ne atsakovų materialinius reikalavimus.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-657/2014). Proporcija pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių paprastai nustatoma tais atvejais, kai byloje keliami neturtiniai reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), tačiau tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl išmokų ir kompensacijų priteisimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.) proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad per 60 dienų nuo sužinojimo dienos, jog žemės savininkas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, projektą įgyvendinanti institucija ABTĮ nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti 2 350 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą dydį. Nesutikdami su šiuo pareiškėjo prašymu, atsakovai pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame, be kita ko, teikė savo nesutikimo su pareiškėjo pateikiama turto vertinimo atskaita argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo pareiškimo dalį dėl 2 350 Eur atlyginimo nustatymo. Šiame atsiliepime į pareiškimą atsakovai taip pat nurodė, kad yra atliekamas jų užsakytas žemės sklypo vertinimas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies, nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų žemės sklypą 8 350 Eur atlyginimo dydį, kitą pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi žemės sklypo vertės nustatymo data nesutapo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu. Teismas taip pat nesivadovavo ir atsakovų pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi ji pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų sklypų sandorių duomenimis nei yra vertinamasis žemės sklypas žemės verčių zonoje. Teismas rėmėsi teismo eksperto parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo verte – 8 350 Eur.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovų reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl patirtas išlaidas priteisė atsižvelgęs į patenkinto reikalavimo apimtį. Teismas nustatė koeficientą, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo priteistą 8 350 Eur atlyginimo dydį ir atsakovų teismui pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą 21 900 Eur atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovų reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo naudotu priteistinoms išlaidoms skaičiuoti taikytino koeficiento apskaičiavimo metodu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovų tenkintos reikalavimo dalies, svarbu atsižvelgti į pareiškėjo netenkintų reikalavimų apimtį (dėl atlyginimo dydžio nustatymo). Kadangi pareiškėjas prašė priteisti 2 350 Eur atlyginimo dydį, o teismas priteisė 8 350 Eur, darytina išvada, kad buvo patenkinta 28,14 proc. pareiškėjo reikalavimų (2 350 x 100 / 8 350). Kadangi atsakovai prašė atmesti pareiškėjo pareiškimo dalį dėl 2 350 Eur atlyginimo nustatymo, darytina išvada, jog buvo tenkinti 71,86 proc. atsakovų reikalavimų (100 - 28,14). Todėl koeficientas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti šiuo atveju turėtų būti 0,7186, o pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinkamai didintinas iki 2 890 Eur (1 533,10 x 0,7186 / 0,3812).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad atsakovų atskirasis skundas tenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis keistina ir atsakovams iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 2 890 Eur, t. y. pareiškėjams priteistina po 1 445 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovai taip pat prašo priteisti jiems iš pareiškėjo 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atskirojo skundo parengimą apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai pagal Rekomendacijų 7 punktą (šiuo atveju aktualus 2020 metų I ketvirtis, kadangi atsakovai nurodytas išlaidas patyrė (atsakovas A. Š. apmokėjo) 2020 m. spalio 6 d.) ir 8.15 punktą apskaičiuota maksimali rekomenduojama priteisti suma už atskirąjį skundą būtų 552,4 Eur (0,4 × 1 381 Eur). Taigi atsakovų prašoma priteisti suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgusi į tai, remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta prašoma priteisti suma, t. y. 300 Eur, yra protinga ir pagrįsta, todėl taip pat priteistina atsakovui A. Š. iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų A. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį pakeisti dalyje – atsakovams A. Š. ir R. Š. priteistą iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą padidinti priteisiant po 1 445 Eur (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Priteisti atsakovui A. Š. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant šią bylą pagal atskirąjį skundą, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.