(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovei A. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovei M. S.,

vertėjai Natalijai Rent,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė A. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 89,13 Eur turtinės žalos atlyginimui, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip teigia ieškovė, 2017 m. pradžioje buvo surengtas balsavimas raštu dėl adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius esančio namo (toliau – ir namas) kieme įrengiamų vaizdo stebėjimo kamerų. Iš dvylikos gyvenamosios paskirties patalpų nuotoliniam filmavimui pritarė septyni savininkai. Pažymėjo, kad ji vaizdo kamerų įrengimui ir stebėjimui nepritarė, aiškiai ir nedviprasmiškai nesutiko būti nuolat stebima. Daugiabučio namo butų savininkų daugumos sprendimu nuo 2017 m. gegužės 11 d. gyvenamojo daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo vykdomas vaizdo stebėjimas. Minėto daugumos sprendimo pagrindu 2017 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Mano sauga“ buvo sudaryta internetinio vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis, name buvo sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros – į vaizdo stebėjimo kamerų lauką pateko įvažiavimas ir išvažiavimas į/iš namo kiemą/kiemo, automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdas buvo filmuojamas nuolat, o vaizdo stebėjimo įrašai saugomi 24 paras. Vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo laukas, pasak siekiančiųjų įmontuoti vaizdo kameras, nustatytas ir suderintas atsižvelgiant į bendrasavininkų priimtą sprendimą ir tikslą apsaugoti transporto priemones nuo vandalizmo, vagysčių ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau pabrėžė, kad nors tikslas buvo apsaugoti transporto priemones nuo galimų nusikalstamų veikų, tačiau vaizdo stebėjimas apėmė ir įėjimą į gyvenamojo daugiabučio namo laiptinę. Tai kėlė nuolatinio stebėjimo jausmą. Ieškovės manymu, tokie atsakovės veiksmai ne tik pažeidė jos teisę į privatumą, bet kartu sukėlė finansinę naštą dėl pareigos atsiskaityti už neteisėtai vykdytą stebėjimą, kuriam, kaip jau minėta, nepritarė nuo pat pradžių. Mano, kad tokių mokesčių našta už įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir iš to vėliau sekantį neteisėtą stebėjimą turėtų tekti tik tiems asmenims, kurie susirinkimo metu sutiko su vaizdo kamerų įrengimu. Ieškovės teigimu, nesutikdama su nuolatiniu stebėjimu ji kartu su kitomis kaimynėmis aktyviai ėmėsi veiksmų savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, taip pat į atsakovę su prieštaravimu dėl jai nustatyto mokesčio. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino skundą konstatuodama, kad buvo pažeista ieškovės ir kitų skundą pareiškusių daugiabučio namo gyventojų privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, įpareigojo atsakovę nutraukti ant namo sumontuotomis vaizdo kameromis vykdomą vaizdo stebėjimą. Nors ir praleidus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos terminą, tačiau vaizdo stebėjimas vaizdo kameromis buvo nutrauktas. Visgi iki to laiko ieškovė privalėjo apmokėti mokestį už vaizdo stebėjimo paslaugas, nors ir nebuvo išreiškusi sutikimo dėl nuolatinio namo kiemo vaizdo stebėjimo vaizdo kameromis.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo vaizdo stebėjimas buvo vykdomas tik gavus daugiabučio namo savininkų sprendimą dėl vaizdo kamerų įrengimo. Vaizdo kamerų įrengimo tikslas buvo apsaugoti transporto priemones nuo vandalizmo, vagysčių ir kitų nusikalstamų veikų atsižvelgiant į pablogėjusią rajono kriminogeninę situaciją. Kadangi kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma pasiekti tų tikslų, kurių pageidavo savininkai, todėl daugumos balsais savininkai priėmė sprendimą vykdyti vaizdo stebėjimą. Vaizdo stebėjimui pritarė 7 savininkai iš 12 gyvenamosios paskirties patalpų savininkų. Tai reiškia, jog buvo gautas daugumos savininkų sprendimas dėl vaizdo kamerų įrengimo. Gavus tokį bendraturčių sprendimą, atsakovė privalėjo jį įvykdyti, nes jis buvo priimtas teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalimi. Taip buvo įgyvendintas CK 4.85 straipsnis, kuris numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimu. Atsakovė pažymėjo, kad iki minėto sprendimo priėmimo, jai nebuvo žinoma apie jokį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą panašioje situacijoje, todėl ji negalėjo numatyti, jog toks savininkų priimtas sprendimas negalės būti toliau vykdomas pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymus. Atsakovė neginčijo pateikto sprendimo ir jį įvykdė, t. y. nutraukė vaizdo stebėjimą. Tačiau, tai negali atleisti ieškovės nuo prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, kurios buvo teiktos savininkų daugumos sprendimu. Atsakovė mokėjo paslaugų teikėjui už daugiabučiam namui teikiamas paslaugas, todėl, jeigu būtų panaikinta prievolė dėl apmokėjimo už faktiškai suteiktas vaizdo stebėjimo paslaugas, susidarytų situacija, jog pati atsakovė patirtų išlaidas, kurios susidarė dėl to, jog patys savininkai priėmė tokį sprendimą, o atsakovė, vadovaudamasi administravimo nuostatais, jį tiesiog įgyvendino. Pažymėjo ir tai, kad jeigu atsakovė būtų nevykdžiusi daugumos savininkų sprendimo, atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas ir už tai jam grėstų administracinė atsakomybė. Atsakovės vertinimu, būtina akcentuoti, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo ieškovė neginčijo, todėl priimtas sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau visiškai neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gyvena dukrai priklausančiame bute, moka už visas butui teikiamas komunalines ir administravimo paslaugas, jokių įsiskolinimų neturi.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, patvirtino, kad tarp ieškovės reikalaujamos atlyginti sumos ir sumos, kurią ji sumokėjo už vaizdo stebėjimo paslaugas, yra vos kelių centų skirtumas. Taip pat patvirtino, kad faktiškai ieškovė yra atsiskaičiusi už jai tenkančią dalį vaizdo stebėjimo paslaugų, įsiskolinimo neturi.

7.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. C. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ieškovė kartu su savo sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad ieškovė moka už butui teikiamas komunalines ir administravimo paslaugas. Liudytojos teigimu, gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini), Vilnius) gyvena ne 12, o 14 savininkų, jokių balsavimo biuletenių dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo nebuvo, jie buvo surašyti atbuline data. Nurodė, kad priimant sprendimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo nebuvo susidariusi balsų dauguma.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.

8.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovės ir atsakovės atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad ieškovė A. B. gyvena jos dukrai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai naudojasi butu ir moka už butui teikiamas komunalines ir administravimo paslaugas (b. l. 94-95). Ieškovei yra išduotas 2019 m. gegužės 23 d. įgaliojimas, kuriuo jai suteikta teisė atstovauti dukrą visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis (b. l. 93). Daugiabučio namo butų savininkų daugumos sprendimu nuo 2017 m. gegužės 11 d. gyvenamojo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo vykdomas vaizdo stebėjimas. Vaizdo stebėjimo kameras namo kieme UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabar - UAB „Mano būstas Vilnius“) užsakymu pagal UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Mano sauga“ 2017 m. gegužės 11 d. sudarytą internetinio vaizdo stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr. MSLT-SUT-17-000765 (toliau – sutartis), 2017 m. gegužės 11 d. įrengė UAB „Mano sauga“. Pagal atsakovės ir UAB „Mano sauga" sudarytą sutartį paslaugos apmokėjimas buvo paskirstytas daugiabučio namo gyventojams, tame tarpe ir butui, kuriame gyvena ieškovė. Ieškovė, nesutikdama su nuolatiniu stebėjimu ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją bei į atsakovę su prieštaravimu dėl jos butui nustatyto mokesčio (b. l. 12, 13, 14). Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 3R-170(2.13-1.) tenkino ieškovės ir kitų pareiškėjų skundą nustatydama, kad skundas pagrįstas bei priimtu nurodymu įpareigojo atsakovę nutraukti ant namo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomą vaizdo stebėjimą (b. l. 16-20). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė vaizdo stebėjimą vaizdo kameromis (b. l. 12). Ieškovė iki vaizdo stebėjimo vaizdo kameromis paslaugų nutraukimo privalėjo apmokėti mokestį pagal minėtą sutartį. Ieškovė jos butui priskaičiuotus mokesčius apmokėjo tinkamai, tačiau niekada nesutiko su sprendimu vaizdo stebėjimo vaizdo kameromis nuolat filmuoti namo kiemą, todėl laikosi pozicijos, kad sumokėtos sumos jai turi būti grąžintos, kaip padaryta žala. Kaip matyti iš ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų sąskaitų, kurių apmokėjimo fakto bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė neginčijo, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo priskaičiuota 73,59 Eur už vaizdo stebėjimo per CSP paslaugas (b. l. 97-109).

9.       Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

10.       CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir panašiai (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

11.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl atsakovės vykdomo vaizdo stebėjimo – ji raštu kreipėsi į pačią atsakovę bei kartu su kitais daugiabučio namo gyventojais į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad į sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauką patenka ne tik kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ir įėjimas į laiptinę, kurioje gyvena ieškovė. Akivaizdu, kad ieškovės teisę į atvaizdą pažeidė vaizdo stebėjimo nukreipimas į laiptinę, ką patvirtino ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, priimdama atsakovei nepalankų sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo nesutikimą būti filmuojama išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl atsakovės priešingi veiksmai vertintini kaip pažeidę ieškovės teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). Atsakovės veiksmais buvo pažeista ne tik siauresnė ieškovės teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtintą EŽTK 8 straipsnyje. Atsakovė, vykdydama vaizdo stebėjimą, nukreiptą į laiptinę, kuria naudojasi ieškovė, neišvengiamai rinko ir papildomą, platesnę nei tik asmens atvaizdas informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai ieškovė išeina iš namų ir grįžta į savo namus, kiek laiko praleidžia namuose, kokie žmonės ir kaip dažnai pas ją lankosi ir panašiai.

12.       Pažymėtina, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

13.       Atsakovė neįrodė, kad kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti gyventojų turtą) buvo proporcingas siekiui riboti ieškovės teisę į privatų gyvenimą. Atsakovė neįrodė visų teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygų. Ieškovė su apmokėjimais už vaizdo stebėjimo paslaugas nesutiko, nors faktiškai sąskaitas ir apmokėjo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimas nebuvo susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t. y. nebuvo būtinas savininkų bendrajai dalinei nuosavybei prižiūrėti. Esant tokiai situacijai, ieškovė, kaip ginčo daugiabučiame name esančio buto naudotoja, neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nebuvo davusi sutikimo.

14.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašoma atlyginti jai 89,13 Eur dydžio turtinę žalą. Kaip matyti iš ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų sąskaitų, kurių apmokėjimo fakto bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė neginčijo, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ieškovei buvo priskaičiuota 73,59 Eur už vaizdo stebėjimo per CSP paslaugas (b. l. 97-109). Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių skirtumą tarp reikalaujamos atlyginti ir 73,59 Eur sumos teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neturi įsiskolinimo už jai priskaičiuotas vaizdo stebėjimo paslaugas.

15.       Atsakovės neteisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidė ieškovės bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti jai padarytą turtinę žalą.

16.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 73,59 Eur turtinės žalos atlyginimui (83 procentai ieškinio reikalavimų).

17.       CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 83 procentų ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 17,00 Eur žyminio mokesčio.

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius (juridinio asmens kodas 121452091) 73,59 Eur (septyniasdešimt tris eurus 59 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė