Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-208-1093/2021
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00076-2021-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. spalio 12 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
1. P. B. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 13 d. 15.59 val. magistralinio kelio Vilnius–Utena 57,90 km, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais veiksmais P. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam už tai paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
2. P. B. pateikė skundą teismui, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir sumažinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio arba jos neskirti. Skunde nurodo, kad pažeidimo fakto jis neginčija, sutinka su paskirta administracine nuobauda, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone. Teigė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, jį padarė ne tyčia, o per neatidumą, nepastebėjęs kelio ženklo apie artėjančią šalutinio kelio sankryžą su pagrindiniu keliu. Vizualiai jis šios sankryžos nematė. Tačiau padarytas nusižengimas nesukėlė grėsmės eismo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje veikloje, nes tenka vykti į kitus Lietuvos miestus dalyvauti (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas tiesiogiai neigiamai įtakotų jo profesinę veiklą. Mano, kad tokia paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcingai didelė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
3. Institucija atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad P. B. įvykdė vieną iš grubiausių KET pažeidimų – lenkė automobilį sankryžoje, taip sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, o toks elgesys rodo nepagarbą įstatymams ir blogą pavyzdį kitiems. P. B. atliko lenkimo manevrą sankryžoje, o KET reikalavimai tą daryti draudžia. Institucija atsiliepime pažymėjo, kad kelyje esanti sankryža yra pažymėta ne vien kelio Nr. 108, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu – siaura ištisine ženklinimo linija, kurią kirsti draudžiama. Vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą, kuris įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, bet jis piktavališkai to nepaisė ir atliko lenkimo manevrą, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pats įvertinti galimas neigiamo savo elgesio pasekmes, dėl to iškylančius buitinius sunkumus, tačiau elgėsi neatsakingai ir to nesvarstė, todėl šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo privalo pajusti įstatymo suvaržymus ir prisiimti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, kuris siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo materialinė padėtis ar šeiminės aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti švelnesnę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, nuobaudą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi jame nurodytais motyvais siekiama tik išvengti atsakomybės, numatytos už padarytą administracinį nusižengimą.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir datą proceso dalyviams pranešta tinkamai, prašymų surengti žodinį bylos nagrinėjimą ar atidėti teismo posėdį negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkinamas.
5. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. prašo pakeisti Institucijos nutarimą, tačiau jis neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad P. B. iš esmės laiko jam paskirtą administracinio poveikio priemonę per griežta ir prašo sumažinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 mėnesio arba netaikyti administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. Įstatymas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, kurio minimalus terminas yra trys mėnesiai, toks terminas ir buvo paskirtas P. B. skundžiamu Institucijos nutarimu. Skundą padavusio asmens prašymas sumažinti ją arba neskirti jos iš viso reiškia prašymą švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinio poveikio priemonės paskyrimą. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Teismo vertinimu, P. B. tokių aplinkybių savo skunde nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė.
8. Savo skundą P. B. iš esmės grindžia tuo, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas jo darbinei veiklai vykdyti, taip pat tuo, kad savo elgesiu jis nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams bei nusižengimą padarė dėl neatidumo.
9. Nustatyta, kad P. B. 2021 m. birželio 13 d., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Šios aplinkybės ir savo kaltės P. B. neginčija. Jis, lenkdamas kitą automobilį, privalėjo būti atidus, matyti visus kelio ženklus, privalėjo šį manevrą atlikti saugiai. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad P. B. padarė šiurkštų KET 140.1 punkto, numatančio, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ pažeidimą ir, priešingai nei jis pats mano, tai sukėlė didelę eismo įvykio kilimo riziką, sukėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes sankryža pati savaime yra pavojingesnė vieta kelio ruože, todėl joje reikia būti itin atidžiam ir imtis atitinkamų atsargumo priemonių – šiuo atveju susilaikyti nuo lenkimo. Skunde teigdamas, kad jo padarytas nusižengimas niekam nesukėlė pavojaus, P. B. tik parodo savo neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisykles.
10. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas trisdešimt kartų: vienuolika kartų už tai kad nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, septynis kartus už tai kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir už tai iš karto nesusimokėjo, penkis kartus už greičio viršijimą, penkis kartus už tai kad paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, po kartą už tai kad rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu ir važiavo neužsisegęs saugos diržų (b. l. 10-46). Šie baustumai P. B. charakterizuoja neigiamai, parodo jo lengvabūdišką požiūrį į teisės normas, į KET pažeidimų keliamą pavojų, leidžia spręsti, kad reikiamų išvadų jis nedaro, paskirtos nuobaudos už ankstesnius nusižengimus nesulaikė jo nuo pakartotinio nusižengimo padarymo.
11. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismui nekyla abejonių, kad be teisės vairuoti automobilį P. B. kils nepatogumų ir sunkumų vykdyti darbines funkcijas. Visgi tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo paties elgesio rezultatas. Asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie lemtų specialiosios teisės netekimą. Tačiau P. B. ir šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo dar vieno administracinio nusižengimo padarymo.
12. Skunde nurodomos aplinkybės, kad P. B. prisipažino dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, buvo įvertintos jam skiriant nuobaudą – kaip jau minėta, jis nubaustas minimalia nuobauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei į P. B. asmenybę, tokia bausmė nėra neproporcinga ar aiškiai per griežta.
13. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir P. B. netaikyti paskirtos administracinio poveikio priemonės. Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
P. B. skundo netenkinti.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 74-ANR_N-632-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.
Teisėja Monika Benetė