Civilinė byla Nr. e2A-345-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00984-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šviesos technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šviesos technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,PALINK“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šviesos technologijos“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „PALINK“ 57 354 Eur skolą ir 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalis nuo 2012 m. liepos 4 d. siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal tarp šalių 2012 m. liepos 4 d. sudarytą sutartį Nr. PL-ST-12/07/04/01 (toliau – ir Sutartis), ieškovė 2017–2019 m. teikė šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugas. Šviestuvų projektavimo paslauga apėmė parduotuvės vizitavimą, esamos šviestuvų ir elektros sistemos instaliacijos apžiūrą, poreikių išsiaiškinimą. Ieškovė ant atsakovės pateikto architektūrinio brėžinio sudarydavo apšvietimo planus. Atsakovei nusprendus realizuoti koncepciją, ieškovė teikdavo pagalbą montuojant šviestuvus: koreguodavo šviestuvų aukščius, prožektorių pozicionavimą. Už vieno objekto (parduotuvės) šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūrą buvo susitarta mokėti 1 200 Eur sumą ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM).
3. Ieškovė per 2017–2018 m. sąskaitas už paslaugas išrašydavo periodiškai. Visas sąskaitas atsakovė priimdavo ir apmokėdavo. Sąskaitos už per 2019 m. ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas buvo išrašytos bei pateiktos apmokėti 2019 metų pabaigoje.
4. Ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. išrašė 34 848 Eur dydžio sąskaitą už 24 parduotuvėse (objektuose) suprojektuotas ir instaliuotas apšvietimo sistemas. Paslaugų atlikimą patvirtina susirašinėjimas bei tai, kad parduotuvėse instaliuota ieškovės parduota produkcija. Ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. išrašė 22 506 Eur dydžio sąskaitą už 2019 m. paruoštus, tačiau atsakovės nerealizuotus apšvietimo planus. Apšvietimo planai atsakovei buvo pateikiami elektroniniu paštu. Ieškovė už neįvykdytus projektus mokestį sumažino nuo 1 200 Eur iki 600 Eur.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. G. E. ėjo UAB „PALINK“ Technikos departamento statybų projektų vadovo pareigas, jam buvo pavesta bendrauti su ieškove dėl apšvietimo sistemų instaliavimo. 2019 m. atsakovė pastebėjo neatitikimus tarp ieškovės pateiktų prekių, paslaugų ir sąskaitų. Atlikus patikrinimą, nustatyti sumontuotų šviestuvų ir sąskaitose nurodytų kiekių neatitikimai ir atsakovės permoka. UAB „Botasta“ 2020 m. vasario 6 d. parengė ataskaitą apie neatitikimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį dėl G. E. ir E. G. galimai apgaule užvaldytų atsakovės piniginių lėšų. Atsakovė teigė, jog tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiam reguliuoti turi būti taikoma Pagrindų sutartis, sudaryta tarp ieškovės akcininkų „REWE“ ir produktų gamintojo „Zumtobel“, kurio produkciją platina ieškovė. Pagrindų sutartyje nėra numatytas mokestis už šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūrą, 6.1 papunktyje numatyta, kad kiekvienam projektui vienas išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami. Tai, kad šviestuvų projektavimas ir instaliacijos priežiūros paslaugos turėjo būti nemokamos, patvirtina ieškovės ir „Zumbotel“ atsakingo asmens susirašinėjimas. Ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto ir paslaugų kainos. Ieškovės susirašinėjime neatsispindi intelektinė pagalba, siųsti tik failai – sąmatos, apšvietimo planai. Vienintelės pastabos dėl instaliacijos „IKI Jonava“ apsiribojo trimis trumpais punktais. 600 Eur suma nenurodyta nei Pagrindų sutartyje, nei sutartyje tarp ginčo šalių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė tiekė atsakovei apšvietimo prietaisus, reikalingus parduotuvių apšvietimo projektų įgyvendinimui. Šalys pasirašė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei užsakymuose nurodytas medžiagas ir patiekti į atsakovės struktūrinį padalinį ar kitą objektą, taip pat įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas pareigas bei įgyvendinti teises pirkėjo atžvilgiu, o atsakovė įsipareigojo priimti medžiagas bei už jas sumokėti.
8. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta Sutartis vertintina kaip pirkimo–pardavimo sutartis su paslaugų sutarties elementais. Pagrindinis šalis siejęs teisinis santykis yra apšvietimo sistemų įgyvendinimui reikalingų priemonių pirkimas–pardavimas, kiti ieškovės atlikti veiksmai, tokie kaip apšvietimo projektavimas ir apšvietimo projektų instaliavimo priežiūra, vertintini kaip papildomi veiksmai parduodant prekes, kaip ieškovės atsakovei suteikiamos paslaugos, reikalingos parduodant apšvietimui skirtas prekes. Minimų paslaugų teikimas yra glaudžiai susijęs su apšvietimo priemonių pardavimu, paslaugos buvo reikalingos dėl parduodamų prekių ypatybių, kadangi apšvietimo sistemų įrengimui reikalingų prekių įsigijimas ir parengimas naudojimui reikalauja specialių žinių.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčijo, jog ieškovė sudarė apšvietimo sistemų projektus bei prižiūrėjo apšvietimo sistemų instaliavimo darbus, tačiau aiškino, kad šalys buvo susitarusios dėl to, jog apšvietimo planų rengimo ir instaliavimo priežiūros paslaugos yra nemokamos, teigė, kad ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto, kadangi ieškovė teikė tik apšvietimo planus bei sąmatas, jos teikiama intelektualinė pagalba buvo minimali, be to, ieškovė neįrodė susitarimo dėl konkrečių paslaugų kainų nustatymo. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė pakankamus įrodymus dėl paslaugų suteikimo fakto. Iš pateikto šalių susirašinėjimo dėl parduotuvių apšvietimo planų rengimo matyti, kad ieškovė elektroniniais laiškais nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. siuntė atsakovei parduotuvių apšvietimo planus konkretiems objektams, vyko šalių susirašinėjimas dėl planų teikimo ir koregavimo. Su ieškiniu pateikti 24 parduotuvių realizuoti apšvietimo planai ir 31 nerealizuotas parduotuvės apšvietimo planas. Atsakovė pateiktų įrodymų dėl apšvietimo planų jai perdavimo neginčijo, neargumentavo, kad kurie nors iš ieškovės nurodytų parduotuvių apšvietimo brėžinių nebuvo perduoti ar šie planai buvo netinkami naudoti. Jokių pastabų dėl vykdant sutartį atliktų veiksmų atsakovė ieškovei nereiškė, pretenzijų dėl darbų kokybės neteikė.
10. Byloje paaiškinimus davę ieškovės ir atsakovės darbuotojai patvirtino, kad apšvietimo planų parengimas buvo įprasta sutarties vykdymo praktika. Apibūdindamas sutarties vykdymo tvarką, liudytoju apklaustas UAB „PALINK“ Technikos departamento direktorius T. V. nurodė, kad atsakovė ieškovei siųsdavo parduotuvių technologinius planus, ieškovė pateikdavo apšvietimo schemas ir sąskaitas, ieškovė planus suderindavo su „REWE Group“ atstove D. M. ir, gavus suderinimą, planai buvo įgyvendinami. Byloje liudytoju apklaustas UAB „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius E. G. nurodė analogišką šalių bendradarbiavimo tvarką. Paaiškino, kad instaliavimo metu nuvykdavo į parduotuvę patikrinti, ar instaliavimo darbai atliekami pagal apšvietimo projektus. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė yra atlikusi darbus, už kuriuos prašo priteisti atlyginimą.
11. Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažymėjo, kad nei sutarties sąlygomis, nei pateiktais apibrėžimais nėra aptariamas atsiskaitymo už su prekių pardavimu susijusias paslaugas klausimas. Iš liudytojų E. G. ir T. V. paaiškinimų bei šalių susirašinėjimo matyti, kad ginčo laikotarpiu faktinis sutarties vykdymas buvo pasikeitęs, užsakymai nebuvo teikiami ir vykdomi Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka, buvo apsiribojama atsakovės pritarimu ieškovės pateiktam projektui.
12. Ieškovė nurodė, kad susitarimas dėl ginčo paslaugų apmokėjimo buvo pasiektas 2017 m. šalims pasirašius sutarties Priedą Nr. 3. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 13.5 papunktyje numatyta, jog sutarties ar jos priedų pakeitimai ir papildymai įsigalioja ir tampa šalims privalomi, jeigu pateikti raštu ir pasirašyti kiekvienos šalies tinkamai įgalioto atstovo. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateiktas abiejų sutarties šalių pasirašytas Priedas Nr. 3. Ieškovė teikė versiją, jog Priedas Nr. 3 buvo pasirašytas, tačiau dokumento su parašais nebuvo rasta, kadangi jis buvo pasirašytas prieš beveik trejus metus. Atsakovė aiškino, kad Priedas Nr. 3 nebuvo pasirašytas, todėl negali būti taikomas šalių pareigoms apibrėžti. Teismas įvertino, kad 2019 m. vyko susirašinėjimas, derybos dėl Priedo Nr. 3 pakeitimo.
13. Teismas sprendė, kad Priedas Nr. 3 nebuvo pasirašytas abiejų sutarties šalių ir nėra sudėtinė sutarties dalis. Priedas Nr. 3 yra sudarytas praėjus 5 metams po Sutarties pasirašymo, jis turėjo būti pasirašytas Sutarties 13.5 papunktyje nustatyta tvarka, tačiau nepateiktas nei pasirašytas egzempliorius, nei atsakingų asmenų įgaliojimai pasirašyti Priedą Nr. 3. Teismo vertinimu, nepakako ir netiesioginių įrodymų nustatyti faktui, kad Priedas Nr. 3 buvo pasirašytas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog Priedas Nr. 3 buvo pasirašytas, tvirtino tik bylos baigtimi suinteresuotas liudytojas E. G., kuris paaiškino, kad kainoraštį pasirašė generalinis direktorius. Teismas sprendė, kad toks pasirašančių asmenų pozicijų skirtumas bei kainoraščio tvirtinimas generalinio direktoriaus parašu būtų nelogiškas. Teismas pastebėjo, kad nei viename Priede Nr. 3 nebuvo kalbama apie apšvietimo sistemos plano apmokėjimą. 2017 m. Priede Nr. 3 1 200 Eur numatyta už „šviestuvų ir instaliacijos priežiūrą“, o 2019 m. – už „commissioning“, nei vienas šis dalykas nėra susitarimas dėl paslaugų už šviestuvų išdėstymo planą.
14. Teismas, apibendrindamas Pagrindų sutarties turinį bei šalių susirašinėjimą dėl Pagrindų sutarties taikymo, padarė išvadą, kad nuo 2018 m. gruodžio 23 d. Pagrindų sutartis turėjo būti pradėta taikyti UAB „PALINK“ atžvilgiu. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas su „REWE Group AG“ ir „Zumtobel Group CEE“ atstovais patvirtina ieškovės poziciją, kad UAB „Šviesos technologijos“ turėjo sudaryti atskirą sutartį su UAB „PALINK“, tačiau „REWE Group AG“ ir „Zumtobel Group CEE“, veikdami, kaip atsakovės akcininkas, bei ieškovės atstovaujamas gamintojas, ir ieškovei, ir atsakovei nurodė, jog sutartis turi būti sudaroma pagal Pagrindų sutarties nuostatas, kurios apima ir Pagrindų sutarties 6.1 punkte numatytą sąlygą, kad kiekvienam projektui vienas išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami. Nors bylos šalys nėra Pagrindų sutarties dalyviai, tačiau Pagrindų sutarties veikimas turėjo būti pasiekiamas šios sutarties šalims teikiant nurodymus dėl tarpusavio sutarčių sudarymo. Bylos kontekste Pagrindų sutarties nuostatos naudojamos ne kaip ieškovės ir atsakovės sutartimi nustatyti įsipareigojimai, tačiau ja remiamasi aiškinant Sutartimi nustatytus šalių formalius ir faktiškai susidariusius santykius. Anksčiau teismas nustatė, kad Priedas Nr. 3 nebuvo pasirašytas ir nėra jokio rašytinio susitarimo dėl papildomų paslaugų, perkant prekes pagal Sutartį, apmokėjimo. Tai atitinka ir Pagrindų sutarties nuostatą, kuri ieškovės ir atsakovės santykiams taikoma 2019 metais, kad vienas apšvietimo sistemos išdėstymas yra nemokamas.
15. Teismas pažymėjo, kad šalys skirtingai aiškino Sutarties vykdymo praktiką dėl ginčo paslaugų apmokėjimo. Ieškovė pareigą mokėti už apšvietimo planų parengimą bei instaliavimo priežiūrą įrodinėjo tuo, kad nuo 2017 m. į ieškovės atsakovei pateikiamas sąskaitas buvo įtraukiama minima paslauga ir apmokama. Su ieškiniu yra pateiktos penkios PVM sąskaitos faktūros, kuriose įtrauktos šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugos už 1 200 Eur. Tokia pati paslauga nurodoma su atsakovės atsiliepimu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose 2019 m. vasario 26 d. SVT Nr. 15747 ir 2017 m. rugsėjo 8 d. SVT Nr. 13455, tačiau vėlesnėse sąskaitose, išrašytose 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d., šios paslaugos nebuvo. Atsakovė atsiliepime aiškino, kad šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugas ieškovė buvo įtraukusi į 2019 m. sausio–vasario mėnesio sąskaitas, o nuo 2019 m. kovo mėnesio, kai kilo konfliktas tarp E. G. ir T. V., ieškovė tokių paslaugų neįtraukė į sąskaitas, jų neliko ieškovės teiktuose kainoraščiuose, sąmatose. Atsakovė 2019 m. spalio mėnesį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. išrašė ginčo sąskaitas. T. V., UAB „PALINK“ Technikos departamento direktorius tvirtino, kad suminės sąskaitos ir anksčiau nebuvo išrašomos, buvo teikiama viena sąskaita už vieną parduotuvę. 2019 m. vasario mėnesį pastebėta, kad į sąskaitas įtraukiamos papildomos paslaugos, todėl buvo kreiptasi į D. M., ši pasakė, jog paslaugos atskirai neapmokamos.
16. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta nei vienos suminės sąskaitos, visos sąskaitos buvo pateikiamos pagal atskiras parduotuves. Tai patvirtina atsakovės poziciją dėl sąskaitų išrašymo, taip pat ir dėl ginčo paslaugų įtraukimo į sąskaitas atskirais laikotarpiais. Pareikštas ieškinys patvirtina, kad 2019 m. ieškovė neišrašė sąskaitų už ginčo paslaugas už atskiras parduotuves, t. y. nesilaikė įprastos bendradarbiavimo tvarkos, kad sąskaitos išrašomos kiekvienam objektui atskirai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neįrodė, kad šalių veiksmai, vykdant sutartį, patvirtina susitarimą dėl ginčo paslaugų apmokėjimo.
17. Sąskaita SVT Nr. 17129 išrašyta už parduotuves, kuriose apšvietimo projektai nerealizuoti. Tai reiškia, kad ieškovė negavo apmokėjimo už atliktą projektą. Kadangi atskiro šalių susitarimo dėl tokių paslaugų apmokėjimo nėra, pirkėjas pagal įstatymą nėra įpareigotas apmokėti pardavėjo pastangų bei veiklos, siūlant prekes, tad šią ieškinio dalį teismas taip pat laikė nepagrįsta.
18. Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl papildomų ieškovės paslaugų, susijusių su prekių pardavimu, apmokėjimo. Joks šalių susitarimas raštu nebuvo sudarytas, o bendradarbiavimo praktika to nepatvirtina. Teismas sprendė, kad ieškinys yra neįrodytas, dėl to jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė UAB ,,Šviesos technologijos“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl tokių paslaugų apmokėjimo. Byloje pakanka tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Priedo Nr. 3 sudarymo faktą.
19.2. Nuo 2017 m. iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovei į atskiras sąskaitas yra įtraukiama ginčo paslauga, kurios apmokėjimo įkainis yra 1 200 Eur už vieną objektą. Visos sąskaitos atsakovės yra priimtos, apmokėtos, įtrauktos tiek į ieškovės, tiek į atsakovės buhalterinę apskaitą. Ant daugelio sąskaitų yra atsakovės viza, kad minėtos sąskaitos išrašytos pagal ginčo sutartį. Taigi faktas, kad po 2017 m. vasarą tarp šalių vykusių derybų dėl Priedo Nr. 3 sudarymo, nuo 2017 m. rudens ieškovės atsakovei teikiamos ginčo paslaugos buvo apmokamos tokiais įkainiais, kurie fiksuoti priede Nr.3 – 1200 Eur + PVM už vieną objektą. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad priedas Nr. 3 tarp šalių ne tik buvo sudarytas, bet buvo ir vykdomas.
19.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų – el. susirašinėjimo, vykdyto tarp E. G. ir T. V., sudėtinga įvertinti, jog šalys siekė susitarti dėl ginčo paslaugų apmokėjimo, nes 2019 m. „naujame“ kainoraštyje ieškovės nurodytos angliškos sąvokos „commissioning“ vertimas pažodžiui neatitinka vertimo, buvusio sudarytame priede Nr. 3, t. y. 2017 m. kainoraštyje, taip pat nėra aišku, ar tokia paslauga lieka paskutiniame kainoraščio variante. Pažymėtina, kad tokiu vertinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog buvo vedamos derybos dėl „seno“, iki tol galiojusio priedo (kainoraščio) keitimo. Taigi, jei Priedas Nr. 3 iš tiesų nebūtų buvęs sudarytas, nebūtų pagrindo ir vesti derybų dėl naujo kainoraščio. Be to, 2019 m. vestose derybose dėl naujo priedo sudarymo ieškovės nurodytą sąvoką „commissioning“ teismas pripažino paslauga. Pagal teismo pateiktą pažodinį vertimą, akivaizdu, kad minėta paslauga apima instaliacinę priežiūrą. Taip pat nustatyta, kad jos 1 vnt. kaina 1 200 Eur + PVM, t. y. analogiška ir 2017 m. priede Nr. 3 fiksuotai kainai.
19.4. Teismas, ištyręs bylos įrodymus nustatė, kad Pagrindų sutartis nuo 2018 m. gruodžio 23 d. turėjo būti pradėta taikyti ir UAB „PALINK“ (atsakovės) atžvilgiu. Tačiau tam turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas – ieškovės ir atsakovės sutartis, kuri atitiktų Pagrindų sutarties nuostatas. Tačiau nenustatyta, kad toks atskiras susitarimas būtų sudarytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovą – balandį šalys vykdė derybas dėl galiojančio Sutarties priedo Nr. 3 pakeitimo. Tačiau pakeitimo procedūra nebuvo baigta, atsakovė Sutarties priedo nepasirašė. Todėl ir toliau liko galioti 2017 m. sudarytas Sutarties Priedas Nr. 3. Todėl nėra pagrindo daryti išvadų, kad Pagrindų sutarties nuostatos dėl to, kad ginčo paslaugos turėjo būti teikiamos neatlygintinai, turėjo būti taikomos ginčo šalių teisiniams santykiams. Faktą, kad Pagrindų sutartis tiesiogiai nėra taikoma tiesiogiai, patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, o pareigą (ne)mokėti už ginčo paslaugas, siejo ne su Pagrindų sutartimi, o nepagrįstomis ir prieštaringomis prielaidomis, jog šalys 2017–2019 m. nebuvo sudariusios jokio susitarimo dėl minėtų ginčo paslaugų teikimo sutarties atlygintinumo.
19.5. Atsakovės darbuotojas T. V. teismo posėdžio metu pripažinto faktą, kad ieškovės paruoštus ir nerealizuotus apšvietimo planus atsakovė vėliau panaudojo ir pagal juos iš kito tiekėjo pirko produktus bei realizavo apšvietimo koncepciją.
20. Atsakovė UAB ,,PALINK“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
20.1. Visuose procesiniuose dokumentuose atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalių santykius reguliuoja ne Sutarties Priedas Nr. 3, o būtent „REWE Group“ ir „Zumtobel Group“ Pagrindų sutartis dėl apšvietimo medžiagų tiekimo ir susijusių darbų / paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad liudytojas T. V., atsakovės Technikos departamento vadovas, patvirtino ne tik tai, kad nėra matęs pasirašyto Sutarties priedo Nr. 3, bet ir tai, jog turėjo būti vadovaujamasi būtent atsakovės akcininko ir „Zumtobel Group“ sudaryta Pagrindų sutartimi. Pagal Pagrindų sutarties 5.4 papunktį, šios sutarties nuostatos taikomos prekėms ir paslaugoms, kurias „Zumtobel Group“ bendrovės / atstovai teikia Lietuvos Respublikoje veikiantiems „REWE Group“ bendrovėms / atstovams, t. y. ir atsakovei. Pagrindų sutartyje nėra numatytas mokestis už šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūrą. Priešingai, Pagrindų sutarties 6.1 papunktyje numatyta, kad kiekvienam projektui vienas išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami.
20.2. Atsakovė į civilinę bylą pateikė „Zumtobel Group“ 2020 m. balandžio 14 d. raštą, kuriame „Zumtobel Group“ patvirtina, kad Pagrindų sutartis taikytina šalims. „Zumtobel Group“ atstovai praneša „REWE Group“, kad ieškovė yra „Zumtobel Group“ atstovė Lietuvoje, o nuo 2016 m. gruodžio 23 d. sudaryta Pagrindų sutartis su „REWE Group“ taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, Pagrindų sutartis taikoma ieškovei ir atsakovei. 2018 m. gruodžio 13 d. el. laišku „REWE Group“ informavo, kad atsakovė tapo „REWE Group“ nare ir jai nuo šio momento taikomos Pagrindų sutarties sąlygos. „Zumtobel Group“ taip pat tiesiogiai atsakovei išrašydavo sąskaitas, kuriose ginčo paslaugos niekada nebuvo įtrauktos. „REWE Group“ atstovai atsakovei patvirtino, kad su „Zumtobel Group“ yra susitarimas, jog šviestuvų projektavimas, sistemos paleidimas, šviestuvų pozicionavimas ir kitos paslaugos yra nemokamos. Taip pat patvirtino, kad ieškovė teiks tokias pačias nemokamas paslaugas kaip susitarta tarp „REWE Group“ ir „Zumtobel Group“.
20.3. Ieškovė ne tik nepateikė pasirašyto sutarties Priedo Nr. 3, tačiau taip pat byloje nepateikė jokių pagrįstų įrodymų (kurių nėra ir net negali būti), kad toks sutarties Priedas Nr. 3 buvo sudarytas ar šalys juo vadovavosi, todėl sprendimu ieškinys pagrįstai atmestas.
20.4. Ieškovės atsakovei suformuotuose pasiūlymuose / kainoraščiuose / sąmatose prekybos centrams „IKI“, kurie nurodyti ir ieškovės ginčo sąskaitose, nėra įtrauktos šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugos. Pastaroji aplinkybė svarbi ir todėl, kad, gaunant sąmatas, yra skaičiuojamos investicijos į parduotuves, jų atsiperkamumas, planuojami biudžetai. Todėl, gavus sąmatą, bet kuri bendrovė turi teisėtą lūkestį, kad be objektyvių ir pagrįstų priežasčių sąmatose nurodyta suma nedidės. Būtent tokį lūkestį turėjo ir atsakovė, gavusi ieškovės sąmatas, kuriose nėra nurodomos ginčo paslaugos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų
21. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės UAB ,,Šviesos technologijos“ su 2021 m. kovo 2 d. prašymu pateiktas naujas įrodymas – pasirašytas Priedas Nr. 3 prie 2012 m. liepos 4 d. sutarties PL-ST-12/07/04/01, pasiūlyta šalims pateikti nuomonę dėl šalių pateiktų prašymų, paaiškinimų ir teikiamų naujų įrodymų turinio vertinimo.
22. Ieškovė UAB ,,Šviesos technologijos“ pateikė nuomonę ir pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys, iš esmės buvo grindžiamas prielaidomis, jog ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimo dėl ginčo paslaugų teikimo atlygintinai, tačiau pateikus ir teismui prie bylos medžiagos pridėjus abiejų šalių pasirašytą ginčo Sutarties Priedą Nr. 3, kuriame sulygta dėl ginčo paslaugų už atlygį teikimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintinas pilna apimtimi.
23. Atsakovė UAB „PALINK“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Priedo Nr. 3 pridėjimas prie bylos medžiagos iškreipia šalių rungimosi principą, todėl, net priėmus šį dokumentą, nėra pagrindo juo vadovautis. Šalys ne kartą pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ir jame esanti dokumentacija nėra susijusi su civiline byla, o Priedas Nr. 3 yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis. Ikiteisminio tyrimo duomenys nevieši, nėra gautas prokuroro leidimas šiuos duomenis naudoti. Kita vertus, atsakovė laikosi pozicijos, kad Priedas Nr. 3 ieškovės ir atsakovės nesaisto ir jis nėra sudarytas taip, kaip turėjo būti sudarytas. Kaip nurodyta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, būtent Pagrindų sutartis, „REWE Group“ ir „Zumtobel Group“ susitarimai yra saistantys ginčo šalis, kadangi šalys susitarė (ir tai aiškiai deklaravo), jog privalo būti laikomasi kainų ir kitų sąlygų susitartų tarp „REWE Group“ ir „Zumtobel Group“.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose, Priedą Nr. 3 pridėjus prie bylos, nebus pažeistas šalių rungimosi principas. Kadangi atsakovė žinojo (turėjo, galėjo žinoti), kad Priedas Nr. 3 buvo pasirašytas, pirmosios instancijos teismui be kita ko galėjo (turėjo) teikti paaiškinimus dėl šio priedo reikšmės šalių teisiniams santykiams, jo aiškinimo, tačiau atsakovė pasirinko procesinę poziciją neigti, kad Priedas Nr. 3 buvo sudarytas. Be to, ieškovei pateikus ir apeliacinės instancijos teismui pridėjus šalių pasirašytą Priedą Nr. 3 prie nagrinėjamos bylos, klausimas dėl naujų įrodymų priėmimo buvo išspręstas atskira nutartimi, bylos nagrinėjimas atidėtas, o šalims sudarytos sąlygos pateikti rašytinius paaiškinimus dėl šio dokumento reikšmės šalių teisiniams santykiams, abi šalys šia savo teise pasinaudojo. Priedo Nr. 3 kopija buvo gauta teisėtai susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad Priedas Nr. 3 yra susitarimas, kilęs iš civilinių teisinių santykių tarp ginčo šalių, todėl vien tai, jog šalys šį dokumentą pateikė ikiteisminį tyrimą fizinio asmens atžvilgiu dėl sukčiavimo atliekantiems pareigūnams, nedaro šio dokumento neviešinamu ar slaptu, kilus civiliniam ginčui tarp jį sudariusių šalių dėl šio dokumento turinio, taigi Priedas Nr. 3 šiuo atveju gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje.
Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nurodė, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ieškovė faktiškai suteikė paslaugas atsakovei. Ieškovė elektroniniais laiškais nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. siuntė atsakovei parduotuvių apšvietimo planus, vyko šalių susirašinėjimas dėl planų teikimo ir koregavimo. Tačiau ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog Priedas Nr. 3 buvo pasirašytas abiejų sutarties šalių. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir liudytojų paaiškinimus sprendė, kad Priedas Nr. 3 netapo sudėtine sutarties dalimi, todėl tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl ginčo paslaugų teikimo ir atlyginimo už parengtus apšvietimo planus.
26. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka teigdama, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir byloje esančią medžiagą, nepagrįstai sprendė, jog Priedas Nr. 3 pasirašytas nebuvo ir šalys nebuvo susitariusios dėl apmokėjimo už ginčo paslaugas. Atsakovė su apeliaciniu skundu ir pateiktais naujais įrodymais nesutinka bei laikosi pozicijos, kad Priedo Nr. 3 pasirašymas neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi šalims galioja Pagrindų sutartis, pagal kurią vienas apšvietimo išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
28. Ieškovė ir atsakovė 2012 m. liepos 4 d. pasirašė sutartį Nr. PL-ST-12/07/04/01, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei Sutarties užsakymuose nurodytas medžiagas ir jas patiekti į atsakovės struktūrinį padalinį ar kitą objektą, taip pat įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas savo pareigas bei įgyvendinti savo teises pirkėjo atžvilgiu, o atsakovė įsipareigojo priimti medžiagas bei už jas sumokėti.
29. „REWE International AG“ ir „ZG Lighting CEE GmbH“ 2016 m. gruodžio 23 d. sudarė Pagrindų sutartį, kuria susitarė, kad užsakovas „REWE International AG“, savo vardu ir atstovaudamas visoms bendrovėms, kuriose bendrovė turi bent 40 proc. akcijų, sudaro ir pasirašo sutartį su rangovu „ZG Lighting CEE GmbH“ dėl medžiagų ir darbų pirkimo. „REWE International AG“ nuo 2018 m. gruodžio 23 d. tapo atsakovės akcininke, turinčia daugiau nei 90 proc. akcijų.
30. Šalus 2017 metais pasirašė Priedą Nr. 3 prie 2012 m. liepos 4 d. Sutarties, šiame dokumente šalys detalizavo tiekiamų prekių kainas 2017–2019 metams. Priede Nr. 3 be kita ko nurodyta, kad kainos paremtos „REWE-Zumbotel“ kainoraščiu. Tarp šalių 2019 m. buvo inicijuotos derybos dėl kainoraščio atnaujinimo, tačiau susitarimas sudarytas nebuvo.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių pagal Sutartį susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Vėliau, sudarius Priedą Nr. 3, šalys susitarė ir dėl paslaugų teikimo. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių ginčo metu buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai su paslaugų sutarties elementais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl šalių sudarytos Sutarties nuostatų aiškinimo.
32. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
33. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką, 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.). Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
Dėl skolos priteisimo
35. Ieškovė prašė priteisti 34 848 Eur dydžio skolą pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17128, išrašytą už suteiktas šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugas 24 atsakovės objektuose. Prievolę atsiskaityti už šias paslaugas ieškovė kildina iš Priedo Nr. 3 nuostatų. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka teikdama, kad, vadovaujantis Pagrindų sutartimi, vienas apšvietimo išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami.
36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bylos šalys nėra Pagrindų sutarties dalyviai, o Pagrindų sutarties veikimas turėjo būti pasiekiamas šios sutarties šalims teikiant nurodymus dėl tarpusavio sutarčių sudarymo. Taigi Pagrindų sutarties nuostatos nei ieškovei, nei atsakovei negali būti taikomos tiesiogiai. Be to, sprendžiant dėl ginčo šalis siejusių teisinių santykių, reikšminga yra tai, kad šalys sudarė Sutartį dėl apšvietimo prekių tiekimo dar 2012 metų liepos mėnesį, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pagrindų sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. gruodžio 23 d. (ši sutartis pakeitė iki tol galiojusią 2012 m. gruodžio 20 d. pagrindų sutartį, Pagrindų sutarties 5.5 papunktis). Taigi pagrįsta teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės visos Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai ir galiojo tol, kol nebuvo pakeistos atitinkamu susitarimu.
37. Ieškovė savo reikalavimą sumokėti skolą grindžia šalių 2017 m. pasirašytu Priedu Nr. 3, kurio 38 punkte numatyta kaina už šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūrą – 1 200 Eur plius PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys Priede Nr. 3 individualiai susitarė ir aiškiai numatė apmokėjimą už šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūros paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nuo 2017 metų iki 2019 metų šią paslaugą įtraukdavo į išrašomas sąskaitas faktūras ir atsakovė jas priimdavo bei apmokėdavo, pretenzijų nei viena šalis dėl to nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuoseklus šalių bendradarbiavimas dvejus metus rodo buvus aiškų susitarimą tarp šalių dėl šių paslaugų apmokėjimo.
38. Atsakovė teisingai atkreipia dėmesį, kad Priede Nr. 3 yra pažymėta, jog kainos parengtos vadovaujantis „REWE“ ir „Zumbotel“ sudarytu kainoraščiu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia ir negali paneigti abiejų šalių pasirašyto aiškaus susitarimo dėl apmokėjimo už šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad „REWE“ ir „Zumbotel“ sudarytas kainoraštis nėra pridėtas kaip ginčo šalių Sutarties dalis. Be to, kaip matyti tiek iš byloje esančių sąskaitų faktūrų, tiek iš teikiamų užsakymų pasiūlymų, tiek iš paties Priedo Nr. 3, ieškovė tiekė atsakovei ne mažiau kaip 37 pozicijas įvairių prekių. Byloje nėra duomenų, kad Priede Nr. 3 nustatytos kainos neatitinka „REWE“ ir „Zumbotel“ sudaryto kainoraščio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pagrindų sutartyje kainoraštis yra minimas kaip atskiras dokumentas (Pagrindų sutarties 4.3, 4.4 papunkčiai; atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 8, 2020 m. vasario 20 d. atsakovės atstovės elektroninis laišas D. M.). Priede Nr. 3 nėra nurodoma, kad šalys vadovaujasi ir pačia Pagrindų sutartimi, kurios 6.1 papunktyje numatyta, jog kiekvienam projektui vienas išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami. Todėl, kilus ginčui dėl apmokėjimo už teikiamas ginčo paslaugas, pagrįsta vadovautis aiškiai šalių išreikšta valia abiejų šalių pasirašytame dokumente. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog atsakovė priimdavo ir apmokėdavo ieškovės išrašytas sąskaitas, kuriose buvo įtrauktas ir apmokėjimas už ginčo paslaugas.
39. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 metų pradžioje kilo ginčas dėl apmokėjimo už šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūrą. Šis ginčas taip pat buvo susijęs su tuo, kad „REWE International AG“ nuo 2018 m. gruodžio 23 d. tapo atsakovės akcininke, turinčia daugiau nei 90 proc. akcijų, ir atsakovė savo veikloje pradėjo tiesiogiai remtis Pagrindų sutartimi. Kaip jau buvo minėta, Pagrindų sutartyje buvo numatyta, jog kiekvienam projektui vienas išdėstymas ir viena modifikacija yra nemokami.
40. Tarp ieškovės ir atsakovės 2019 metų pradžioje buvo inicijuota naujų kainų derinimo procedūra. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė išsiuntė atsakovei laišką su nauju kainoraščiu, kuriame numatė, jog produktų kainą sudaro „REWE“ kaina plius 6 proc. transportas (pagal „REWE“ sutartį) ir plius 6 proc. ieškovės marža. Ieškovė elektroniniame laiške paaiškino, kad maržoje esančią sumą be kita ko sudaro ir parduotuvių vizitavimas prieš projektavimą, projektavimas bei brėžinių parengimas pagal koncepcijos reikalavimus, pritaikymas esamai architektūrai, instaliacijos kontrolė, šviestuvų priėmimas po instaliacijos, objekto vizitavimas po 2–3 mėnesių, atlikus instaliaciją, garantiniai įsipareigojimai bei pogarantinis aptarnavimas (dubliko priedas Nr. 7). Iš toliau esančio 2019 m. kovo 18 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovė atsakovei išsiuntė atnaujintą kainoraštį, kuriame marža sumažinta iki 3 proc., tačiau atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. išsiųstą pranešimą ieškovei, kad galimybė paskaičiuoti 3 proc. maržą nėra numatyta „REWE“ grupės susitarime. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovė suprato, jog atsakovė siekia bendradarbiauti pagal naują tvarką ir jai privalomą Pagrindų sutartį, tačiau ieškovė nesutiko atsisakyti apmokėjimo už šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugas, priešingai, šių paslaugų teikimo kaštus siekė įtraukti į maržą nuo bendros užsakymo kainos. Visgi susitarimas dėl naujų kainų pasiektas nebuvo, todėl, kaip pagrįstai pažymi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, ieškovę ir atsakovę toliau siejo įsipareigojimai, prisiimti Sutartimi ir Priedu Nr. 3.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog ieškovė neįtraukė šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugų kainos į 2019 m. užsakymo pasiūlymus, ji neturėjo teisės gauti ir apmokėjimo už šias paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje iš esmės buvo sulygta tik dėl prekių pirkimo – pardavimo, taigi ir Sutarties 3.1 ir 3.3 papunkčiai, kuriuose nustatyta užsakymo suformavimo ir kainos nustatymo tvarka, buvo taikoma užsakomoms prekėms, o ne paslaugoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiniai santykiai keitėsi šalims 2017 m. pasirašius Priedą Nr. 3, kuriame buvo ne tik sulygtos konkrečių prekių kainos, bet ir papildomai numatytas paslaugų teikimas – šviestuvų projektavimas ir instaliacijos priežiūra. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nebuvo šalių ginčijamos, kad bendradarbiavimo praktika ginčo laikotarpiu tarp šalių buvo pasikeitusi, iš esmės nebuvo laikomasi Sutarties 3 punkte nustatytos užsakymo pateikimo tvarkos. Taigi konstatavus, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl atlygintinio šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugų teikimo, o atsakovė už tokias paslaugas mokėjo pagal iki 2019 m. kovo mėnesio ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, nėra pagrindo nepriteisti skolos už ginčo paslaugų teikimą nuo 2019 m. kovo mėnesio.
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugos realiai buvo suteiktos, ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Byloje esantys apšvietimo planai ir nuo 2019 metų kovo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė rengė apšvietimo planus, tiekė prekes, byloje nėra duomenų apie netinkamai suteiktas ginčo paslaugas. Nors ieškovė nuo 2019 metų kovo mėnesio teikdama pasiūlymus ir išrašydama sąskaitas į jas neįtraukė kainos už šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugas, tačiau, įvertinus byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad ji atsisakė ar konkliudentiniais veiksmais sutiko neapmokestinti šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų ir nepateikė leistinų įrodymų, kad Sutarties Priedas Nr. 3 buvo nutrauktas ar pakeistas. Priešingai, matyti, kad šalys toliau bendradarbiavo ir sprendė kilusį ginčą dėl apmokėjimo už šias paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šalims nepavykus susitarti, ieškovė pagrįstai išrašė ginčo sąskaitas faktūras už paslaugas, už kurių suteikimą buvo nustatytas atlyginimas Priede Nr. 3.
43. Ieškovė taip pat prašė priteisti 22 506 Eur skolą pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17129, išrašytą už 31 objektui 2019 m. paruoštus apšvietimo planus, kurių atsakovė nusprendė nepavesti realizuoti ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai su paslaugų teikimo elementais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, paslaugų teikimas buvo itin glaudžiai susijęs su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, tačiau, įvertinus Sutarties turinį, byloje esančią medžiagą bei šalių paaiškinimus dėl Sutarties vykdymo matyti, kad Priede Nr. 3 numatytos šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikantis eiliškumo: iš pradžių turėjo būti teikiamas užsakymas konkrečiam objektui (parduotuvei), rengiamas apšvietimo projektas (planas), tuomet, vadovaujantis užsakymu ir parengtu apšvietimo planu, rangovas teikė užsakymo pasiūlymą, kuriame turėjo nurodyti visas kainas su atitinkama prekių (paslaugų) pozicija, o vėliau teikiama elektros instaliacijos priežiūros paslauga. Užsakovui nusprendus pritarti projektui, ieškovė realizuodavo apšvietimo koncepciją konkrečiame objekte ir vėliau teikdavo instaliacijos priežiūros paslaugas, kurių kaina jau buvo įskaičiuota į bendrą užsakymo kainą. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad šviestuvų projektavimo paslaugos buvo teikiamos kaip savarankiškos paslaugos, už kurias atsakovė privalėjo atsiskaityti bendrais Sutartyje ir jos prieduose numatytais pagrindais. Teisėjų pažymi, kad, pavyzdžiui, instaliacijos priežiūros paslaugos yra neatsiejamai susijusios su prekių pirkimu ir pardavimu, kadangi, nepardavus ir neinstaliavus konkrečių prekių, nereikalinga instaliacijos priežiūros paslauga. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, kurių neginčijo atsakovė, kad ieškovės paruoštus ir nerealizuotus apšvietimo planus atsakovė vėliau panaudojo ir pagal juos iš kito tiekėjo pirko produktus bei realizavo ieškovės pasiūlytą apšvietimo koncepciją.
44. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nekėlė ginčo dėl to, kad atsakovė užsakė pas ieškovę parengti apšvietimo koncepciją 31 objekte – parduotuvėse „IKI Jaunimo“, „IKI Dzūkija“, IKI Druskininkai“, „IKI Birštonas“, „IKI Šeškinė“, „IKI Rožynas“, „IKI Molupis“, „IKI Mindaugo“, „IKI Marijampolė“, „IKI Jovaras“, „IKI Uosupis“, „IKI Salininkai“, „IKI Riešė“, „IKI Nemėžis“, „IKI Kalvarija“, „IKI Grigiškės 2“, „IKI Amaliai“, „IKI Švitrigailos“, „IKI Pylimo“, „IKI Vaduva“, „IKI Stotis“, „IKI Gausa“, „IKI Topolis“, „IKI Kalnėnai“, „IKI Fabijoniškės“, „IKI Universalinė“, „IKI Šermutas“, „IKI Ramygala“, „IKI Priekulė“, „IKI Kelmė“, „IKI Ulonų“. Apšvietimo planai atsakovei buvo pateikti elektroniniu paštu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė šias paslaugas suteikė netinkamai. Tai, kad atsakovė ieškovės pateiktus apšvietimo projektus pavedė įgyvendinti kitam rangovui, patvirtina, jog ieškovė projektavimo darbus buvo užsakiusi, projektas buvo parengtas tinkamai ir atitiko atsakovės reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis pagal Sutartį ir jos Priedą Nr. 3 suteiktų paslaugų buvo tinkamai suteiktos.
45. Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad apšvietimo projektai minėtame 31 objekte buvo pradėti vykdyti ir realizuoti pagal Sutartį, tačiau atsakovė jų atsisakė ir jie buvo nutraukti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta dėl šių apšvietimo darbų tolesnio proceso vykdymo nutraukimo sąlygų, taip pat, kad buvo dėrėtasi ar pasiektas susitarimas dėl nemokėjimo už apšvietimo projektavimo darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei tarp šalių 2012 metais sudarytoje Sutartyje, nei 2017 m. pasirašytame Priede Nr. 3 nėra nuostatų, atleidžiančių nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktą darbą, tokios išvados negalima daryti ir iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės, kitų byloje esančių duomenų. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė sutartimi neprisiėmė apmokėjimo už parduotuvių šviestuvų projektavimo darbus rizikos, jeigu atsakovė atsisakytų įgyvendinti savo projektus. Šalys Priede Nr. 3 buvo susitariusios dėl atlygintinio šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros paslaugų teikimo, todėl, nepaisant to, kad atsakovė atsisakė prekių pagal Sutartį ir pateiktą projektą įsigijimo, tuo pačiu atsisakė instaliacijos priežiūros paslaugų teikimo, tačiau, ieškovei atlikus dalį darbo – suteikus apšvietimo projektavimo paslaugas, atsakovė turi pareigą sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria ieškovės vertinimui, kad Priedo Nr. 3 38 punkte numatytos atlygintinos paslaugos susidarė iš dviejų skirtingų paslaugų – šviestuvų projektavimo ir instaliacijos priežiūros. Nors atsakovė pagrįstai nurodė, kad 600 Eur suma už projektavimo darbus nėra numatyta jokiame dokumente, tačiau nepaneigė, kad šios paslaugos negali būti vertinamos kaip lygiavertės. Taigi, ieškovei atlikus dalį paslaugų – suprojektavus apšvietimo sistemas ir atsakovei faktiškai priėmus ir įgyvendinus projektus, iš atsakovės ieškovei priteistina proporcinga suma už šių paslaugų atlikimą.
46. Pripažinus ieškovės reikalavimą priteisti 57 354 Eur dydžio skolą pagrįstu, tenkintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka MVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti MVPĮ nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
47. MVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba kaip ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal viešai paskelbtą Europos Centrinio Banko informaciją, minėtų palūkanų norma pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo metu 2020 m. sausio 1 d. sudarė 0 proc., todėl priteistinos 8 proc. (0 proc. + 8 proc.) dydžio palūkanos.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
48. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. gegužės 10 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė taikyti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė viso proceso metu neigė pasirašiusi Priedą Nr. 3, melavo, kad tokio dokumento neturi savo žinioje, taigi veikė prieš greitą ir efektyvų bylos nagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais sutinka iš dalies.
49. Pirma, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Taigi, jeigu ieškovė buvo suinteresuota įrodyti, kad šalys pasirašė Priedą Nr. 3, visų pirma ne atsakovei, o ieškovei teko pareiga įrodyti šio dokumento pasirašymo faktą. Nors ieškovė šio dokumento negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių – jis buvo perduotas ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, tačiau stokoja teisinio pagrįstumo ieškovės argumentas, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kokie dokumentai iš jos yra paimti, ir tik liudytojų parodymais bei elektroniniais laiškais įrodinėjo šio dokumento pasirašymo faktą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi teismo įpareigoti atsakovę minėtą dokumentą pateikti. Antra, nors dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tačiau ši nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas pateikti visus įrodymus, inter alia tuos, kurie bylos proceso šaliai gali nebūti naudingi.
50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė civilinėje byloje užėmė atitinkamą gynybinę poziciją ir, ieškovei negalint pateikti pasirašyto Priedo Nr. 3, įrodinėjo, kad jis pasirašytas nebuvo. Tačiau tai negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, jog ieškovė 2017–2019 metais išrašydavo sąskaitas, o atsakovė jas priimdavo ir apmokėdavo, inter alia ir tas, kuriose buvo įtrauktos paslaugos už šviestuvų projektavimą ir instaliacijos priežiūrą, taigi nepagrįstai sprendė, jog Priedas Nr. 3 nebuvo sudarytas, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir paliktu galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
53. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
54. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį sumokėjo bendrą 1 086 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl, tenkinus ieškinį visa apimtimi, yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš atsakovės.
55. Ieškovė taip pat 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme rengiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą (2020 m. sausio 9 d.), ieškinį (2020 m. vasario 18 d.) ir dubliką (2020 m. gegužės 28 d.), iš viso 3 729 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2019 m. lapkričio 18 d. 10 000 Eur dydžio sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019 m. lapkričio 20 d. atliktą mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 251, 253 straipsniai). Nenustatyta, kad egzistuoja reikšmingos aplinkybės įrodančios, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingai, sąskaita už teisines paslaugas išrašyta ir apmokėjimas atliktas dar 2019 m. lapkričio mėnesį, civilinė byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, išnagrinėta 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia nepriteisti ieškovei atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
56. Ieškinį tenkinus visa apimti, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
57. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 086 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
58. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat 2021 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant apeliacinį skundą (2020 m. lapkričio 8 d.), prašymą dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka (2021 m. vasario 25 d.) ir prašymą dėl įrodymų prijungimo (2021 m. balandžio 26 d.), iš viso 3 729 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2019 m. lapkričio 18 d. 10 000 Eur dydžio sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019 m. lapkričio 20 d. atliktą mokėjimo nurodymą.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, būtina įvertinti, ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir ar jos yra realiai patirtos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta 2019 m. lapkričio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2019 m. lapkričio 20 d. atliktas mokėjimo nurodymas (šiais dokumentais ieškovė taip pat įrodinėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme) neįrodo, kad šias išlaidas galima susieti su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovės apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta dar 2019 metais, o teisinės paslaugos suteiktos 2021 metais, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta laikyti, jog ieškovė 2019 metais galėjo numatyti, kad bus teikiamas apeliacinis skundas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kai de facto (faktiškai) dar net nebuvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš atsakovės išieškojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, realumo ir sąsajumo su nagrinėjama civiline byla, todėl jų nepriteisia.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos technologijos“ (juridinio asmens kodas 226036710) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „PALINK“ (juridinio asmens kodas 110193723) 57 354 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) skolos ir 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos technologijos“ (juridinio asmens kodas 226036710) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „PALINK“ (juridinio asmens kodas 110193723) 1 086 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos technologijos“ (juridinio asmens kodas 226036710) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „PALINK“ (juridinio asmens kodas 110193723) 1 086 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis