Administracinė byla Nr. eAS-178-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.5

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 48SK-4906-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir atsakovo NŽT (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

Pareiškėja ir atsakovas prašė patvirtinti tokio turinio Taikos sutartį:

1. Taikos sutarties dalykas

1.1 Atsakovė pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovė įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovės.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 – 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“
2023 m. gruodžio 18 d. pateikė nuomonę, kurioje prašė teismo netvirtinti Taikos sutarties.

Nurodė, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtrauktos į Taikos sutartį, materialiųjų teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių Taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Paaiškino, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys įrašant taikytiną SAZ ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 541.1 papunktyje reglamentuojama administracinė procedūra – pareiškėjas, procedūros terminai, tvarka ir administracinės procedūros pabaigoje priimami administraciniai sprendimai: per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Pagal šias teisės aktų nuostatas NŽT atliktoje administracinėje procedūroje pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“, kurio prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti viešojo administravimo subjektas – NŽT ir priimti administracinį sprendimą: pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir įrašyti teritoriją (SAZ) į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) arba atsisakyti organizuoti teritorijos (SAZ) įrašymą į NTK ir NTR. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytas privalomai priimamas administracinis sprendimas – pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR arba atsisakyti tai padaryti.

Vykdant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinę procedūrą, NŽT priėmė administracinį sprendimą: NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas), kuriame nurodyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius išnagrinėjo AB „Vilniaus paukštynas“ SAZ nustatymo pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį; AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra; nurodyta NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimo apskundimo tvarka.

NŽT valia dėl teisės aktų (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, Kadastro nuostatų 541.1, 542 ir 544 punktų) taikymo išreikšta priėmus 2 administracinius sprendimus – NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimą ir Sprendimą ir šie administraciniai aktai skirti ir privalomi konkretiems asmenims: prašymą pateikusiam pareiškėjui – AB „Vilniaus paukštynas“ ir Žemės sklypo savininkui (pareiškėjai).

Teismas nurodė, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT susitaria tik dėl Sprendimo panaikinimo (Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos). Tačiau panaikinus Sprendimą, lieka galioti NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas – tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir pradėti vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą. NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas sukūrė aiškias teisines pasekmes prašymą NŽT pateikusiai AB „Vilniaus paukštynas“, – viešojo administravimo subjektas nustatė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas pagrįstas ir yra pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, o Sprendimas – rezultatas atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Panaikinus Sprendimą, – panaikinamas rezultatas, tačiau lieka galioti NŽT patvirtinimas AB „Vilniaus paukštynas“, kad jos prašymas tenkinamas ir įsipareigojimas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą. Tai reiškia, kad patvirtinus Taikos sutartį ir pripažinus netekusiu galios Sprendimą, pradėta viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, t. y. nėra nei sprendimo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR, nei sprendimo atsisakyti tai padaryti.

Patvirtinus Taikos sutartį AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktu prašymu inicijuota NŽT Vilniaus rajono skyriuje administracinė procedūra (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra) liks neužbaigta, nebus viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį AB „Vilniaus paukštynas“ galėtų skųsti gindamas savo teises ir teisėtus interesus, todėl bus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja ir atsakovas sprendė dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir Bendrojo plano bei U zonos Bendrojo plano SAZ duomenų, nors negalėjo dėl to spręsti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčo klausimu formuojama praktika ir teigė, kad Taikos sutartis negali būti sudaryta, nes Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų.

Atsakovas 2023 m. gruodžio 29 d. teismui pateikė nuomonę dėl trečiojo suinteresuoto asmens prieštaravimo dėl Taikos sutarties tvirtinimo.

Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ (toliau – ir Raštas Nr. 14236) informavo, jog AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas netenkinamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194- (14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 11194) laikomas negaliojančiu bei nurodė šio rašto apskundimo tvarką. Taigi, nurodytus teiginius, kad patvirtinus Taikos sutartį ir pripažinus netekusiu galios Sprendimą pradėta viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, laikė nepagrįstais.

Atkreipė dėmesį, kad teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kuriuose buvo būtent projektuojami šie žemės sklypai, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei 2009 m. bendrajame plane, nei 2019 m. „U“ zonos bendrajame plane, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi suformuotas tik 1998 m. rugsėjo 11 d. Tačiau šių bendrųjų planų sprendiniais turėjo būti vadovaujamasi projektuojant žemės sklypus žemesnės galios teritorijų planavimo dokumente (pvz., detaliajame plane) ar žemės valdos projekte (pvz., žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projekte).

Atsakovas pažymėjo, kad šia Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, VĮ Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.

Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. pateikė nuomonę dėl trečiojo suinteresuoto asmens prieštaravimo dėl Taikos sutarties tvirtinimo. Paaiškino, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę NŽT priimti išimtinį sprendimą ir įrašyti tik jau nustatytas SAZ į NTR bei NTK, tačiau nesuteikia teisės NŽT nustatyti naujas SAZ. SAZ nustatoma konkrečiu teritorijų planavimo dokumentu ar kitu administraciniu aktu, įvertinus individualiam subjektui taikytinus apribojimus. Kaip pripažįsta ir NŽT 2023 m. sausio 15 d. paaiškinimuose, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į NTK ir NTR. Tokio dokumento byloje nėra.

Taikos sutarties 1.1 punkto pagrindu šalys susitarė, kad „Atsakovas pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo“. Atitinkamai, šalys susitarė, kad NŽT pripažįsta skundą, o pareiškėja dėl to nereikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas, o NŽT sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir NŽT Sprendimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali ir turi būti nagrinėjamos atskirai. NŽT sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą negalėjo būti skundžiamas pareiškėjos, nes nėra jai adresuotas ir tiesiogiai nesukelia jokių pasekmių. Kitaip tariant, tai kad NŽT sutiko pradėti SAZ nustatymo procedūras savaime nereiškia, kad pareiškėjos žemės sklypui taikomas SAZ.

AB „Vilniaus paukštynas“ turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka skųsti NŽT veiksmus. Tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis niekaip negali atimti iš pareiškėjos teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jai teisines pasekmės sukėlusio Sprendimo. AB „Vilniaus paukštynas“ nepagrįstai nurodo, kad Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Tokio susitarimo nėra, šalys susitaria dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo. VĮ Registrų centro kompetencija įvertinti kokio dokumento pagrindu padaryta žyma ir ją atitinkamai panaikinti.

Taikos sutarties pagrindu panaikinus neteisėtą NŽT Sprendimą (kadangi NŽT pripažįstą skundo reikalavimus), nėra pažeidžiamos jokios AB „Vilniaus paukštynas“ teisės ar teisėti interesai. Administracinėje teisėje galioja principas „iš neteisės teisė nekyla“. Dėl to NŽT pripažinus, kad Sprendimas priimtas neteisėtai, jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių AB „Vilniaus paukštynas“. NŽT pripažinus, kad jos priimtas Sprendimas yra neteisėtas, NŽT turi išimtinę teisę jį panaikinti, nepriklausomai nuo AB „Vilniaus paukštynas“ tariamų interesų. AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 29 d. prašyme cituojama teismų praktika neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji nėra atsakinga už AB „Vilniaus paukštynas“ bylinėjimosi išlaidas.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė. Nurodė grąžinti pareiškėjai A. P. 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį sprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis.

Teismas, atsakydamas į AB „Vilniaus paukštynas“ prieštaravimus, nurodė, kad iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų matyti, jog NŽT pripažįsta, kad byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, todėl su pareiškėja siekia ginčą užbaigti Taikos sutartimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Kadastro nuostatų 541.1 papunkčio nuostatomis, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona), vykdymu asmuo, 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į NTK ir NTR ir konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu, sanitarinės apsaugos zona (SAZ) ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra.

NŽT pateikdama nuomonę teismui nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Taigi, priešingai nei nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, patvirtinus Taikos sutartį neliks neužbaigta, nes NŽT priimtą 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažino negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad AB „Vilniaus paukštynas“, nesutikdamas su priimtu NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ turi teisę su skundu kreiptis į teismą. NŽT nusprendus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir pripažinus NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu, AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta. AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinus ir pripažinus NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu, šioje byloje ginčijamas Sprendimas negali likti galioti, nes jis priimtas būtent minėto AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo išdavoje. Trečiojo suinteresuoto asmens prieštaravime pateikiami argumentai, susiję su galbūt atsakovo pažeidžiamomis teisės aktų nuostatomis bei teismine praktika, sudaro kito ginčo pagrindą ir dalyką, todėl teismas dėl minėtų argumentų nepasisakė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, aplinkybių, nurodytų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, nėra, t. y. nenustatyta, jog šalių sudaryta Taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių. Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino pareiškėjos reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl laikytina, kad patvirtinus Taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjos teisės. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

 

III.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad tokio turinio Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, taip pat Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl Bendrovės, neįtrauktos į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus.

Teigia, kad Taikos sutartis negalėjo būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. Aptariama administracinė procedūra, kurioje priimtas Sprendimas, buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, todėl NŽT turi išnagrinėti prašymą ir priimti vieną iš galimų Įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų, kitokie sprendimai negali būti priimami. NŽT valia dėl teisės aktų (Įstatymo 9 str. 3 d., Kadastro nuostatų 541.1, 542 ir 544 p.) taikymo pagal šį prašymą atliekamoje administracinėje procedūroje buvo išreikšta priimant 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), kuriuo minėtas prašymas buvo patenkintas, ir Sprendimą. Tačiau, nagrinėjant bylą teisme, NŽT pakeitė savo poziciją ir priėmė 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.), kuriame, be kita ko, nuspręsta netenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo, o minėtą NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikyti negaliojančiu. Taigi vietoj NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo priimtas naujas administracinis sprendimas – NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti.

 Nurodo, kad NŽT minėtame 2023 m. gruodžio 21 d. sprendime nenusprendė pripažinti netekusiu galios ir Sprendimą, nes dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) iš esmės yra sprendimas netenkinti jo 2022 m. gegužės 11 d. prašymo, t. y. administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenis, todėl Sprendimas negalėjo būti priimtas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ sukelia ne tik NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.), bet ir sprendimai pakeisti nurodytų žemės sklypų (įskaitant Žemės sklypą) kadastro duomenis, tarp jų – Sprendimas. Taigi negali būti taip, kad AB „Vilniaus paukštynas“ neturi teisės skųsti teismui sprendimą, kuriuo Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios dėl to, kad Sprendimas yra pripažįstamas netekusiu galios Taikos sutartimi. AB „Vilniaus paukštynas“ inicijavo administracinę procedūrą, siekdamas pakeisti žemės sklypų, esančių SAZ, kadastro duomenis, todėl jai turi būti užtikrinta teisė skųsti jai nepalankų sprendimą (šiuo aspektu akcentuotas VAĮ 14 str.).

AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad Sprendimas yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus
2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) išdava, o sprendimas pripažinti Sprendimą netekusiu galios yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo
Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) išdava. Tol, kol nėra išspręstas minėto NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024, negali būti sprendžiamas ir Sprendimo pripažinimo netekusiu galios klausimas, o Sprendimo pripažinimas netekusiu galios Taikos sutartimi yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taikos sutartimi šalys (pareiškėja ir atsakovas) susitarė, jog Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra keičiant Žemės sklypo kadastro duomenis negalėjo būti atlikta, nors ginčas dėl pastarosios procedūros, kurią atsakovas atliko pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, (ne)teisėtumo dar vis nagrinėjamas teisme. Patvirtinus Taikos sutartį ir po to administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, NŽT nebeturėtų įgaliojimų iš naujo atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, o ne tvirtinti Taikos sutartį.

AB „Vilniaus paukštynas“ atkreipia dėmesį į tai, kad Taikos sutarties preambulėje nurodyta, jog pareiškėja ir atsakovas sudaro Taikos sutartį, atsižvelgdami į tai, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos valdomam turtui, t. y. Žemės sklypui, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, SAZ. AB „Vilniaus paukštynas“ vertinimu, akivaizdu, kad Taikos sutartimi siekiama įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir kad tai buvo padaryta neteisėtai, todėl Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo. Toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės, nes SAZ nebuvo ir negalėjo būti nustatyta Sprendimu, o Sprendime tik nuspręsta pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytos SAZ ribose. Šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl SAZ nustatymo.

AB „Vilniaus paukštynas“ nuomone, Taikos sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas, neįtraukiant AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinant su ja Taikos sutarties sąlygų (negaunant patvirtinimo), reiškia ne ką kitą kaip AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. AB „Vilniaus paukštynas“ paaiškina, jog ji šioje byloje turi savarankišką poziciją, kuri iš esmės atitinka atsakovo poziciją. AB „Vilniaus paukštynas“ taip pat turi aiškų ir konkretų teisėtą lūkestį – tęsti prieš 60 metų pradėtą paukštininkystės veiklą, kuriai vykdyti buvo išduoti visi būtini valstybės ir savivaldybių institucijų leidimai. Oficialūs dokumentai patvirtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms buvo žinoma apie nuo 1964–1976 metų veikiančius paukštyno kompleksus, gamybos apimtis, nustatytos privalomos SAZ dydį (1 000 m nuo pastatų) ir kt. SAZ yra pažymėta, be kita ko, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrajame plane. AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad Taikos sutartimi pareiškėja ir atsakovas susitarė, jog SAZ nėra nustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti), o minėtuose bendruosiuose planuose SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti, tačiau tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir įrodo, kad pareiškėja ir atsakovas viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, nes Taikos sutartimi sprendžiami klausimai, nepriskirti jų kompetencijai.

AB „Vilniaus paukštynas“ pastebi, kad Taikos sutartyje nepateikti motyvai dėl Sprendimo „neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios pagrindo, o tai prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Nors pareiškėja ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose mini įvairias administracines bylas, kuriose priimtais sprendimais siekia pagrįsti Sprendimo neteisėtumą, jų išvardytų bylų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

AB „Vilniaus paukštynas“ teigia, kad Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų. Teismas visiškai nevertino Taikos sutarties nuostatų turinio ir skundžiamoje nutartyje tik pakartojo pareiškėjos ir atsakovo pateiktus argumentus. AB „Vilniaus paukštynas“ tvirtina, kad Taikos sutartimi siekiama panaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Žemės sklypo išrašo 11.2 punkte įregistruotus duomenis apie objektą – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis objektas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ne Sprendimo arba kito NŽT sprendimo ar prašymo pagrindu, o pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. liepos 27 d. prašymą registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Pareiškėjos skunde nėra pareikštas reikalavimas panaikinti minėtą VĮ Registrų centro sprendimą, o nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Nekilnojamojo turto registro objekto – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo paprašyti VĮ Registrų centro nuomonės dėl Taikos sutarties sudarymo galimybės, bet to nepadarė.

Nutartimi patvirtinta Taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, teismų praktikai, pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus, todėl nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartodamas savo nuomonėje išdėstytus argumentus, teigia, kad
nesutinka su AB „Vilniaus paukštynas“ argumentais, jog šiuo atveju Taikos sutartis negalėjo būti  tvirtinama. Atsakovas vertina, kad Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, nes Taikos sutartimi pareiškėja ir NŽT susitaria pripažinti netekusiu galios Sprendimą, kuris buvo priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

Nurodo, kad iš Taikos sutarties 1.1–1.3 punktų matyti, kad Taikos sutarties dalykas yra tokio paties pobūdžio kaip ir pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai.

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad patvirtinus Taikos sutartį AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu inicijuota NŽT Vilniaus rajono skyriuje administracinė procedūra liks neužbaigta, nebus viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kuri Bendrovė galės skųsti gindama savo teises ir teisėtus interesus, todėl bus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. 

Atsakovas pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. NŽT pakartotinai išnagrinėjęs Bendrovės atstovo prašymą informavo, jog jis netenkinamas ir nurodė šio rašto apskundimo tvarką, todėl atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.

Atsakovas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad Taikos sutartyje pareiškėja ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu, ir pažymi, jog Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus Taikos sutartį, VĮ Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

VĮ Registrų centras, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo pakeitimus, nurodo, kad NŽT nėra subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą išregistruoti teritoriją (nagrinėjamu atveju – teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) ir, tuo labiau, prašymą panaikinti NTR įregistruotą teritoriją viename iš žemės sklypo, patenkančio į šią teritoriją, registrų.

Pažymi, kad registro objektas yra teritorija, kurioje taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, o į šią teritoriją patenkančių žemės sklypų registro įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, jog žemės sklypas patenka į NTR įregistruotą teritoriją. VĮ Registrų centro nuomone, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimu gali būti panaikinta teritorijos speciali žemės naudojimo sąlyga, o ne atskiruose į šią teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus teritoriją, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią teritoriją patenkančių žemės sklypų registro įrašuose.

VĮ Registrų centro nuomone, dalis nutartimi patvirtintų Taikos sutarties sąlygų dėl NŽT įsipareigojimo pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl Žemės sklypo registro įraše 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotos teritorijos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis), prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui, dėl to VĮ Registrų centras, gavęs NŽT prašymą kartu su Taikos sutartimi, galėtų tik išregistruoti Žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytą žymą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nenustatytos aplinkybės, kad Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad tokio turinio Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 15 d. (teisme gautas 2023 m. gruodžio 18 d.) pateikė teismui prašymą netvirtinti Taikos sutarties, kurios projektą jam pateikė NŽT. Šį prašymą AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė reaguodama į tai, kad kitose Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administraciniame teisme) nagrinėjamose bylose, kuriose vertinamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų pakeisti į SAZ patenkančių žemės sklypų kadastro duomenis teisėtumas ir pagrįstumas, kuriose AB „Vilniaus paukštynas“ įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjai ir atsakovas NŽT susitarė ginčus baigti taikiai. AB „Vilniaus paukštynas“ nurodė, kad visos derybos dėl taikos sutarčių sudarymo ir taikos sutarčių sąlygos, susijusios su NŽT sprendimų panaikinimu (pripažinimu netekusiais galios), keitimu ir kt., turi tiesioginę įtaką jos interesams, o planuojamų sudaryti taikos sutarčių sąlygos dėl NŽT sprendimų panaikinimo (pripažinimo netekusiais galios), keitimo ir kt. neabejotinai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir skyrė teismo posėdį 2024 m. vasario 5 d., taip pat įpareigojo pareiškėją ir atsakovą iki 2024 m. sausio 8 d. pateikti nuomonę dėl pateikto
AB „Vilniaus paukštynas“ prieštaravimo (nuomonės / prašymo) dėl taikos sutarties tvirtinimo bei argumentus, paaiškinimus dėl AB „Vilniaus paukštynas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos Taikos sutartyje neaptartos. Atsakovas ir pareiškėja, atitinkamai, 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 18 d. (teisme gautas 2024 m. sausio 19 d.) pateikė savo nuomones dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų klausimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog Taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų dėl AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. gruodžio 15 d. ir 2024 m. sausio 6 d. bei 2024 m. vasario 2 d. procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jog tokia Taikos sutarties sąlyga, kuria šalys sutaria dėl Sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), keitimo ir kt., pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, t. y. teismas motyvuotai neatmetė AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Minėta, kad ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, Taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, taip pat 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

 

                                                                        

                                                                        Ričardas Piličiauskas

 

                                                                        

                                                                        Arūnas Sutkevičius