Administracinė byla Nr. eA-751-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09725-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. gruodžio 12 d., prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1-276 „Dėl nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 18 d. prašymą Nr. E1019- 1/23(2.17.2.139E-LIC) dėl sutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas, siekdamas gauti Tarybos sutikimą steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikė prašymą Nr. E1019-1/23(2.17.2.139E-LIC), kuris atitiko Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1546 „Dėl Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) reikalavimus.
2.2. Taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktą, nes Sprendimo projektas buvo suformuluotas neaiškiai ir klaidinančiai: „Sutikti / nesutikti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).“ Skundžiamo Sprendimo priėmimas truko 23 sekundes. Tarybos nariams netinkamai pristatytas klausimas, nenurodyta, kad pareiškėjo Prašymas atitiko keturis Aprašo kriterijus, be to, Tarybos nariai balsavo kitu – leidimo steigti kazino klausimu. Taryba, atsisakydama pareiškėjui išduoti sutikimą steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Sprendime nenurodė jokių tokio atsisakymo motyvų.
2.3. Taryba nekompetentinga spręsti klausimo dėl licencijos lošimų namams steigti išdavimo, taip pat ir neribotos diskrecijos (ne)išduoti sutikimų automatų salonams ir lažybų punktams steigti.
2.4. Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 9 straipsnio, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto ir Aprašo 12 bei 18 punktų reikalavimus.
2. Atsakovas Taryba, atstovaujama Administracijos (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo atlikta Žirmūnų seniūnijos gyventojų apklausa, o Administracijos Žirmūnų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos 2023 m. rugsėjo 29 d. protokole nurodyta, kad visi apklaustieji nepritaria atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatas (toliau – ir Policijos komisariatas) 2023 m. gegužės 2 d. rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad „nusiskundimų dėl veikiančios TOP SPORT ((duomenys neskelbtini)) lažybų punkto veiklos <...> pasitaiko (2-3 pranešimai per 2 mėnesius)“. Pasak atsakovo, pastaroji informacija yra sudėtinė vietos bendruomenės / seniūnijos nuomonės dalis.
4.2. Pareiškėjo klausimas buvo pristatytas Ekonomikos ir finansų, Aplinkos ir miesto paslaugų komitetuose, taip pat apsvarstytas net po du kartus. Tačiau minėtuose komitetuose nepritarta automatų salono ir lažybų punkto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), steigimui. Be to, Aplinkos ir miesto paslaugų komitete automatų salono ir lažybų punkto steigimui patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), steigimui nepritarta du kartus. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo išlaikyta ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūra. Pristatant Tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio Nr. 7 darbotvarkę nurodyta, jog svarstomi du klausimai, atsakyti Tarybos narių klausimai ir priimtas bendras nutarimas nepritarti prašymams steigti automatų salonus ir lažybų punktus, be to, nurodyta, koks darbotvarkės klausimas nagrinėjamas, o Tarybos nariai aiškiai žinojo, už kokį klausimą balsuoja, todėl procedūra buvo atlikta tinkamai ir nėra jokio pagrindo naikinti Sprendimą.
4.3. Pareiškėjo pastaba dėl žodžio „licencija“ panaudojimo Tarybos posėdžio metu neturi reikšmės, nes Tarybos nariai išreiškė valią nepritarti steigimui ir azartinių lošimų veiklai konkrečioje vietoje – (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Tarybos posėdžio pirmininko panaudotas žodis „licencija“ suklaidino Tarybos narius. Vadovaudamasis ALĮ ir Aprašo nuostatomis, atsakovas nurodė, kad Taryba turi diskrecijos teisę apsispręsti dėl lošimų organizavimo sprendimo.
4.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, taip pat akcentavo, kad Tarybos posėdžio protokolo išrašas ir garso įrašas, 2023 m. spalio 3 d. aiškinamasis raštas Nr. A121-26345/23(2.1.19E-LIC) (toliau – ir Aiškinamasis raštas), komitetų posėdžių protokolai yra sudėtinė ginčijamo Sprendimo dalis.
4.5. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, todėl pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus ir tokiu būdu apriboja pareiškėjo ūkinės veiklos laisvę, yra nepagrįstas.
4.6. Pareiškėjo nesutikimas su Tarybos Sprendimu ir pageidavimas, kad būtų priimtas jam palankus Tarybos sprendimas, savaime nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą Tarybos Sprendimą neteisėtu.
II.
4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Tarybos Sprendimą ir įpareigojo Tarybą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo bei dėl jo priimti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 501,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 18 d. Administracijai pateikė Prašymą. Taryba, vadovaudamasi ALĮ 9 straipsniu ir Aprašo 18 punktu, 2023 m. spalio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesutikti, jog pareiškėjas steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad iš Tarybos Sprendimo projekto Aiškinamojo rašto matyti, jog Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius atliko Prašyme nurodytos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimą pagal Apraše nustatytus kriterijus ir konstatavo, jog lošimų organizavimo vieta atidaroma ar steigiama negyvenamosios paskirties pastate, kad artimiausia švietimo įstaiga (išskyrus neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas) yra už 231 m ; jog artimiausia priklausomybės ligų gydymo įstaiga yra už 2 322,89 m. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A121-23824/23(2.1.19E-LIC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Žirmūnų seniūniją dėl vietos bendruomenės pritarimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą, kuri 2023 m. gegužės 2 d. raštu Nr. A121-25301/23 informavo, jog atsižvelgdama į gyventojų apklausos rezultatus ir išplėstinės seniūnaičių sueigos bei policijos nuomonę, mano, kad organizuoti lošimų vietas gyvenamų namų kvartale nėra tinkama. Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, vadovaudamasis Aprašo 15.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į tai, kad atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijų, Aiškinamajame rašte rekomendavo Tarybai pritarti sprendimo projektui.
6. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad ginčijamame Tarybos Sprendime nenurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai, taip pat pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijų, numatytų Aprašo 12 punkte. Teismas akcentavo, kad Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, vadovaudamasis Aprašo 15.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į tai, jog atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijų, Aiškinamajame rašte rekomendavo Tarybai pritarti sprendimo projektui, o tokia Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus rekomendacija, pateikta Aiškinamajame rašte, iš esmės atitinka Aprašo 15.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą, t. y. siūlymą Tarybai sutikti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą.
7. Teismas nustatė, kad Tarybos Sprendimo projektas, dėl kurio Aiškinamąjį raštą pateikė Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, Tarybai pateiktas Administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1077/23 . Pagal Aprašo 9.3 papunktį, dėl sutikimo / nesutikimo atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą arba sutikimo / nesutikimo tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje parengiamas vienas Tarybos sprendimo projektas. Tačiau teismas vertino, jog Tarybos Sprendimo projekto formuluotė leidžia daryti išvadą, kad tuo pačiu klausimu tam pačiam Tarybos posėdžiui vienu Sprendimo projektu buvo pateikti du alternatyvūs sprendimai (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 „Dėl Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento patvirtinimo (toliau – ir Reglamentas; 96.1 papunktis). Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius rekomendavo Tarybai pritarti alternatyviam Sprendimo projektui, nors pats Aiškinamojo rašto turinys patvirtina, kad Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius siūlė Tarybai sutikti steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu: (duomenys neskelbtini), kaip ir yra numatyta Aprašo 15.1 papunktyje.
8. Teismas, remdamasis Tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašu, sprendė, jog Tarybos posėdžio pirmininkas, paskelbęs Sprendimo projekto darbotvarkės numerį „69”, pranešėjo pristatyti Sprendimo projekto svarstymo pagrindiniame komitete ir kituose komitetuose rezultatus, pažeidžiant Reglamento 95.4 punktą, nepakvietė, o Tarybos nariai dėl Tarybos Sprendimo projekto nepasisakė (Reglamento 95.6 punktas). Apžvelgęs Reglamento 96.2 ir 96.3 papunkčius, teismas darė išvadą, kad juose nustatytų reikalavimų priimant ginčijamą Tarybos Sprendimą nebuvo laikomasi.
9. Teismas konstatavo, jog Reglamento ir Aprašo procedūros pažeidimai iš esmės lėmė tai, kad Taryba tinkamai neįvertino Aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą Sprendimą. Nors Tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, jog Tarybos nariai iš esmės nesutinka, kad Vilniaus mieste būtų atidaromi / steigiami lošimo automatų salonai, lažybų punktai, teismas vertino, jog Tarybos narių nuomonė ginčo atveju neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka ALĮ bei Apraše nustatytų vertinimo kriterijų.
10. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto, įskaitant savivaldybės tarybos narius, teisė priimti sprendimus svarstomais klausimais nėra absoliuti. Taryba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, negali nesilaikyti įstatymų ir savo pačios nusistatytų taisyklių ir tvarkų. Lošimų organizavimo vieta ir reikalavimai lošimų organizavo vietų patalpoms nustatyti ALĮ 12 ir 15 straipsniuose, o vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, nustatytos ALĮ 10 straipsnio 2 dalyje. Teismas vertino, jog nors Tarybos Sprendime ir nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Aprašo 18 punktu, tačiau šio punkto taikymo pagrindimas Sprendime nepateiktas.
11. Teismas nurodė, jog Aprašo 15.1 papunktyje įtvirtinta sąlyga yra imperatyvi, o pagal Reglamento 130 punktą, seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai. Remdamasis Reglamento 132 punktu, teismas vertino, kad Administracijos Žirmūnų seniūnijos 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. A121-25301/23 pateikta nuomonė ir Administracijos Žirmūnų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos 2023 m. rugsėjo 29 d. protokolas Nr. 2 nėra grindžiami oficialiais policijos duomenimis dėl nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka lošimų organizavimo vietoje, nurodytoje pareiškėjo Prašyme. Priešingai, Policijos komisariato 2023 m. gegužės mėn. rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodyta, kad Policijos komisariato Žirmūnų seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje didelių ir dažnų nusiskundimų dėl veikiančios TOP SPORT ((duomenys neskelbtini)) lažybų punkto veiklos neturi, tačiau jie pasitaiko (2–3 pranešimai per 2 mėnesius). Teismas sprendė, kad Taryba Žirmūnų seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos minėtame protokole nurodyto sprendimo Reglamente nustatyta tvarka neįvertino, taip pat Tarybai nepateikta lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimo lentelė, numatyta Aprašo priede.
12. Teismas darė išvadą, kad Tarybos Sprendimas ne tik neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl konstatavo, jog Tarybos Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Tarybos Sprendimą panaikino, įpareigojant Tarybą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti VAĮ 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.
13. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo iš viso 4 501,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog jis neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas.
16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Mano, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus naujausios teismų praktikos, nes teismas vadovavosi senesne nei aštuonerių metų teismų praktika, nors naujesnė teismų praktika numato, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-532-513/2022). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, atsakovas tvirtina, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti vertinamas ne tik pats Tarybos Sprendimas, bet ir kiti neatsiejamai su juo susiję dokumentai, iš kurių matyti, kad Tarybos Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų visiškai nevertino. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog viešojo administravimo sistemos subjektų (nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos) sprendimas naikinamas tik tokiu atveju, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, o teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimamas toks sprendimas bei dėl tos priežasties negali apsiginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas suvokė, dėl kokių priežasčių leidimui nebuvo pritarta.
17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad Reglamento 77.3 papunktis numato, jog Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje ir Tarybos nariai prieš Tarybos posėdį būna susipažinę su svarstytinais darbotvarkės klausimais. Atsakovo nuomone, iš į bylą pateiktų įrodymų visumos matyti, kad Tarybos nariai veikė ALĮ 241 straipsnio 2 dalies ribose.
18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, neišsamiai ir selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti galioti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, taip pat nurodo, jog ginčas šioje byloje yra susijęs su Tarybos diskrecijos ribomis bei jos pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus.
21. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, teigdamas, jog Sprendimas motyvuotas. Pasak pareiškėjo, Sprendimas yra be motyvų, o procedūra atlikta tokiu būdu, kad jis negali suvokti motyvų, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, taip pat jame nėra motyvuojamosios dalies, tik nurodymas, jog Taryba nusprendė nesutikti remiantis ALĮ 9 straipsniu ir Aprašo 18 punktu, tačiau nenurodytos faktinės aplinkybės, argumentai bei motyvai, be to, Sprendime nėra nuorodų į jokius kitus dokumentus, kuriais apeliaciniame skunde remiasi atsakovas.
22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas apeliacinį skundą grindžia dokumentais, kurie nėra nurodyti Sprendime, nors jis negali remtis hipotetinio „procedūrinio dokumento“ egzistavimu ir motyvų jame nurodymu. Priešingai, yra skirtingo turinio dokumentai, todėl negalima teigti, kad Taryba atliko vientisą procedūrą ir padarė konkrečias išvadas. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors atsakovas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi senesne nei aštuonerių metų teismų praktika, tačiau remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. byla. Pasak pareiškėjo, ne praktikos „senumas“ yra reikšmingas nagrinėjant ginčą, o teismų praktikos vientisumas, be to, nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas po sprendimo (individualaus administracinio akto) priėmimo gali nurodyti, kad sprendimas buvo grindžiamas vienokiais ar kitokiais dokumentais ar argumentais.
23. Pareiškėjas pažymi, kad nors Taryba remiasi aplinkybe, jog Sprendimas yra ne vienintelis procedūrinis dokumentas, tačiau Aiškinamajame rašte rekomenduojama sutikimą jam duoti. Pasak pareiškėjo, jei komitetų išvados būtų laikytinos sudėtine Sprendimo dalimi, kad Taryba galėtų jomis remtis, šiuose dokumentuose turėtų būti nurodyti motyvai, kodėl Taryba privalo priimti kitokį sprendimą ir kokiais teisiniais pagrindais, nei rekomenduojama Aiškinamajame rašte. Pareiškėjas nurodo, jog Tarybos balsavimo metu komitetų išvados nebuvo pristatytos, nes klausimas buvo pristatytas kaip dėl sutikimo davimo dėl kazino, o ne lažybų punkto, tačiau daugiau nieko nenurodant ir nesant jokiems įrodymams, kad Tarybos nariai būtų susipažinę su Aiškinamuoju raštu, komiteto išvadomis ar klausimu, dėl kurio buvo balsuota. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Tarybos Sprendimo priėmimo procedūra buvo neteisėta, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą.
24. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas remiasi Tarybos narių informavimo tvarka, kurios įgyvendinimo neįrodė, taip pat nepateikė į bylą įrodymų, jog Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio buvo paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje ir Tarybos nariai prieš posėdį buvo susipažinę su svarstytinais darbotvarkės klausimais. Pareiškėjo vertinimu, negalima remtis Tarybos „žodžiu“, kad „kažkas buvo“, kai iš bylos medžiagos matyti, kad tiek policijos, tiek seniūnaičių sueigos protokole remiamasi ne įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatytomis aplinkybėmis, o su svarstomu klausimu nesusijusiomis aplinkybėmis. Nei seniūnaičių sueiga, nei Taryba nežinojo už ką ir kodėl balsuoja, o nežinojimą patvirtina byloje surinkti įrodymai (pareiškėjo skundo priedas Nr. 6).
25. Pareiškėjo nuomone, nors atsakovas teigia, kad balsavimo tvarka yra objektyvi ir veiksminga, nebuvo poreikio balsuoti už alternatyvius projektus, tačiau Tarybos balsavimas atskleidžia, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pareiškėjo klausimas nebuvo pristatytas, Taryba nepateikė įrodymų, paneigiančių su pareiškėjo skundu pateiktus duomenis kaip vyko balsavimas, taip pat ji praleido visus procesinius etapus įrodyti priešingai, o remtis jos teikiamomis nuorodomis į internetinius puslapius, kurių turinį valdo ji pati, neatitiktų proceso taisyklių. Pareiškėjas akcentuoja, jog kazino ir lažybų punktas yra skirtingi objektai, todėl nors reikalavimai jiems Tarybos kontekste yra vienodi, nežinojimas už ką balsuojama parodo, kad Sprendimas negalėjo būti motyvuotas po tokios procedūros. Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pagrindinės procedūros pažeistos.
26. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Taryba neturėjo diskrecijos nesutikti su punkto steigimu. Vien tai, kad Taryba gali turėti politinių motyvų nesutikti su pareiškėjo verslo vykdymu ar vystymu, nesuteikia jai pagrindo priimti Sprendimą kitaip nei įtvirtinta ALĮ ir Apraše, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina ne tik vietos savivaldos laisvę, bet ir sąžiningos ūkinės veiklos laisvę, o šių gėrių balansas užtikrintas ALĮ ir Aprašu, t. y. atitikimas dviem ar daugiau kriterijų iš Aprašo lemia sutikimo išdavimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui sutikimą steigti lošimų automatų saloną ir lažybų punktą, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Pirmosios instancijos teismas pripažino Tarybos sprendimą neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, be to, priimtu pažeidžiant pagrindines procedūrines taisykles, todėl tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Tarybą svarstyti klausimą iš naujo.
29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kvestionuoja jį neišsamaus ir selektyvaus įrodymų vertinimo aspektu bei nurodo, kad teismas nesivadovavo aktualia administracinių teismų praktika dėl administracinio akto motyvuotumo, netinkamai vertino savivaldybės tarybos diskreciją.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą sutikti, kad būtų steigiamas automatų salonas ir lažybų punktas adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 10 d. Administracijoje buvo parengti Tarybos sprendimo šiuo klausimu projektas bei aiškinamasis raštas. Šie dokumentai 2023 m. gegužės 31 d. buvo apsvarstyti Tarybos Ekonomikos ir finansų komitete, kuris pritarė projektui, o 2023m. birželio 1 d. Tarybos Aplinkos ir miesto paslaugų komitete buvo nutarta nepritarti sprendimo projektui, siūlyti išbraukti klausimą iš Tarybos posėdžio darbotvarkės bei parengti tvarką, kaip turėtų būti gaunama ir įforminama gyventojų nuomonė. Vėliau 2023 m. spalio mėnesį šis klausimas pakartotinai buvo svarstytas Tarybos Ekonomikos ir finansų bei Aplinkos ir miesto paslaugų komitetuose, kurie sprendimo projektui nepritarė. 2023 m. spalio 31 d. Tarybos posėdyje pareiškėjo prašymas buvo svarstomas 69 klausimu ir, vadovaujantis ALĮ 9 straipsniu ir Aprašo 18 punktu, nuspręsta nesutikti, jog pareiškėjas steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini).
32. Ginčui aktualios teisės normos – Azartinių lošimų įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Vilniaus miesto tarybos reglamentas bei Aprašas yra pacituoti bei paaiškinti pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl jų aiškinimo ir taikymo ginčo tarp proceso šalių nėra.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, remdamasis pasenusia teismų praktika, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi vien pačiame administraciniame akte. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio sprendimo pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024). Jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame administraciniame sprendime nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Administracinis sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad administracinis sprendimas priimtas, remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto, gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024 , 2025 m. sausio 29d. išplėstinės kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 ir kt.).
35. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimo įžanginėje dalyje atsakovas galėjo nurodyti procedūrinius dokumentus, kuriuose būtų išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, lėmusios konkretaus sprendimo priėmimą, šiuos dokumentus (aiškinamąjį raštą, komitetų posėdžių protokolus ar kitus dokumentus) pridėti prie priimto Tarybos Sprendimo, apie jį informuojant pareiškėją. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų bei procesiniuose dokumentuose teiktų proceso šalių paaiškinimų, to nebuvo padaryta, priešingai, 2023 m. spalio 3 d. Aiškinamajame rašte išdėstyti motyvai sutikti, kad pareiškėjas steigtų lošimų automatų saloną ir lažybų punktą, Tarybos komitetų išvadose ar pačiame Tarybos Sprendime jokių faktinių ir teisinių jo priėmimo pagrindų, lėmusių Tarybos neigiamą nuomonę, nėra nurodyta, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamą atsakovo aktą nemotyvuotu, o tuo pačiu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimų.
36. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje, kuri šioje byloje yra svarbi kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 296 straipsnyje nurodoma, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai ir pasiūlymai, iniciatyvos, rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal sutartis. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
37. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo A-A. prieš Tarybą ir Nyderlandai prieš A-A., C?539/10 P ir C?550/10 P, 138 punktą, 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Taryba prieš B., C-417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą).
38. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje K., T-262/15 pažymėta, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (39 punktas). Atsižvelgus į šią teismų praktiką, pripažintini teisingais pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tuo, jog viešojo administravimo subjektas neturėtų individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodyti tik teismo proceso metu.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir selektyviai vertino rašytinius įrodymus. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, jog teismas vertino tik patį Tarybos sprendimo tekstą, neatsižvelgdamas į lydinčius dokumentus- aiškinamąjį raštą, komitetų sprendimus, posėdžio protokolą ir kt. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas aptarė tiek patį Sprendimo turinį, tiek ir Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus parengtus Sprendimo projektą bei Aiškinamąjį raštą, akcentavo, kad juose buvo siūloma Tarybai sutikti steigti automatų saloną ir lažybų punktą, o Tarybos Sprendimas buvo priešingas.
40. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgusi į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
41. Atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, jog teismas netinkamai įvertino savivaldybės tarybos diskreciją sutikti/ nesutikti su azartinių lošimų vietų steigimu. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovą priimti konkretų sprendimą dėl azartinių lošimų vietos steigimo ir neribojo atsakovo diskrecijos, tik pripažino, jog Tarybos Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Reglamento ir Aprašo nuostatas, t.y. pagrindines procedūras, todėl Taryba įpareigotina nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
42. Apeliacinio skundo argumentai, juos vertinant su administracinėje byloje surinktų įrodymų visuma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų Sprendimo priėmimo procedūros esminių trūkumų, kai buvo nesilaikoma Reglamento 95-96 punktų reikalavimų. Vien tos aplinkybės, jog pareiškėjo prašymas buvo svarstomas Tarybos komitetuose, o visa Tarybos posėdžio medžiaga skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir Tarybos nariai gali susipažinti su ja iš anksto, nešalina posėdžio pirmininko pareigos pavesti pranešėjui pristatyti klausimą, jo svarstymo komitetuose rezultatus, tiksliai įvardinti, už kokį sprendimą bus balsuojama.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, t. y. šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
45. Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei su tuo susijusias teisines paslaugas prašo priteisti 3617,90 Eur. Pareiškėjas pateikė patirtų išlaidų detalizaciją bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
46. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 p., 8. 11 p., už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 1,3 sandaugai. Nagrinėjamu atveju vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį aktualus 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 161 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 809,30 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija maksimalų atlygintiną išlaidų dydį nustatytą Rekomendacijose.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, ir kitas svarbias aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme iki 2000 Eur. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė