Baudžiamoji byla Nr. PK-160-865/2012

Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00093-2011-1

                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Agnei Vaičiulytei,

dalyvaujant kaltinamiesiems A. L. ir V. N.,

jų gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,

privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai J. G.,

jos atstovui advokato padėjėjui J. Z.,

vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, deklaruota gyv.vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

n u s t a t ė :

A. L. ir V. N. buvo kaltinami tuo, kad jie 2011 m. liepos 30 d., apie 20 val., J. G. būnant šalia namų, Austėjos g. 22, Vilniuje, pradėjo J. G. įžeidinėti bei šmeižti nepažįstamų asmenų akivaizdoje, o būtent girdint K. V., A. L. ir V. N. keikė J. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vadino vagimi, žyde, aferiste. Tai pat šaukė, kad jos šeima visi sukčiai.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog tą dieną, t.y. 2011 m. liepos 30 d., buvo susitaręs su S. M., kad keis kanalizaciją. Sutarė, kad tas atvažiuos ir atliks visus išmatavimus jo, A. L., ir keturių kaimynų teritorijose. S. M. atvažiavo apie 16.00 val. – 18.00 val. Jie kartu nuėjo pas vieną kaimyną. Jis, A. L.,  parodė, ką reikia daryti. Po to nuėjo pas kitą kaimyną. A. L. pamatė, kaip į jų gyvenamųjų namų teritoriją atvažiavo mašina. Pastoviai pas G. dieną naktį važinėja mašinos, priekabos. Jis, A. L., dėl to rašė skundus. Jis S. M. pasakė, kad tas eitų pas kaimyną, o pats užrašė to automobilio valstybinius numerius. Tas automobilis sustojo, vairuotojas nuėjo spausti skambučio mygtuką. Po to grįžo į mašiną ir pradėjo signalizuoti. Jis, A. L., priėjo ir pasakė: „Ką tu darai, čia gi žmonės gyvena?“. Vairuotojas jam atsakė, jog tai ne jo reikalas. Jis, A. L., pasakė, jog čia gyvenamasis kvartalas ir nereikia garsių signalų. Po to išgirdo, kaip J. G. ant viso kvartalo rėkia, ko jis, A. L., prisikabino prie jų kliento. Jis jau grįžinėjo nuo vairuotojo į savo kiemą. J. G. išėjo į lauką. Jis atsakė J. G., kad jam jau nusibodo jų verslas, kad ji neturi teisės jo vykdyti, jeigu jie, kaimynai, prieštarauja. Pasakė, kad paduos prieš juos, G., skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip pat skųs visus jų klientus. J. G. ėmė su tuo vairuotoju sukinėti ir nuiminėti nuo automobilio bagažinę. J. G. sakė, kad jis, A. L., prisikalbėjo, kad gaus. Jis su J. G. ir tuo vairuotoju kalbėjo rusiškai. Dar sakė, kad ji padidintų algą savo vyrui, kadangi jis neturtingas, nedaug uždirba. Gal dėl to jie ir negali jam, A. L., skolos atiduoti. Toks pokalbis buvo. Iš viso pokalbis užtruko kokias 3 – 4 minutes. Tarp jo ir J. G. buvo gal 15 m atstumas. Jis tuomet stovėjo už savo kiemo tvoros. Pokalbio eigoje priėjo jo, A. L., dukterėčia, taip pat dar buvo jo motina su tėvu, V. N. motina, jie turėjo girdėti jo pokalbį su J. G.. V. N. sakė J. G., kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia jai kišenės ?“ J. G. atsakė, kad: „Ir tu prisikalbėjai“. Geodezininkas S. M. taip pat girdėjo pokalbį. Klientui jis, A. L., paminėjo, kad tas žiūrėtų su kuo susideda, kad čia tokie žmonės, kurie gali apgauti. Iš piktumo gal pasakė, kad jie aferistai ar sukčiai, nes jį, A. L., jie apgavo, jam neatiduoda skolos, bet nėra tikras, ar pasakė šiuos žodžius. Jis su pareiškimu yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo dėl V. G. sukčiavimo. Sukčiai, tie kurie apgaudinėja žmones, suka viską į savo naudą. Taip supranta šią sąvoką. Sukčius ir aferistas - vienodi žodžiai, reiškia tą patį. Jis kaip žmonėms jiems, G., pinigų paskolino, jie jį apgavo, tai kaip juos vadinti? G. ir G. nepripažįsta, kad skolinosi iš jo, A. L., pinigus. Teismas  nustatė, kad paskola suteikta, matosi, kad pinigai perduoti. Jis, A. L., žino, kad J. G. dirba Teisinių, finansinių konsultacijų centre. G. buvo padavę ieškinį prieš jį, A. L., kad pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės. Paprašė atleisti nuo žyminio mokesčio, nes V. G. mažos pajamos. Pateikė dokumentus, pagal kuriuos J. G. yra firmos direktorė. Gauna mažą atlyginimą. Jis, A. L., buvo skundęs G. įmonę. Į savo skundą jis, A. L., gavo atsakymą, kad surado pažeidimų G. firmoje, nustatyti pažeidimai dėl mokesčių. Iš kur dirbs G. sąžiningai? Sąžinės neturi nei vienas, nei kitas. G. dėl paskolintų pinigų sakė, kad pinigų neėmė. O žodis „vagis“, tai reiškia vagis: tas, kuris vagia. Nesakė šio žodžio. Jo lietuvių kalbos žinios prastos. Pokalbio su J. G. metu jis, A. L., nesikeikė. Kalbėjo jis ramiai, buvo blaivus. Jam J. G. atsakinėjo lietuviškai. Pokalbio metu buvo aptartos dvi temos – dėl G. verslo ir dėl skolos jam. Žodžio „žydė“ jis nesakė, nežino, ar G. šeimoje yra žydų. Kai jie su V. G. bendravo, buvo 2008 m., tuomet geri tarp jų santykiai buvo. V. G. pats pasakojo, kad žmona gerą išmokų dydį už dekretines susiveikė. Jis paėmęs paskolą. Įsteigė firmą, dirbo kitoje firmoje. Dokumentai suklastoti. Firmoje dirbo, kuri išvis neegzistuoja. Jis, V. G., pats sakė, kad jam reikia „suktis“. Po aptariamo pokalbio su J. G. jis, A. L., toliau nuėjo savo reikalais užsiiminėti. Meluoti, čia jų, G., darbas. Prieš jį, A. L., daug pareiškimų parašyta, kad jis banditas ir t.t. Apie 30 skundų per šį laiką buvo parašyta iš G. pusės.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. N. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog tą dieną, t.y. liepos 30 d., ji atvažiavo į svečius pas senelius. Tuo metu ji su šeima buvo kitoje kiemo pusėje, jie ilsėjosi, šnekėjosi. Buvo girdėti stiprus automobilio signalas. Buvo apie 18.00 val. Ji pamatė, jog jos dėdė stovi, kalbasi su J. G.. Šalia J. G. buvo, kaip ji suprato, J. G. klientas. Jis nieko nekalbėjo. Jų kieme buvo ji, jos mama, jos vyras, močiutė, senelis. Pokalbis tarp jos dėdės ir J. G. truko 5-7 minutes gal. Ji, V. N., žinojo istoriją apie jos dėdės paskolintus pinigus G. ir tai, kad šie pinigų negrąžino, kad vyksta teismai dėl to, kad jų šeima dėl to pergyvena. Kai atvykdavo pas senelius, ji matydavo kaimynus G., bet su jais nėra bendravusi. Kai jos dėdė pasakė: „Kada grąžinsite paskolintus pinigus?“ Ji pamatė J. G. šypseną. Jai buvo šokas. Ji, V. N., pasakė, kad: „Kaip jums negėda, nejaugi nespaudžia svetimi pinigai kišenės?“ Dar ji pasakė J. G.: „Jūs auginate tris vaikus. Kokį pavyzdį jūs rodote?“ J. G. jai atsakė, kad: „Neaiškink, pati pagimdyk“. Taip pat J. G. pasakė: ,,Kad ir tu dar prisišnekėsi“ ir pradėjo šypsotis. Jos dėdė tą dieną buvo blaivus, jis tuo metu dirbo. S. M. pokalbio metu stovėjo toliau, prie kaimynų. Jos dėdė pokalbio metu nesikeikė, keiksmažodžių ji negirdėjo. Dėdė pasakė jai: „Ai, nekalbėkim su sukčiais, neverta“. Tai nebuvo garsiai pasakyta. J. G. negalėjo girdėti. Jų namuose būdavo kalbama, kaip galima taip elgtis, kad paskolinti pinigai, o G. neatiduoda. Pergyvendavo dėdė dėl visos šios istorijos. G. gi pradėjo tuos teismus, kad negrąžinti tų pinigų. Ji, V. N., net trečias asmuo yra, net negalėjo pagalvoti, kad gali būti įtraukta į konfliktą. Jie viską daro, kad pratęsti bylą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. parodė, kad liepos 30 dieną, apie pusę aštuonių val., jai paskambino vyras, pasakė, kad vienas klientas nori atiduoti bagažinę, kad ji pasitiktų klientą. Ji girdėjo kliento skambutį į duris, tai, jog jis signalizuotų iš mašinos, ji negirdėjo. Reikėjo klientui atidaryti vartus, nes šis buvo sustojęs prie vartų. Jai išėjus iš garažo, atidarius vartus, ji iš kaimynų vidinio kiemo pamatė V. N. ir A. L.. A. L. išėjo į gatvę, kol ji, J. G., padėjo žmogui nuiminėti bagažinę, A. L. šaukė, kad „vagis, aferistų šeima, sukčius“, sakė, kad grąžintų jie skolą. Sukčius tai, kaip kokie apgavikai, nesąžiningi. Vagim vadino. Dėl šitos paskolos A. L. vadino juos vagimi. Jos vyras teigia, kad negavo pinigų, o ji nematė, kad A. L. būtų davęs paskolą. Ji mano, kad čia dėl tos paskolos sukčiai ar aferistai pasakyti A. L. žodžiai buvo. Šie žodžiai jai nuskambėjo kaip keiksmažodžiai. Dar jis ją pavadino žyde, pakeltu tonu pasakė pažiūrėti į jį. Sakė: “Nu, tu žydas, neprapulsi“. Žodis „žydė“ jai buvo įžeidimas, nes jie nesusiję su žydais. V. N. irgi pradėjo rėkti, kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina“. Ji, J. G., priėjo prie kliento, jai buvo nepatogu, atsiprašė, sakė, kad čia pastoviai kartojasi. Išeidinėjo A. L. mama ir dar stovėjo dukra (L. L.). Keiksmažodžių jos atžvilgiu A. L. ir V. N. nevartojo.  Jai, J. G., skaudžiausia buvo, kai pasakė, kad, kokia ji yra motina, kokį pavyzdį vaikams rodo. Toksai kaip klausimas – kaltinimas tai buvo. Ji, J. G. šypsojosi pokalbio metu, nešaukė. Matėsi iš A. L. elgesio, kad jis neblaivus, tonas jo buvo grasinantis, tarp jų buvo gal 30 m atstumas. Ji, J. G., pabijojo, manė, gal nesivaldo. Pasakė, kad tas nusiramintų, kad išsiblaivęs ateitų pasikalbėti su jos vyru, kad jos vyro dabar nėra namuose. S. M. pokalbio metu ji nematė, tačiau matė, kad teritorijoje tą dieną kažkas atliko matavimus. Ji nieko nesakydama, su K. V. nunešė bagažinę į garažą. A. L. šūkavo, nuėjęs į kiemą fotografavo, filmavo, sakė, kad priduos juos mokesčių inspekcijai. Ji atsiprašė žmogaus, klientas ją suprato. Sakė nesinervinti. Ji mąstė, ką galvoja klientas, jai buvo nepatogu prieš klientą. Ji paskambino savo vyrui, pasakė, kokia situacija. Vyras pasakė, kad ji skambintų policijai. Ji paklausė K. V., ar šis galės paliudyti, jeigu kas. Mokesčių inspekcija jų firmoje yra atlikusi tyrimą. Yra surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolai V. G. dėl registracijos žurnalo nebuvimo ir pinigų paėmimų kvitų. A. L. prieš jų šeimą prirašęs daug skundų, ji nesigilina į juos. Dėl 1 Lt civilinio ieškinio gali pasakyti, kad jai čia ne pinigų reikia, o tiesiog ramiai gyventi, ramybės. Vieną litą simboliškai nurodo ieškinyje. Po šio incidento jos vyras skambino policijai. Jis iš Šiaulių paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Policijos pareigūnai atvažiuoja tokiu momentu, kai vyksta konfliktai. Ji norėjo surašyti skundą. Nežino, ką vyras pasakė paskambinęs į policiją. Neprisimena, kelintą valandą grįžo vyras namo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. parodė, jog atvykęs išsinuomoti kelionei reikalingų daiktų susitiko su šia moterimi (J. G.), jos kaimynai garsiai reiškė savo nuomonę, komentarai prasidėjo tik jam vienam dar esant, nes iš pradžių namo šeimininkės nebuvo. Jis skambino J. G. į namus, kad kažkas išeitų į kiemą, nes telefono neturėjo. Automobilio signalo nespaudė. Jo atžvilgiu gan grasinantys komentarai buvo iš L. pusės, kad jei jis bendraus su J. G., dievas jį nubaus. Iš šono svetimam žmogui, kaip jam šiuo atveju, tai pasirodė labai keista. Tada pasirodė šeimininkė (J. G.) ir prasidėjo žodžiai jos šeimos atžvilgiu. Tiksliai žodžių jis nepamena, bet grasino kažkokiomis bausmėmis, kažkokiu skundu, nepamena tiksliai žodžių, kadangi tai buvo seniai. Vyras, A. L., šnekėjo daugiau, dar moterį jis prisimena buvusią. Buvo aštrūs keiksmažodžiai, bet jų nepamena. Jis buvo savo parodymus davęs policijos nuovadoje, tai ten gal daugiau parašyta, nes dabar jau nemažai laiko praėję nuo to įvykio, nelabai ką atsimena. Jis buvo žmogus iš pašalies, tai neįsidėmėjo, ką jie ten šnekėjo. Nukentėjusiąją du kartus anksčiau buvo matęs, nes iš jos įmonės yra nuomavęsis daiktą. Prieš metus su jos vyru bendravo, o tą kartą su ja. Nepamena tikslaus laiko, kelintą valandą tą dieną jis nuvažiavo pas J. G., jei prieš pasiimant nuomojamą daiktą, tai turėjo būti anksti ryte 8-9 val., o jei grąžinant daiktą, tai kažkada vakare, gal apie 5-8 val. vakaro. S. G. kaimynų buvo nelabai koks. Toje teritorijoje daugiau nieko nebūdingo nebuvo. Nedidelis atstumas tarp kaimynų namų, gal 100 m. panašiai. Iš kaimynų pusės jie buvo du, tiksliai nepamena, bet gal ir trečias žmogus buvo, visi šnekėjo. Žodžių tikrai nepakartos. Neprisimena, kad kas nors būtų matavęs teritoriją. J. G. į kaimynų išpuolį reagavo ramiai, nekreipė dėmesio į juos. Pašalinių žmonių nebuvo, jis nematė. Jam po incidento J. G. pasakė nekreipti dėmesio, nes tai sena problema, ir kad viskas baigsis, kaip dabar ir yra (teismu). Kol ėmė jie su J. G. bagažinę ir vyko tas pokalbis tarp kaimynų. Sunku vienam buvo nuimti bagažinę, todėl abu ir ėmė. Nukentėjusioji J. G. atrodė tikrai įžeista. Jo įspūdžio apie J. G. kaimynai nepakeitė, nes dar iki susitinkant su Jolita, jis jau pats sulaukė neigiamų žodžių iš kaimynų pusės savo atžvilgiu. Įtaria, kad kaltinamieji tuo metu buvo neblaivios būsenos, vyras tai tikrai, ir moteris panašiai atrodė. Nukentėjusioji buvo blaivi. Tyrimo metu su pareigūnais bendravo vieną kartą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, jog tą dieną dirbo A. L. namų teritorijoje. J. G. matė pirmąkart. A. L. yra jų užsakovas, savo įmonėje dirba jis, S. M., darbų vadovu. Su A. L. bendrauja nuo 2007 m. Jų įmonė teikia geodezines paslaugas, projektavimo paslaugas. Taigi, jis, S. M., tą dieną matavo, darė geodezinius vandentiekio ir kanalizacijos matavimus 4 ar 6 užsakovams. A. L. padėjo jam prietaisus nešioti, reikėjo šulinius atidaryti. Iki kažkurio namo kažkokia mašina atvažiavo, pradėjo signalinti. Jis, S. M., paėjo toliau, A. L. stovėjo už tvoros. Jie ten kalbėjosi. Jis, S. M., buvo toliau, negirdėjo, ką jie ten kalbėjosi. Rusiškai A. L. kalbėjo, truputį lietuviškai. Sakė, kad kažkokias skolas turėjo, kad jie grąžintų, tai galima gyventi būtų. Pokalbis truko gal 5 minutes. J. G. klientas kažkokią bagažinę nukrovė ir išvažiavo. Šis žmogus, A. L., pokalbio metu buvo gatvėje, vienas buvo. Aplink jį nematė kitų. Jis, S. M., matavo gatvėje, ne kieme, nežiūrėjo, kas kur gyvena. J. G. buvo prie vartelių. Jie po pokalbio išsiskyrė. Keiksmažodžių iš vyriškio pusės nebuvo, nes jo vaikas netoli jo, S. M., stovėjo. Išgėręs nebuvo A. L.. Šeštadienis atrodo buvo. Gal apie 11-12 valandą atvažiavo jis, S. M., į šią teritoriją. Apie 18.00 val. išvažiavo, pokalbis apie 17.00 valandą galėjo būti. Jis, S. M., negirdėjo kad būtų A. L. sakęs žodžius: „aferistė, vagis, žydė“. Neįžeidinėjo A. L. kaimynės. Sakė kažką, kad jie atiduotų skolą, tai viskas būtų gerai, susitaikytų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. L. parodė, jog A. L. yra jos vyro brolis, o V. A. yra jos dukra. Tą dieną atvažiavo pas kaimynus mašina, pradėjo signalinti. Apie 18.00 val. vakaro buvo. A. L. priėjo prie vairuotojo, paklausė, kodėl signalina. Vairuotojas nustojo signalinti. Niekas nesipyko to pokalbio metu. Ten net triukšmo  nebuvo. Jų, L., kiemo teritorijoje buvo Vitalijos vyras, jos, L. L., jaunesnysis sūnus, senelis su senele. Ji, L. L., stovėjo šalia savo dukters. Niekas J. G. neužgavo, nepažemino. A. L. kalbėjo rusiškai. Apibūdinimų nebuvo. Niekas nesakė žodžių „aferistė“, negirdėjo ji tokio žodžio. Pokalbis greitai baigėsi. Iki galo pokalbį ji girdėjo. A. L. pasakė J. G.,  kad reikėtų didesnę algą vyrui mokėti, kad skolą atiduotų. Nieko jie ten daugiau nekalbėjo. Klientas buvo prie mašinos, stovėjo. Geodezistas matavo, gal po valandos išvažiavo. Geodezistas su sūnumi buvo. Jos dukra tik pasakė J. G.: „Ar pinigai svetimi nespaudžia kišenės?“ Kad V. N. keiktųsi prie jos, motinos, nėra to buvę. Tiksliai ji, L. L. pamena, ką jos dukra pasakė. Ji dukrai dar pasakė, kad gana, su niekuo nereikia bartis ir ji užtilo. J. G. pasakė, kad: „tu dar gausi“, tik nežino ji, L. L., kam ji pasakė, ar jos dukrai, ar broliui. J. G. su pykčiu kalbėjo. Vitalija ir Andrejus ramiai kalbėjo. Konfliktu negalima pavadinti šito pokalbio. Paprasčiausia apsižodžiavo ir viskas. Su J. G. jai pačiai netenka bendrauti. Ji žino, kad jie, G., skolingi A. L. pinigų. Andrejus tą dieną blaivus buvo. G. kažkokiu bizniu užsiiminėja, ėmė tą vakarą nuo automobilio J. G. su klientu kažkokią tai bagažinę ar ją uždėdinėjo. Klientas su bagažu išvažiavo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. N. parodė, jog įvykio metu jis buvo už namo prie baseino. Buvo apie 18.00 val. vakaro, gal savaitgalis. Daug ko nepamena. Pamena jo žmonos žodžius. V. N. sakė: „Kaip jums negėda, ar svetimi pinigai kišenės nespaudžia, kokį pavyzdį rodo savo vaikams?“. Žmonos žodžius aiškiai prisimena, nes dar pagalvojo tuomet, kad žmona teisingai sako tos, J. G., atžvilgiu. Kieme buvo V. N. motina, tai V. N. tikrai nesikeikė, per keturis metus jis negirdėjo, kad prie mamos ji nusikeiktų. J. G. jis nematė. Nežino, ar A. L. buvo išgėręs ar ne. J. G. kliento mašinos signalo jis negirdėjo. Jis žino, kad tęsiasi konfliktas dėl pinigų, kad buvo paskolinta G. pinigų, o šie neatidavė ir nepripažįsta skolos.

Iš Vilniaus apskrities VPK 2012-01-17 rašto matyti, jog 2011-07-30, 20.51 val., iš telefono 867423505 pagalbos telefonu bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad Vilniuje, Austėjos g. konfliktas su kaimynu, kuris įžeidinėja. Pranešimas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre (b.l. 57).

              Iš byloje esančio 2011-08-22 J. G. skundo matyti, kad jame ji nurodė, jog A. L. bei jo žmona T. L. pastoviai šaukia, įžeidinėja ją ir jos vyrą jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Rodo įvairius gestus, kumštį bei vartoja necenzūrinius žodžius, kas baugina vaikus. Dukrą K. G. baugina toks jo elgesys. Vaikas bijo dėl to išeiti iš namų, eidama gatve jaučiasi nesaugiai bijodama sutikti A. L. bei jo žmoną T. L.. Matydamas ją, J. G., sėdint automobilyje prie namo ant gatvės chuliganiškai vairuoja, t.y. važiuoja dideliu greičiu, specialiai kuo arčiau automobilio bando užkliudyti (b.l. 3).

Iš byloje esančio 2001-06-08 A. L. pareiškimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai matyti, jog A. L. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį  ir 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, jog jis, A. L. 2009 m. kovo 3 d. V. G. paskolino 11 000 EUR, o šis jam skolos negrąžino (b.l. 47-48).  Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2001-06-15 rašto matyti, jog šis A. L. pareiškimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas ir persiųstas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui (b.l. 49), kurioje pradėtas pagal pareiškimą ikiteisminis tyrimas (b.l. 50).

Iš 2011-03-29 V. G. rašto matyti, jog šis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą A. L. atžvilgiu dėl sukčiavimo (b.l. 51). Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2011-04-29 nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. G. pareiškimą (b.l. 52).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimo matyti, jog atmestas V. G. ieškinys atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia (b.l. 53-55).

Iš 2011-11-18 J. G. rašto Vilniaus miesto 1 PK matyti, jog pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A. L. ir T. L. dėl pastovaus įžeidinėjimo, šmeižimo, gąsdinimo, grasinimo susidoroti (b.l. 112).

Iš 2011-12-22 V. G. pareiškimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui matyti, jog pareiškėjas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. L. ir T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį (b.l. 113-114).

  Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Privati kaltintoja J. G. kaltina A. L. ir V. N., jog šie 2011 m. liepos 30 d., apie 20 val., J. G. būnant šalia namų, Austėjos g. 22, Vilniuje, pradėjo J. G. įžeidinėti bei šmeižti nepažįstamų asmenų akivaizdoje, o būtent girdint K. V., A. L. ir V. N. keikė J. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vadino vagimi, žyde, aferiste. Tai pat šaukė, kad jos šeima visi sukčiai. Kaltinamieji kaltinami dviejų nusikalstamų veikų padarymu – tiek įžeidimu, tiek šmeižimu. Pažymėtina, jog šmeižimo ir įžeidimo nusikalstamų veikų sudėtys skiriasi, nors jų objektas yra tas pats – asmens orumas ir garbė. Šmeižimo atveju paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie asmenį, t.y. nurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys asmenį, kurie neatitinka tikrovės. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog kaltinamieji būtų padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamieji A. L. ir V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal susiformavusią ir taikomą teismų praktiką įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005). Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Nukentėjusioji J. G. teigė, jog kaltinamasis A. L. šaukė, kad ji yra „vagis, aferistų šeima, sukčius“, sakė, kad grąžintų jie, G., skolą. Sukčius ji supranta šią sąvoką tai, kaip kokie apgavikai, nesąžiningi. Vagimi ją vadino. Dėl šitos paskolos A. L. vadino juos vagimi. Jos, J. G.,  vyras teigia, kad negavo iš A. L. pinigų, o ji nematė, kad A. L. būtų davęs paskolą. Ji mano, kad čia dėl tos paskolos „sukčiai“ ar „aferistai“ pasakyti A. L. žodžiai buvo. Šie žodžiai jai nuskambėjo kaip keiksmažodžiai. Dar jis ją pavadino žyde, pakeltu tonu pasakė pažiūrėti į jį. Sakė: “Nu, tu žydas, neprapulsi“. Žodis „žydė“ jai buvo įžeidimas, nes jie nesusiję su žydais. V. N. irgi pradėjo rėkti, kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina?“. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamieji A. L. ir V. N., tiek nuketėjusioji J. G. akcentavo susidariusią konfliktinę situaciją tarp jų, kaimynų. Buvo pateikti dokumentai, jų kopijos, liudijantys apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, teismo procesus. Iš byloje esančio 2011-08-22 J. G. skundo matyti, kad jame ji nurodė, jog A. L. bei jo žmona T. L. pastoviai šaukia, įžeidinėja ją ir jos vyrą jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Iš byloje esančio 2001-06-08 A. L. pareiškimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai matyti, jog A. L. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį  ir 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, jog jis, A. L. 2009 m. kovo 3 d. V. G. paskolino 11 000 EUR, o šis jam skolos negrąžino.  Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto matyti, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas pradėtas. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimo matyti, jog atmestas V. G. ieškinys atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš 2011-11-18 J. G. rašto Vilniaus miesto 1 PK matyti, jog pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš A. L. ir T. L. dėl pastovaus įžeidinėjimo, šmeižimo, gąsdinimo, grasinimo susidoroti. Iš 2011-12-22 V. G. pareiškimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui matyti, jog pareiškėjas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. L. ir T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusioji parodė, jog kilęs konfliktas tarp jų yra išdava to, kad, kaip teigia kaltinamieji, G. L. paskolino pinigų, o šie neatidavė, ir kaip teigia nukentėjusioji, L. neteisingai nurodo, jog jiems paskolinę pinigų, to nebuvo. Privati kaltintoja skunde nurodė, jog A. L. ir V. N. girdint K. V., keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji  parodė, jog nesikeikė nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusioji taip pat parodė, jog kaltinamieji keiksmažodžių nevartojo, liudytojai teigė, jog negirdėjo, kad A. L. ar V. N. būtų keikęsi nukentėjusiosios atžvilgiu. Iš kaltinamųjų A. L., V. N. parodymų, nukentėjusiosios J. G. parodymų, liudytojų L. L., J. N. parodymų matyti, jog V. N. pasakė tik šiuos žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu: „Kaip jums negėda, nejaugi nespaudžia svetimi pinigai kišenės?“ ir „Jūs auginate tris vaikus. Kokį pavyzdį jūs rodote?“ Kaip matyti šie žodžiai nesudaro įžeidimo sudėties, suformuluoti kaip klausimas. Nenustačius byloje aplinkybių, jog kaltinamoji V. N. būtų pasakiusi dar kokius nors žodžius, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji J. G. parodė, jog kaltinamasis A. L. jos atžvilgiu pasakė žodžius „vagis“, ‚žydė“, ‚aferistė“, „sukčiai“. Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje neigė pasakęs žodį „vagis“ bei žodį „žydė“, ar pasakė žodį „aferistė“, „sukčiai“ neprisiminė, nebuvo tikras. Kaltinamoji V. N. parodė, jog A. L. pasakė jai: „Ai, nekalbėkim su sukčiais, neverta“. Tai nebuvo garsiai pasakyta. J. G. negalėjo girdėti. Jų namuose būdavo kalbama, kaip galima taip elgtis, kad paskolinti pinigai, o G. neatiduoda. Pergyvendavo dėdė dėl visos šios istorijos. G. gi pradėjo tuos teismus, kad negrąžinti tų pinigų. Liudytojas K. V. parodė, jog ką pasakė kaltinamieji, tikslių žodžių jis neprisimena, kalbėjo daugiau A. L., grasino kažkokiomis bausmėmis, kažkokiu skundu, nepamena tiksliai žodžių, kadangi tai buvo seniai. Liudytojas K. V. nurodė, jog buvo pasakyti iš kaltinamųjų pusės aštrūs keiksmažodžiai, bet jų nepamena. Liudytoja L. L. parodė, jog niekas J. G. neužgavo, nepažemino. A. L. kalbėjo rusiškai. Apibūdinimų nebuvo. Niekas nesakė žodžių „aferistė“, negirdėjo ji tokio žodžio.  Pokalbis greit baigėsi. A. L. pasakė J. G.,  kad reiktų didesnę algą vyrui mokėti, kad skolą atiduotų. Pažymėtina, kad žodis „žydė“, jei jis ir būtų buvęs pasakytas, nesudaro įžeidimo sudėties. Kiekviena tauta vertintina ir gerbtina, pavadinimas žmogaus žydu, rusu, lietuviu ar lenku gali kilti ir iš suklydimo, jeigu po to pasirodo, kad tas žmogus nėra tos tautos atstovas (suklaidinti gali plaukų spalva, kt.), tačiau toks suklydimas nesudaro, kaip minėta, įžeidimo. Dėl kitų žodžių - pats kaltinamasis A. L. parodė, jog galbūt, bet nėra tikras, pavadino nukentėjusiąją aferiste ar jų šeimą sukčiais. Yra pasipiktinęs kaimynais, nes šie neatidavė jam skolos. Prašęs Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. sukčiavimo, tyrimas pradėtas. Paskolos sutartis tikra, nenuginčyta, įrodo faktą, kad pinigų jis paskolino, o G. jų negražino. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog A. L. ją pavadino aferiste ir juos, G., sukčiais, būtent, dėl minimos paskolos. Jos vyras teigia, kad negavo pinigų, o ji nematė, kad A. L. būtų davęs paskolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. yra surašęs pareiškimą dėl sukčiavimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iš kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, baudžiamosios bylos medžiagos, tarp G. ir L. šeimų vyksta pastovūs kivirčai, ikiteisminiai, teisminiai procesai. Nukentėjusioji teigė, jog ji įsižeidė, ją labiausiai įžeidė frazė, „kokia ji motina“, jautėsi pažeminta prieš klientą K. V.. Liudytojas K. V. parodė, jog kaimynų kivirčas jo nuomonės apie J. G. nepakeitė. Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad besitęsiančio konflikto metu buvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie būtų tiek pavojingi, kad siektų baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (t.y. kraštutinė) priemonė, taikoma už nusikalstamų veikų padarymą. Jos pagalba negali būti sprendžiami civilinio pobūdžio ginčai, taip pat ir kilę konfliktai tarp fizinių asmenų, šeimyninio pobūdžio nesutarimai, kaimynų nesutarimai.

Taigi, kaltinamasis A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1 Lt neturtinę žalą. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Nukentėjusioji J. G. prašo priteisti iš kaltinamųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pinigų paėmimo kvitų matyti, jog J. G. sumokėjo advokato padėjėjui J. Z. 1500 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 6, 117). Kadangi kaltinamieji išteisintini, nukentėjusiosios J. G. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų, atmestinas. Kaltinamieji A. L. ir V. N. taip pat prašo priteisti iš nukentėjusiosios J. G. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, jog A. L. sumokėjo advokatei Indrei Panavaitei 1400 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 118). Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nuketėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, jog kaltinamoji V. N. turėjo atvykti į procesą iš užsienio, kur šiuo metu gyvena ir dirba, į nukentėjusiosios padėtį – susituokusi, abu su vyru turi darbą, pastovias pajamas, į tai, jog nukentėjusioji nėra teisininkė, pilnai negali teisiškai įvertinti, yra, nėra nusikalstamų veikų sudėčių, faktus dėl keiksmažodžių nurodė neteisingai, pati paneigė teisiamajame posėdyje šią skundo dalį, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kaltinamųjų prašymas dėl turėtų proceso išlaidų, t.y. 1400 Lt, tenkintinas iš dalies, t.y. iš nukentėjusiosios išieškotina 700 Lt proceso išlaidų A. L. ir V. N. naudai.

Kaltinamajai V. N. taikyta kardomoji priemonė – dokumento - asmens tapatybės kortelės Nr. 12246599 - paėmimas, naikintina. Dokumentas V. N. gražintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

išteisinti  A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

išteisinti V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės 1 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsniu, atmesti nukentėjusiosios J. G. prašymą dėl proceso išlaidų, t.y. 1500 Lt išieškojimo iš A. L. ir V. N..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, A. L. ir V. N. prašymą dėl proceso išlaidų, t.y. 1400 Lt išieškojimo iš nukentėjusiosios J. G. tenkinti iš dalies ir išieškoti A. L. ir V. N. naudai lygiomis dalimis 700 Lt iš nukentėjusiosios J. G..

Panaikinti V. N. taikytą kardomąją priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12246599 - paėmimą. Dokumentą V. N. gražinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Irma Randakevičienė