Administracinė byla Nr. A-1498-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01253-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama pripažinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir VSAT) 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 22S128062 (toliau – ir Sprendimas) dėl atsisakymo leisti įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtu ir įpareigoti VSAT iš naujo svarstyti sprendimą, leidžiantį pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. 

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 14:30 val. atvyko į praleidimo punktą Medininkuose. Tą pačią dieną VSAT priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti leisti pareiškėjai kirsti sieną dėl to, kad ji kelia grėsmę valstybiniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai, tačiau jai nebuvo paaiškinta, kokią konkrečią grėsmę ji kelia, ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir Sprendime.

3.       Pareiškėja paaiškino, kad turi galiojančią C kategorijos Šengeno vizą ir jos kelionės tikslas yra į Vilnių lydėti uošvienę S. V. G., kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bėganti nuo (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, ir kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi. Pareiškėjos teigimu, jos uošvienei yra reikalinga pastovi priežiūra, nes ji kenčia nuo sunkios (duomenys neskelbtini) formos, kurią lydi dažnos (duomenys neskelbtini) krizės, pasunkintos (duomenys neskelbtini) funkcijų sutrikimais, atsiradusiais dėl (duomenys neskelbtini) amžiaus ir stipraus (duomenys neskelbtini), buvimo (duomenys neskelbtini) mieste ir tolimesnio bėgimo nuo (duomenys neskelbtini). Muitinėje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos giminystės ryšius su S. V. G., jos statusą ir sveikatos būklę.

4.       Pareiškėja skunde pažymi, kad 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai nekelia ir negali kelti. Pareiškėjos nuomone, 2022 m. rugsėjo 19 d. įvestas draudimas (duomenys neskelbtini) piliečiams įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, negali būti taikomas jos nurodytai situacijai, nes toks draudimo taikymas neatsižvelgia į humanitarinį aspektą, sukelia žalą šeimyniniams santykiams ir pažeidžia (duomenys neskelbtini) pilietės S. V. G. interesus, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.       Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas atsisakyti leisti jai įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas, garantuojančias teisę gerbti asmenį ir šeimyninį gyvenimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), todėl turi būti atšauktas.

6.       Pareiškėja papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. atvykstant į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis turėjo ir Medininkų pasienio kontrolės punkte pateikė galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) bei galiojančią ilgalaikę Šengeno vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Jokios kitos informacijos ar dokumentų pasienio kontrolės pareigūnai neprašė. Pasienio kontrolės pareigūnams pareiškėja pasakė, jog kelionės tikslas yra uošvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bėganti nuo (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, ir kurios atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas dėl Leidimo gyventi suteikimo, lydėjimas. Su savimi pareiškėja turėjo santuokos liudijimą su (duomenys neskelbtini) pilietės sūnumi ir jo gimimo liudijimą. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su uošve, jos statusą ir Migracijos departamento kvietimą. Pasieniečiai atsisakė žiūrėti į šiuos dokumentus, teigdami, kad įvažiuoti draudžiama visiems (duomenys neskelbtini).

7.       Pareiškėja paaiškino, kad uošvę vadino „mama“, nes taip įprasta jų šeimoje, o ne su tikslu suklaidinti pasieniečius. Tą dieną pareiškėja ją nuramino, pavadindama ją „mama“. Tokio elgesio pareiškėja nelaiko nesąžiningu. Taip pat teigė, kad turėjo 5 000 Eur grynųjų pinigų, o uošvė S. V. G. – atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose – SEB ir Swedbank. Pareiškėjos vyras užsakė ir sumokėjo už pareiškėjos ir uošvės viešbutį Vilniuje.

8.       Pareiškėja nurodė, kad nėra duomenų, jog jos buvimas Lietuvoje keltų grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ar, kad ji neatitiktų nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, ginčijamame Sprendime nėra jokių nurodymų, kaip konkrečiai pareiškėja gali kelti tokią grėsmę. Pareiškėja ne kartą lankėsi ir Europos Bendrijoje, ir (duomenys neskelbtini), tačiau tokių faktų pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta, ji visada laikėsi priimančiosios šalies įstatymų.

9.       Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10.       Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja reisiniu autobusu atvyko į Medininkų pasienio kontrolės punktą (toliau – PKP) iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, nurodydama, jog atvyko kartu su uošve, (duomenys neskelbtini) piliete V. S.. Pareiškėja teigė, kad lydėjo savo uošvę į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiimti uošvei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuodugnaus pasienio tikrinimo metu tarnybos pareigūnai nustatė, kad pareiškėja laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams bei neatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarime Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas), todėl priėmė sprendimą pareiškėjos neįleisti į Lietuvos Respubliką ir surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S128062.

11.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UTPĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas Nr. 539/2001).

12.       Reglamentas Nr. 539/2001 nustato, jog Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

13.       Atsakovas nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ nustatyta, jog vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse, tarp kurių, be kita ko, per išorinę Šengeno valstybių sieną vykstančiam asmeniui būtina pagrįsti – numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir ar turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (6 straipsnio 1 dalies c) punktas), bei – jie neturi būti laikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (6 straipsnio 1 dalies e) punktas).

14.       Teigė, kad VSAT pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, taip pat vadovaujasi 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2006) 5186 (toliau – ir Šengeno vadovas). Šis dokumentas yra skiriamas visų Šengeno valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti, vykdant asmenų kontrolę prie sienų. Valstybės narės šį Šengeno vadovą turi naudoti kaip pagrindinę priemonę atliekant savo sienų kontrolės užduotis.

15.       Atsakovas akcentavo, kad Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 1.1 papunktyje numatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Šengeno vadovo 3 dalies „Atvykstančių trečiųjų šalių piliečių patikrinimai“ 3.6 papunktyje nustatyta, kad į Šengeno valstybės teritoriją atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi tenkinti visas atvykimo sąlygas. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o VSAT užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Be to, buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16.       Teigė, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti tarnybos pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes. Tokia pati pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus.

17.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog neįleisdami užsieniečių į Lietuvos Respubliką pareigūnai tokį sprendimą turi vykdyti nedelsiant, t. y. jie palydi užsieniečius iki valstybės, iš kurios šie atvyko, pasienio kontrolės punkto. Šiuo atveju užsienietės tarnybos pareigūnų geranoriškumo dėka buvo įlaipintos į reisinį autobusą, kuris vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kad užsienietėms nereikėtų pačioms spręsti grįžimo klausimo. Tarnybiniuose pranešimuose VSAT pareigūnai pabrėžė, kad užsienietės jokių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė (žodžiu deklaravo mamos ir dukros ryšį), nepateikė ir jokių (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. Pokalbio metu pareigūnei (duomenys neskelbtini) pilietė vizualiai atrodė sveika, bendraujanti, vaikštanti savarankiškai bei adekvačiai mąstanti ir suprantanti, kur randasi ir kodėl su ja kartu vykstanti pareiškėja negali būti įleista į Lietuvos Respubliką.

18.       Pažymėjo, kad VSAT prieinamomis priemonėmis nepavyko nustatyti tikrojo šių užsieniečių giminystės ryšio, tačiau tai neturi lemiamos įtakos Sprendimo teisėtumui, bet leidžia abejoti, ar pareiškėja buvo pakankamai sąžininga ir pasienio tikrinimo metu pareigūnams deklaravo tikrąjį atvykimo tikslą.

19.       Nurodė, kad Nutarimo (įsigaliojusio 2022 m. rugsėjo 19 d.) 1 punkte nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų.

20.       Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo galima daryti prielaidą, jog pastarosios vertinimu, ji atitinka Nutarimo 1.1.4.4 papunkčio nuostatą „Nustatyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie: tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB) (toliau – ir Direktyva))“.

21.       Nurodė, kad Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „šeimos nario“ sąvoka, o būtent: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

22.       Atsakovas teigė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. būdama daugiau kaip (duomenys neskelbtini) amžiaus ir gyvendama atskirai nuo (duomenys neskelbtini) pilietės, ji neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Kitų minėtų Nutarimo kriterijų pareiškėja taip pat neatitinka. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio Nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėto individualus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, priėmė Sprendimą, nurodydami, jog pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Susiklosčiusioje situacijoje pareigūnams kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir deklaruojamo tokio atvykimo būtinumo.

23.       Atsakovo nuomone, sistemiškai įvertinus teisės aktų nuostatas dėl VSAT priimto Sprendimo konstatuotina, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSAT iš naujo įvertinti Sprendimą, leidžiant jai atvykti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjos teiginiai bei argumentai neatitinka faktinių duomenų bei prieštarauja imperatyvioms paminėtų teisės aktų nuostatoms.

II.

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

25.       Teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai ginčijamu VSAT Sprendimu atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, kadangi ji laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, be to, užsienietė neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“.

26.       Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 14:30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių priemonių plano „Filtras C“ metu, Sprendimu į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleista (duomenys neskelbtini) pilietė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), Šengeno valstybių C tipo viza Nr. 000849077 (SVK). Pareiškėja į Lietuvos Respubliką neįleista, nes neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 937 ir yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. VSAT pareigūnų teigimu, užsienietė nurodė, kad vyksta kartu su mama, (duomenys neskelbtini) piliete V. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietė deklaravo, kad mamą lydi į Migracijos skyrių, kur jai pagamintas leidimas gyventi Lietuvoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) pilietei surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną, (duomenys neskelbtini) pilietė atsisakė be dukros vykti į Lietuvos Respubliką. Abi užsienietės 15 val. grąžintos į Baltarusijos Respubliką. VSAT pareigūnų teigimu, užsienietės jokių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nepateikė (žodžiu deklaravo mamos ir dukros ryšį), nepateikė ir jokių (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) pilietė vizualiai atrodė sveika, bendraujanti, pati vaikščiojanti bei adekvačiai mąstanti, suprantanti, kur randasi ir kodėl su ja kartu vykstanti V. S. negali būti įleista į Lietuvą.

27.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis UTPĮ, Šengeno sienų kodekso, Reglamento Nr. 539/2001 nuostatomis. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, jog 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ įvedė nepaprastąją padėtį visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, taip pat visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

28.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėtas Nutarimas įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl taikytinas nagrinėjamu atveju.

29.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, patvirtintų Nutarimo 1 punktu, į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

30.       Pažymėjo, kad, pareiškėjos teigimu, draudimas jai įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją negali būti taikomas, kadangi tai pažeidžia humanitarinį aspektą, sukelia žalą šeimyniniams santykiams ir yra nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) pilietės interesus. Taigi pareiškėjos vertinimu, ji atitinka Nutarimo 1.1.4. ir 1.1.4.4. papunkčių nuostatas, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją kai turi pagal Vizų kodeksą išduotą vizą ir atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB).

31.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja, siekdama patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareigūnams būtų pateikusi dokumentus, kurie patvirtintų giminystės ryšius su jos lydimu asmeniu - (duomenys neskelbtini) piliete S. V. G.. Teismui pareiškėja nurodė, kad minėta (duomenys neskelbtini) pilietė yra pareiškėjos sutuoktinio motina. Pareiškėja yra vyresnė nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja pareigūnams būtų pateikusi dokumentus, kurie patvirtintų apie lydimam asmeniui S. V. G., reikalingą globą ar rūpybą, išlaikymą, sunkią pastarosios sveikatos būklę. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui.

32.       Įvertinęs galiojantį teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja ir jos uošvė negali būti laikomos šeimos nariais Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalies prasme, todėl pareiškėja neatitinka Nutarimo 1.1.4.4 papunktyje nustatytą kriterijų. VSAT nenustatė, o pareiškėja ir nenurodė (nepagrindė atitikties jiems) kitų Nutarime išvardytų kriterijų, kuriuos pareiškėja atitiktų ir dėl to galėtų būti įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją. Todėl VSAT pareigūnai pagrįstai atliko Nutarimo 2 punkte nurodytą individualų papildomą išsamų patikrinimą dėl pareiškėjos atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Kadangi net ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę pareiškėjai vykti kartu su uošve į Lietuvos Respubliką, teismas sprendė, kad pareigūnams pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamo kelionės tikslo ir atvykimo į Lietuvos Respubliką būtinumo. Nors pareiškėja teismui nurodė kelionės metu turėjusi pakankamai grynųjų pinigų (5 000 eurų), o pareiškėjos uošvė – atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose, byloje apie tai nėra jokių įrodymų, taip pat ir įrodymų, kad apie tai pareiškėja informavo VSAT pareigūnus. Pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose taip pat pateikiama prieštaringa informacija: viena vertus, nurodoma, kad pareigūnams pareiškėja pateikė kelionės dokumentus ir vizą, o kitos informacijos ir dokumentų pareigūnai neprašė, tačiau taip pat teigiama, kad pasieniečiams buvo pateikti dokumentai apie giminystės ryšį su uošve, pastarosios statusą, tačiau pareigūnai atsisakė į juos žiūrėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad negali objektyviai konstatuoti pareiškėjos atitikties Šengeno sienų kodekse nustatytoms atvykimo sąlygoms.

33.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad VSAT pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis, kurių pareiškėja niekaip nepaneigė. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nepagrįsti, kadangi iš Sprendimo yra aiškūs jo priėmimo motyvai, t. y. pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų.

34.       Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad VSAT pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai leisti atvykti kertant sieną. Pažymėjo, kad toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjai, pateikus reikalingus dokumentus ir tinkamai pagrindus atvykimo tikslą, atitiktį atvykimo sąlygoms, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai.

35.       Teismas konstatavo, kad VSAT, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjai atvykti kertant sieną. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, atitinkamai tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti VSAT iš naujo svarstyti sprendimą, leidžiantį pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

III.

36.       Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos skundą tenkinti.

37.       Pareiškėja nurodo, kad atsisakydamas tenkinti skundą, teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“, kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet (duomenys neskelbtini) piliečiams, kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Taip pat teisingai nurodė, kad Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.

38.       Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, ji tikrai nepatenka į nurodytus kriterijus ir nepriklauso asmenų, kuriems netaikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas, ratui, tačiau ji turėjo būti patikrinta ir galėjo būti neįleista, jei keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. VSAT Sprendime aiškių atsisakymo priežasčių nėra nurodyta, jame taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai kelią grėsmę, kokią grėsmę ir grėsmę kam – viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių tarptautiniams santykiams. Pareiškėjos teigimu, nėra įrodymų, kad jos buvimas Lietuvoje kelia tokią grėsmę, kokiu būdu ji pasireiškia.

39.       VSAT atsiliepime teigiama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Tokie faktai nenustatyti, tai rodo VSAT Sprendimo neteisėtumą, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir netinkamai taikė Šengeno sienų kodeksą.

40.       Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

41.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

42.       Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

43.       Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ buvo sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (25.3.1)3-5969 „Dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką” nurodė, jog buvo sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl vizų pateikimas ir nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams galėjo išduoti tik tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai, ir į tai, kad kiekvienas (duomenys neskelbtini) piliečio motyvuotas prašymas tarpininkauti dėl dokumentų vizai priėmimo buvo individualiai nuodugniai nagrinėjamas Užsienio reikalų ministerijoje, laikytina, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie gavo vizas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje po 2022 m. kovo 10 d. (imtinai), atitinka Nutarimo 2 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo Šengeno valstybių ,,C“ tipo vizą Nr. 000849077 (SVK), kuri buvo išduota 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. iki šiame rašte nurodytos datos, taigi išduota esant kitokioms (duomenys neskelbtini) sąlygoms ir aplinkybėms.

44.       Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes. Nagrinėjamu atveju užsienietės, kaip (duomenys neskelbtini) pilietės, atžvilgiu be jau paminėtų Šengeno sienų kodekso nuostatų taikytinos ir Nutarimo nuostatos.

45.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. būdama daugiau kaip (duomenys neskelbtini) amžiaus ir gyvendama atskirai nuo (duomenys neskelbtini) pilietės, ji neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos, taip pat neatitinka ir kitų Nutarimo kriterijų. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėto individualus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, priėmė Sprendimą, nurodydami, jog pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimą bei išdėstytų teisės aktų reikalavimus, konstatavo, jog tarnybos pareigūnų Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, tinkamos formos ir turinio bei priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais, išdėstytais skunde ir patikslintame skunde. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

46.       Byloje ginčas kilo dėl VSAT Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.

47.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VSAT, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjai atvykti kertant sieną, pareiškėjos skundą atmetė.

48.       Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad VSAT Sprendime aiškių atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežasčių nėra nurodyta, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai kelią grėsmę, kokią grėsmę ir kam ji kelia. Pareiškėjos teigimu, nėra įrodymų, kad jos buvimas Lietuvoje kelia tokią grėsmę, kokiu būdu ji pasireiškia. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.

49.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

51.       Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad VSAT Sprendime nenurodytos aiškios atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, priežastys, nenurodyta, kaip konkrečiai, kokią grėsmę ir kam pareiškėja kelia.

52.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, apskundimo tvarka ir kt.

53.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnis), kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-856/2014, 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017).

54.       Skundžiamame Sprendime nurodytas atsisakymo pareiškėjai leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną pagrindas – pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pastabose nurodyta, kad užsienietė neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937. Užsienietė vyksta su mama (duomenys neskelbtini) piliete V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai pagamintas leidimas gyventi Lietuvoje.

55.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, be kita ko, yra pažymėjęs, kad administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami kitokio pobūdžio patvirtintos standartines formos sprendimai (atsisakyti išduoti vizą), nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, kadangi ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2616-822/2015, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016, 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-858/2016). Šengeno sienų kodekso II skyriaus, reglamentuojančio išorės sienų kontrolę ir atsisakymą leisti atvykti, 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

56.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, VSAT Sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartiniame blanke ir jame nurodytos atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną atsisakymo priežastys – pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pastabose nurodyta, kad užsienietė neatitinka atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937. Vyksta su mama (duomenys neskelbtini) piliete V. S., kuriai pagamintas leidimas gyventi Lietuvoje. 

57.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja UTPĮ. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. UTPĮ 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

58.       Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

59.       Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.

60.       Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo VSAT Sprendimo visiškai neaišku, kuo remdamasi VSAT priėjo prie išvados, kad pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

61.       Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas VSAT Sprendimo pagrįstumą, ir konstatuodamas, kad pareiškėjai pagrįstai atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, išsamiai aptarė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, tačiau tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek ir iš VSAT bei pirmosios instancijos teismo sprendimų turinio nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis visgi nustatyta, jog pareiškėja kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Byloje be VSAT pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose išdėstytos pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, jokių kitų įrodymų, kuriais remdamasi VSAT sprendė, kad pareiškėja kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, byloje nėra pateikta. 

62.       Kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė atsakovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

63.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokios informacijos, objektyviai patvirtinančios pareiškėjos keliamą grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, t. y. įrodymų, kuriais remdamasi VSAT priėmė skundžiamą Sprendimą.

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi VSAT Sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus, sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai neištirtos ir neįvertintos. Byloje, kaip jau buvo minėta, nėra jokios medžiagos, patvirtinančios išvadas dėl pareiškėjos keliamos grėsmės. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (bylai aktualios medžiagos nesurinkimas) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti medžiagą, kuri buvo pagrindas spręsti dėl pareiškėjos keliamos grėsmės.

65.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesurinko ginčui teisingai išspręsti reikalingų  įrodymų, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, t. y. padarė proceso teisės pažeidimą, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Iveta Pelienė

                                                        Ernestas Spruogis

                                                        Skirgailė Žalimienė