Civilinės bylos numeris e2A-769-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-43033-2017-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Bujokaitės ir Žilvino Terebeizos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Transporte“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovei draudimo akcinei bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 15640,55 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Transporto parko KASKO draudimo sutartį Nr. TP-2016/05-31, kurios 6.1.4. punkte numatyta 1450,00 Eur išskaita. Šia Sutartimi, galiojančia iki 2017 m. gegužės 30 d. apdraustos ieškovei nuosavybes teise priklausančių ar eksploatuojamų išperkamosios/ilgalaikės veiklos nuomos pagrindu sausumos transporto priemonių, nurodytų Sutarties draudimo liudijime Nr. 1, savanoriškojo draudimo nuo visų rizikų paslaugos. Liudijimo 77 eilėje numatyta, kad apdrausta sausumos transporto priemonė MB Actors Mega valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 24 d. ieškovo vilkikas buvo sukabintas su puspriekabe valst. Nr. ST0 639H. Vairuotojas M. V., Prancuzijoje, Lyono mieste, dėl kritulių esant slidžiai kelio dangai ir todėl transporto priemonei praradus stabilumą, posūkyje įvažiuojant į pagrindinio kelio dalį, ties vilkiko ir puspriekabės sujungimu, kryptingai posūkyje įstrižai (skersai) susikirto. Įvykio metu apgadinta tik ieškovo transporto priemonė. Vilkikas buvo remontuotas UAB „Lavekta“ ir UAB „Silberauto“, remonto/apžiūros darbų suma - 22849,57 Eur. Atsakovas atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos. Ieškovė ir vairuotojas patvirtino, kad pakeleivingų automobilių vairuotojų pagalba naudojantis jų mobilaus telefonų ryšiu, policija buvo kviesta du kartus ir abu kartus ji patvirtino neatvyksianti, nes nesugadintas kito asmens turtas ir nėra sužeistų žmonių.

2.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovei kilo pareiga į eismo įvykio vietą kviesti policiją, nes nebuvo nei vieno iš atvejų, kuomet eismo įvykio aplinkybės galėjo būti užfiksuotos kitu alternatyviu būdu. Ieškovės darbuotojo vienašališkai pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kuri nepatvirtinta kito asmens parašu, negali būti laikoma tinkamu, objektyviu dokumentu, pagrindžiančiu eismo įvykio faktą ir jo aplinkybes, o tuo pačiu ir dokumentu, kurio pagrindu draudikas galėtų įsitikinti, kad eismo įvykis yra draudžiamasis ir nurodyto dydžio nuostolis patirtas būtent šio įvykio metu. Ieškovės darbuotojui, nesulaukus policijos pareigūnų ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos, draudikui buvo atimtos galimybės įsitikinti, kad eismo įvykio aplinkybės yra tokios, kokias nurodo ieškovas, t.y. transporto priemonę vairavęs asmuo nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų; būtent jis vairavo transporto priemonę; eismo įvykio metu buvo padaryta būtent ieškovės nurodyta žala. Po eismo įvykio automobilis buvo eksploatuojamas, kas sudaro pagrindą teigti, jog ieškovės nurodomo dydžio žala buvo patirta ne šio įvykio metu, arba ji padidėjo ir pasiekė nurodytą dydį, nes buvo toliau eksploatuojama. Ieškovė, siekdamas gauti pilną žalos atlyginimą, iš esmės prašo pakeisti šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog šalys 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Transporto parko KASKO draudimo sutartį Nr. TP-2016/05-31, kuria buvo apdraustos ieškovei nuosavybes teise priklausančių ar eksploatuojamų išperkamosios/ilgalaikės veiklos nuomos pagrindu sausumos transporto priemonių nurodytų Sutarties draudimo liudijime Nr. 1. savanoriškojo sausumos transporto priemonių draudimo nuo visų rizikų paslaugos. Sutartimi apdrausta sausumos transporto priemonė MB Actors Mega valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo vilkikas 2017 m. kovo 24 d. buvo sukabintas su puspriekabe valst. Nr. ST0639H. Vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad jo teigimu transporto priemonę sumėtė, todėl vilkikas ir puspriekabė susilankstė. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė prašė ieškovę pateikti telefono, iš kurio buvo skambinta policijai, skambučių išklotinę. Tokia išklotinė į bylą nepateikta. Pagal UAB „Lavekta“ sudarytą remonto sąmatą, transporto priemonės remonto kaina yra 21 346,58 Eur.

4.       Byloje nėra ginčo, kad įvykis yra draudžiamasis ir, tai pripažindama atsakovė ieškovei išmokėjo 3000 Eur draudimo išmoką. Draudikės atsisakymas išmokėti visą reikalaujamą draudimo išmoką, kurią atsakovė sumažino iki 3000 Eur, siejamas su KASKO sutarties 6.6 punktu, numatančiu, kad draudimo išmoka iki 3000 Eur mokama nereikalaujant policijos pažymos (išskyrus transporto priemonės ar/ir jos dalių vagystės atvejus). Nagrinėjamu atveju yra svarbu išsiaiškinti ar tai, kad į bylą nepateikti duomenys apie ieškovės darbuotojo (vilkiko vairuotojo) kreipimąsi į policiją dėl pranešimo apie eismo įvykį, yra pagrindas atsakovei mažinti mokėtiną draudimo išmoką. Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 9.1.4.1.3. punkte numatyta, kad automobilio sugadinimo ar sunaikinimo atveju, draudėjas privalo nedelsiant pranešti kompetentingoms valstybės institucijoms apie įvykį, esant bent vienai šių sąlygų: kai autoįvykyje dalyvauja tik apdraustas automobilis, žala trečiųjų asmenų turtui nepadaroma, tačiau apdraustam automobiliui padarytas nuostolis viršija 1000 Eur arba 1700 Eur. Nuostolis ieškovės transporto priemonei ženkliai viršija Sutartyje nurodytas sumas. Minėta Sutarties nuostata įrodo, kad ieškovės darbuotojas privalėjo kreiptis į policiją ir pranešti apie įvykusį įvykį. Kaip minėta, ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė, nors bylos nagrinėjimo eigoje, turėjo ir galėjo, pasinaudodamas šiuolaikinėms informacinėmis technologijoms, tokius įrodymus pateikti. Konkrečiu atveju, ieškovė savo teiginio, apie tai, kad jo darbuotojas (vilkiko vairuotojas) kreipėsi į policiją, nepagrindė leistinais įrodymais, apsiribodamas tik teiginių ir samprotavimų dėstymu. Šalių sudaryta Sutartis imperatyviai įpareigojo ieškovę apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai, tačiau byloje nesant duomenų apie pranešimą policijai, jos iškvietimą ir policijos atsisakymą atvykti, ieškinio reikalavimai yra laikomi neįrodytais.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Hegelmann transporte“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

5.1.       Vilkiko vairuotojas negalėjo ir neturėjo pareigos nustatyti vilkikui atsiradusios žalos dydį. 

5.2.       Apgadinimai transporto priemonei buvo padaryti Prancūzijoje, o vilkiko vairuotojas prancūziškai nekalba, todėl bandė iškviesti vietos policiją pakeleivingų automobilių vairuotojų pagalba. Policija buvo kviesta du kartus, tačiau atsisakė atvykti, nes eismo įvykio metu nėra sugadintas kito asmens turtas ir nėra sužeistų asmenų.

5.3.       Apelianto vairuotojas užpildė eismo įvykio deklaraciją, užfiksuodamas transporto priemonei padarytą žalą, nubraižė eismo įvykio schemą, aprašė eismo įvykio aplinkybes, kuriomis draudikas gali įsitikinti, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, o nurodytas nuostolių dydis patirtas būtent šio įvykio metu, atsakovei buvo pateikta visapusiška ir išsami informacija apie draudžiamąjį įvykį.

5.4.       Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę.

5.5.       Teismas nepasisakė dėl vilkiko vairuotojo eismo įvykio deklaracijos, Lietuvos bei Prancūzijos kelių eismo taisyklių nuostatų, jų teisinio vertinimo šios nagrinėjamos bylos ribose, nevertino ir kitų apelianto pateiktų įrodymų.

6.       Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:

8.1. Ieškovės darbuotojas savo 2017 m. kovo 24 d. rašytiniame paaiškinime draudikui nurodė akivaizdžiai skirtingas aplinkybes: atsakydamas į klausimą, ar buvo kviesta policija, jis savo ranka pažymėjo, kad „NE“; įvykio aprašyme jis taip pat savo ranka įrašė, jog „Policija nebuvo atvažiavusi“, todėl manytina, kad policija nebuvo nei kviesta, nei atvažiavusi į įvykio vietą.   

8.2. Tuo atveju, kai eismo įvykio deklaraciją užpildo vienintelis asmuo ir tik vienašališkai nurodo informaciją apie eismo įvykį (kaip ir nagrinėjamu atveju), toks dokumentas negali būti laikomas objektyviu įrodymu apie eismo įvykio faktą ir jo aplinkybes.

8.3. Ieškovei nesugebant savarankiškai įvykdyti draudimo sutartyje numatytos pareigos, draudikas turėdamas savo padalinį Prancūzijoje, būtų užtikrinęs policijos iškvietimą arba atsiųstų Prancūzijoje esančius savo atstovus žalų nagrinėjimo klausimais.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). 

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. gegužės 31 d. sudarė Transporto parko KASKO draudimo sutartį Nr. TP-2016/05-31 buvo apdraustos apeliantei nuosavybes teise priklausančių ar eksploatuojamų išperkamosios/ilgalaikės veiklos nuomos pagrindu sausumos transporto priemonių nurodytų Sutarties draudimo liudijime Nr. 1., savanoriškojo sausumos transporto priemonių draudimo nuo visų rizikų paslaugos. Sutartimi apdrausta sausumos transporto priemonė MB Actors Mega valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantės vilkikas 2017 m. kovo 24 d. buvo sukabintas su puspriekabe valst. Nr. ST0639H. Esant slidžiai kelio dangai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas apeliantės turtas. Pagal UAB „Lavekta“ sudarytą remonto sąmatą, transporto priemonės remonto kaina yra 21 346,58 Eur. 

10.       Civilinio kodekso 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi Draudimo sutarties pasirašymo metu) 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

11.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl įvykusio įvykio priskyrimo draudžiamiesiems įvykiams. Atsakovė sutinka, kad įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis. Atsakovė sutiko atlyginti 3000,00 Eur dydžio žalą remdamasi KASKO sutarties 6.6 p. nuostatomis. Dėl likusios žalos atlyginimo byloje kilo ginčas. Atsakovės teigimu, pagal sudarytą sutartį įvykus eismo įvykiui apeliantė įsipareigojo kviesti policiją, nagrinėjamoje byloje policiją iškviesta nebuvo, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti patirtų nuostolių. Atsakovė nurodo, jog pagal Sausumos kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių specialiosios dalies 6.7 punktą, kuriame numatyta draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo sąlygos, yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba sumažinti jos mokėjimą. Tokių sąlygų buvimą nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti atsakovė.

12.       Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reiškia, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurios sudaro jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

13.       Apeliantė nors ir nurodo, nepateikdama pakankamų įrodymų, kad vairuotojas informavo policiją apie įvykį, neginčija, jog policija nebuvo atvykusi į eismo įvykį, tik pateikė duomenis, jog pagal Prancūzijoje galiojančias kelių eismo taisykles policija apie eismo įvykį, kai nėra padaryta žala kito asmens turtui ar sužalotų asmenų, neinformuojama ir į įvykio vietą nevyksta.  

14.       Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

15.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šios nuostatos yra taikomos tuo atveju, kai sutartyje šalys nėra aptarusios, kad konkrečios aplinkybės bus laikomos nedraudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016). 

16.       Šalių 2016-05-31 sudarytos Transporto parko KASKO sutarties 6.6 punkte numatyta:

draudimo išmoka iki 3.000 EUR mokama nereikalaujant policijos pažymos (išskyrus vagystės atvejus). Išmoka neribojama, kai kelių eismo taisyklėse numatytais ir leistinais atvejais pildoma eismo įvykio deklaracija.

17.       Atsakovė nurodė, kad šalių 2016-05-31 sudarytos Transporto parko KASKO sutarties 6.6 punkto nuostatos šalių aptartos individualiai.

18.       Pagal Atsakovės patvirtintos Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškų draudimo taisyklių Bendrosios dalies 5.7.3 p. įvykus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo nedelsiant pranešti apie įvykį kompetentingoms institucijoms ir/ar tarnyboms, (policijai, avarinei tarnybai, priešgaisrinei tarnybai, kreiptis į gydymo įstaigas ir pan.), išskyrus atvejus, kai Taisyklių Specialiojoje dalyje nustatyta teisė neinformuoti atitinkamų institucijų. Pagal Taisyklių Bendrosios dalies 7.1.2 p. draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį laiku nepranešė kompetentingoms įstaigoms ir/ar institucijoms, kai tokia pareiga numatyta Taisyklių Specialiojoje dalyje.

19.       Atsakovės patvirtintų Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškų draudimo taisyklių Specialiosios dalies 6.7 p. numato, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jeigu Automobilio vairuotojas nepranešė apie įvykį, kurio metu Automobilis buvo sugadintas, sunaikintas ar prarastas, atitinkamoms valstybinėms institucijoms, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos (arba valstybės, kurios teritorijoje įvyko įvykis) galiojantys teisės aktai ir/ar šių Taisyklių Specialiosios dalies 9.1.4. punkte nurodyti reikalavimai.

20.       Atsakovės patvirtintų Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškų draudimo taisyklių Specialiosios dalies 9.1.4 p. numatyta:

Automobilio sugadinimo ar sunaikinimo atveju, Draudėjas privalo: 9.1.4.1. nedelsiant pranešti kompetentingoms valstybės institucijoms apie įvykį, esant bent vienai iš šių sąlygų:

9.1.4.1.1. tokia pareiga numatyta Kelių eismo taisyklėse ir/arba kituose teisės aktuose;

9.1.4.1.2. Automobiliui padarytas nuostolis viršija 1000 EUR (jeigu Sutartis sudaryta taikant Standartinį draudimo sąlygų paketą) arba 1700 EUR (jeigu Sutartis sudaryta taikant Išplėstinį draudimo sąlygų paketą), išskyrus atvejus, kai pagal Kelių eismo taisykles gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija ir ji pateikiama tinkamai ir teisingai užpildyta;

9.1.4.1.3. kai autoįvykyje dalyvauja tik apdraustas Automobilis, žala trečiųjų asmenų turtui nepadaroma, tačiau apdraustam Automobiliui padarytas nuostolis viršija 1000 EUR (jeigu Sutartis sudaryta taikant Standartinį draudimo sąlygų paketą) arba 1700 EUR (jeigu Sutartis sudaryta taikant Išplėstinį draudimo sąlygų paketą);

21.       Taigi, pagal draudimo Taisyklių Specialiosios dalies 6.7p., nepranešimas policijos įstaigai apie įvykį laikomas nedraudžiamuoju įvykiu tik jeigu draudėjas nepraneša apie įvykį atitinkamoms valstybinėms institucijoms, kai to reikalauja įvykio vietos teisės aktai. Ieškovė pateikė įrodymus apie Prancūzijos Respublikos teisę, nereikalaujančią policijos įstaigos informavimo ir dalyvavimo įvykus įvykiui, kuriame nenukentėjo asmenys ir nesugadintas trečiųjų asmenų turtas. Todėl įvykis pagal Taisykles nėra nedraudžiamasis.

22.       Pagal Taisyklių Specialiosios dalies 9.1.4.1.3 p. draudėjas privalėjo pranešti „kompetentingai įstaigai“. Tačiau, ieškovei pateikus įrodymus, kad policija pagal įvykio vietos teisę nekompetentinga tirti įvykusio draudiminio įvykio ir jį fiksuoti, tokia pareiga pagal minimą Taisyklių kaip sutarties sudėtinės dalies nuostatą negali būti ieškovei taikoma.

23.       Pagal šalių 2016-05-31 sudarytos Transporto parko KASKO sutarties 6.6 p., draudėjui neįvykdžius sutartinės pareigos pranešti apie draudiminį įvykį policijos įstaigai, draudikui nenumatyta teisė mažinti draudimo išmoką iki 3000 EUR. Ši sutarties nuostata numato draudėjo teisę neinformuoti policijos įstaigos ir nepateikti draudikui policijos pažymos apie įvykį, kai žalos dydis neviršija 3000 EUR. Pareigos informuoti policiją pažeidimo pasekmes nustato kitos sutarties nuostatos, pvz. Taisyklių 7.1.2 p., numatantis draudiko teisę pažeidimo atveju nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti.

24.       Pastebėtina, kad atsakovo nurodoma kaip individualiai aptarta sutarties nuostata - Transporto parko KASKO sutarties 6.6 p. antrasis sakinys numato, kad draudimo išmoka neribojama, kai kelių eismo taisyklėse numatytais ir leistinais atvejais pildoma eismo įvykio deklaracija. Ši nuostata turi būti taikoma šalims, atsižvelgiant į KASKO sutarties 9.2p., pagal kurį esant skirtumams tarp Taisyklėse ir Sutartyje numatytų sąlygų, pirmenybė teikiama sutartyje numatytoms sąlygoms.

25.       Taigi, nors bendrose sutarties sąlygose, atsakovės vienasmeniškai patvirtintose Taisyklėse numatyta, kad draudėjas privalo pranešti policijai apie įvykį, kai policija kompetentinga tirti įvykį, o tokios pareigos pažeidimo atveju draudimo išmoka gali būti nemokama arba mažinama, nagrinėjamu atveju policija įvykį tirti nebuvo kompetentinga.

26.       Be to, individualiai aptartoje (atsakovės teigimu) draudimo sutarties nuostatoje numatyta, kad draudimo išmoka neribojama, kai pildoma eismo įvykio deklaracija, t.y. kai draudėjas neturi pareigos informuoti policijos kelių eismo taisyklių numatytais ir leistinais atvejais.

27.       Pagal Prancūzijos Kelių eismo taisyklių nuostatas (219-222), kviesti policiją į eismo įvykio vietą privaloma, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, nesutariama su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ar eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo asmens, kai jam padaryta tik turtinė žala. Kitais atvejais pildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi į draudikus. Todėl ieškovė pagal įvykio vietoje galiojusias kelių eismo taisykles neprivalėjo informuoti policijos ir turėjo teisę įvykį fiksuoti pildydama eismo įvykio deklaraciją.

28.       Iš to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal šalių sudarytos Transporto parko KASKO sutarties 6.6 punktą atsakovė neturėjo iš su ieškove sudarytos sutarties kylančios teisės riboti, t.y. mažinti draudimo išmoką, ieškovės nurodomomis aplinkybėmis užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir neinformavus policijos.

29.       Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui arba ją sumažinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesant teisėto pagrindo atsisakė priteisti draudimo išmoką ir atmetė ieškinį.

30.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas priimtas netinkamai aiškinant sudarytos sutarties sąlygas, todėl turi būti panaikintas ir byloje turi būti priimtas naujas sprendimas ieškinį tenkinant (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31.       Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės pateiktą ieškinį netenkino prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą yra pateikti duomenys, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nusprendęs panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Todėl iš atsakovės apeliantės naudai priteisiama 1550 Eur apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą tenkina. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliantė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl tokios išlaidos priteisiamos (CPK 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

        apeliacinį skundą patenkinti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

        Ieškinį patenkinti.

        Priteisti iš atsakovės AB „Compensa Vienna Insurance Group“ 15640,55 Eur draudimo išmoką ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ naudai.

        Priteisti iš atsakovės AB „Compensa Vienna Insurance Group“ 1550 Eur ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ naudai jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš atsakovės AB „Compensa Vienna Insurance Group“ 400,00 Eur ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Teisėjai         Vytautas Zelianka

                Loreta Bujokaitė 

        Žilvinas Terebeiza