Civilinė byla Nr. 2A-1948-520/2011

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01989-2010-7

                                           Procesinių sprendimų kategorijos: 44.5., 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,

atsakovo atstovui L. U. (L. U.),

trečiojo asmens atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Trakų vandenys“, Trakų rajono savivaldybės administracijai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja AB „Kauno dujotiekio statyba“),

n u s t a t ė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi teismą su ieškiniu ir prašė jam solidariai iš atsakovų UAB „Trakų vandenys“, Trakų rajono savivaldybės administracijos priteisti 10 562 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-06-11 buvo užlietas vandeniu S. Š. priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r. Jis atlygino S. Š. padarytą žalą, išmokėdamas jai 10 562 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis. S. Š. priklausantis pastatas buvo užlietas vandeniu dėl lūžusio vandentiekio vamzdžio, esančio po Saulės gatvės važiuojamąja dalimi. Vandentiekio vamzdynų valdytojai yra atsakovai. Trakų rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso viešojo vandens skirstomieji tinklai, o UAB „Trakų vandenys“ juos naudoja ir valdo, tiekdama vandenį Lentvario mieste. 2009-06-11 vandentiekio avarija įvyko skirstomuosiuose vandentiekio tinkluose iki įvado į vartotojams priklausančius vidaus tinklus. Trakų rajono savivaldybė turi prižiūrėti ir užtikrinti, kad viešojo vandens tiekimo skirstomieji tinklai ir įrenginiai būtų miesto bendro naudojimo teritorijose pagal Geriamojo vandens įstatymo 4 str. 4 d., Lentvario mieste esanti Saulės gatvė ir joje esantys įrenginiai priklauso Trakų rajono savivaldybės administracijai pagal CK 4.40 str. Atsakovai turėjo prižiūrėti vandentiekio vamzdyną, netinkamą įrangą remontuoti ir keisti, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdami CK 6.263 str. reikalavimus elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovų valdoma vandens tiekimo įranga kelia padidintą pavojų aplinkiniams asmenims. Atsakovai yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojai bei yra atsakingi už padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str.). Atsakovai taip pat atsakingi už žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų (CK 6.266 str.). Įrangos valdytojai gali būti atleisti nuo atsakomybės tik įrodžius, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo didelio neatsargumo. UAB „Trakų vandenys“ po 2009-06-11 avarijos pakeitė netinkamą vandentiekio įrangą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų vandenys“ solidariai 10 562 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-07-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2009-06-11 įvyko vandentiekio avarija Saulės g., Lentvaryje, šalia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kad buvo užlietas vandeniu S. Š. namo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., sugadintas jame buvęs turtas, kad ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal būsto draudimo sutartį, atlygino nukentėjusiajai S. Š. padarytą žalą, išmokėdamas jai 10 562 Lt draudimo išmoką, ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis CK 6.1015 str. pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad avarija, padariusi ieškovo nurodytą žalą įvyko vandentiekyje, t. y inžineriniame įrenginių komplekse vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams, padarė išvadą, jog už avarijos padarytą žalą atsako šio įrenginio savininkas arba naudotojas (CK 6.266 str. 1 d.). Teismas, remdamasis tuo, kad Trakų rajono savivaldybė geriamojo vandens infrastruktūros savininke yra pagal įstatymą, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog turtas, t. y. vandentiekio atkarpa Saulės gatvėje, Lentvaryje, kurioje įvyko avarija, nėra apskaitytas ir registruotas, neatleidžia savivaldybės nuo atsakomybės už šių įrenginių padarytą žalą. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas UAB „Trakų vandenys“ yra viešai vandenį tiekianti įmonė, kuri pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 3 d. ir bylos aplinkybes yra teisėtas Lentvario vandens ir nuotekų tinklų naudotojas (valdytojas), kad abu atsakovai neigė savo teises į vandentiekį, neteikė teismui įrodymų, apibrėžiančių jų tarpusavio santykius ir atsakomybės ribas, valdant geriamojo vandens infrastruktūros įrenginius, dėl ko teismas neturėjo galimybės nustatyti, kuris atsakovas ir kiek turi atsakyti pagal ieškinį, padarė išvadą, kad abu atsakovai dėl vandens tiekimo įrenginiais padarytos žalos prieš trečiuosius asmenis atsako solidariai.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys Trakų rajono savivaldybės administracijai būtų atmestas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis yra geriamojo vandens infrastruktūros savininkas pagal įstatymą ir ta aplinkybė, kad šis turtas nėra apskaitytas ir registruotas, neatleidžia savivaldybės nuo atsakomybės už šių įrenginių padarytą žalą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato atvejus, kai geriamojo vandens infrastruktūra savivaldybei nepriklauso. Šio įstatymo 18 str. 2 d. nustato, kad Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). UAB „Trakų vandenys“ teismą informavo, kad vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamai atliktų AB „Kauno dujotiekio statyba“, tiesiant nuotekų tinklus, darbų, kad UAB „Trakų vandenys“ nėra vandentiekio atkarpos, kurioje įvyko avarija, savininkas. Šį tinklą maždaug prieš 20 metų nutiesė ten naujai pastatytų namų savininkai bei taip sujungė savo namus su magistraliniu vandentiekiu, einančiu Saulės gatve. Ši vandentiekio atkarpa yra įrengta privačioje žemėje ir, gyventojams prisijungus prie įrengtų vandentiekio tinklų Rasos ir Kupolės gatvėse, ji bus nenaudojama. Kadangi ši vandentiekio atkarpa yra įrengta privačioje žemėje, jis niekada nesiekė ir nesieks ją išpirkti iš gyventojų. Šią aplinkybę patvirtina ir naujų vandentiekio tinklų Rasos ir Kupolės gatvėse įrengimas. Byloje apart hipotetinės prielaidos, kad aptariamas vandentiekis priklauso jam, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nuosavybės ar valdymo teises į vandentiekio atkarpą, kurioje įvyko avarija. Teismas nepagrįstai nevertino prielaidos, kad vandentiekio atkarpos, kurioje įvyko avarija, savininkas yra šalia šio tinklo esančių gyvenamųjų namų savininkai, taip pat ir avarijos metu nukentėjusi S. Š.. Teismas bylos nagrinėjimo metu atmetė jo prašymą apklausti liudytojus, t. y. asmenis, gyvenančius šalia įvykusios avarijos vietos ir prisijungusius prie šio tinklo, taip pat prašymą nustatyti technikos, likvidavusios avarijos padarinius, priklausomybę, o šios aplinkybės, siekiant nustatyti už padarytą žalą atsakingus asmenims, yra svarbios.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ne tik inžinerinio įrenginio, dėl kurio yra kilęs ginčas, bet ir kitų savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų. Saulės gatvėje yra registruota tik viena inžinerinių tinklų dalis (nuo šulinio 214 iki 201), šių 2002 m. įrengtų tinklų savininkė yra UAB „Trakų vandenys“. Kiti Saulės gatvėje esantys inžineriniai tinklai viešajame registre nėra registruoti. Inžineriniai tinklai savivaldybės vardu nėra registruoti tik dėl netinkamų savivaldybės administracijos veiksmų. Trūkusi atšaka yra skirta ne vienam vartotojui, o keliems, nuo šios atšakos yra nutiestos dar kelios atšakos į gyvenamuosius namus. Byloje nėra įrodymų, kad trūkusia vandentiekio atšaka vanduo buvo tiekiamas ir į aplietą vandeniu (duomenys neskelbtini) pastatą. Geriamojo vandens įstatymo 5 str. 1, 2 d. numato, kad geriamojo vandens viešasis tiekimas turi užtikrinti nepertraukiamą šio vandens tiekimą, vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2 str. 18 d. numatyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba- geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjai perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui. Jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba yra laikoma vieta, kurioje yra vandens apskaitos prietaisas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimo Nr. 03-92 34 p. numatyta, kad vandens įvadas yra vandens tinklo atšaka iki pirmųjų uždarųjų įtaisų, atskiriančių abonento vandens įrenginius nuo vandens tiekimo tinklo. Iki vandens apskaitos prietaiso esanti vandentiekio atšaka priklauso savivaldybės administracijai. Vandentiekio vamzdis trūko po Saulės gatvės važiuojamąja dalimi, Saulės gatvė nėra privati. Prieš 20 metų visa žemė priklausė valstybei. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Saulės gatvėje namai statyti ne vienu metu, todėl mažai tikėtina, kad visų namų savininkai savo lėšomis įrenginėjo bendro naudojimo vandentiekio vamzdyną. Jei vandentiekio vamzdynas priklausytų Saulės gatvės gyventojams, Trakų rajono savivaldybės administracija ar kiti suinteresuoti asmenys turėjo inicijuoti, kad teisme būtų nustatytas juridinis faktas dėl nuosavybės teisės.

Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objekto valdytojas yra atsakovas UAB „Trakų vandenys“, nepagrįstai, vadovaudamasis CK 6.266 str. 1 d. solidariai žalos atlyginimą ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisė iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nėra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objekto savininkas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti už padarytą žalą atsakingus asmenis, nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-06-11 įvyko vandentiekio avarija Lentvaryje, Saulės gatvėje, šalia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusios avarijos buvo užlietas vandeniu S. Š. namo rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., ir sugadintas jame buvęs turtas. Ieškovas, vykdydamas įsipareigojimus pagal būsto draudimo sutartį, atlygino nukentėjusiajai S. Š. padarytą žalą, t. y.  išmokėjo jai 10 562 Lt draudimo išmoką, ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis CK 6.1015 str. pagrindu. Ieškovas ieškinį dėl 10 562 Lt žalos atlyginimo pareiškė atsakovams UAB „Trakų vandenys“, Trakų rajono savivaldybės administracijai tuo pagrindu, kad lūžusio vandentiekio vamzdžio, esančio po Saulės gatvės važiuojamąja dalimi valdytojai yra atsakovai, t. y. Trakų savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso viešojo vandens skirstomieji tinklai, o UAB „Trakų vandenys“ juos naudoja ir valdo, tiekdama vandenį Lentvario mieste. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.266, 6.270 str., nurodydamas, kad Trakų rajono savivaldybė turi prižiūrėti ir užtikrinti, jog viešojo vandens tiekimo skirstomieji tinklai ir įrenginiai būtų miesto bendrojo naudojimo teritorijose pagal Geriamojo vandens įstatymo 4 str. 4 d., Lentvario mieste esanti Saulės gatvė ir joje esantys įrenginiai priklauso Trakų rajono savivaldybės administracijai, atsakovai turėjo prižiūrėti vandentiekio vamzdyną, netinkamą įrangą remontuoti ir keisti, tačiau to nepadarė, atsakovų valdoma vandens tiekimo įranga kelia padidintą pavojų aplinkiniams asmenims. Atsakovas UAB „Trakų vandenys“ byloje teikė atsikirtimus, kad jis nėra vandentiekio tinklų, esančių Saulės gatvėje, Lentvaryje, savininkas, šie tinklai nėra apskaityti UAB „Trakų vandenys“ balanse, kad šiais vamzdynais tik tiekia vandenį vartotojams  ir remontuoja atskiras  vandentiekio atkarpas, jog nepatirtų vandens nuostolių. Taip pat atsakovas nurodė, kad Saulės gatvėje nevykdė jokių  vandentiekio remonto darbų, o darbus avarijos vietoje vykdė trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ pagal rangos sutartį su Trakų rajono savivaldybe. Vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamai atliktų trečiojo asmens AB „Kauno dujotiekio statyba“ darbų, nes buvo netinkamai sutankintas gruntas, renovuojant nuotekų tinklus Saulės gatvėje. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Trakų rajono savivaldybė nėra atsakinga už šios avarijos padarinius, vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamai atliktų AB „Kauno dujotiekio statyba“ darbų renovuojant  nuotekų tinklus Saulės gatvėje, Trakų rajono savivaldybė nėra vandentiekio tinklų savininkė, nes nėra jų įgijusi jokiais įstatyme numatytais pagrindais,  daiktinės teisės į vandentiekio tinklus nėra registruotos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti duomenys, kad byloje nurodomas vandentiekis viešajame registre būtų įregistruotas, kaip atsakovų ar kitų asmenų nuosavybė. Pagal bylos duomenis šiuo vandentiekiu tiekiamas vanduo vartotojams, jis yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą, t. y. tai, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 6.266, 6.270 str., atsakovų atsikirtimus, susijusius su tuo, kad jie nėra vandentiekio savininkai ir valdytojai, įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra tenkintini CK 6.266 str. pagrindu, nes Trakų rajono savivaldybė yra geriamojo vandens infrastruktūros savininkė pagal įstatymą ir ji yra atsakinga už  šių įrenginių padarytą žalą, atsakovas UAB „Trakų vandenys“ yra teisėtas Lentvario vandens ir nuotekų tinklų naudotojas (valdytojas). Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad atsakovai yra trūkusio vandentiekio vamzdžio, kaip didesnio pavojaus šaltino, savininkai ar valdytojai, ir netenkino ieškinio reikalavimų CK 6.270 str. pagrindu. Byloje buvo teikiami įrodymai, kad 2008-09-09 Trakų rajono savivaldybės administracija perdavė trečiajam asmeniui AB „Kauno dujotiekio statyba“ pagal 2008-07-10 statybos rangos sutartį perdavė Saulės ir kitų gatvių teritorijas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, t. y. Saulės gatvės naudotojas buvo trečiasis asmuo, kad  Saulės gatvėje trečiasis asmuo vykdė darbus pagal rangos sutartį, kad vandentiekio lūžis galėjo įvykti dėl grunto sėdimo pasibaigus žiemos sezonui ir įšėjus įšalui (b. l. 95-111). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovų atsikirtimų į ieškinį, kad vandentiekio avarija įvyko dėl trečiojo asmens AB „Kauno dujotiekio statyba“ netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, ir kad trečiasis asmuo turi atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, nurodydamas, kad trečiasis asmuo nėra Lentvario vandens tinklų nei savininkas, nei valdytojas, o ieškovas nekelia kaltės dėl padarytos žalos klausimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad  visi proceso dalyvių argumentai, susiję su rangos sutarties  tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir  AB „Kauno dujotiekio statyba“ vykdymu, darbų, atliktų pagal šią sutartį, kokybe, avarijos priežastimis ir  kalte dėl įvykusios  avarijos, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl nevertinami, o juos pagrindžiantys įrodymai netiriami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Trakų rajono savivaldybė yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objekto savininkė pagal įstatymą, tačiau nepagrįstai nustatė, kad ji yra solidariai atsakinga už ieškovui padarytą žalą pagal CK 6.266 str. 1 d., nes pagal byloje esančius įrodymus šį objektą yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti atsakovui UAB „Trakų vandenys“, t. y. jo eksploatacijos ir priežiūros nevykdo Trakų rajono savivaldybė. CK 6.6 str. 1 d. numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovas, nurodydamas, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai, nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti konstatuota, kad atsakovai yra solidarūs skolininkai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad avarija, padariusi ieškovo nurodytą žalą, įvyko vandentiekyje, t. y inžineriniame įrenginių komplekse vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams (Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 2 d. 22 p.), pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str.  2 d. viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei, pagal šio įstatymo 11 str.  savivaldybių  tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.  Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str.  3 d. numato, kad savivaldybė turi sudaryti sąlygas viešajam vandens tiekėjui naudotis savivaldybei ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei nuosavybės teise priklausančia viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Viešajam vandens tiekėjui, kuris yra savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, savivaldybei nuosavybės teise priklausanti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra perduodama patikėjimo teise. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad Trakų rajono savivaldybė perdavė geriamojo vandens tiekimo tvarkymo infrastruktūrą UAB „Trakų vandenys“ nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo objekto savininkė yra Trakų rajono savivaldybė, o naudotojas (valdytojas) yra atsakovas UAB „Trakų vandenys“. Tai, kad viešajame registre neįregistruota geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kaip Trakų rajono savivaldybės nuosavybė, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ši infrastruktūra nepriklauso nuosavybės teise šiam asmeniui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vandentiekio tinklą, kuriame įvyko avarija, nutiesė namų savininkai ir sujungė savo namus su magistraliniu vandentiekiu, esančiu  Saulės gatvėje, ši vandentiekio atkarpa įrengta privačioje žemėje ir gyventojams prisijungus prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų Rasos ir Kupolės gatvėje, ji nebus naudojama, nebus išpirkta iš gyventojų, kad S. Š. yra irgi savininkė. Atsakovas, teigdamas, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros dalis, t. y. vandentiekis, esantis Saulės gatvėje, nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, turėjo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kviesti liudytojus, t. y. gyvenamųjų namų, prijungtų šiuo metu ir anksčiau buvusių prijungtų prie šio tinklo, savininkus, tačiau vien šių liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs nustatyti, kad ginčo vandentiekis priklauso atsakovo nurodomiems asmenims. Byloje atsakovas neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad vandentiekio dalis, kurioje įvyko avarija, nuosavybės teise priklauso vartotojams. Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 2 d. 21 p. numato, kad vandens tiekimo įrenginiai yra vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Įvadas yra pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (Geriamojo vandens įstatymo 2 str. 2 d. 26 p.). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad avarija įvyko toje dalyje, kuri priklauso vartotojams. Taip pat pagal bylos duomenis avarija įvyko vandentiekio dalyje, kuri yra Saulės gatvėje, t. y. teritorijoje, kuri nuosavybės teise nepriklauso pastatų savininkams. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“, vykdydamas rangos sutartį, buvo perėmęs ir ginčo objektą, kad jam perduodant Saulės gatvę, kaip statybvietę, kurioje jis atliko darbus pagal rangos sutartį, buvo perduotas ir ginčo objektas.

Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsakovas UAB „Trakų vandenys“ byloje neginčijo, kad jis naudoja vandens tiekimo įrenginį, juo tiekia vandenį vartotojams, nurodė, jog iškilus būtinumui jį remontuoja (b. l. 46). Pagal bylos duomenis UAB „Trakų vandenys“ atstovas dalyvavo susitikime dėl vandentiekio avarijos Saulės gatvėje 2009-06-11 (b. l. 97). Be to, atsakovas UAB „Trakų vandenys“ nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jis pripažintas valdytoju ir iš jo priteistas žalos atlyginimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 8 d. numato, kad viešasis vandens tiekėjas nustatyta tvarka turi eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 6 p. numato, kad vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą, turi pareigą eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektus ir kt. Taisyklių 7.2 p. numato, kad vandens tiekėjas turi teisę reikalauti, jog žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektus, atlygintų vandens tiekėjui padarytus nuostolius ir kt. Kadangi byloje esantys įrodymai tvirtina kad UAB „Trakų vandenys“ valdė geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektą, kuris lūžo ir tuo buvo padaryta žala S. Š., kuriai žalą atlygino ieškovas, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą ieškovui turi atlyginti UAB „Trakų vandenys“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kaltės klausimo, nes, kaip jau buvo minėta, civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 str. 1 d. atsiranda be kaltės. UAB „Trakų vandenys“ turės teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų lūžo vandentiekis.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria žalos atlyginimas ieškovui priteistas iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos, ieškovo ieškinio reikalavimas, pareikštas šiam atsakovui, atmestinas. Priteista iš UAB „Trakų vandenys“ valstybei 12,29  Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidintina iki 24,58 Lt, kadangi žalos atlyginimas yra priteistas tik iš šio atsakovo.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 10 562 Lt žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-07-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 158,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos atmesti.

Priteistą iš UAB „Trakų vandenys“ valstybei 12,29  Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 24,58 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                               Liuda Uckienė

                                                                                         Alvydas Barkauskas