Administracinė byla Nr. eI3-1331-1066/2020

                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03811-2019-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino  Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), 

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ADPF“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja UAB „ADPF“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 10 d. priimtą sprendimą Nr. (23.24-08) 327-15126 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti atsakovę VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėja UAB „ADPF“, išdėstant pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumą 40858,81 EUR už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde remiasi šiais argumentais:

2.1. pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu išdėstyti 47 575,15 Eur mokestinę nepriemoką (PVM) per 24 mėnesius. Buvo pagrindas atidėti mokėjimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjai nedelsiant sumokėjus PVM sumą, pareiškėjos finansinė būklė taptų kritine ir Pareiškėja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę. Pareiškėja, be kitų duomenų, detaliai nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių ir pareiškėjos vykdomų projektų pareiškėjos finansinė būklė laikinai suprastėjo, kokių asmenų ir institucijų veiksmai lėmė tokią situaciją ir taip pat nurodė, iš kokių šaltinių ir vykdomų projektų ateityje planuoja sumokėti PVM sumą ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu. Pareiškėja pateikė dokumentus (duomenis, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje, t. y. duomenis, kurie yra pakankami pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintas Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos). Pareiškėjos pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto projektų vystymas ir įgyvendinimas. Pareiškėja sėkmingai vykdo veiklą daugiau nei 10 metų ir ne kartą yra susidūrusi su nekilnojamojo turto vystymo projektų įgyvendinimo sunkumais. Pareiškėja įgyvendina nekilnojamojo turto projektus per ilgą laiką negaudama jokių pajamų iš to projekto, o realų pelną gauna tik pardavus po projekto įgyvendinimo, kuris gali užtrukti ir porą metų, sukurtą produktą - nekilnojamąjį turtą. 2019 m. spalio 10 d. atsakovė priėmė išvadą „Dėl prašymo išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimą“ Nr. (23.31-08) 326-3849 (toliau – ir Išvada), kuria siūlyta netenkinti prašymo, o 2019 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-15126 (Sprendimas), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo.

2.2. MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją <...> bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Pareiškėja 2019 m. liepos 9 d. Prašyme, o vėliau 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikdama papildomą Atsakovės prašomą informaciją (dokumentus) nurodė reikalingus duomenis. Pateikė pakankamai įrodymų, kad sumokėjus nepriemoką būklė taptų kritiška. Visgi atsakovė padarė nepagrįstą išvadą, kad kritinė būklė nėra pagrindas išdėstyti nepriemokos mokėjimą. Taip pat rėmėsi neįrodytais pažeidimais.

2.3. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes priimtas objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra nemotyvuotas. Nepagrįstai Išvadoje atsisakė nagrinėti dokumentus, kurie esą buvo išnagrinėti operatyvaus patikrinimo metu.

2.4. Pagal Rekomendacijų 2 priedo 3 punktą, jeigu mokesčių mokėtojas yra nemokus Įmonių bankroto įstatymo prasme, bet mokesčių mokėtojas pateikia dokumentus, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumą, jo prašymas turi būti tenkinamas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai verslo plano 10 punkte pateiktą informaciją ir kitus duomenis, pareiškėjos prašymą tenkinti, nes: 1) pati Atsakovė Išvadoje nurodo tik galimą Pareiškėjos likvidumo ir nemokumo faktorių ir 2) pareiškėja pateikė dokumentus (duomenis, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje.

2.5. Rekomendacijų 4 punkte nurodoma, kokius kartu su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus turi vertinti mokesčių administratorius. Tarp šių dokumentų turi būti vertinami dokumentai, kurie įrodytų realias juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką. Atsakovė Išvadoje nenurodė, kad apskritai būtų vertinusi tokius dokumentus ar pareiškėjos pateiktus duomenis. Pareiškėja pateikė tokius dokumentus (pvz., verslo planą). Mokesčių administratorius turi įvertinti faktų, mokesčių mokėtojo pateiktos informacijos ir pateiktų įrodymų visumą, o ne išrinkti tik neigiamo pobūdžio informaciją ar vadovautis subjektyviais kriterijais, kad būtų priimtas mokesčių mokėtojui nepalankus sprendimas.

2.6. VMI prie FM atliko UAB „ADPF“ operatyvų patikrinimą ir 2019 m. rugsėjo 24 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodė, jog UAB „ADPF“ veikloje buvo nustatyta visa eilė pažeidimų: t.y., jau turint skolą biudžetui buvo grąžinama paskola, mokamos palūkanos, iš kasos buvo mokama atskaitingam asmeniui, vykdomi tarpusavio skolų užskaitymai su UAB „ERGUS“, UAB „Barsera“, UAB „Real Capital Baltic“, kurių vadovas yra tas pats S. P.. Pažymoje konstatuota, kad UAB „ADPF“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais per banko sąskaitas, atskaitingą asmenį bei per skolų tarpusavio užskaitas. Išvadoje konstatuota, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta „eilė“ pažeidimų, nors Bendrovė padarė tik vieną, t. y. CK 6.9301 straipsnio pažeidimą.

2.7. VMI padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „ADPF“ yra galimai nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis), t. y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę jos balanso įrašyto turto vertės.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. VMI duomenimis 2019 m. lapkričio 18 dienai UAB „ADPF“ buvo skolinga 677.346,17 Eur, iš jų: 650.327,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoką (už 2019 m. kovo, balandžio ir gegužės bei rugpjūčio mėnesius) ir 26370,53 Eur šio mokesčio delspinigių; bei 632,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką bei 15,40 Eur šio mokesčio delspinigių.

3.2. VMI 2019 m. rugpjūčio 23 d. gavo iš UAB „ADPF“ prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos) (40858,81 Eur) sumokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pagal pateiktą grafiką. Prašymą atsisakyta tenkinti.

3.3. Prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą priimami vadovaujantis MAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Rekomendacijos. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Mokesčių administratoriui suteikta diskrecija atidėti mokestinė nepriemokos sumokėjimą nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LVAT yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2014).

3.4. Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis vien Išvada ir nevertinus pareiškėjo kai kurių pateiktų dokumentų („Verslo planas“). Nei Taisyklėse, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kad Įmonės privalėtų pildyti ir pateikti VMI prie FM Verslo planus Kartu su skundžiamu sprendimu pareiškėjui pateikta Išvada yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, kurioje pateikti sprendimų priėmimo motyvai. sprendimai pagrįsti ne prielaidomis, o atsižvelgiant į konkrečius UAB „ADPF“ finansinius rodiklius, kurie buvo vertinami vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. Iš pateiktos Išvados matosi, kad UAB „ADPF“ apyvartinis kapitalas neigiamas, o neigiamas dydis gali būti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo - likvidumo rizikos faktorius. UAB „ADPF“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1.782.311,00 Eur, kas yra 3,07 karto daugiau negu pusė viso bendrovės turimo turto (pusė UAB „ADPF“ turto sudaro 579.328,00 Eur). Taip pat, pažymėtina, kad UAB „ADPF“ vadovui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., Pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.31-08) 325-3621. Atsižvelgiant į tai, kad VMI UAB „ADPF“ atžvilgiu atliko operatyvų patikrinimą (2019 m. rugsėjo 24 d., operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042 3601), kurio metu buvo išanalizuoti bankuose esančių sąskaitų, kasos knygos išrašai bei avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., todėl išvadoje pakartotinai šie duomenys nebuvo nagrinėjami.

3.5. UAB „ADPF“ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM išvados dėl UAB „ADPF“ veiklos perspektyvų yra nepaneigtos skunde nurodytais argumentais, todėl laikytini pagrįstais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja UAB „ADPF“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos) (po patikslinimo - 40858,81 Eur) sumokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pagal pateiktą grafiką.

4.2. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, įvertinęs UAB „ADPF“ prašymą ir pateiktus dokumentus, parengė 2019 m. spalio 10 d. išvadą (23.31-08) 326-3849 „Dėl prašymo išdėstyti Pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimą“ (Išvada). Išvadoje nurodė, kad UAB „ADPF“ apyvartinis kapitalas neigiamas, o neigiamas dydis gali būti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo - likvidumo rizikos faktorius. UAB „ADPF“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1.782.311,00 Eur, kas yra 3,07 karto daugiau negu pusė viso bendrovės turimo turto (pusė UAB „ADPF“ turto sudaro 579.328,00 Eur). Taip pat, pažymėtina, kad UAB „ADPF“ vadovui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., Pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.31-08) 325-3621.

4.3. VMI prie FM viršininkas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-15126 (Sprendimas) atsisakė išdėstyti mokestinę nepriemoką pagal UAB „ADPF“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. prašymą.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl 40 858,81 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

6. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

7. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kuris leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

8. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

9. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad ginčijamo atsakovės Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada.

10. Pareiškėja iš esmės remiasi tuo, kad pateikė dokumentus, įrodančius realią galimybę atsiskaityti su biudžetu (įskaitant verslo planą), atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti kai kuriuos pateiktus dokumentus, remdamasi tuo, kad jie jau yra išnagrinėti operatyvaus patikrinimo metu, duomenis naudojo selektyviai (neobjektyviai), taip pat tuo, kad sprendimas yra be motyvų.

11. Dėl pareiškėjos realių galimybių atsiskaityti įrodymo:

11.1. Pareiškėjos esminis argumentas yra tas, kad ji pateikė dokumentus, kurie įrodo realias galimybes atsiskaityti.

11.2. Visgi pareiškėjos priskiriamas požymis „įrodantys realiais galimybes atsiskaityti“ yra vertinamojo pobūdžio ir tik objektyviai įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus mokesčių administratorius galėjo daryti išvadą, ar jos pateikti dokumentai ir duomenys turi tokias savybes. Tuo tarpu pareiškėja iš anksto (lot. a priori) savo pateiktiems dokumentams suteikia tokią vertę. Kadangi pareiškėja nepateikia argumentų, kodėl reikėtų laikyti, kad jos pateikti dokumentai įrodė realias atsiskaitymo galimybes, laikytina, kad tik abstrakčiai, deklaratyviai nurodo, kad pateikė dokumentus, įrodančius realias galimybes atsiskaityti su biudžetu. Pareiškėja nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias neteisingai nustatė VMI Išvadoje. Kad pateikė Taisyklėse nurodytus finansinės apskaitos ir kitus dokumentus, nesudaro pagrindo priimti Bendrovei palankų sprendimą. Bendrovė kartu su prašymu VMI pateikė ir verslo planą. Iš pateikto į bylą verslo plano matyti, kad jame Bendrovė pateikia informaciją apie save, 10 jo punkte, į kurį apeliuoja pareiškėja, nurodytos nepriemokos susidarymo priežastis (kaip ji pati jas supranta), tačiau tai savaime neįrodo, kad įrodė realias galimybes atsiskaityti su biudžetu per nurodytą terminą. VMI yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktą kompetenciją. Mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą turi naudoti tinkamai, t. y. negali suteikti nepagrįstų lengvatų ar privilegijų atskiriems mokesčių mokėtojams, tuo būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Minėta, aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, buvimą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir iš naujo nevertina pareiškėjos finansinės padėties, o tik VMI sprendimo teisėtumą. Taigi pareiškėja neįrodė, kad pateikė mokesčių administratoriui įrodymus apie jos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu, taip pat, kad VMI neteisingai juos vertino. Kaip matyti iš Išvados turinio, VMI rėmėsi objektyviais duomenimis (Bendrovės finansiniais rodikliais, kitais duomenimis), jų pagrindu padarytų išvadų pareiškėjos pateikti argumentai nepaneigia (ir netgi neneigia konkrečių konstatavimų). Todėl pareiškėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą.

12. Dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo 8 straipsniui, gero administravimo principams: 

12.1. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos jo pateikus dokumentus, remiantis tuo, kad jie įvertinti operatyvaus patikrinimo metu, tačiau konkrečiai neįvardina kokie tai duomenys ir kokią įtaką Sprendimo teisėtumui tai galėjo turėti. Taip pat pareiškėjas mano, kad neteisingai Išvadoje konstatuota, kad padarė eilę pažeidimų, nors pažeidė tik vieną Civilinio kodekso normą (6.3901 straipsnį).

12.2. Minėta, kad VMI rėmėsi objektyviais duomenimis, Sprendime nurodė teisės normas, taigi nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimams: skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.

12.3. Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos jo pateikus dokumentus, remiantis tuo, kad jie įvertinti operatyvaus patikrinimo metu, tačiau konkrečiai neįvardina kokie tai duomenys ir kokią įtaką Sprendimo teisėtumui tai galėjo turėti. Taip pat pareiškėjas mano, kad neteisingai Išvadoje konstatuota, kad padarė eilę pažeidimų, nors pažeidė tik vieną Civilinio kodekso normą (6.3901 straipsnį). Šis argumentas net ir būdamas teisingu neturėtų įtakos Sprendimo teisėtumui. Visgi nėra pagrindo teigti, kad VMI, priimdama sprendimą dėl galimos mokestinės paskolos ir vertindama Civilinio kodekso 6.3901 straipsnio pažeidimą (kurio net ir neginčija pareiškėjas) elgėsi neobjektyviai. Pastaroji aplinkybė yra objektyvi aplinkybė, susijusi su įsipareigojimų kreditoriams vykdymu. VMI įvertino objektyvias aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjos pajėgumą sumokėti išdėstytą mokestinę nepriemoką, kurios jau buvo aptartos, t. y. priimdama sprendimą rėmėsi objektyviais faktais. Todėl nėra pagrindo naikinti jos priimto Sprendimo.

12.4. Skundžiamo akto turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimams: skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-15126. Taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Papildomai pažymėtina, kad pastarasis reikalavimas apskritai negali būti tenkinamas, nes teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019), todėl negali įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti konkretų jos kompetencijai priklausantį veiksmą.

14. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB „ADPF“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                       Tomas Blinstrubis

             Mefodija Povilaitienė

              Gediminas Užubalis