Civilinė byla Nr. e2-1049-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00089-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus M. N. (M. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties dalies, kuria patikslintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jodilė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –  UAB) „Jodilė“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Pilkoji kopa“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Jodilė“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

2.       Nemokumo administratorė 2023 m. spalio 10 d. pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. iš kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) buvo gautas raštas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Jodilė“ kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma patikslinti kreditorės VSDFV Panevėžio skyriaus finansinį reikalavimą, nes pagal gautą prašymą ir Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą buvo patikslinti apdraustojo M. N. duomenys. LUAB „Jodilė“ įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui padidėjo nuo 4 921,72 Eur (4 762,61 Eur draudimo įmokos ir 159,11 Eur delspinigių) iki 5 178,09 Eur (5 005,78 Eur įmokos ir 172,31 Eur delspinigių). Nemokumo administratorė nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. iš kreditorės VSDFV Kauno skyriaus buvo gauta 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažyma (suvestinė) Nr. GF_PZE-613 apie priskaičiuotas (išmokėtas) išmokas iš Garantinio fondo. Iš pažymos nustatyta, kad LUAB „Jodilė“ pirmosios eilės kreditoriui bei buvusiam bendrovės darbuotojui M. N. priskaičiuota 1 701,43 Eur Garantinio fondo išmoka, tokiu būdu pilnai patenkinant jo pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą.

      II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi patikslino patvirtintą LUAB „Jodilė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, padidindamas pirmosios eilės kreditorės VSDFV Panevėžio skyriaus finansinį reikalavimą iki 5 178,09 Eur (5 005,78 Eur įmokos ir 172,31 Eur delspinigių) bei sumažindama kreditoriaus M. N. pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą 1 701,43 Eur dydžiu ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė VSDFV Kauno skyrių su 1 701,43 Eur finansiniu reikalavimu.

4.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsniu, kuris numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

5.       Teismas pripažino, kad nemokumo administratorės teismui pateiktų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų dydžiai detalizuoti, jie pripažinti nemokumo administratorės, pagrįsti byloje esančiais dokumentais, todėl juos patvirtino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Kreditorius M. N. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria jo finansinis reikalavimas sumažintas ir į kreditorių sąrašą įtraukta nauja kreditorė VSDFV Kauno skyrius su 1 701,43 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Kartu su nemokumo administratorės pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu tikslinti LUAB „Jodilė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą buvo pateikta VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažyma (suvestinė) Nr. GF_PZE-613 apie priskaičiuotas (išmokėtas) išmokas iš Garantinio fondo, kurioje nurodyta, kad apeliantui, kaip LUAB „Jodilė“ pirmosios eilės kreditoriui bei buvusiam darbuotojui, išmokėta 1 701,43 Eur, tokiu būdu pilnai patenkinant jo pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą.

6.2.                      Nurodė, kad apeliantas banko sąskaitos Lietuvos Respublikoje neturi, o pinigai į jo atstovės banko depozitinę sąskaitą nėra pervesti. Atsakyme į apelianto atstovės paklausimą kreditorė VSDFV Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad pinigai apeliantui nurodyti 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje nėra išmokėti, todėl apelianto reikalavimas negalėjo būti sumažintas, nes jis nurodytų pinigų iš kreditorės VSDFV Kauno skyriaus negavo.

7.       LUAB „Jodilė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Pilkoji kopa“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

7.1.                      Pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas) 8 straipsnio 6 dalį patvirtinta darbuotojų finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo priskaičiuotų mokėti išmokų suma. Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio.

7.2.                      Nemokumo administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais įtraukia Garantinio fondo administratorių, t. y. VSDFV Kauno skyrių į bendrovės kreditorių sąrašą. Pagal Garantinio fondo nuostatų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ 19 ir 191 punktus apie priimtą sprendimą darbuotojams priskaičiuotų mokėti išmokų iš Garantinio fondo sumas ir dėl pasikeitusių kreditorinių finansinių reikalavimų tvirtinti teismui, nurodant darbuotojo, kuriam buvo priskaičiuotos mokėti išmokos, vardą, pavardę ir priskaičiuotos išmokos iš Garantinio fondo dydį nemokumo administratorius informuojamas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS).

7.3.                      Nemokumo administratorius, gavęs nurodytą informaciją, JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl įgalioto teritorinio skyriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą.

7.4.                      Nurodyti teisės aktai nustato pareigą, priskaičiavus (nors lėšos darbuotojui ir nėra išmokėtos) Garantinio fondo administratoriui darbuotojui išmoką ir gavus prašymą kreiptis į teismą dėl įgalioto teritorinio skyriaus įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą, kadangi, Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš bendrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sumažintas kreditoriaus M. N. pirmuoju etapu tenkinamas finansinis reikalavimas 1 701,43 Eur dydžiu ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė VSDFV Kauno skyrius su 1 701,43 Eur finansiniu reikalavimu LUAB „Jodilė“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė jo atstovės 2023 m. rugsėjo  22 d. užklausimą ir VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (9.59E)DV_S-63903 į pateiktą užklausimą. Šiuos dokumentus apeliantas prašo pridėti prie bylos.

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apelianto pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų teisingumo nustatymo, apelianto pateiktus naujus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

14.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos sudarė pirmosios eilės kreditorių: apelianto 7 094,74 Eur (1 701,43 Eur pirmuoju etapu tenkinamas ir 5 393,31 Eur antruoju etapu tenkinamas) finansinis reikalavimas; VSDFV Klaipėdos skyriaus 4 921,72 Eur (4 762,61 Eur pirmuoju etapu tenkinamas ir 159,11 Eur antruoju etapu tenkinamas) finansinis reikalavimas; antrosios eilės kreditorių: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 870,78 Eur antruoju etapu tenkinamas finansinis reikalavimas ir akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ 1 337,18 Eur pirmuoju etapu tenkinamas finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi patikslino patvirtintą LUAB „Jodilė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, padidindamas pirmosios eilės kreditorės VSDFV Panevėžio skyriaus finansinį reikalavimą iki 5 178,09 Eur (5 005,78 Eur įmokos ir 172,31 Eur delspinigių) bei sumažindamas kreditoriaus M. N. pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą 1 701,43 Eur dydžiu ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė VSDFV Kauno skyrių su 1 701,43 Eur finansiniu reikalavimu.

15.       Byloje nustatyta, kad apelianto ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patikslinti, remiantis VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. suvestine pažyma Nr. GF_PZE-613 apie priskaičiuotas (išmokėtas) išmokas iš Garantinio fondo. Šia pažyma VSDFV Kauno skyrius informavo nemokumo administratorę, kad LUAB „Jodilė“ pirmosios eilės kreditoriui bei buvusiam darbuotojui M. N. priskaičiuota 1 701,43 Eur Garantinio fondo išmoka, tokiu būdu pilnai patenkinant jo pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą.

Dėl apelianto ginčijamų finansinių reikalavimų

16.       Likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalis kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas.

17.       Teismų praktikoje dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

18.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

19.       Patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai nemokumo procese gali būti tikslinami. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako finansinių reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą finansinį reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, jis turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba įtraukti (išbraukti) kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1371-798/2020).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.

21.       Teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018). Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kurie taip pat priskiriami nedispozityvių bylų kategorijai, tad bendrieji civilinio proceso teisės dispozityvumo ir rungimosi principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

22.       JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartyje dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą. 

23.       Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (suvestinė 2016 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. XII-2604 redakcija su vėlesniais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2023 m. liepos 2 d.) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos, atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus. To paties įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad patvirtinta darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo priskaičiuotų mokėti išmokų suma, o administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Nemokumo administratorius Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais įtraukia administratorių į darbdavio kreditorių sąrašą ir šie reikalavimai tenkinami JANĮ nustatyta tvarka.

24.       Iš byloje pateiktos VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. suvestinės pažymos Nr. GF_PZE-613 apie priskaičiuotas (išmokėtas) išmokas iš Garantinio fondo matyti, kad LUAB „Jodilė“ pirmosios eilės kreditoriui bei buvusiam darbuotojui M. N. priskaičiuota 1 701,43 Eur Garantinio fondo išmoka. Todėl, atitinkamai 2023 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, sumažinant bendrovės buvusio darbuotojo M. N. finansinių reikalavimų dalį, kurioje jam buvo apskaičiuota Garantinio fondo išmoka (1 701,43 Eur), į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1 701,43 Eur finansinį reikalavimą (Garantinio fondo apskaičiuotų lėšų apimtimi). Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą patenkino.

25.       Apeliantas ginčija minėtus kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimus, argumentuodamas tuo, kad jo finansinis reikalavimas nėra pasikeitęs, kadangi jis negavo išmokos iš Garantinio fondo lėšų; nurodo, jog banko sąskaitos Lietuvos Respublikoje neturi, o pinigai į jo atstovės (advokatės) banko depozitinę sąskaitą nėra pervesti. 

26.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį patvirtinta darbuotojų finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo priskaičiuotų mokėti išmokų dydžiu; Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Tuo tarpu, Garantinio fondo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais administratorius apskaičiuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas išmokas, nuo jų apskaičiuotas mokesčių, nurodytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), sumas ir priima sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo ir išmokėjimo. Jeigu išmokos iš Garantinio fondo pervedamos į darbuotojų asmenines sąskaitas ne Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įregistruotose kredito įstaigose (jų filialuose), su šių išmokų pervedimu susijusios išlaidos atlyginamos iš jų gavėjams skirtų išmokų iš Garantinio fondo (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, įstatymas neriboja Garantinio fondo priskaičiuotas darbuotojui mokėtinas išmokų sumas gauti tik Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, priešingai, šios išmokos gali būti pervedamos ir į kitose užsienio valstybėse esančias darbuotojų asmenines banko sąskaitas.

27.       VSDFV Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 28 d. rašte neginčija, kad pinigai, nurodyti 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje, apeliantui nėra išmokėti, tačiau iš paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog, viena vertus, darbuotojų finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, sumos mažinimas yra siejamas su Garantinio fondo priskaičiuota darbuotojui mokėtina išmokų suma, o ne su jos faktiniu išmokėjimu. Kita vertus, apeliantui Garantinio fondo priskaičiuota išmoka nėra išmokėta vien dėl to, kad apeliantas nėra nurodęs savo asmeninės banko sąskaitos, kuri, kaip minėta šios nutarties 26 punkte, nebūtinai turi būti atidaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotoje kredito įstaigoje, į kurią šie pinigai turėtų būti pervesti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui Garantinio fondo priskaičiuota mokėtina išmoka pagrįstai nebuvo pervesta ir į jo atstovės depozitinę sąskaitą, nes apeliantas atstovei nesuteikė teisės jo vardu gauti jam priklausančias išmokas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nemokumo administratorės prašymą ir patikslino kreditorių patvirtintus finansinius reikalavimus apelianto ginčijama finansinių reikalavimų dalimi.

Dėl bylos procesinės baigties ir patirtų bylinėjimosi išlaidų

28.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista. 

29.       Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Gintaras Pečiulis

         Asta Radzevičienė

                                                                                                 Neringa Švedienė