LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tabako kvapas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas kilo dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas S. N. nurodė, kad dirbo pas atsakovą, o pastarasis jam nesumokėjo darbo užmokesčio – 1 500 Lt. Dėl šios priežasties prašė atsakovui iškelti bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilnius apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio bei jo priedų matyti, jog ieškovas nesikreipė raštu į atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi ĮBĮ numato reikalavimą asmeniui, besikreipiančiam į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytis ikiteisminės tvarkos, t. y. pranešti raštu skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įteikti ieškinį ir jo priedus, spręstina, kad, nesant įrodymų apie tai, jog pranešimas apie tokį ketinimą yra įteiktas atsakovui, nebuvo laikytasi įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d., CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Apeliantas S. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, perduoti klausimą nagrinėti iš naujo ir leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad bandė tiek pats, tiek ir per antstolį įteikti atsakovui procesinius dokumentus visais žinomais adresais, tačiau to padaryti nepavyko. Tuo tarpu įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas neleido. Dėl šių priežasčių apeliantas objektyviai neturi galimybės įteikti atsakovui CPK nustatytus procesinius dokumentus.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

ĮBĮ 6 straipsnis nustato, kad, esant bent vienai iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

 Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įstatymo reikalavimas yra ne savitikslis. Juo siekiama informuoti skolininką, kad neatsiskaičius su kreditoriumi, jam gali būti keliama bankroto byla. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas siųsti atsakovui net nebandė. Apelianto teiginys, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti ir antstoliui, taip pat yra ne visiškai teisingas. Iš pažymos (b. l. 12) matyti, kad antstolis skolininkui (atsakovui) siuntė procesinius dokumentus, susijusius su skolos išieškojimu, o ne bankroto bylos iškėlimu. Be to, įmonė registruota Vilniuje, o antstolis dokumentus siuntė įmonės vadovo deklaruotu adresu Šiauliuose. Byloje esantys duomenys (b. l. 15) taip pat patvirtina, kad ieškovas siuntė atsakovui pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus, bet ne pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių duomenų, kad ieškovas laikėsi reikalavimo apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pranešti raštu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo paisyta įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Nepaisant išdėstyto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą taip pat ir ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkto pagrindu. Pagal jame įtvirtintą nuostatą asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Jeigu ši sąlyga egzistuoja ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkto pagrindu, reikalavimas apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu nenustatytas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis priteistas teismo sprendimu (b. l. 9) ir dėl jo išieškojimo kreiptasi į antstolį. Antstoliui skolos išieškoti nepavyko, nes įmonė neveikia, banko sąskaitose lėšų neturi, VĮ „Regitra“ duomenų bazėse atsakovui priklausančio turto neregistruota, procesinių dokumentų įteikti įmonės vadovo deklaruotu adresu nepavyksta (b. l. 12). Esant tokioms aplinkybėms, antstolis turėjo pagrindą grąžinti išieškotojui vykdomąjį raštą CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisingai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkas. Tačiau teismas turėjo svarstyti, ar nėra pagrindo iškelti bankroto bylą remiantis IBĮ 4 straipsnio 5 punktu pagrindu. Vertindamas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad bankroto bylą prašo iškelti darbuotojas, jo materialinė būklė sunki ir dėl to jam suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovas skolos gera valia nesumokėjo. 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

  

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas     Vigintas Višinskis     Egidijus Žironas